Byla 2-1490-413/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. J. ir E. T

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

2sekretoriaujant Monikai Morkevičiūtei ir Miglei Lukoševičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cover ir Co“ patikslintą ieškinį atsakovui V. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. J. ir E. T..

5Teismas

Nustatė

6I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmė 1. Ieškovė BUAB „Cover ir Co“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens, 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą, pradiniu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų V. T., G. J. ir E. T., kaip įmonės akcininkų, solidariai 1 103 759,30 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovų nesąžiningi veiksmai lėmė, kad įmonė (ieškovė) negali iki galo įvykdyti prievolių savo kreditoriams. 2. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1249-436/2015, ieškovės ieškinį atmetė. 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-351-407/2016, skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ ieškinys, pareikštas atsakovui V. T., kaip ieškovės vadovui, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ ieškinys, pareikštas atsakovams V. T., E. T. ir G. J., kaip ieškovės akcininkams, bei iš ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ atsakovei G. J. priteistos 1 448 Eur bylinėjimosi išlaidos, paliko nepakeistą. 4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, jog ieškinio turinys patvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas dviem pagrindais: atsakovams V. T., E. T. ir G. J., kaip įmonės akcininkams, ir atsakovui V. T., kaip įmonės vadovui. Pateiktame ieškinyje, be aplinkybių, susijusių su atsakovų, kaip įmonės akcininkų, pareigų, įtvirtintų ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse nevykdymu, buvo nurodomos ir aplinkybės, kad įmonės vadovas V. T. sudarė fiktyvų sandorį su UAB ,,GTG Vitrum“, kuriuo prisiėmė tariamą įsipareigojimą ir dėl kurio ieškovė patyrė 129 673 Lt nuostolių. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovės vadovas V. T. neperdavė įmonės administratoriui nei turto, nei dokumentų, nors įmonės balanse nurodyta, kad ji turėjo įvairaus turto už 442 416 Lt sumą (1 t., b. l. 3-9). Tai, kad ieškinys buvo reiškiamas atskirai V. T., kaip įmonės vadovui, papildomai paaiškino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu (2015-09-03 posėdžio garso įrašas), nurodydamas, kad ieškinys grindžiamas ir aplinkybėmis dėl 442 416 Lt balanse nurodyto turto neperdavimo ir fiktyvaus sandorio su UAB ,,GTG Vitrum“ sudarymo. Kadangi faktinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais ieškovė buvo nurodžiusi, pirmosios instancijos teismas turėjo jas vertinti (CPK 176 str., 177 str., 260 str.) ir spręsti dėl atsakovo V. T. atsakomybės CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tuo atveju, jei, teismo vertinimu, nebuvo pakankamai aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir/ar dalykas, teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, galėjo įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir/ar dalyką (CPK 115, 226, 256 str.). 5. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio pagrindą ir/ar dalyką (t. 5, b. l. 25-26). 6. Vykdydama minėtą teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo, ieškovė nustatytu laiku pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti BUAB „Cover ir co“ naudai iš atsakovo V. T. 165 688,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais argumentais: 6.1. 2009 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismui 2009 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlus UAB „Cover ir Co“ bankroto bylą, įmonės direktorius (atsakovas) 2009 m. gruodžio mėnesį perdavė bankroto administratoriui bendrovės balansą ir kitas mokesčių deklaracijas, sudarytas 2009 m. kovo 20 d. duomenimis. Pagal pateiktą įmonės balansą, bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Cover ir Co“ turėjo įvairaus turto už 442 416,00 Lt, tačiau buvęs bendrovės vadovas V. T. paaiškino, kad realiai įmonė jokio turto neturi, todėl įmonės balanse apskaitytas 442 416 Lt vertės turtas administratoriui nebuvo perduotas. Be to, buvęs įmonės vadovas nepateikė duomenų, kur minėtas turtas randasi; 6.2. bankroto administratorius, patikrinęs ieškovės sudarytus sandorius, teisme pareiškė ieškinius dėl abejones keliančių sutarčių. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu pripažino negaliojančiu fiktyvų ieškovės 2009 m. sausio 15 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą su UAB „GTG Vitrum“, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš UAB „GTG Vitrum“ 129 673,90 Lt. Tačiau bandant išsiieškoti priteistas lėšas iš UAB „GTG Vitrum“, pastaroji įmonė buvo likviduota dėl bankroto, o ieškovė, neatgavus priteistų lėšų dėl atsakovo sudaryto fiktyvaus sandorio, patyrė nuostolius; 6.3. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos privalomos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo V. T. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis neišsaugojo ir iškėlus bankroto bylą neperdavė administratoriui viso įmonės turėto turto ir su juo susijusių dokumentų, taip pat sudarė fiktyvią sutartį, dėl ko ieškovė neteko 129 673,90 Lt vertės turto. Tokie atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo veiksmai pripažintini neteisėtais, o jų atlikimas buvo tiesiogine įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atsiradimo priežastimi. 7. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties. Ieškinys tenkintinas II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. 9. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš juridinio asmens vadovo įstatyminės pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti bankrutuojančios bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, taip pat dėl įmonės vadovo sudaryto neteisėto (fiktyvaus) sandorio. 10. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. 11. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ši norma reguliuoja turto ir dokumentų perdavimo procedūrą, kai įmonės turtu ir dokumentais iki bankroto bylos iškėlimo dienos disponuoja įmonės valdymo organai. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, yra pagrindas tokius veiksmus (neveikimą) pripažintini neteisėtais, sudarančiais pagrindą taikyti vadovui civilinę atsakomybę CK 6.263 straipsnio pagrindu. Tam būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Cover ir Co“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“, 2010 m. vasario 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 27-31). Nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. kovo 26 d. (taigi iki bankroto bylos iškėlimo) bendrovės vadovu buvo atsakovas V. T. (t. 1, b. l. 10-14). Bylos medžiaga patvirtina, kad V. T. 2009 m. gruodžio mėnesį perdavė bankroto administratoriui bendrovės balansą ir kitas mokesčių deklaracijas, sudarytas 2009 m. kovo 20 d. stoviui, tačiau faktiškai atsakovo deklaruotas 442 416 Lt vertės turtas administratoriui nebuvo perduotas, nenurodyta jo buvimo vieta, nepaaiškintos priežastys, dėl ko šis turtas nebuvo perduotas (1 t., b. l. 3-9, 15). Be to, iš bylos duomenų (t. 1, b. l. 33-39) matyti, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1541-264/2011, teismas pripažino negaliojančiu ieškovės, atstovaujamos atsakovo V. T., 2009 m. sausio 15 d. tarpusavio skolų užskaitymo su UAB „GTG Vitrum“ aktą, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš UAB „GTG Vitrum“ 129 673,90 Lt. Tačiau likvidavus UAB „GTG Vitrum“ dėl bankroto, įmonei teismo sprendimu priteistos lėšos nebuvo išieškotos ir nėra galimybių jas išieškoti dabar. Minėtame teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatuota, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo direktorius V. T. buvo tiesiogiai susijęs su atsakovu, abi šalys žinojo, kad ginčijamu sandoriu pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl abi šalys buvo nesąžiningos. 13. Nesant jokių byloje įrodymų dėl 442 416 Lt vertės neišsaugoto įmonės turto ir atsakovui neginčijant turto neperdavimo fakto bei nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nedalyvavus teismo posėdyje, nenurodžius priešingų aplinkybių ir nepateikus įrodymų, paneigiančių konstatuotus faktus (CPK 178 straipsnis); esant įsiteisėjusiam 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimui ir jame konstatuotoms aplinkybėms dėl atsakovo sudaryto sandorio fiktyvumo, dėl ko įmonė neteko 129 673,90 Lt lėšų (turto), o jų grąžinimas dėl kitos sandorio šalies nemokumo ir bankroto tapo negalimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis), yra pagrindas išvadai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 165 688,68 Eur (572 089 Lt) dydžio nuostolius. 14. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte imperatyviai nustatytos pareigos perduoti administratoriui visą įmonės turtą, taip pat tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir galimai jį nepagrįstai išvaistė, dėl ko konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, kas lėmė žalos ne tiek įmonei, tiek jos kreditoriams padarymą. 15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, įmonei padaryta žala kildinama iš neperduoto administratoriui įmonės turto, kurio vertė 442 416 Lt, ir neteisėto sandorio, dėl kurio įmonė patyrė 129 673,90 Lt nuostolius. Todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, jog administratoriaus nurodytą neperduoto įmonės turto vertę ir neteisėto sandorio pagrindu įmonei negrąžintas lėšas galima pripažinti įmonės patirtais nuostoliais (žala) CK 6.249 straipsnio prasme. 16. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei neatsirado pareiga įrodinėti atsakovo kaltę, o atsakovas šios prezumpcijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). 17. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 165 688,68 Eur (572 089 Lt) nuostolių priteisimo laikytinas pagrįstu (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). 18. Nustačius, jog atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patikslintą ieškinį (pateiktą per EPP sistemą) tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 2111 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir pusė, t. y. 14,87 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso 2125,87 Eur), kadangi kitoje dalyje ieškovės reikalavimai pagal pradinį jos ieškinį buvo atmesti. Atstovavimą patvirtinančių išlaidų ieškovė nepateikė, todėl šios rūšies išlaidos nepriteistinos.

7Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 - 270 straipsniais,

Nutarė

8patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cover ir co“ (juridinio asmens kodas 300503620) naudai iš atsakovo V. T. (asmens kodas ( - ) 165 688,43 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt tris centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Priteisti valstybei iš atsakovo V. T. (asmens kodas ( - ) 2125,87 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai