Byla 1A-421/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Kęstučio Jucio, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjai Galinai Korabliovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, nubaustas laisvės apribojimu 2 metams.

2J. K. įpareigotas bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 13 d., apie 21 val., Klaipėdos m., ( - ) buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu peiliu tyčia smogė vieną kartą A. Z. į krūtinę. Nukentėjusiajam padaryta kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos sienoje, sužalotas kairės pusės V šonkaulis, kairysis plautis, širdiplėvė bei širdies kairysis skilvelis. Dėl patirto sunkaus sužalojimo A. Z. vietoje mirė. Tokiais veiksmais J. K. tyčia nužudė A. Z.

5Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: panaikinti BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto taikymą bei paskirti

6J. K. laisvės atėmimo 8 metams ir 6 mėnesiams bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose; kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

7Prokuroras pripažįsta, jog teismas turėjo pagrindą spręsti dėl galimybės skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, tačiau netinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecija. BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę bausmę ne tik esant nuosprendyje bei minimoje teisės normoje nurodytoms aplinkybėms, bet ir privalomai atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Prokuroras nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-28 teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgą, jog dėl sankcijoje už nužudymą numatytų labai plačių laisvės atėmimo bausmės termino ribų teismai turi galimybę tinkamai individualizuoti bausmę, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimą, kuriame pabrėžtas būtinumas itin atidžiai ir atsargiai teismams taikyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo institutą, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Tai reiškia, jog sprendžiant šį klausimą turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, o ne tik tos, kuriomis galima pagrįsti kaltinamajam palankų sprendimą. Prokuroro nuomone, šioje byloje teismas įvertino ne visas bylos aplinkybes, o kai kurioms nepagrįstai suteikė svarbią reikšmę.

8Byloje nustatyta, kad J. K. konfliktavo su jam gerai pažįstamu A. Z. šio gyvenamojoje vietoje. Nors konfliktas prasidėjo bei tęsėsi dėl nukentėjusiojo rizikingo (galimai provokuojančio) elgesio, tačiau jis buvo žodinis, po A. Z. veiksmų (veiksmo) prieš V. Ž. iki smūgio peiliu praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį J. K. ir A. Z. spėjo užbaigti gerti butelį degtinės. Prokuroro nuomone, J. K. veiksmus, pavojingus nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, nulėmė ne A. Z. veiksmai prieš V. Ž., o J. K. būsena dėl apsvaigimo alkoholiu, dėl to jis netinkamai įvertino situaciją ir pasirinko neadekvačias konflikto sprendimo priemones bei būdus. Vertinant J. K. asmenybę neatsižvelgta, jog jis, nors ir yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis kraujotakos ligomis, tačiau pats savo sveikata nesirūpina, priešingai, vartoja alkoholį, kuris nesuderinamas su jam nustatytų ligų gydymu. Tai teisme nurodė teismo medicinos ekspertas. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad J. K. susirgo kraujotakos ligomis, kurios jam nustatytos teismo medicininio tyrimo metu, ne po nusikaltimo padarymo, jomis jis sirgo iki nusikaltimo bei nusikaltimo metu, tačiau jo sveikatos būklė nesutrukdė gausiai vartoti alkoholio ir nužudyti A. Z. Tai, jog J. K. smurtinių veiksmų ėmėsi neatsitiktinai, pagrindžia tokie jo asmenybę apibūdinantys duomenys, kaip ankstesni teistumai. Nors visi šeši teistumai išnykę, tačiau matyti, kad jis praeityje teistas už smurtinį nusikaltimą (plėšimą), ilgą laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Visa tai neleidžia daryti išvados, jog byloje nustatyta išskirtinė situacija, kuri neleistų tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės, paskiriant BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą bausmę, ir įpareigotų teismą ieškoti kitų baudžiamosios atsakomybės realizavimo būdų. Teismas akivaizdžiai sureikšmino J. K. sveikatos būklę kaip kliūtį paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, nors iš teismo medicinos ekspertizės akto bei eksperto paaiškinimo teisme matyti, kad dėl ligų nėra medicininio pagrindo J. K. atleisti nuo bausmės atlikimo. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, jog, nuteistojo sveikatos būklei pablogėjus, atleidimo nuo bausmės atlikimo klausimą galima spręsti vėlesnėse proceso stadijose, t. y. bausmės atlikimo metu.

