Byla e2-198-302/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. eB2-2602-585/2015 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avalda“ bankrotą atsisakyta pripažinti tyčiniu, bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių D. V. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. eB2-2602-585/2015 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avalda“ bankrotą atsisakyta pripažinti tyčiniu, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3BUAB „Avalda“ kreditoriai D. V. ir L. Ž. prašė pripažinti UAB „Avalda“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėjai nurodė, kad bendrovės bankroto priežastys nėra tokios, kokios yra nurodytos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje. Buvusi bendrovės vadovė (ir kartu vienintelė bendrovės akcininkė) I. V. nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki, nesiėmė priemonių atkurti įmonės mokumą. Bendrovė 2010-2011 metais vėlavo mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, o 2012 metais apskritai jo nebemokėjo, taip pat nemokėjo privalomų mokesčių, neatsiskaitinėjo už bendrovei suteiktas paslaugas. Tokioje situacijoje bendrovės vadovė pardavė vienintelį bendrovės turtą - elektroninio tacheometro komplektą ir GPS sistemą gerokai mažesne negu likutinė vertė kaina svainystės ryšiais susijusiam asmeniui – savo sutuoktinio broliui (pardavimo dieną bendrovei atlygintinai perduota naudojimosi šiuo turtu teisė), taip pažeisdama kreditorių interesus atgauti bendrovės įsiskolinimą. Tokie vadovės veiksmai nepateisinami verslo logikos prasme ir rodo, kad bendrovės bankrotas – ne verslo nesėkmė, o sąmoningas vadovės tikslas.

4BUAB „Avalda“ bankroto administratorius UAB „Ekvalda“ su kreditorių prašymu nesutiko ir nurodė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas 2014 m. kovo 31 d. patvirtino administratoriaus pateiktą veiklos ataskaitą, kurioje užfiksuotos bendrovės bankroto priežastys. Kreditoriai D. V. ir L. Ž. šio kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, jis galioja ir yra privalomas visiems kreditoriams. Bendrovės direktorė 2008 m. padidino įmonės kapitalą, pakeitė įmonės teisinę formą iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Tam ji investavo savo lėšas, kurios šiuo metu yra prarandamos, nes I. V. yra kreditorė, o įmonė bankrutuoja. Bendrovės turto pardavimas 2011 m. kovo 1 d. buvo vienintelis sandoris nuo įmonės įsteigimo pradžios. Šiuo sandoriu įmonei padaryti nuostoliai (15 000 Lt ) iš I. V. priteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir bus išieškomi iš buvusios vadovės. Nėra pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

5Trečiasis asmuo (buvusi BUAB „Avalda“ vadovė) I. V. su pareiškimu dėl UAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat nesutiko ir nurodė, kad ji į įmonės veiklą investavo daug savo lėšų, nieko nedarė piktybiškai, tačiau ekonominė krizė ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai vis tiek lėmė įmonės bankrotą. Dėl įmonės nemokumo buvo sutarta kad dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipsis kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kreditorių D. V. ir L. Ž. prašymo dėl UAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.

8Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „Avalda“ buvusios vadovės I. V. veikla iki bankroto bylos įmonei iškėlimo negali būti vertinama kaip nuosekli ir kryptinga veikla, siekiant įmonės nemokumo.

9Kreditoriai reikalavimą bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais požymiais, t.y. kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.) ir kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (ĮBĮ 20 str. 2 d. 3 p.).

10Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriai D. V. ir L. Ž. neįrodė (CPK 178 str.) savo teiginių, kad kreditorių 2014 m. kovo 31 d patvirtintoje bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytos BUAB ,,Avalda“ bankroto priežastys neatitinka tikrovės. Šis kreditorių nutarimas yra neapskųstas (ĮBĮ 24 str. 5 d.) ir nepanaikintas.

11Pareiškėjų argumentai, kad įmonės vadovė I. V. nesiekė atkurti įmonės mokumo ar pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.) paneigti bylos duomenimis. Dėl bankroto bylos UAB ,,Avalda“ iškėlimo kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (taip pat darbuotojai M. T. ir A. G.) 2013 metais (UAB „Avalda“ iš esmės laikėsi teisės aktuose numatytos įmokų mokėjimo tvarkos, o didelė VSDFV skolos dalis susidarė dėl su pareiškėju D. V. kitoje byloje sudarytos taikos sutarties vykdymo, kadangi to pasėkoje buvo tikslinamos VSDFV įmokos), todėl papildomai ir bendrovės vadovei pareigos kreiptis į teismą su analogišku pareiškimu nebuvo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Pirminiai bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2009 metais, tačiau faktas, kad bendrovės vadovė neinicijavo bankroto anksčiau nei kreditoriai, neturėjo reikšmingos įtakos bankrotui, jo nenulėmė ir nėra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

12UAB ,,Avalda“ vadovė I. V. nepažeidė pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), būti jam lojalia ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti situacijos, kai jos asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Ar įmonės administracijos vadovas, kuriam keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui, konkrečiu atveju savo pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Tam, kad būtų pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, turi būti nustatyti sąmoningi, vadovo suvokti neteisėti veiksmai (ĮBĮ 2 str. 12 d.), kuriais jis suprato ar turėjo suprasti, kad pažeidžia kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus. Be to, turi būti nustatytas priežastinis neteisėtų (sąmoningai atliktų) veiksmų ir įmonės nemokumo ryšys, t.y. kad įmonės nemokumas – įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų rezultatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokioms išvadoms. Prasidėjus įmonės finansiniams sunkumams vadovė I. V. savo lėšomis apmokėdavo įmonės sąskaitas, įskaitant ir darbo užmokestį, nors to daryti ir neprivalėjo (CK 2.50 str. 2 d.). Šią faktinę aplinkybę patvirtina tiek į bylą pateikti I. V. mokėjimus patvirtinantys įrodymai, tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis UAB „Avalda“ bankroto byloje, kuria I. V. yra įtraukta į BUAB „Avalda“ kreditorių sąrašą su 22 718,88 EUR (78 443,76 Lt) kreditoriniu reikalavimu – 541,63 EUR (1 870,13 Lt) pirmos eilės ir 22 177,26 EUR (76 573,63 Lt) trečios eilės finansiniais reikalavimais, kadangi laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2013 vasario 27 d. ji iš savo asmeninių lėšų įmonės naudai atliko mokėjimus viso už 76 573,63 Lt (22 177,26 EUR). Visos įmonės lėšos buvo naudojamos tik įmonės interesais. Įmonės vadovės pastangos, nukreiptos į siekį savo lėšomis „atgaivinti“ bendrovės veiklą ir stabilizuoti jos padėtį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateisina jos neveikimą, pasireiškusį pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu.

13Aplinkybė, kad 2011 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi I. V. pardavė vienintelį įmonės turtą – elektroninio tacheometro komplektą ir GPS sistemą mažesne negu likutinė, vadinasi, mažesne ir negu rinkos vertė kaina, taip pat nėra pagrindas UAB „Akvalda“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nors šis turtas buvo parduotas su bendrovės vadove svainystės ryšiais susijusiam asmeniui – sutuoktinio broliui, todėl formaliai egzistuoja požymis, sudarantis pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 3 p.), konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju šis turto perleidimo sandoris nėra žalingas bendrovei. Turto likutinės vertės ir pardavimo kainos skirtumas – 4 908,59 EUR. Ši suma kaip įmonei padaryta žala (4 908,77 EUR) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu už akių (sprendimas įsiteisėjęs) priteista iš I. V. BUAB „Avalda“ naudai. Kad šis sandoris nebuvo esminis veiksnys, nulėmęs įmonės nemokumą, patvirtina ir tai, kad BUAB „Avalda“ bankroto byloje patvirtintas jos kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 72 338,28 EUR (249 769,61 Lt) sumai. Galiausiai, šis sandoris sudarė galimybes įmonei toliau vykdyti veiklą, be to gauti apyvartinių lėšų (po turto pardavimo įmonė savo veiklai parduotą turtą nuomojosi).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atskiruoju skundu kreditoriai D. V. ir L. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Avalda“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

161. Kai įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Vadovas juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), būti lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesą prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.).

172. Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyti teiginiai dėl bendrovės bankroto priežasčių neatitinka tikrovės. Ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad vienintelio įmonės turto (elektroninio tacheometro ir GPS sistemos) pardavimu buvo siekta įmonės veiklos tęstinumo. Kad šis sandoris įmonei buvo žalingas, patvirtina ir tai, kad vėliau iš vadovės įmonei priteista šiuo sandoriu padaryta žala. D. V. nebuvo pranešta apie administratoriaus ataskaitos tvirtinimą, todėl kreditorių susirinkime jis nedalyvavo.

183. Įmonė su pirmais finansiniais sunkumais susidūrė jau 2009 metais ir finansiniai sunkumai vėliau didėjo. Įmonės vadovė turėjo suvokti, kad savo lėšomis apmokėdama santykinai nedideles įmonės sąskaitas įmonės mokumo neatkurs, ir turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2012 metais A. V. už UAB „Avalda“ sumokėjo 1 360,70 Lt, duomenų apie I. V. 2012 metais apmokėtas UAB „Avalda“ sąskaitas nėra pateikta, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012 metais sudarė 187 948 Lt. 2013 metais I. V. už UAB „Avalda“ sumokėjo iš viso 3 634,80 Lt.

194. Prielaidos kelti UAB „Avalda“ bankroto bylą egzistavo daug anksčiau nei 2013 metais, nes įmonė pradėjo vėluoti atsiskaityti su darbuotojais jau 2010 metais, o 2012 atlyginimo iš viso nebemokėjo, taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo jau 2012 metais ir vadovė šios pareigos nevykdė tada, kai turėjo – 2012 metais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Būtent įmonės administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 344/2014).

205. I. V. 2010 metais dėl mažo atlyginimo (vos keli šimtai litų) neturėjo realių galimybių dengti įmonės skolas. Be to I. V. atlikti mokėjimai pagal pateiktus įrodymus nesiekia teismo nurodytos 76 573,63 Lt (22 177,26 Eur) sumos.

216. I. V. susitarimas, kad kreditorius kreipsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepaneigia pačios vadovės pareigos inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Tiek nepagrįstas tikėjimas stabilizuoti įmonės padėtį savo lėšomis (mokėjimai santykinai nedideli), tiek nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina, kad įmonės bankrotas yra netinkamo vadovavimo įmonei (vadovės neteisėtų sąmoningų veiksmų) padarinys.

227. Byloje nėra duomenų, kam buvo naudojamos įmonės lėšos, įskaitant ir lėšas, gautas 2011 m. kovo 1 d. pardavus įmonės turtą.

238. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmonė iš esmės laikėsi VSDFV įmokų mokėjimo tvarkos. Įsiskolinimas augo nuo 2009 metu, buvo priimti, tačiau neįvykdyti 48 mokėjimų nurodymai. Tai, kad buvo tikslinami mokėjimai dėl su D. V. sudarytos taikos sutarties, nereikšminga.

24BUAB „Avalda“ bankroto administratorius prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

251. Vien faktas, kad buvusi BUAB „Avalda“ vadovė pardavė vienintelį įmonės turtą už mažesnę nei to daikto rinkos vertė kainą, dar nesudaro pagrindo BUAB „Avalda“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi šiuo sandoriu nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Be to, šiuo sandoriu įmonė įgijo apyvartinių lėšų, be to, už nedidelį parduoto turto nuomos mokestį galėjo toliau juo naudotis ir vykdyti veiklą.

262. I. V. gelbėjo įmonės finansinę padėtį savo lėšomis apmokėdama įvairias įmonės sąskaitas.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Atskirasis skundas netenkintinas

29Byloje sprendžiama, ar BUAB „Avalda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

30Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 str. 12 d).

31ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, o 3 dalyje nustatė požymius, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.

32Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 str. 2 d.).

33Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

34Byloje kreditoriai D. V. ir L. Ž. reikalavimą pripažinti UAB „Avalda“ bankrotą tyčiniu argumentuoja dviem pagrindais: t.y. kad laiku vadovė I. V. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad pardavė už nepagrįstą kainą įmonės vienintelį turtą, tuo dar labiau pablogindama įmonės turtinę padėtį (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 ir 3 p.).

35Byloje nėra ginčo, tą patvirtina ir atskirojo skundo turinys, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu tik tuo atveju, jeigu įmonei nenaudingais sandoriais ar kitokiais sąmoningais veiksmais (neveikimu) vadovas sistemingai vedė įmonę prie bankroto, t.y. kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, kad jau esant įmonei nemokiai, tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013 ir kt).

36Apeliantai teigia, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais nuo 2009 metų, 2010 jau vėlavo mokėti darbuotojams atlyginimus, o 2012 jų iš viso nebemokėjo, todėl pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo mažiausiai nuo 2012 metų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškimas iškelti UAB „Avalda“ bankroto bylą teisme gautas 2013 m. spalio 8 d. (tuometinis civilinės bylos Nr. B2-5737-585/2013). Prieš tai pareiškėjai (UAB „Avalda“ kreditoriai) laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, taigi realiai bankroto bylos iškėlimo UAB „Avalda“ procedūra pradėta anksčiau. Iš nutarties, kuria UAB „Avalda“ iškelta bankroto byla, turinio matyti, kad, nors 2011-2013 metais bendrovės finansinė padėtis blogėjo, ji samdė naujus veikloje reikalingus darbuotojus ir, nors ir įsiskolindama, mokėjo jiems atlyginimą, taigi vykdė veiklą ir pagal galimybes vykdė finansinius įsipareigojimus.

37Byloje neįrodyta, kad laikotarpiu nuo finansinių sunkumų pradžios iki 2012 m. antros pusės UAB „Avalda“ finansinė padėtis būtų tiek blogėjusi, kad delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo būtų turėjęs esminę įtaką UAB „Avalda“ mokumui ir bankrotui. Atvirkščiai, byloje įrodyta, kad vadovė I. V. bei A. V. savo lėšomis vykdė įmonės prievoles (2011-2013 metais), taip siekdami išsaugoti įmonę, vykdyti jos prievoles, taigi ir išvengti bankroto. Tokie vadovės veiksmai, kai savo lėšomis dengia įmonės įsiskolinimus, pati šias lėšas vėliau dėl įmonės bankroto prarasdama (BUAB „Avalda“ bankroto byloje patvirtintas 22 718,88 EUR finansinis I. V. reikalavimas) rodo ne sąmoningą įmonės vedimą prie bankroto, o atvirkščiai – siekį ir pastangas jo išvengti. Į bylą bankroto administratoriaus 2015 m., rugpjūčio 11 d. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. V. už UAB „Avalda“ 2011-2013 metų laikotarpiu sistemingai atlikdavo mokėjimus, įskaitant ir darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimą. Šių įrodymų nepaneigia apeliantų prielaidos apie tai, kad dėl nedidelio atlyginimo įmonėje I. V. neturėjo lėšų šiems įrodytiems mokėjimams už UAB „Avalda“. Pačiai I. V. įmonė liko įsiskolinusi. Bendrovės įsiskolinimo I. V. suma - 22 718,88 EUR sudaro trečdalį visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų, todėl nevertintina kaip mažareikšmė vertinant pastangas išvengti įmonės bankroto.

38Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.

392011 m. kovo 1 d. UAB „Avalda“ iš esmės vienintelio turto (elektroninio tacheometro ir GPS sistemos) pardavimas su I. V. susijusiam asmeniui (vyro broliui) už mažesnę nei rinkos kainą taip pat nebuvo veiksnys, turėjęs esminę įtaką UAB „Avalda“ nemokumui ir bankrotui. Pirma, šiuo sandoriu turtas parduotas už 4 908,59 EUR mažesnę kainą nei turto likutinė vertė, o toks kainos ir likutinės vertės skirtumas, atsižvelgiant į įsipareigojimų kreditoriams bendrą sumą (BUAB „Avalda“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 72 338,28 EUR sumai) akivaizdžiai neturėjo esminės įtakos įmonės finansinei padėčiai. Antra, šiuo sandoriu įmonei padaryta žala jau yra priteista iš I. V. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu už akių.

40Kitų argumentų nei kad nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.) nedelsiant įmonei (šį laikiną delsimą pateisina vadovės pastangos išvengti įmonės bankroto) tapus nemokiai ir 2011 m. kovo 1 d. įmonės turto pardavimo susijusiam asmeniui už nepagrįstai mažą kainą (šiuo sandoriu padaryta žala jau yra priteista) apeliantai nenurodo bei nepaneigė bankroto administratoriaus BUAB „Avalda“ kreditoriams pateiktoje ir 2014 m. kovo 31 d. kreditorių nutarimu patvirtintoje ataskaitoje nurodytų teiginių, kad įmonės bankrotą lėmė kitos nei netinkamas įmonės valdymas priežastys.

41Iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams apeliacinės instancijos teismas jų išsamiai nekartoja. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir bylos faktinių aplinkybių vertinimui.

42Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi jau buvo atmetęs BUAB „Avalda“ kreditorių D. V. ir L. Ž. prašymą dėl UAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-967-196/2015) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki, ar įmonės vadovė tinkamai vykdė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar bankroto nenulėmė netinkama įmonės vadovės veikla (neveikimas), ar apeliantų nurodomas bendrovės turto pardavimo sandoris nebuvo veiksmas, kuriuo tyčia buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šias aplinkybes pagal bylos duomenis tinkamai įvertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas, kurio išvados nėra paneigtos atskirojo skundo argumentais. Pakartotinai išnagrinėjus BUAB „Avalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą pirmosios instancijos teismas pašalino ir kitus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-967-196/2015 nurodytus trūkumus, t.y. byloje įrodymais buvo pagrįsti faktai, kad vadovė I. V. savo lėšomis ženkliai prisidėjo prie įmonės finansinės padėties stabilizavimo. Įrodžius šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie bendrovės vadovės veiksmai siekiant stabilizuoti bendrovės padėtį, pateisina laikiną jos neveikimą – delsimą anksčiau nei tą procedūrą inicijavo kreditoriai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

43Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. BUAB „Avalda“ kreditoriai D. V. ir L. Ž. prašė pripažinti UAB... 4. BUAB „Avalda“ bankroto administratorius UAB „Ekvalda“ su kreditorių... 5. Trečiasis asmuo (buvusi BUAB „Avalda“ vadovė) I. V. su pareiškimu dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kreditorių D. V.... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BUAB „Avalda“ buvusios vadovės... 9. Kreditoriai reikalavimą bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia ĮBĮ 20... 10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriai D. V. ir L. Ž.... 11. Pareiškėjų argumentai, kad įmonės vadovė I. V. nesiekė atkurti įmonės... 12. UAB ,,Avalda“ vadovė I. V. nepažeidė pareigos juridinio asmens atžvilgiu... 13. Aplinkybė, kad 2011 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi I. V. pardavė... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atskiruoju skundu kreditoriai D. V. ir L. Ž. prašo panaikinti Vilniaus... 16. 1. Kai įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą... 17. 2. Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyti teiginiai dėl bendrovės... 18. 3. Įmonė su pirmais finansiniais sunkumais susidūrė jau 2009 metais ir... 19. 4. Prielaidos kelti UAB „Avalda“ bankroto bylą egzistavo daug anksčiau... 20. 5. I. V. 2010 metais dėl mažo atlyginimo (vos keli šimtai litų) neturėjo... 21. 6. I. V. susitarimas, kad kreditorius kreipsis dėl bankroto bylos įmonei... 22. 7. Byloje nėra duomenų, kam buvo naudojamos įmonės lėšos, įskaitant ir... 23. 8. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmonė iš esmės laikėsi VSDFV įmokų... 24. BUAB „Avalda“ bankroto administratorius prašo atskirojo skundo netenkinti.... 25. 1. Vien faktas, kad buvusi BUAB „Avalda“ vadovė pardavė vienintelį... 26. 2. I. V. gelbėjo įmonės finansinę padėtį savo lėšomis apmokėdama... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Atskirasis skundas netenkintinas... 29. Byloje sprendžiama, ar BUAB „Avalda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.... 30. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai... 31. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo... 32. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš... 33. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 34. Byloje kreditoriai D. V. ir L. Ž. reikalavimą pripažinti UAB „Avalda“... 35. Byloje nėra ginčo, tą patvirtina ir atskirojo skundo turinys, kad bankrotas... 36. Apeliantai teigia, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais nuo 2009... 37. Byloje neįrodyta, kad laikotarpiu nuo finansinių sunkumų pradžios iki 2012... 38. Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti... 39. 2011 m. kovo 1 d. UAB „Avalda“ iš esmės vienintelio turto (elektroninio... 40. Kitų argumentų nei kad nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos... 41. Iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje... 42. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi... 43. Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337... 44. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą....