Byla e2YT-5433-924/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,

2sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,

3dalyvaujant pareiškėjui P. H., pareiškėjo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

4suinteresuotam asmeniui R. H., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. H. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. H., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6Teismas

Nustatė

7pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos V. H., mirusios ( - ) mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

8Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog po jo motinos V. H., mirusios ( - ) mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors jis praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notarų biurą, tačiau palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti - naudojasi palikėjos daiktais, rūpinasi jais kaip savo, jais disponuoja. Po palikėjos mirties liko jos asmeniniai daiktai: šaldytuvas, televizorius, spinta, kuriuos pareiškėjas valdo ir jais naudojasi kaip savo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad palikėja prieš mirtį sudarė jai priklausiusio buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) perleidimo sandorį, kuris, pareiškėjo nuomone yra neteisėtas, tačiau nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą, pareiškėjas neturi teisės šį sandorį ginčyti. Taigi, atsižvelgiant tiek į tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, tiek į tai, kad siekia perimti palikėjos teises, ginčijant sudarytą buto perleidimo sandorį, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

10Suinteresuotas asmuo R. H. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, prašė pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą.

11Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tuomet, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per įstatyme numatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusios mamos V. H. palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu.

12Teismas

konstatuoja:

13Pareiškimas atmestinas.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina V. H. mirė ( - ) (7-8 el. b. l.). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po jos mirties nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo faktų (6 el. b. l.). V. H. iki pat savo mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu ( - ), šiame bute ir gyveno (9 el. b. l.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. H. savo mirties dieną jokio nekilnojamojo turto neturėjo (10-15, 17-24 el. b.l.). butu, kuriame gyveno iki mirties, esančiu ( - ), naudojosi nustatyta uzufrukto teise pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį (17-24 el. b. l.).

15Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

16Teismų praktikoje taikant CK 5.50 str. 2 d. normą yra laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, kuriais parodoma, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (turto valdymas, naudojimasis juo palaikant jį tinkamoje būklėje, rūpinimasis juo kaip savo turtu, jo prižiūrėjimas, mokesčių mokėjimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

17Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei liudytojo R. P. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis po motinos mirties per CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimant mirusiosios motinos palikimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjo teiginiai, jog jis po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, naudoti ir juo rūpintis kaip savo turtu vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio.

18Siekiant pripažinti, jog pareiškėjas priėmė palikimą po mamos V. H. mirties faktiškai pradėjęs jos paveldimą turtą valdyti, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti palikimą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.

19Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos mirties jokio turto negavo, kartu su motina negyveno. Tik po motinos mirties jam tapo žinoma, kad butas, kuriame ji gyveno parduotas motinos sugyventinio dukrai, už butą gauti 5 000,00 Eur apie kuriuos motina nieko nesakė, todėl priėmęs palikimą ir tapęs paveldėtoju nori ginčyti sudarytą sandorį. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas patvirtino, kad drabužių spintą, šaldytuvą ir televizorių iš motinos pasiėmė dar iki motinos mirties. Pareiškėjo teigimu, motina šiuos daiktus paprašė palaikyti pas save, kol ji bute pasidarys remontą, o motinai mirus daiktai taip ir liko pas pareiškėją. Liudytojas R. P., kuris kaip ir pareiškėjas nurodė, kad šaldytuvas ir televizorius iš V. H. namų į pareiškėjo namus buvo išvežti 2016 m. gegužės mėnesį, o drabužių spinta 2016 m. lapkričio mėnesį. Tačiau liudytojas negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, kad daiktai pareiškėjui buvo perduoti tik laikinam pasaugojimui. Teismas abejoja ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, kad šie daiktai jam buvo perduoti tik laikinam pasaugojimui, labiau tikėtina, kad jie pareiškėjui buvo atiduoti/padovanoti motinos. Pareiškėjas šiuos daiktus iš motinos parsivežė 2016 m. gegužės, lapkričio mėnesį, pats pareiškėjas pripažįsta, kad motinai dar esant gyvai joks remontas bute nebuvo pradėtas atlikinėti, motina buvo senyvo amžiaus, juolab, kad ir pats butas jo motinai nepriklausė jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo nurodomi daiktai (drabužių spinta, šaldytuvas ir televizorius) buvo naudoti, nedidelės vertės, kaip nurodė liudytojas, televizorius buvo dar su priedėliu, šaldytuvas apie 10-12 metų senumo, spinta taip pat dėvėta, todėl šių daiktų priėmimas negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu, juolab, kad kaip jau buvo minėta, šiuos daiktus pareiškėjui perdavė pati motina. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, kad šiais daiktais pareiškėjas naudojasi iki šiol, tačiau atsakovas neįrodė, kad per tris mėnesius po palikėjos mirties jis, kaip įpėdinis, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų perimant mirusiojo turtą ir pradedant jį valdyti. Pareiškėjas byloje neįrodinėjo bei neįrodė, jog jis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas priimti palikimą, tačiau kiti asmenys (pavyzdžiui buto, kuriame palikėja gyveno iki mirties, savininkė) jam būtų kliudžiusi tai padaryti.

20Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia pareiškėjo P. H. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po savo motinos V. H., mirusios ( - ) mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti atmesti kaip nepagrįstą.

21Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl savo sveikatos būklės, tačiau kadangi tai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku (šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo), teismas šių aplinkybių nevertina.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Nutarė

23Pareiškimą atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,... 2. sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui P. H., pareiškėjo atstovei advokatei Dianai... 4. suinteresuotam asmeniui R. H., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 8. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog po jo motinos V. H., mirusios ( - )... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime... 10. Suinteresuotas asmuo R. H. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame... 11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 12. Teismas... 13. Pareiškimas atmestinas.... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina... 15. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš... 16. Teismų praktikoje taikant CK 5.50 str. 2 d. normą yra laikomasi nuostatos,... 17. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei liudytojo... 18. Siekiant pripažinti, jog pareiškėjas priėmė palikimą po mamos V. H.... 19. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos mirties jokio... 20. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia pareiškėjo P. H. prašymą... 21. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 23. Pareiškimą atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...