9Teismo išvada, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebūtų užtikrinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, yra nemotyvuota, nes nesuprantama, kuris (kurie) iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nebūtų pasiekti, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau bus pasiekti, paskyrus laisvės apribojimo bausmę be BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų ir teismo nustatytų draudimų ar įpareigojimų. Prokuroro nuomone, paskirta laisvės apribojimo bausmė, nenustatant jos turinį sudarančių draudimų ir įpareigojimų, o nuosprendyje nurodant tik įstatyme imperatyviai suformuluotą ir neatsiejamą nuo bausmės įpareigojimą nekeisti gyvenamosios vietos, niekaip nepaveiks nusikaltimą padariusio asmens ir neleis pasiekti bausmės paskirties. Tuo bus pažeistas teisingumo principas, kurio reikšmę skiriant bausmes pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006. Šioje byloje paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neproporcinga padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, ją paskyrus

10J. K. iš esmės liktų nenubaustas.

11Nesant pagrindo J. K. taikyti BK 62 straipsnio ir paskirti švelnesnės, nei sankcijoje už nužudymą numatyta, bausmės, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį įvertintinos nurodytos nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia skirti švelnesnę, nei sankcijos vidurkis bausmę ir net bausmę, artimą jos minimumui, tačiau minimali bausmė neskirtina, kadangi J. K. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai iš esmės nulėmė jo nusikalstamą elgesį.

12Teismo posėdyje prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašo skundą atmesti.

13Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

14Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

15Prokuroras neginčija nuteistojo J. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo

17BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto taikymo skiriant J. K. bausmę yra nepagrįsti.

18Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne bausmės skyrimo taisyklė, bet išimtis – švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms sąlygoms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

19BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra visos sąlygos, apibūdinančios kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, o būtent:

201) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

21Prokuroras teisus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas gali, bet neprivalo skirti švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės. Tačiau nustatęs pagrindus, leidžiančius taikyti

22BK 62 straipsnio nuostatas, teismas privalo švelnesnės bausmės skyrimo galimybę apsvarstyti ir parinkti tokią valstybės prievartos priemonę, kuri būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitiktų šiame straipsnyje esančias sąlygas, nurodančias į kaltininko asmenybės mažesnį pavojingumą.

23Šių aplinkybių nustatymas bei tinkamas įvertinimas yra vienas iš klausimų, svarstytinų nustatant bausmės rūšį bei jos dydį.

24Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri, nežiūrint padaryto labai sunkaus nusikaltimo, mažina padaryto nužudymo pavojingumą, nuteistojo asmenybės pavojingumą parodančius požymius, į kitas byloje nustatytas BK 62 straipsnio taikymo sąlygas, padarė išvadą, jog J. K. skirtina švelnesnė, negu numatyta įstatymo sankcijoje, bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

26Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad, skirdamas nuteistajam bausmę, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių.

27Teisėjų kolegija mano priešingai. Teismas atsižvelgė ne tik į BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytas privalomas sąlygas, leidžiančias kaltininkui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (nuteistasis pats savo noru pranešė apie nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, turtinė žala nepadaryta), bet ir į visas kitas bylos aplinkybes: kaltininko asmenybę (yra senyvo amžiaus), nusikaltimas padarytas spontaniškai, nuteistasis serga įvairiomis sunkiomis ligomis, kurios gali būti nepagydomos. Be to, aplinkybė, jog nuteistasis iš karto po įvykio kvietė greitąją medicinos pagalbą, taip pat mažina padarytos veikos pavojingumą bei rodo nuteistojo psichinį santykį su padaryta neteisėta veika.

28Prokuroras, prašydamas nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę, skunde akcentuoja, kad nusikaltimas nebuvo padarytas spontaniškai, nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, per daug sureikšminta nuteistojo sveikatos būklė, nuteistasis nuolat vartoja alkoholį, o tai nesuderinama su jam nustatytų ligų gydymu.

29Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

30Pirma, byloje nustatyta, jog konfliktas prasidėjo ir tęsėsi dėl nukentėjusiojo rizikingo elgesio, tačiau jis buvo ne tik žodinis, kaip teigia prokuroras. Paties nuteistojo, liudytojos

31A. K. parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. Z. kambaryje sudavė savo sugyventinei V. Ž. ranka į veidą. Nuteistasis papriekaištavo, jog A. Z. negražiai elgiasi su savo sugyventine, kuri yra invalidė. Vyrai gėrė kambaryje, o rūkyti ėjo į virtuvę. Virtuvėje J. K. vėl pasakė A. Z., kad šis negražiai elgiasi su sugyventine. Po tokių žodžių pastarasis smogė J. K. į šoną, ir jis parvirto ant stalo (šie nuteistojo parodymai byloje nepaneigti). Tada J. K., supratęs, jog jį vėl puls, griebė nuo stalo peilį ir dūrė A. Z. Taigi nusikaltimui padaryti turėjo įtakos ne tik žodinis konfliktas, siekiant sugėdinti prieš neįgalią bei nevaikštančią moterį smurtą pavartojusį A. Z., bet ir prieš dūrį peiliu nuteistajam suduotas smūgis. Netrukus po įvykio duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai J. K. parodė, kad tarp suduoto smūgio ir dūrio peiliu praėjo vos kelios sekundės (t. 1, b. l. 87-88). Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikaltimas padarytas spontaniškai, nes J. K. veiksmas – dūris peiliu buvo greita atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo rizikingą veiksmą – smūgį kumščiu. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina kambaryje buvusios liudytojos A. K. parodymai, kad iš virtuvės negirdėjo jokio triukšmo. Prokuroras skunde nurodo, jog nuo nukentėjusiojo rizikingo elgesio (smūgio V. Ž.) iki nuteistojo smūgio peiliu praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį jie abu spėjo baigti gerti butelį degtinės. Šis prokuroro argumentas būtų teisingas, jeigu nukentėjusiojo rizikingas elgesys būtų pasireiškęs tik smūgio sudavimu savo sugyventinei. Tačiau nepaneigta, jog virtuvėje A. Z. nuteistajam sudavė kumščiu į šoną (tai, kad ekspertas J. K. nenustatė kūno sužalojimo, esmės nekeičia, nes aptariamoje situacijoje svarbus ne suduoto smūgio stiprumas, bet pats jo faktas). Liudytoja A. K. teisme parodė nunešusi vyrams į virtuvę pusę butelio degtinės. Įvertinus nustatytą to degtinės butelio talpą (0,33 l), nėra objektyvių duomenų teigti, jog virtuvėje buvo ilgai girtaujama.

32Antra, blaivumo testo duomenys (t. 1, b. l. 65) įrodo, kad J. K. girtumas praėjus maždaug trims valandoms po įvykio buvo 1.76 promilės. Specialisto išvados Nr. T-A 90/09 (03) duomenys (t. 1, b. l. 36) įrodo, jog atliekant tyrimą daugiau kaip po dviejų parų A. Z. kraujyje rasta 4.61 promilės etilo alkoholio, o šlapime – net 5.33 promilės etilo alkoholio. Taigi įvykio metu A. Z. apsvaigimas nuo alkoholio buvo beveik tris kartus didesnis nei nuteistojo. Tai be abejo nepaneigia, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, tačiau šioje situacijoje negalima neįvertinti paties nukentėjusiojo apsvaigimo ir įtakos jo veiksmams. Nėra pagrindo netikėti J. K. parodymais, jog A. Z. reakcija į nuteistojo pasakytus žodžius ginant neįgalų žmogų dėl labai didelio girtumo buvo agresyvi. Būtent dėl girtumo A. Z. nesugebėjo kritiškai įvertinti savo veiksmo (smūgio sugyventinei) ir tinkamai reaguoti į nuteistojo žodžius, o tai sukėlė pastarojo staigią atsakomąją reakciją, kuri irgi yra nepateisinama.

33Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. gausiai vartoja alkoholį ar turi polinkį girtauti. Medicininiuose dokumentuose yra įrašas, jog nuteistasis dažnai geria alų, o stiprius gėrimus – tik per šventes (t. 2, b. l. 40). Tai byloje nepaneigta. Įvykio metu buvo švenčiamas J. K. žmonos gimtadienis ir pagal pravoslavų tradiciją Seni naujieji metai. Įvertinus tai, kad nuteistajam nustatytas santykinai nedidelis (nedaug viršijantis vidutinį laipsnį) girtumas, prokuroro skundo teiginiai dėl J. K. girtavimo vertinant jo asmenybę atmetami.

34Ketvirta, prokuroras neteisus teigdamas, jog J. K. pats savo sveikata nesirūpina. Byloje yra priešingi duomenys – Klaipėdos sveikatos priežiūros centro išraše iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 40) nurodyta, kad jis pastoviai gydosi ambulatoriškai po persirgto miokardo infarkto, hipertoninės ligos bei kojų obliteruojančios aterosklerozės. Prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistojo sveikatos būklė nesutrukdė gausiai vartoti alkoholio ir nužudyti A. Z., yra nekorektiškas.

35Penkta, prokuroras neteisingai nurodė, kad J. K. šešis kartus teistas, ir vertindamas jo asmenybę nebuvo pakankamai objektyvus. Iš byloje esančių duomenų (t. 1, b. l. 99-101) matyti, jog J. K. teistas penkis kartus (vieną kartą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą perdavė nagrinėti iš naujo), visi teistumai išnykę. 1957 m. ir 1958 m. J. K. teistas už chuliganizmą, tačiau vėliau du kartus teistas už valstybinio turto grobimą vagystės būdu. Tiesa, paskutinį kartą teistas 1977 m. už plėšimą, perkvalifikuotą iš atvirosios vagystės, bausmę atliko 1984 metais. Taigi per beveik 25 metus iki aptariamo įvykio J. K. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje nėra jokių duomenų apie jam paskirtas administracines nuobaudas. Dėl to vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą negalima daryti išvados, kaip tai padarė prokuroras savo skunde, kad nuteistasis nusikalstamų veiksmų ėmėsi neatsitiktinai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariamas nusikaltimas nebuvo nuoseklus J. K. gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Šešta, svarstant prokuroro prašymą J. K. skirti realią laisvės atėmimo bausmę, negalima visapusiškai neįvertinti jo sveikatos būklės. Ekspertizės akto Nr. EG 708/09 (03) duomenys (t. 2, b. l. 38-40) įrodo, kad J. K. serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, iš kurių sunkiausios kraujo apytakos sistemos ligos: išeminė širdies liga su stabilia krūtinės angina, poinfarktine kardioskleroze (miokardo infarktas 2003 m.), prieširdinėmis ekstrasistolėmis ir trečiojo laipsnio širdies nepakankamumu (NYHA funkcinė klasė III); obliteruojanti kojų arterijų aterosklerozė su šlauninių arterijų užakimu. Dėl sveikatos būklės J. K. atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku. Dėl abiejų kojų arterijų aterosklerozės su šlauninių arterijų užakimu reikalingas operacinis gydymas. Teisme ekspertas D. V. paaiškino, jog vadovaujantis sunkių nepagydomų ligų sąrašu, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo bausmės dėl ligos, J. K. liga vertinama kaip ribinė taikyti šią teisės normą. Jis serga lėtine išemine širdies liga su III laipsnio širdies nepakankamumu ir galėtų būti atleistas nuo bausmės, tačiau yra išlygų: jam reikėtų atlikti širdies koronografiją, t. y. širdies arterijų kontrastinį tyrimą, tiksliai nustatant kraujagyslių susiaurėjimą. Šiais metais jam išryškėjo klubinių šlauninių arterijų užsikimšimas, dėl to jis sunkiai vaikšto, jam reikalingas operacinis gydymas. Taip pat reikalingas šuntavimas, nes kojų kraujotaka labai bloga. Ekspertas teisme padarė išvadą, kad žmogiškuoju požiūriu J. K. laisvės atėmimo bausmę atlikti būtų per sunku, tačiau neatlikus papildomų tyrimų ir operacijų jis ne visiškai atitinka sunkių nepagydomų ligų sąrašo reikalavimus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, jog J. K. operuoti negalima dėl širdies nepakankamumo. Taigi ekspertizės akto turinys, eksperto paaiškinimai teisme bei papildomi duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. K. serga ligomis, dėl kurių jo būklė yra sunki ir nepagydoma. Esant tokiai sveikatos būklei, nors padarytas labai sunkus nusikaltimas, tačiau atsižvelgus į jo padarymo aplinkybes, įvertinus nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirti laisvės atėmimo bausmę ne tik neteisinga, bet ir nehumaniška. Septinta, būtų neteisinga neatsižvelgti į V. Ž. nuomonę į padarytą nusikaltimą ir patį kaltininką, nes ji pripažinta nukentėjusiąja. Teismo posėdyje V. Ž. nedalyvavo dėl sveikatos būklės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu išsakė savo poziciją (t. 1, b. l. 47-48), kad neturi J. K. jokių pretenzijų, nereiškia ieškinio ne tik turtinei, bet ir neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstytus motyvus, daro išvadą, jog BK 62 straipsnyje esančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo išimtinė taisyklė J. K. pritaikyta tinkamai. Paskirta laisvės apribojimo bausmė neprieštarauja proporcingumo principui ir šiuo atveju yra tinkamiausia priemonė kriminalinės bausmės paskirčiai realizuoti, dėl to nebus pažeisti nukentėjusio asmens interesai.

36Negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nemotyvuota teismo išvada, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebūtų užtikrinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

37Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

38Atkreipiamas dėmesys, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

39Nr. 2K-444/2007).

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę

41J. K., vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, įvertino bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir siekė, jog paskirta bausme būtų sudarytos realios prielaidos visiems įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti.

42Be to, vertinant nuteistajam paskirtą bausmę iš BK 41 straipsnio 2 dalies pozicijų, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama bausme, į palankias nuteistajam bylos aplinkybes, negalima padaryti išvados, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, o

43BK 62 straipsnis taikytas, atsižvelgiant tik į J. K. interesus.

44Priešingai, šioje byloje kaltininkui paskirta bausmė, numatyta BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jo padaryta veika, sankcijoje, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

45Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009). Teisinga bausmė reiškia, kad ji turi būti ne tik ne per švelni, bet ir ne per griežta.

46Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus draudimus bei įpareigojimus.

47Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė, kokius konkrečiai draudimus ar įpareigojimus, numatytus aptariamoje teisės normoje, teismas galėjo nustatyti.

48Atkreipiamas dėmesys, jog BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta ne teismo pareiga, bet teisė nustatyti draudimus bei įpareigojimus.

49Teismas, parinkdamas draudimų ir įpareigojimų rūšis bei nustatydamas jų turinį, privalo atsižvelgti į kaltininko asmenybę, amžių, darbingumą ir pan. Bet kuris draudimas ir įpareigojimas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas bei įvykdomas, juo turi būti siekiama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes (padarytas dėl paties nukentėjusio asmens rizikingo elgesio), J. K. asmenybę (visi teistumai išnykę, nebaustas administracine tvarka), amžių (jam 74 metai), darbingumą (pensininkas), netikslinga skirti BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų draudimų bei įpareigojimų. Tačiau dėl to negalima daryti išvados, kokią padarė prokuroras apeliaciniame skunde, jog nuteistasis iš esmės liks nenubaustas. Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcija, taigi pareigūnai visą J. K. bausmės laiką turės domėtis jo elgesiu, o pats nuteistasis elgtis nepriekaištingai, nes priešingu atveju ši bausmė gali būti pakeista griežtesne.

51Prokuroro apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

531 punktu,

Nutarė

54Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. K. įpareigotas bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 13 d., apie... 5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras... 6. J. K. laisvės atėmimo 8 metams ir 6 mėnesiams bausmę, ją nustatant atlikti... 7. Prokuroras pripažįsta, jog teismas turėjo pagrindą spręsti dėl galimybės... 8. Byloje nustatyta, kad J. K. konfliktavo su jam gerai pažįstamu A. Z. šio... 9. Teismo išvada, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebūtų užtikrinta BK... 10. J. K. iš esmės liktų nenubaustas.... 11. Nesant pagrindo J. K. taikyti BK 62 straipsnio ir paskirti švelnesnės, nei... 12. Teismo posėdyje prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus... 13. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)... 15. Prokuroras neginčija nuteistojo J. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai... 17. BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto taikymo skiriant J. K. bausmę yra... 18. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne bausmės... 19. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 20. 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie... 21. Prokuroras teisus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas gali, bet... 22. BK 62 straipsnio nuostatas, teismas privalo švelnesnės bausmės skyrimo... 23. Šių aplinkybių nustatymas bei tinkamas įvertinimas yra vienas iš... 24. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu visiškai... 26. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad, skirdamas nuteistajam bausmę,... 27. Teisėjų kolegija mano priešingai. Teismas atsižvelgė ne tik į BK 62... 28. Prokuroras, prašydamas nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę,... 29. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo... 30. Pirma, byloje nustatyta, jog konfliktas prasidėjo ir tęsėsi dėl... 31. A. K. parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. Z. kambaryje sudavė savo... 32. Antra, blaivumo testo duomenys (t. 1, b. l. 65) įrodo, kad J. K.... 33. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. gausiai vartoja... 34. Ketvirta, prokuroras neteisus teigdamas, jog J. K. pats savo sveikata... 35. Penkta, prokuroras neteisingai nurodė, kad J. K. šešis kartus... 36. Negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nemotyvuota... 37. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo,... 38. Atkreipiamas dėmesys, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus... 39. Nr. 2K-444/2007).... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 41. J. K., vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės... 42. Be to, vertinant nuteistajam paskirtą bausmę iš BK 41 straipsnio 2 dalies... 43. BK 62 straipsnis taikytas, atsižvelgiant tik į J. K. interesus.... 44. Priešingai, šioje byloje kaltininkui paskirta bausmė, numatyta BK... 45. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau... 46. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo... 47. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė, kokius konkrečiai draudimus ar... 48. Atkreipiamas dėmesys, jog BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta ne teismo... 49. Teismas, parinkdamas draudimų ir įpareigojimų rūšis bei nustatydamas jų... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į nusikaltimo padarymo... 51. Prokuroro apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 53. 1 punktu,... 54. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį...