Byla 2K-348-303/2015
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties.

3Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio D. K. ir V. B.) laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio I. Š. ir N. Š. 2012 m. kovo 3 d.) – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, 233 straipsnio 1 dalį – (dėl poveikio I. Š. ir N. Š.) – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė E. P. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu.

4Tuo pačiu nuosprendžiu E. P. išteisintas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio A. P.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu R. P. išteisinta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7E. P. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, jog siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: turėdamas tikslą paveikti liudytojus – ( - ) darbuotojus D. K. ir V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, kad liudytojai duotų melagingus parodymus, o jų melagingų parodymų pagrindu jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. sausio 30 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, parašė laišką, kurį 2012 m. sausio 30 d. išsiuntė ( - ), esančiai Palangoje, ( - ), ir laiške, kreipdamasis į ( - ) valdymo organus ir darbuotojus, prašė D. K., kad ji visiems unijos darbuotojams ir valdymo organams išdalintų gautą laišką, menkino ikiteisminio tyrimo institucijų kompetenciją, aiškino paskolų išdavimo tvarką ir tai, kaip formuojamas pajinis kapitalas, t. y. kad „<...> pirma žmogus tampa unijos nariu, užpildo paraišką paskolai gauti, paskolų komitetas apsvarsto, valdyba patvirtina arba nepatvirtina. Jei paskola patvirtinta tai paskolos ėmėjas gauna paskolą patvirtindamas savo parašu tiek paskolos sutartyje tiek ant operacijų lapelių gaudamas pinigus <...> išduodant paskolas (20 proc. lieka pajiniame kapitale) ir tiesiai pajininkams įnešant pajų <...>“, taip davė nurodymus, kokius parodymus turi duoti ( - ) darbuotojai ir valdybos bei paskolų komiteto nariai ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu.

8Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. P. nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. vasario 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parašė laišką, kurį 2012 m. vasario 24 d. išsiuntė D. K. ir laiške įtikinėjo ją, kad „<....> darbuotojai ir pajininkų atstovai <...>“ veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų. Po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. kovo 9 d. parašė D. K. laišką, kurį, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, jai perdavė ir įtikinėdamas, kad ji ir kiti unijos darbuotojai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų, bauginant liudytoją, kad jei ji ar „valdymo organai“ prisipažins, kad nedalyvavo posėdžiuose dėl paskolų suteikimo svarstymo, ar nesuprato protokolo turinio ar kad jis, t. y. E. P., liepė pasirašyti ar pasirašė neskaitęs tai jiems – D. K. ir „valdymo organams“ „<...? bus tik blogiau <...> gali užkabinti nuostolius jeigu tokių būtų <...>“. Be to, kreipdamasis į D. K. ir prašydamas, kad ji duotų jo teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus, žadėdamas, kad jai gali atstovauti jo advokatas R. L., prašė nurodyti, kad ją, t. y. D. K., „išgąsdino, spaudė, liepė sakyti taip, kaip nebuvo...“, ir prašė susitarti su kitais ( - ) darbuotojais – V. B., K. L., valdybos nariais, paskolų komiteto nariais, kad jie duotų vienodus parodymus, jog paskolos išduotos pagal įstatymus, su laiduotoju, kadangi yra paskolos gavėjo parašas, tai pinigai išmokėti.

9Taip duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti ( - ) nariai ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu, E. P. siekė paveikti liudytojus – ( - ) darbuotojus D. K. ir V. B., kad jie duotų E. P. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus.

10Taip pat jis pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, jog šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: veikdamas bendrai su jam atstovaujančiu advokatu R. L., kuriam byla nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėdamas tikslą paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, kad liudytojos duotų melagingus parodymus, o jų melagingų parodymų pagrindu jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), t. y. 2012 m. kovo 3 d. R. L., veikdamas bendrai su įtariamuoju E. P., nuvyko pas N. Š. ir I. Š. į gyvenamąją vietą Tauragės r., ( - ), kur R. L. įkalbinėjo I. Š. pasirašyti paskolos sutartį „<...> atgaline data <...> rugsėjo 20 diena <...>“, pagal kurią ji tariamai gautus iš ( - ) pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. 10-00070 (2010 m. rugsėjo 20 d.) pinigus (170 000 JAV dolerių) paskolino E. P. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. L., žadėdamas, kad įmokas pagal paskolos sutartį mokės R. P., įkalbinėjo I. Š. ir N. Š. duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), t. y. prašė pasakyti, kad pinigus (170 000 JAV dolerių) I. Š. gavo ir gautus pinigus paskolino E. P. ir „ <...> E tuos pinigus <...> siekė investuoti į Pajūrio Naujakurių statomą didžiulį namą <...> žadėjo būstą“. Taip įkalbėjo I. Š. pasirašyti tuščiame neužpildytame sutarties lape, kad ji tariamai paskolino pinigus (170 000 JAV dolerių) E. P.

11Taip E. P., veikdamas bendrai su gynėju – advokatu R. L., duodami nurodymus, kokius parodymus turi duoti I. Š. ir N. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu, siekė paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus.

12Taip pat jis pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, jog šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: turėdamas tikslą paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, kad liudytojos duotų melagingus parodymus, o jų melagingų parodymų pagrindu jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), t. y. 2013 m. vasario 20 d., nuvyko pas N. Š. ir I. Š. į gyvenamąją vietą, esančią Tauragės r., ( - ), kur nuo 19.30 iki 21.30 val. įtikinėjo ir įkalbinėjo baugindamas, kad I. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) yra įtariama nusikalstamos veikos padarymu, taip siekdamas paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, prašė, kad N. Š. pasirašytų su E. P. sutartį atgaline data, jog ji (N. Š.) 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolino E. P. pinigus (100 000 JAV dolerių), kuriuos I. Š. tariamai gavo iš ( - ) pagal kredito sutartį Nr. 10-00070 (2010 m. rugsėjo 20 d.).

13Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. P. 2013 m. kovo 1 d. nuvyko pas N. Š. ir I. Š. į gyvenamąją vietą, esančią Tauragės r., ( - ), kur nuo 19.30 iki 23.30 val. įtikinėjo ir įkalbinėjo siekdamas paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, prašė, kad N. Š. pasirašytų sutartį, pateikė I. Š. ir N. Š. pasirašyti sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog I. Š. gautą iš ( - ) paskolą perkelia E. P., kuris įsipareigoja paskolą išmokėti iki 2030 m. rugsėjo 20 d. I. Š. ir N. Š. atsisakius pasirašyti tokias sutartis su E. P., jis baugindamas I. Š. ir N. Š., kad jei ji (I. Š.) nepakeis duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tai bus apkaltinta bendrininkavimu darant nusikalstamą veiką. E. P. prašė, kad I. Š. pakeistų savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl paskolos išdavimo I. Š. vardu aplinkybių ir nurodytų, jog pinigus gavo, o ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo išsigandusi ir nesuprato, ką sako ikiteisminio tyrimo tyrėjui apklausos metu. Taip pat E. P. prašė, kad I. Š. pakeistų savo duotus parodymus dėl aplinkybių, kuriomis pas ją ir N. Š. buvo atvykęs advokatas R. L., ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pasakytų, kad ji neatsimena, kokius dokumentus davė jai pasirašyti advokatas R. L., ir kad jis nemokė I. Š. ir N. Š., kokius jos turi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismui.

14Taip duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti liudytojos I. Š. ir N. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu, E. P. siekė paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus.

15Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė detalaus atsakymo į kiekvieną skundo argumentą, dalies esminių apeliacinio skundo motyvų (argumentų) apskritai nenagrinėjo, ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Skunde pabrėžiama, kad esminis apeliacinio skundo argumentas buvo tas, jog nuteistajam E. P. negalėjo būti pareikštas kaltinamas ir jis nuteistas už poveikį D. K. bei V. B. kaip liudytojoms jau vien todėl, jog šios proceso dalyvės atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) (kuriame kasatorius neva tai darė poveikį) buvo įtariamosios; vėliau įtariamosioms prisipažinus dėl pareikštų įtarimų, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą (nereabilituojančiais pagrindais). Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką asmuo, darydamas BK 233 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi suvokti, jog daro poveikį liudytojui, bei siekti, kad toks asmuo duotų melagingus parodymus ir taip pasunkintų objektyvios tiesos nustatymą byloje. Todėl net ir pripažinus, kad kasatorius darė kokį nors nusikalstamą poveikį D. K. bei V. B., toks poveikis negalėjo būti kvalifikuojamas pagal BK 233 straipsnį. Niekiniais buvusių liudytojų, vėliau tapusių įtariamųjų, parodymais negalėjo ir negali būti nustatinėjama tiesa byloje. Beje, tokie asmenų parodymai nėra traktuojami kaip melagingi bei neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, itin lakoniškai pasisakė, kad D. K. bei V. B. atliekamo ikiteisminio tyrimo metu kurį laiką turėjo liudytojų statusą, todėl BK 233 straipsnis kasatoriui inkriminuotas pagrįstai.

17Kasatorius pabrėžia ir tai, kad taikant BK 233 straipsnį visų pirma turi būti nustatytas prašomų duoti parodymų melagingumas (neatitiktis objektyviai tiesai). Tai buvo antras esminis apeliacinio skundo argumentas. Iš byloje esančio kasatoriaus laiško akivaizdu, kad juo jokio nusikalstamo poveikio, juo labiau – duoti neatitinkančius tikrovės parodymus, nebuvo siekiama. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šis laiškas buvo skirtas ne konkrečiai kokiam nors asmeniui, o visiems ( - ) darbuotojams, buvo išsiųstas oficialiai iš tardymo izoliatoriaus, nesiekiant nuslėpti jo turinio ir išdėstant laiško tikslą, t. y. paaiškinti susidariusią situaciją ( - ). Todėl nesuprantama, kodėl šis visiems adresuotas laiškas ikiteisminio tyrimo institucijų buvo įvertintas kaip poveikis konkretiems dviem ten dirbusiems asmenims – D. K. ir V. B. Be to, kasatoriaus laiške nurodyta paskolų išdavimo tvarka atitiko ją reglamentuojančius teisės aktus, todėl kasatoriaus teiginių, jam aiškinant paskolų išdavimo tvarką, negalima vertinti kaip prašymo duoti melagingus parodymus. Tas pats pasakytina ir dėl kito kasatoriui inkriminuoto 2012 m. vasario 24 d. D. K. laiško epizodo.

18Kasatorius pažymi, kad pirmajame inkriminuotame poveikio epizode ikiteisminio tyrimo institucijų kaip neteisėtas poveikis buvo įvertintas tik vienas laiško, susidedančio iš kelių lapų, sakinys, kuriame nurodoma, kokia buvo „paskolų išdavimo tvarka“, kuri, D. K. ir V. B. supratimu, buvo kiek kitokia, nei nurodyta kasatoriaus laiške. Antrajame laiške kasatorius, kreipdamasis į unijos darbuotojus, akcentavo, kad unijos darbuotojai ir pajininkai veikė teisėtai ir kad valdymo organai nebandytų vengti atsakomybės, tvirtindami, jog nesuprato protokolo turinio ar kad kasatorius liepė pasirašyti kokius nors dokumentus jų neskaičius.

19Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, išplėtė kaltinimo ribas, pripažindamas kaip poveikį proceso dalyviams visiškai kitas, papildomas kasatoriaus rašytuose laiškuose išdėstytas frazes, kurios nebuvo nurodytos nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kasatorius nurodo, kad tai suvaržė jo teisę gintis nuo išplėsto kaltinimo.

20Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šalims užtikrino lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus ir pan., tačiau toks atsakymas patvirtina, kad šis klausimas net nebuvo nagrinėjamas.

21Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas atmetė iš esmės visus jo prašymus tiek dėl liudytojų iškvietimo, tiek dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat atsisakė tirti vėliau nuosprendyje konstatuotas aplinkybes apie neva tai paskolų komiteto posėdžių nebuvimą, apsiribodamas vien tik prokuroro prašomų dviejų iš penkių paskolų komiteto narių apklausa. Be to, kasatoriui teisme duodant parodymus apie jam pareikštus kaltinimus, pirmosios instancijos teismas išsakė išankstinę nuomonę apie tai, kad jo parodymus vertina kritiškai, tai buvo atkartota ir nuosprendyje. Taip pat teismas vertė šioje byloje pakviestą ir įvardytą kaip liudytoją A. P. duoti parodymus tiek prieš save, tiek prieš kasatorių, priešingu atveju grasindamas įstatyme numatytomis sankcijomis. Pažymėtina, kad A. P., būdama įtariamoji ir išskirtoje Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje apskritai neturėdama jokio procesinio statuso, negalėjo ir neprivalėjo aiškinti bylos aplinkybių, susijusių su jai kitoje byloje pareikštu įtarimu, o juo labiau pasirašyti už melagingų parodymų davimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nepagrįstai nurodė, kad skunde išdėstytų teiginių nepatvirtina byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas ir juos įvertino kritiškai, nors teismo posėdžio protokole nėra fiksuojamos teisėjo replikos ir pasisakymai.

22Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis) ir pasisakė dėl kitoje byloje nustatinėtinų aplinkybių. Šioje byloje nustatinėjama objektyvi tiesa, t. y. paskolų komitetų posėdžių buvimas ar nebuvimas, paskolų išdavimo teisėtumas, civilinių teisinių santykių, siejusių kasatorių su Š., analizė bei paskolos I. Š. išdavimo aplinkybės, yra kitos šiuo metu Palangos miesto apylinkės teisme su ( - ) veikla susijusios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant šioms aplinkybėms, palikus galioti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus, jie turėtų prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

23Kasatorius pažymi, kad nors teismai kritiškai vertino jo parodymus apie jį bei Š. siejusius civilinius teisinius santykius, tačiau juos patvirtina teismui pateikti kitų teismų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai. Antai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad tarp Š ir E. P. yra kilę turtiniai ginčai, kurie nagrinėjami kitose civilinėse bei baudžiamosiose bylose, taip pat pažymėta, kad, „kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, pačių liudytojų Š parodymų, (jų) buvo sudarinėjamos fiktyvios paskolų sutartys. Neaiški liudytojų Š procesinė padėtis kitose bylose, todėl neatmetama tikimybė, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi“. Tačiau teismai šių aplinkybių nevertino, į jas neatsižvelgė.

24Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę skyrė ne Š realiai atliktiems objektyviai nustatytiems veiksmams, iš kurių būtų galima daryti išvadą, ar tikrai jie buvo apgauti išduodant I. Š. paskolą, o rėmėsi išimtinai jos pačios iniciatyva padarytu garso įrašu. Akivaizdu, kad Š, žinodami, jog dėl ( - ) veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas, nusprendė pateikti save kaip „aukas“ ir su ikiteisminio tyrimo institucijų žinia bei pritarimu pradėjo daryti garso įrašus, kuriuose patys tvirtino ir fiksavo, jog paskolos negavo ir buvo apgauti.

25Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime akcentuojama tik tai, kad I. Š. tvirtina iš ( - ) paskolos negavusi, jokių pinigų neturėjusi, o kasatoriaus prašymas patvirtinti, kad ji šiuos pinigus gavusi ir jam perskolinusi, vertintinas kaip prašymas duoti melagingus parodymus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos I. Š. suteikimo aplinkybės bei pinigų gavimo faktas taip pat yra vienas esminių Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos nustatinėtinų aplinkybių ir sudaro kasatoriui inkriminuoto sukčiavimo sudėtį, todėl teismai nei vertinti, nei juo labiau konstatuoti šių aplinkybių neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kasatorius nesupranta, kodėl buvo remiamasi vien tik Š paaiškinimais neatsižvelgiant į tai, kad jie kitose bylose pripažino buvę jam skolingi, o iš I. Š. gauta paskola savo ankstesnius įsiskolinimus padengė. Taigi, kasatoriaus teigimu, teismai išėjo iš bylos nagrinėjimų ribų ir nustatinėjo kitoje Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nustatinėtinas aplinkybes.

26Tuo tarpu kasatorius dėl jam inkriminuoto poveikio Š per savo advokatą R. L. pažymi, kad R. L., duodamas parodymus teisme, patvirtino, jog pas Š vyko įforminti paskolos sutarties, be to, jautė, kad juos gali kviesti duoti parodymų, todėl jų prašymu paaiškino, ką kalbėti pareigūnams. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. L. tai būtų daręs kasatoriaus nurodymu, to nėra užfiksuota ir byloje esančiame R. L. ir Š pokalbio garso įraše. Taigi nei R. L., nei kasatorius nežinojo ir negalėjo žinoti, ko jų Š klausinės, todėl negalėjo iš anksto susitarti neteisėtai paveikti Š. dėl jų parodymų turinio.

27Kasatorius pažymi, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 233 straipsnį, jam taip pat inkriminuotas ikiteisminio tyrimo institucijų autoriteto menkinimas, tačiau tai nesudaro šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Tai, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras galėjo turėti tam tikrų asmeniškumų dėl kasatoriaus, patvirtintina aplinkybė, jog šiuo metu Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-25-3-01767-2014, kurios iniciatorius yra kasatorius, o prokuroras – atsakovas. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis ( - ) nebuvo paskolų komiteto narys ir nedalyvavo nė viename paskolų komiteto posėdyje, taip pat inkriminuotuose laiškuose neminėjo nei apie konkrečias paskolas, nei apie jų išdavimo aplinkybes. O kaip matyti iš prie šitos bylos prijungtos kitos baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamojo akto, kurioje buvo tiriama ( - ) veikla, ikiteisminio tyrimo institucijos, atlikusios visos šios unijos veiklos vertinimą, aptiko tik kelis konkrečius atvejus, kada paskolos, anot ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių pareigūnų, buvo išduotos pažeidžiant nustatytą tvarką. Taip pat šioje byloje jokių kaltinimų ( - ) kaip juridiniam asmeniui nebuvo pareikšta, todėl traktuoti, kad unijos veikla būtų buvusi neteisėta, nėra jokio pagrindo. Kartu kasatorius pabrėžia, kad teismai nenustatinėjo jo veiksmuose tiesioginės tyčios.

28Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

29Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus esminis skundo argumentas yra tas, kad jis negalėjo būti nuteistas už poveikį D. K. ir V. B. kaip liudytojoms, nes šios proceso dalyvės ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), kuris vėliau buvo nutrauktas pagal laidavimą, buvo pripažintos įtariamosiomis, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Pažymėtina, kad kasatorius teisingai nurodo, jog D. K. ir V. B. baudžiamajame procese tapo įtariamosiomis, tačiau E. P. visiškai nevertina esminės šioje situacijoje aplinkybės, kurią patvirtino teismai – prieš pareiškiant įtarimus, minėti asmenys buvo liudytojais. E. P. inkriminuojamas laikotarpis yra nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 9 d., tuo tarpu V. B. įtariamąja tapo tik 2012 m. birželio 20 d., o D. K. – 2012 m. birželio 22 d. Be to, akivaizdu ir tai, jog kasatorius tai suvokė, nes išsiųstų darbuotojams laiškų tikslas buvo paveikti juos, nurodant, kokius konkrečius parodymus duoti, kai jie bus apklausiami kaip liudytojai. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismai nepasisakė dėl BPK 233 straipsnio sudėties požymių buvimo E. P. veiksmuose, nes nuteistojo veiksmuose nustatyta visų minėtame straipsnyje esančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

30Nors kasatorius teigia, kad turėjo būti nustatytas liudytojų, kuriuos, anot pareikšto kaltinimo, bandė paveikti E. P., parodymų melagingumas, tačiau BK 233 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Tai reiškia, jog visos aplinkybės, atsiradusios po minėtų draudžiamų veiksmų atlikimo, gali turėti įtakos nuteistojo bausmės skyrimui, tačiau ne veikos kvalifikacijai. Šiuo atveju tai, ar kasatorius realiai paveikė asmenis, kuriuos siekė paveikti, ar ne, ar jie davė melagingus parodymus teisme ar jų nedavė, neturi reikšmės veikos kvalifikacijai, o byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad kasatoriaus veiksmai buvo nukreipti paveikti ( - ) darbuotojus.

31Nors kasatoriaus vertinimu, laiškų turinys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo siekiama paveikti atitinkamus asmenis ir todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, tačiau akivaizdu, kad kasatorius tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose pateikia asmeninį rašytų laiškų turinio interpretavimą ir atitinkamas laiškų frazes aiškina kitaip negu teismai, taip pat ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-62/2014, 2K-P-89/2014, 2K-170-139/2015). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad E. P. laiškų rašymo faktas, jų turinys, bendravimas su I. Š. ir N. Š. sudaro atitinka BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, kasatorius, teigdamas, kad tarp jo ir I. Š. ir N. Š. yra susiklostę civiliniai santykiai, niekaip nepagrindžia šio argumento, o kasaciniame skunde nurodyta teismo nutartis nesudaro prielaidų teigti, kad tokie santykiai tikrai egzistavo. Priešingai, iš bylos medžiagos (garso įrašo, liudytojų parodymų ir kt.) matyti, kad kasatorius pokalbių su minėtomis liudytojomis metu nuolat akcentavo, kokius parodymus jos turi duoti, siekdamas, kad jų santykiai būtų vertinami kaip civiliniai taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

32Skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išplėtė kaltinimo apimtį, pripažindamas kaltinančiomis E. P. jo laiškų frazes, kurios nebuvo nurodytos nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir taip pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį ir 320 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad kasatorius netinkamai vertina įrodymų baudžiamajame procese sąvoką ir todėl neteisingai traktuoja byloje esančius ir jį kaltinančius duomenis. Visi byloje esantys duomenys laikytini įrodymais, jeigu teismas, juos išanalizavęs ir įvertinęs, pripažįsta juos teisėtais ir turinčiais įrodomąją galią, todėl visi byloje esantys kasatoriaus rašyti laiškai yra laikomai įrodymais ir kiekvieno laiško turinio vertinimas su kita byloje esančia medžiaga turi pagrįsti nuteistojo kaltę, todėl nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nebuvo saistomas kasatoriaus veiksmų teisėtumą vertinti tik pagal kelis jo parašytų laiškų sakinius.

33Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas motyvavo savo sprendimus dėl nuteistojo E. P. pateiktų prašymų, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad teismai buvo šališki. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino teismo posėdžio protokolus, apkaltinamojo nuosprendžio turinį, kurie su kita byloje turima medžiaga patvirtina pirmosios instancijos objektyvumą sprendžiant E. P. kaltės klausimą. Akcentuotina, kad proceso dalyviams jų teisių, pareigų ir atsakomybės už pareigų nesilaikymą išaiškinimas negali būti vertinamas kaip teismo vertimas duoti parodymus ar grasinimas sankcijomis, todėl šis kasacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

34Nors skunde nurodoma, kad aplinkybės dėl paskolų komiteto posėdžių buvimo ar nebuvimo, taip pat paskolos L. Š. suteikimo aplinkybės ir pinigų gavimo faktas yra kito baudžiamojo proceso nagrinėjimo dalykas, todėl jomis remtis ar jas vertinti teismas šioje byloje negalėjo, tačiau pažymėtina, jog šiame baudžiamajame procese svarstomas E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas būtent dėl poveikio liudytojams, todėl nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatinėjamos kasatoriaus nurodytos aplinkybės, susijusios su paskolomis. Teismai rėmėsi baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, surinktais ir įrodymais pripažintais duomenimis, patvirtinančiais, kad ne visada vykdavo paskolų komiteto posėdžiai. Be to, iš kaltinimo esmės akivaizdu, kad ( - ) veiklos teisėtumas nėra tiesiogiai susijęs su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įmonės veiklos teisėtumo klausimas teismų taip pat nebuvo vertinamas.

35Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas, kad šiame baudžiamajame procese liko neįrodyta aplinkybė, jog advokatas R. L., bendraudamas su I. Š. ir N. Š., tai darė E. P. nurodymu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kuriuos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. R. L. patvirtino, kad būtent kasatorius prašė jo nuvykti pas L. Š. bei N. Š. ir nurodyti joms, ką jos turės sakyti, jeigu bus apklausiamos kaip liudytojos. Šie R. L. parodymai taip pat visiškai atitinka I. Š. ir N. Š. parodymus, kuriuos patvirtina byloje esantis garso įrašas. Šių įrodymų visuma pagrindžia kasatoriaus ginčijamą aplinkybę.

36Nuteistojo E. P. kasacinis skundas iš dalies tenkinamas.

37Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies taikymo (dėl poveikio D. K. ir V. B. bei I. Š. ir N. Š. 2003 m. kovo 3 d.)

38BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

39Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013).

40Nagrinėjamoje byloje E. P. nuteistas už tris nusikalstamas veikas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio liudytojams ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), t. y. 1) dėl poveikio liudytojoms D. K. ir V. B.; 2) dėl poveikio liudytojoms I. Š. ir N. Š. 2003 m. kovo 3 d.; 3) dėl poveikio liudytojoms I. Š. ir N. Š. 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.

41BPK 78 straipsnio prasme liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas apklausai.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. ir V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) buvo apklaustos kaip liudytojos atitinkamai 2012 m. vasario 7 d. ir 2012 m. vasario 8 d., BPK 183 straipsnyje nustatyta tvarka surašant liudytojo apklausos protokolus (T. 4, b. l. 55–64). Tačiau, sprendžiant iš šių protokolų turinio, D. K. ir V. B. buvo apklausiamos taip pat ir apie savo pačių gal būt padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių vėliau joms buvo pareikšti įtarimai. V. B. pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnio 1 dalyje, padarymo, įteiktas 2012 m. birželio 20 d., D. K. – 2012 m. birželio 22 d. (T. 4, b. l. 99–104).

43Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nuostatą kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. BPK 82 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Šių BPK nuostatų D. K. ir V. B. apklausų liudytojomis metu nesilaikyta.

44Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad D. K. ir V. B. apklausos de jure buvo įformintos liudytojo apklausos protokoluose (BPK 183 straipsnis), nereiškia, kad jos buvo įgijusios liudytojų procesinį statusą pagal BPK 78 straipsnį. Todėl, kaip pagrįstai teigiama kasaciniame skunde, nei D. K., nei V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) nebuvo baudžiamojo proceso santykių subjektai – liudytojos BK 233 straipsnio prasme, juolab kad E. P. šiame ikiteisminiame tyrime 2012 m. sausio 6 d. jau buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 d., padarymo, galimai bendrininkaujant ir su V. B. (T. 2, b. l. 104–106).

45Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. P. veiksmuose dėl poveikio D. K. ir V. B. nėra nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes, kaip jau buvo prieš tai minėta, BK 233 straipsnio prasme jos ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) nebuvo liudytojomis.

46Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. P. baudžiamosios bylos dalis dėl poveikio D. K. ir V. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nutrauktina, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

47Taip pat nutrauktina ir baudžiamosios bylos dalis dėl poveikio (2012 m. kovo 3 d. nusikalstama veika) I. Š. ir N. Š.

48Byloje nustatyta, kad E. P., bendrininkaudamas su gynėju (byla jam nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), 2012 m. kovo 3 d. siekė paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu duotų E. P. teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus neva I. Š. tariamai gautus iš ( - ) pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. 10-00070 (2010 m. rugsėjo 20 d.) pinigus (170 000 JAV dolerių) paskolino E. P. Taip I. Š. buvo įkalbėta pasirašyti tuščiame neužpildytame sutarties lape, kad ji tariamai paskolino pinigus (170 000 JAV dolerių) E. P. Taigi, I. Š. ir N. Š. pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes įvardijamos kaip liudytojos. Tačiau, sprendžiant iš bylos duomenų, E. P. inkriminuojamos veikos laikotarpiu – 2012 m. kovo 3 d., I. Š. ir N. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) tokio procesinio statuso neturėjo – kaip liudytojos jos buvo apklaustos atitinkamai 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. (T. 1, b. l. 91–96, 101–105, T. 4, b. l. 65–69, 105–106). Tai reiškia, kad 2012 m. kovo 3 d. jos ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) taip pat nebuvo baudžiamojo proceso santykių subjektai BK 233 straipsnio prasme, nes jų procesinis statusas procesiniuose dokumentuose oficialiai nebuvo įtvirtintas.

49Nutraukus bylos dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (dėl poveikio D. K. ir V. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, dėl poveikio I. Š. ir N. Š. 2012 m. kovo 3 d. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį), dėl kitų kasatoriaus skundo argumentų, skirtų teismų nustatytoms aplinkybėms šioje dalyje, teisėjų kolegija nepasisako.

50Dėl įrodymų vertinimo (dėl poveikio liudytojoms I. Š. ir N. Š. 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.)

51BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Todėl nuteistojo E. P. kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms dėl poveikio liudytojoms I. Š. ir N. Š. (2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.) paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

52Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (kuriais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje (dėl poveikio liudytojoms I. Š. ir N. Š. 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.), įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Priešingai nei teigia nuteistasis, skundžiamuose teismų sprendimuose atidžiai ir kruopščiai išnagrinėtos bei įvertintos kasatoriaus ginčijamos aplinkybės, taip pat ir dėl I. Š. privačiai daryto garso įrašo, kuris buvo tiriamas, lyginamas su kitais byloje surinktais įrodymais (I. Š., N. Š., R. L. parodymais, rašytine bylos medžiaga) ir, įsitikinus jo patikimumu, vertinamas visų įrodymų kontekste. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokiomis abiejų instancijų teismų išvadomis bei konstatuoti, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

53Byloje nustatyta, kad kasatorius, 2013 m. vasario 20 d. atvykęs į liudytojų Š namus, įkalbinėjo N. Š. atgaline data pasirašyti paskolos sutartį, kad neva ji 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolino E. P. pinigų (100 000 JAV dolerių). N. Š. nepasirašius sutarties, kasatorius, 2013 m. kovo 1 d. vėl atvyko į liudytojų namus ir įkalbinėjo pasirašyti sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad I. Š. gautą paskolą iš ( - ) perkelia E. P., o šis įsipareigoja šią paskolą išmokėti iki 2030 m. rugsėjo 20 d. Liudytojoms atsisakius pasirašyti sutartį, nuteistasis prašė I. Š. pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl paskolos išdavimo jai aplinkybių, taip pat parodymus dėl aplinkybių, kuriomis pas ją buvo atvykęs advokatas R. L., ir pan. Tokius nuteistojo veiksmus abiejų instancijų teismai teisingai įvertino kaip poveikį liudytojui pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Prieš tai aptartų kasatoriaus veiksmų (prašymo pakeisti duotus parodymus) turinio prasme kitaip vertinti ir nebuvo galima. I. Š. ir N. Š. kasatoriui inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.) byloje buvo oficialiai pripažintos baudžiamojo proceso santykių subjektais (kaip liudytojos byloje jos buvo apklaustos atitinkamai 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d.). Taip pat pagrįstai abiejų instancijų teismai pripažino, kad E. P., darydamas poveikį (prašydamas pakeisti parodymus, atgaline data pasirašyti sutartį) liudytojoms I. Š. ir N. Š., suprato, jog neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, ir vis tiek siekė atlikti tokius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje E. P. kaltės forma nustatyta tinkamai aiškinant bei taikant BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji – padarytos nusikalstamos veikos požymiai yra nustatyti ir teismų sprendimuose jie pakankamai motyvuotai bei argumentuotai atskleisti.

54Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl poveikio I. Š. ir N. Š. (laikotarpiu 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.), ne visai aiškiai nurodė E. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl ši nuosprendžio dalis taisytina nustatant, kad E. P. ?...? prašė, jog N. Š. pasirašytų su E. P. sutartį atgaline data, jog ji (N. Š.) 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolino E. P. pinigus (100 000 JAV dolerių), kuriuos, pagal E. P. pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), I. Š. tariamai gavo iš ( - ) pagal kredito sutartį Nr. 10-00070 (2010 m. rugsėjo 20 d.).

55Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

56Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka nepateikė detalaus atsakymo į kiekvieną skundo argumentą, nepasisakė dėl kai kurių esminių apeliantų skundų argumentų (pvz., dėl to, kad kasatorius negalėjo būti nuteistas dėl poveikio D. K. ir V. B.) arba netinkamai išnagrinėjo kai kuriuos jo apeliacinio skundo argumentus (pvz., dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, įrodymų vertinimo ir pan.).

57Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apelianto skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą atsakyti absoliučiai į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Ši apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-26/2012, 2K-364/2013, 2K-7-107/2013 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas apelianto skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir (ar) kitų šio kodekso normų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip kaip, to norėtų proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsi ir neteisėti, su sąlyga, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.).

58Nagrinėjamos bylos duomenys neduoda jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas vienų ar kitų, kaip kad nurodo kasatorius skunde, prašymų ir pan., turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais bei padaryta išvada dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo tiek objektyviąja, tiek ir subjektyviąja prasme. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas ir dėl byloje surinktų įrodymų, paaiškino, kodėl įrodymai buvo vertinti taip, o ne taip, kaip to norėtų kasatorius. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir dėl to nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

60Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį pakeisti:

61Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl E. P. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio D. K. ir V. B.) ir 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio I. Š. ir N. Š. 2012 m. kovo 3 d.) ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.

62Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl E. P. paskirtų bausmių subendrinimo, paliekant jam Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio I. Š. ir N. Š. 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.) bausmę.

63Kitas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu E.... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu E. P. išteisintas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį... 5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. E. P. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, jog siekė paveikti... 8. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. P. nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m.... 9. Taip duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti ( - ) nariai... 10. Taip pat jis pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė... 11. Taip E. P., veikdamas bendrai su gynėju – advokatu R. L., duodami nurodymus,... 12. Taip pat jis pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė... 13. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. P. 2013 m. kovo 1 d. nuvyko pas N. Š. ir... 14. Taip duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti liudytojos I. Š. ir N.... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 16. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė... 17. Kasatorius pabrėžia ir tai, kad taikant BK 233 straipsnį visų pirma turi... 18. Kasatorius pažymi, kad pirmajame inkriminuotame poveikio epizode ikiteisminio... 19. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255... 20. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinio... 21. Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios... 22. Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255... 23. Kasatorius pažymi, kad nors teismai kritiškai vertino jo parodymus apie jį... 24. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai lemiamą... 25. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime akcentuojama tik tai,... 26. Tuo tarpu kasatorius dėl jam inkriminuoto poveikio Š per savo advokatą R. L.... 27. Kasatorius pažymi, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 233 straipsnį, jam... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 29. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus esminis skundo argumentas yra tas, kad jis... 30. Nors kasatorius teigia, kad turėjo būti nustatytas liudytojų, kuriuos, anot... 31. Nors kasatoriaus vertinimu, laiškų turinys nesuteikia pagrindo konstatuoti,... 32. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išplėtė... 33. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas motyvavo savo sprendimus dėl... 34. Nors skunde nurodoma, kad aplinkybės dėl paskolų komiteto posėdžių buvimo... 35. Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas, kad šiame baudžiamajame procese... 36. Nuteistojo E. P. kasacinis skundas iš dalies tenkinamas.... 37. Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies taikymo (dėl poveikio D. K. ir V. B. bei I.... 38. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu... 39. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems... 40. Nagrinėjamoje byloje E. P. nuteistas už tris nusikalstamas veikas pagal BK... 41. BPK 78 straipsnio prasme liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. ir V. B. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - )... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintą... 44. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad... 45. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. P. veiksmuose dėl... 46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. P. baudžiamosios bylos dalis dėl... 47. Taip pat nutrauktina ir baudžiamosios bylos dalis dėl poveikio (2012 m. kovo... 48. Byloje nustatyta, kad E. P., bendrininkaudamas su gynėju (byla jam nutraukta... 49. Nutraukus bylos dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (dėl... 50. Dėl įrodymų vertinimo (dėl poveikio liudytojoms I. Š. ir N. Š. 2013 m.... 51. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 52. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 53. Byloje nustatyta, kad kasatorius, 2013 m. vasario 20 d. atvykęs į liudytojų... 54. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus skundo argumentu, kad... 55. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 56. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas... 57. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas... 58. Nagrinėjamos bylos duomenys neduoda jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir... 61. Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d.... 62. Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d.... 63. Kitas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d....