Byla e2A-59-264/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant apeliantui P. H. ir jo atstovei advokatei A. K., suinteresuotam asmeniui R. H.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5433-924/2018 pagal pareiškėjo P. H. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. H., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėja

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjas P. H. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po savo motinos V. H. mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notarų biurą, nes po jo motinos V. H. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paaiškino, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes po palikėjos mirties liko jos asmeniniai daiktai, kuriuos pareiškėjas valdo ir jais naudojasi kaip savo. Be to, palikėja prieš mirtį sudarė jai priklausiusio buto/patalpos - buto su rūsiu, perleidimo sandorį, kuris, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas, tačiau nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą, pareiškėjas neturi teisės šį sandorį ginčyti. Atsižvelgiant tiek į tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, tiek į tai, kad siekia perimti palikėjos teises, ginčijant sudarytą buto perleidimo sandorį, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo.

82.

9Suinteresuotas asmuo R. H. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti.

103.

11Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tuomet, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per įstatyme numatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusios mamos V. H. palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo P. H. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

165.

17Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis po motinos mirties per CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimant mirusiosios motinos palikimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

186.

19Teismas konstatavo, kad pareiškėjas byloje neįrodinėjo bei neįrodė, jog jis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas priimti palikimą, tačiau kiti asmenys (pavyzdžiui buto, kuriame palikėja gyveno iki mirties, savininkė) jam būtų kliudžiusi tai padaryti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis naudojasi palikėjos daiktais iki šiol, laikė nepakankamais įrodymais palikimo priėmimo faktui nustatyti.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5433-924/2018 ir priimti naują sprendimą - P. H. pareiškimą tenkinti - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. H. priėmė palikimą po savo motinos V. H. mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, kas rodo, kad priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

261.2.

27Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojo R. P. parodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikėjos daiktus, kurie buvo saugojami jo namuose.

28Teismas

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

328.

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

349.

35Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3610.

37Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu ir bylos esmės neatskleidimu.

3811.

39Vertindamas anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

4012.

41Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina V. H. mirė ( - ). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po jos mirties nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo faktų ( el. b. l. 6 ). V. H. iki pat savo mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu ( - ), kuriame ji gyveno iki mirties ( el. b. l.9).

4213.

43Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad V. H. savo mirties dieną jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o butu, kuriame palikėja gyveno iki mirties, esančiu ( - ), naudojosi nustatyta uzufrukto teise, kurią įgijo pardavusi jos nuosavybės teise registruotą butą pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį ( el. b. l. 17-24).

4414.

45Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad savo prašymą nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą grindė aplinkybe, kad po motinos mirties liko jos asmeniniai daiktai: šaldytuvas, televizorius, spinta, kuriuos pareiškėjas valdo ir jais naudojasi kaip savo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad jis įgytų teisę ginčyti palikėjos prieš mirtį sudarytą jai priklausiusio buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo sandorį, kuris, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas.

4615.

47Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

4816.

49Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti turtą, o pareiškėjo žodinių paaiškinimų nepripažino pakankamais įrodymais prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

5017.

51Apeliaciniame skunde bei paaiškindamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas bei jo atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojo R. P. parodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikėjos daiktus, kurie buvo saugojami jo namuose.

5218.

53Sutiktina, kad pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau jie vertintini nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.

5419.

55Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

5620.

57Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

5821.

59Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

6022.

61Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.

6223.

63Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo buvo nurodytos aplinkybės, kad „Kitų įpėdinių po V. H. mirties nėra, kad kitų vaikų palikėja neturėjo“, tačiau vėliau bylos procese paaiškėjo ir į procesą buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu jo brolis R. H., kuris prieštaravo šio fakto nustatymui. Nors pareiškėjas ir jo kviestas liudytojas R. P., apklaustas pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 10 d. posėdyje patvirtino aplinkybę, kad drabužių spintą, šaldytuvą ir televizorių iš motinos buto į savo namus pareiškėjas parsivežė 2016 m. gegužės, lapkričio mėnesį, daiktai padėvėti, įgyti daugiau nei prieš 12 metų, tačiau akivaizdu, kad šiuos daiktus parsivežė dar esant motinai gyvai, kad jokių kitų daiktų po motinos mirties iš motinos buto nepasiėmė. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių daiktų priėmimas dar esant motinai gyvai negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu, juolab, kad šiuos daiktus pareiškėjui perdavė pati motina. Nors apeliantas teigia, kad apie motinos parduotą butą 2015 m., jis sužinojo tik po motinos mirties iš buto pirkėjos D. P., kuri ir turėjo buto raktus, motinos mirties liudijimą, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimą. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nurodė, kad bute motina gyveno viena, kad mokesčius už butą mokėjo motina, kad jis motinos laidotuvių neorganizavo ir savo lėšomis prie jų neprisidėjo, byloje nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po palikėjos mirties liko registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar turtinės teisės.

6424.

65Paveldėto turto masė vertinama pagal palikimo atsiradimo laiką; pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018.

6625.

67Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

6826.

69Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas pasiūlė pareiškėjui, kuris atstovaujamas advokatės, pateikti papildomus įrodymus apie palikėjos mirties dienai likusio turto pobūdį, masę, jos šeimos sudėtį ir pan., duomenis iš notaro ar po palikėjos mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir kt., tačiau apeliantas jokių papildomų objektyvių duomenų nepateikė.

7027.

71Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios nutarties 23, 25 punktuose nurodytos aplinkybės nors ir neteikia pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais, tačiau pareiškėjo paaiškinimai, kad po motinos mirties neliko jokio paveldimo turto ir jis jokių daiktų po palikėjos mirties nepasiėmė, nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimą faktiniu valdymu, visų bylos įrodymų vertinimo kontekste, neteikia pagrindo padaryti išvadą dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo.

7228.

73Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

7429.

75Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

77Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

78Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėjas P. H. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog... 8. 2.... 9. Suinteresuotas asmuo R. H. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame... 10. 3.... 11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu... 16. 5.... 17. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis po motinos mirties per... 18. 6.... 19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas byloje neįrodinėjo bei neįrodė, jog... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 24. 1.1.... 25. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės,... 26. 1.2.... 27. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojo R. P.... 28. Teismas... 29. IV.... 30. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. 8.... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 34. 9.... 35. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 36. 10.... 37. Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios... 38. 11.... 39. Vertindamas anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės... 40. 12.... 41. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina V. H. mirė ( - ).... 42. 13.... 43. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad... 44. 14.... 45. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad savo prašymą nustatyti... 46. 15.... 47. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė... 48. 16.... 49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 50. 17.... 51. Apeliaciniame skunde bei paaiškindamas apeliacinės instancijos teismo... 52. 18.... 53. Sutiktina, kad pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje... 54. 19.... 55. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad... 56. 20.... 57. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo... 58. 21.... 59. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni... 60. 22.... 61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 62. 23.... 63. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę fakto... 64. 24.... 65. Paveldėto turto masė vertinama pagal palikimo atsiradimo laiką; pagal CK 5.3... 66. 25.... 67. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai... 68. 26.... 69. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas... 70. 27.... 71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios nutarties 23, 25... 72. 28.... 73. Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos... 74. 29.... 75. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog skundžiamą teismo sprendimą... 76. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 77. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti... 78. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....