Byla 2YT-5651-994/2017
Dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Decorus“, atstovaujama bankroto administratorės R. T., uždaroji akcinė bendrovė „Vėsa ir partneriai“, antstolė Asta Stanišauskaitė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank” skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Decorus“, atstovaujama bankroto administratorės R. T., uždaroji akcinė bendrovė „Vėsa ir partneriai“, antstolė Asta Stanišauskaitė.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjas AB „Swedbank” pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės 2016-12-01 Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S016-15648 (b. l. 3-6), kadangi skundžiamas nurodymas priimtas netinkamai išsiaiškinus faktines aplinkybes ir prieštarauja tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 Galutiniam sprendimui civilinėje byloje, tiek jo pagrindu 2016-11-09 išduotam vykdomajam raštui Nr. e2-2230-467/2016. Nurodo, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 Galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2230-467/2016 matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutavusios UAB „Decorus“ administravimui skirtų lėšų, aptariamą UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymą jiems grąžino be sprendimo, kadangi jis buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi minėtame Galutiniame sprendime ne tik nenurodyta, kad UAB „Vėsa ir partneriai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti išieškotos iš bankrutavusios UAB „Decorus“ administravimui skirtų lėšų, priešingai, galutiniame sprendime pažymėta, kad aptariamas prašymas UAB „Vėsa ir partneriai“ grąžinamas be sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-09 išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-2230-467/2016, jame nėra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš BUAB „Decorus“ administravimui skirtų lėšų. Pažymi, kad BUAB „Decorus“ iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 Galutiniu sprendimu c. b. e2-2230-467/2016 priteistų sumų išieškojimas turi būti vykdomas ne CPK, o ĮBĮ nustatyta tvarka. Antstolė priimdama skundžiamą nurodymą, kuris iš esmės prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2230-467/2016, tiek jo pagrindu 2016-11-09 išduotam vykdomajam raštui Nr. e2-2230-467/2016, pažeidė antstolių veiklos principus. Skundžiamas nurodymas taip pat prieštarauja ĮBĮ 18 straipsnio nuostatoms.

4Antstolė Asta Stanišauskaitė 2016-12-27 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 1-2). Nurodė, kad BUAB „Decorus“ 2015-12-21 iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. T.. Antstolei pateiktame vykdomajame rašte nurodyta, kad 2016-04-26 teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje sprendimas įsiteisėjo 2016-05-27, taigi ginčas kilęs po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymi, kad tokia situacija teismų praktikoje jau yra nagrinėta ir yra suformuota aiški praktika – bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Iš bankrutuojančios įmonės prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, tokios priteistinos išlaidos yra priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies numatyta tvarka. Taigi, vykdomojoje byloje, nepriklausomai nuo to, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-26 Galutiniame sprendime c. b. e2-2230-467/2016 aiškiai nėra nurodęs, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš administravimo išlaidų, ši praktika yra aktuali bei taikytina, todėl antstolė ja vadovaujasi. Be to, pagal įstatymą pirmiausiai yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (ĮBĮ 36 str.).

5Suinteresuotas asmuo BUAB „Decorus“, atstovaujamas bankroto administratorės R. T. pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 27-28), kuriame prašo tenkinti AB „Swedbank“ skundą, nurodydamas, kad sutinka su visais AB „Swedbank“ argumentais. Papildomai nurodo, kad 6 232,76 Eur suma jau įtraukta į UAB „Vėsa ir partneriai“ finansinį reikalavimą, ši suma negali būti atskirai išieškoma pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 Galutinį sprendimą. Pažymi, kad minėtu Galutiniu sprendimu didžioji dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos dar iki tol, kol buvo iškelta BUAB „Decorus“ bankroto byla. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 Galutiniame sprendime nėra nustatyta, kuri bylinėjimosi išlaidų dalis gali būti išieškoma iš administravimo išlaidų (jeigu gali būti išieškoma). Akcentuoja, kad vykdomajame rašte nėra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti išieškomos iš BUAB „Decorus“ administravimo išlaidų. Šis klausimas turi būti sprendžiamas teismo procesiniu sprendimu. Antstolė savo patvarkymu neturi teisės nuspręsti, kad bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, jeigu tai nėra tiesiogiai nurodyta teismo sprendime ar jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente.

6Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

7Teismo 2017-05-02 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (b. l. 44).

8Pareiškėjo skundas atmestinas.

9Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/16/01913 duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-12-21 nutartimi c. b. Nr. B2-6533-866/2015 iškėlė UAB „Decorus“ bankroto bylą, minėta nutartis yra įsiteisėjusi (vykd. b. l. 18-19). Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2230-467/2016 dėl 6 232,76 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko BUAB „Decorus“ išieškotojui UAB „Vėsa ir partneriai“ (vykd. b. l. 2-3, 6), kuris buvo išduotas Vilniaus apygardos teismo 2016-05-27 Galutinio sprendimo pagrindu. Antstolė 2016-12-01 priėmė skundžiamą Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S016-15648, kuriuo iš BUAB „Decorus“ administravimo lėšų išieškomos Vilniaus apygardos teismo 2016-05-27 Galutiniu sprendimu priteistos 6 232,76 Eur bylinėjimosi išlaidos išieškotojui UAB „Vėsa ir partneriai“ (vykd. b. l. 7-8).

10Pagal atliekamos veiklos pobūdį antstoliu laikytinas privatus pareigūnas, turintis vykdomuosius valdingus įgaliojimus įgyvendinant teismo sprendimų vykdymą. Antstolio veiklos pobūdis lemia tai, kad antstolis yra teisingumo civiliniuose ginčuose procedūrinis įgyvendintojas, bet ne teisingumo vykdytojas. Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsnis). Ši konstitucinė nuostata reikalauja, kad teismo kompetencijos pripažinimas sprendžiant civilinius ginčus būtų užtikrinamas kiekvienoje byloje. Kita vertus, praktikoje šią ribą ne visada lengva nustatyti, ypač dėl to, kad antstoliui suteikta teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 634 straipsnis). Procesiniai veiksmai – tai valiniai proceso teisės subjekto veiksmai, kuriais nustatomos, pakeičiamos ar pabaigiamos procesinės (tik atskirais atvejais ir materialinės) teisės ir pareigos. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis tam teisės neturi. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jo veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

11Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas antstolės Nurodymas prieštarauja tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 Galutiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2230-467/2016, tiek jo pagrindu 2016-11-09 išduotam vykdomajam raštui Nr. e2-2230-467/2016, tiek ĮBĮ 18 straipsnio nuostatoms, kadangi vykdomajame rašte Nr. e2-2230-467/2016 nėra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš BUAB „Decorus“ administravimui skirtų lėšų.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-51045-595/2016 išnagrinėjo BUAB „Decorus“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų tapačioje vykdomojoje byloje, ginčijant antstolės 2016-11-11 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, skundą grindžiant ĮBĮ 18 straipsnio nuostatų pažeidimu, nebuvus antstolei pagrindo pradėti išieškojimo UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai priteistas Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 galutiniu sprendimu c. b. Nr. e2-2230-467/2016 bylinėjimosi išlaidas išieškant iš administravimo išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-21 nutartimi konstatavo, kad vykdomoji byla yra užvesta pagrįstai, nors ir nėra galutiniame Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 sprendime aiškiai nurodyta, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš administravimo išlaidų. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, 2017-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-714-450/2017 palikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartį nepakeistą bei konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 galutiniame sprendime, tiek ir išduotame vykdomajame rašte nėra aiškiai nurodyta, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš administravimo išlaidų, tačiau kreditoriaus teisė reikalauti apmokėti bylinėjimosi išlaidas iš administravimo išlaidų kyla iš ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatų bei tokia pozicija palaikoma teismų praktikoje, kad iš bankrutuojančios įmonės prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, tokios išlaidos yra laikomos bankroto administratoriaus administravimo išlaidomis. Bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-547/2013 ir kt.).

13Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, kad antstolė Asta Stanišauskaitė turėjo teisinį pagrindą pradėti vykdomąją bylą bei vykdyti priteistų bylinėjimosi išlaidų UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai išieškojimą iš BUAB „Decorus“ administravimo išlaidų, ginčijant skundžiamą antstolės 2016-12-01 Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas tapačiais, teismų įvertintais argumentais, teismas konstatuoja, kad antstolės Astos Stanišauskaitės priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms bei priimtam 2016-04-26 Vilniaus apygardos teismo galutiniam sprendimui ir jo pagrindu išrašytam vykdomajam raštui.

14Kitokių skundžiamo antstolės Nurodymo priverstinai nurašyti lėšas neteisėtumo pagrindų pareiškėjas, teikdamas skundą, byloje neįrodinėjo.

15Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei įsiteisėjusių teismų sprendimai, vertinant tapačias aplinkybes, leidžia konstatuoti, jog antstolė, priimdama skundžiamą Nurodymą, nepažeidė antstolio veiklos teisėtumo principų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), todėl antstolės 2016-12-01 Nurodymas priverstinai nurašyti lėšas Nr. S016-15648 nenaikintinas.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510-513 straipsniais,

Nutarė

17pareiškėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

18Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai