Byla e2A-842-157/2017
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-107-585/2017 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avalda” administratorės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Ekvalda“ prašymo dėl įmonės pabaigos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Avalda“ (toliau – atsakovė, UAB ,,Avalda“) bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Ekvalda“ (toliau – bankroto administratorė, UAB ,,Ekvalda“) pateikė teismui dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 8 punkte, 32 straipsnio 4 dalyje ir prašė priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.
  2. Kreditoriams apie teismo posėdį šioje byloje buvo pranešta 2017 m. kovo 6 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Prieštaravimų nebuvo pateikta.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu patenkino bankroto administratorės UAB „Ekvalda“ prašymą – pripažino atsakovės BUAB „Avalda” veiklą pasibaigusia jos likvidavimu dėl bankroto ir pavedė administratorei atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla; kad teismui pateikti visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma apie tai, jog įmonė su šia institucija yra atsiskaičiuosi; dokumentai, patvirtinantys tai, jog įmonė neturi nei piniginių lėšų, nei turto, į kurį galėtų būti nukreiptas kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas, o taip pat neturi kitų galimybių tęsti įstatuose numatytą bendrovės veiklą, kad bendrovės kreditoriai buvo informuoti apie šio klausimi nagrinėjimą.
  3. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos bei ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Pareiškėjas kreditorius D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą dėl atsakovės BUAB „Avalda“ pabaigos ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais.
    1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
    2. Bankroto administratorė teismo neinformavo apie tai, kad 2017 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkime nedalyvaujant nė vienam kreditoriui – taigi sprendimą už kreditorius priėmė administratorė, nuspręsta parduoti reikalavimo teisę į I. V. 3 641,62 Eur skolos likutį bei palūkanas, priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2659-534/2015). Teismui nepateikti įrodymai apie jo įvykdymą – neatskleistos aktualios aplinkybės.
    3. Teismo sprendimas nemotyvuotas, todėl yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
  1. Atsakovės BUAB „Avalda“ bankroto administratorė UAB „Ekvalda“ atsiliepime į kreditoriaus D. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad sprendimą dėl minėtos reikalavimo teisės pardavimo už kreditorius priėmė bankroto administratorė. Kreditorių susirinkimas, sušauktas 2017 m. sausio 27 d., neįvyko nesant kvorumui. Todėl vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalimi buvo sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris dauguma balsų nusprendė parduoti atsakovės reikalavimo teisę į I. V. skolos likutį.
    2. Apeliantui, kuris nedalyvavo minėtuose kreditorių susirinkimuose, turėjo / galėjo būti žinoma apie šiuos sprendimus, nes jis yra elektroninės teismų sistemos vartotojas, prijungtas prie bankroto bylos, kurioje pateikti minėtų susirinkimų protokolai, be to, šie jam buvo išsiųsti taip pat elektroniniu laišku.
    3. Visiems kreditoriams buvo pranešta apie teismo posėdį dėl šio klausimo nagrinėjimo, tačiau apeliantas nepateikė procesinių dokumentų, o apskųsdamas šį teismo sprendimą siekia vilkinti įmonės bankroto procedūras.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Kaip žinoma, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, o šios bylos ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina analizuodama kreditoriaus D. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
  2. Šioje apeliacinėje byloje sprendžiama ar teisėtas ir pagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo, patenkinus bankroto administratorės UAB „Ekvalda“ prašymą, atsakovės BUAB ,,Avalda“ veikla pripažinta pasibaigusi jos likvidavimu dėl bankroto (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

12Faktinės bankroto bylos aplinkybės

  1. Pagal bylos medžiagą, o taip pat pagal duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, M. T. ir A. G. pareiškimus iškelta atsakovės UAB ,,Avalda“ bankroto byla, administratore paskirta UAB „Ekvalda“; kad teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o taip pat patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame penkiolikos kreditorių bendra reikalavimų suma sudarė 249 769,61 Eur – penkių kreditorių 66 642,66 Eur reikalavimai tenkintini pirmąja eile; dviejų kreditorių 100 057,09 Eur reikalavimai tenkintini antrąja eile; aštuonių kreditorių 83 069,86 Eur reikalavimai tenkintini trečiąja eile; kad likusių nepatenkintų penkiolikos kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 74 608,89 Eur – penkių kreditorių 19 301,06 Eur reikalavimai tenkintini pirmąja eile, dviejų kreditorių 31 249,14 Eur reikalavimai tenkintini antrąja eile, aštuonių kreditorių 24 058,69 Eur reikalavimai tenkintini trečiąja eile; kad reikalavimo teisė į I. V. 3 641,62 Eur skolos likutį bei palūkanas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2659-534/2015) 2017 m. kovo 1 d. buvo parduota viešai (internete) už pasiūlytą didžiausią kainą, o gautomis lėšomis buvo padengta dalis administravimo išlaidų.
  2. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės kreditoriai D. V. ir L. Ž. dar 2015 m. buvo inicijavę klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi jų prašymas buvo atmestas; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi šis sprendimas buvo panaikintas bylą perduodant teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2-967-196/2015); teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi šią bylą išnagrinėjęs iš naujo prašymą atmetė (civilinė byla Nr. eB2-2602-585/2015); Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartyje šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-198-302/2016) konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, tai yra dėl to, kad įmonės vadovė I. V. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad už nepagrįstai mažą kainą pardavė vienintelį jos turtą, tuo dar labiau pablogindama įmonės turtinę padėtį. Šis teismas taip pat nurodė, kad įmonės vadovė savo lėšomis buvo ženkliai prisidėjusi prie įmonės finansinės padėties stabilizavimo, todėl tokie jos veiksmai taip pat pateisina delsimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei tą procedūrą inicijavo kreditoriai.
  3. Bankroto administratorė teismui pateikė duomenis, patvirtinančius tai, jog bendrovės kreditoriai įstatymo nustatyta tvarka buvo informuoti apie klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą kreditorių susirinkimuose, apie teismo posėdį, kuriame dėl to buvo sprendžiama. Pagal bylos medžiagą pakartotiniame 2017 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys antrąja eile tenkintinus reikalavimus, tai yra VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyrius, kurių balsais ir buvo priimti minimi sprendimai.
  4. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų inicijuoti procesai dėl atsakovės turto pardavimo ar kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo.
  5. Atskirai pažymėtina tai, kad pagal bylos medžiagą apeliantas pareiškėjas D. V., kurio pirmąja eile tenkintinas 3 808,26 Eur reikalavimas

    13sudaro tik apie 5 proc. visų teismo patvirtintų ir likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sumos, – yra vartotojas elektroninės teismų sistemos, kurioje įstatymo nustatyta tvarka pateikiami visi nagrinėjamoje byloje aktualūs duomenys, kad minimi dokumentai jam buvo išsiųsti taip pat ir elektroniniu paštu, kad jis nedalyvavo minėtuose kreditorių susirinkimuose.

14Dėl pripažinimo bankrutavusios bendrovės veiklą pasibaigusia

  1. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB ,,Avalda“ veiklą pasibaigusia, konstatavo, kad iki priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos buvo atliktos visos ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros; kad bankroto administratorė pateikė teismui pagal įstatymą reikalaujamus dokumentus (ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktas, 32 straipsnio 4 dalis); kad byloje nėra duomenų apie įmonės turtą, iš kurio galėtų būti dengiami likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai.
  2. Apeliantas šio teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą įrodinėja teigdamas, kad bankroto administratorė netinkamai atliko savo pareigas, nes kreditorių susirinkimai buvo organizuoti bei įvyko pažeidžiant ĮBĮ nustatytą procesą ir jo teises, kad teismui buvo pateikta nepilna informacija apie turtą – tai yra, apie šios nutarties 7.2. punkte nurodytą, apelianto įsitikinimu, įmonės turimą reikalavimo teisę, ir tokiu būdu neįvykdyti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Taigi apeliantas iš esmės teigia, kad nebuvo ir nėra materialiojo pobūdžio sąlygos priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  3. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o taip pat vadovaudamasi esminėmis šį procesą reglamentuojančiomis ĮBĮ nuostatomis bei teismų praktikos taisyklėmis, nurodančiomis, kad vienas iš esminių teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka; kad pagal sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas (ĮBĮ 31, 32 straipsniai) jos likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas; kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013 etc.), – sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti atsakovės veiklą pasibaigusia.
  4. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto teiginius, kad bankroto administratorė iš esmės netinkamai atliko savo pareigas, todėl, priešingai nei sprendė teismas, neegzistuoja sąlygos priimti tokį sprendimą, konstatuoja, jog šie teiginiai neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Visų pirma šiuo klausimu pažymėtina tai, kad apeliantas, kuris, be kita ko, pagal jo paties viešai skelbiamus duomenis, yra verslininkas, vadovauja įmonėms, taigi yra informuotas asmuo (CK 2.81, 2.87 straipsniai, ABĮ 19, 37 straipsniai, Individualių įmonių įstatymo 6, 7 straipsniai etc.), kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir kuriam, be kita ko, yra / turi būti suprantamos proceso teisės bei pareigos bankroto byloje, taip pat ir teisė naudotis jam suteikta elektronine prieiga prie atsakovės bankroto bylos. Antra, jo argumentai apie tai, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, todėl yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kad yra pažeisti reikalavimai ĮBĮ normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimų organizavimą, sprendimų priėmimą, – yra nepagrįsti, nes prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms (CPK 178, 185 straipsniai). Trečia, kaip jau minėta, atsakovės bankroto procesas tęsiasi jau nuo 2013 m., Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų inicijuoti procesai dėl atsakovės turto pardavimo ar kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo. Ketvirta, taip pat minėta, kad apelianto pirmąja eile tenkintinas 3 808,26 Eur reikalavimas sudaro tik apie 5 proc. visų teismo patvirtintų ir likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sumos, tuo tarpu kiti keturiolika kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai taip pat liko nepatenkinti, šio teismo sprendimo neapskundė ir nepateikė prisidėjimų prie apelianto pateikto skundo.
  5. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimą, be to, rodo, kad atsiliepime į šį skundą atsakovės bankroto administratorė UAB „Ekvalda“ turi pagrindą kelti klausimą, jog šio kreditoriaus veiksmai gali būti vertinami kaip siekimas vilkinti atsakovės likvidavimo procedūrą (CPK 185 straipsnis).
  6. Remdamasi tuo, kas pirmiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja materialiojo pobūdžio sąlygos priimti sprendimą dėl atsakovės BUAB ,,Avalda“ pabaigos, todėl kreditoriaus D. V. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai