Byla 2-5984-727/2016
Dėl nesumokėtos kintamosios atlyginimo dalies priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

2sekretoriaujant Nijolei Jašinskytei,

3dalyvaujant ieškovui S. F., jo atstovui P. G.,

4atsakovo atstovui V. L.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nesumokėtos kintamosios atlyginimo dalies priteisimo,

Nustatė

6S. F. (toliau – ieškovas, darbuotojas) 2016-01-07 kreipėsi teismą su ieškiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovas, darbdavys, įmonė), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK, komisija) 2015-12-08 sprendimą Nr. DGKS – 5442 jo darbo byloje Nr. APS-36-21051, priteisti ieškovui iš atsakovo sumažintą 6,33 Eur kintamąją atlyginimo dalį už 2015 m. liepos mėn., bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodo, kad dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju-remontininku. 2015-07-07 krovinių priėmėja H. S. jam pasakė, kad negali uždaryti vieno iš vagono durų, jų uždaryti negalėjo ir pats ieškovas, todėl informavo operatorių, kuris pasakė, kad vagonas su neuždarytomis durimis iš stoties išvykti negali, ieškovas nurodė atkabinti vagoną remontui. Vagonas buvo atkabintas, nors vėliau jo durys buvo uždarytos kito asmens A. N., kuris tam teisės neturėjo. A. N. surašė tarnybinį dėl to, kad jokio remonto nereikėjo, ir dėl tokio, ieškovo manymu, nepagrįsto vagono atkabinimo buvo apkaltintas ieškovas, kuriam pagal atsakovo 2015-08-11 operatyvinio pasitarimo protokolą buvo sumažinta kintamoji atlyginimo dalis, t.y. skirta piniginė 6,33 € bauda, ko nenumato Darbo kodekso 237 str.. Ieškovo manymu, ši piniginė bauda yra drausminė nuobauda už nepagrįstą kaltinimą pažeidus darbo drausmę ir už faktinį ieškovo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, dėl ko jis kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją, kuri 2015-12-08 sprendimu netenkino jo prašymo ją panaikinti. Ieškovas prašo peržiūrėti DGK sprendimą, pripažinti jį neteisėtu, panaikinti ir priteisti ieškovui nesumokėto darbo užmokesčio 6,33 € dalį už 2015 m. liepos mėnesį. Ieškovas teigia, kad atsakovo įmonėje susiformavusi dviprasmiška situacija, kuomet nežinoma kaip dirbti, neaišku už ką, kas baudžiamas, darbuotojai persekiojami, vienu atveju baudžiami už vagonų neatkabinimą, kitu atveju – už atkabinimą. Ieškovas mano, kad vagono atkabinimui buvo objektyvus poreikis – negalėjimas uždaryti vagono duris kelia grėsmę saugumui, per tokias situacijas ne kartą buvo įvykę nelaimingi atsitikimai, kurių metu buvo sužaloti žmonės, todėl ieškovas vagoną atkabino norėdamas išvengti galimų rizikų, jis priėmė tokį sprendimą ir jo keisti negalėjo nepaisant to, kas vyko toliau. Darbdavys dėl tokio jo sprendimo jokios žalos nepatyrė.

8Ieškovo teigimu, DGK negalėjo vadovautis atsakovo 2013-02-28 įsakymu Nr. Į-212, kuris papildė kintamosios atlyginimo dalies aprašą, nes jis buvo priimtas nesuderinus su atsakovo bendrovėje veikiančia AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga ,,Solidarumas“, kurios pirmininku jis yra, kaip to reikalauja atsakovo darbo tvarkos taisyklės ir kolektyvinė sutartis. Iki 2013-02-28 pagal atsakovo bendrovėje veikiančią kolektyvinę sutartį, darbo tvarkos taisykles ir kintamosios atlyginimo dalies aprašą kintamoji atlyginimo dalis galėjo būti mažinama tik už darbo drausmės pažeidimą ir tik už tą mėnesį, už kurį darbuotojui už darbo drausmės pažeidimą buvo skirta drausminė nuobauda. Aprašas suderintas su kai kuriomis kitomis, pas atsakovą veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, todėl ieškovui pritaikytas kitų profesinių sąjungų vizuotas aprašo papildymas yra kitos profesinės sąjungos nario diskriminacijos aktas, žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str. 2 d. visos profesinės sąjungos yra lygios. Ieškovo teigimu, DGK formuoja ydingą ir nepriimtiną praktiką: pateisino atsakovo netinkamą įrodymų vertinimą, kaip priemonę diskriminuoti ieškovą dėl jo profsąjunginės veiklos, toleravo netinkamą darbdavio darbinių pareigų atlikimą, požiūrį į darbuotoją, netinkamai aiškino ir taikė Konstitucijos 50 str. 2 d. nuostatą, Profesinių sąjungų įstatymo 11 str. bei LR DK 50 str. 2 d., 4 str., 35 str. Įmonės kolektyvinė sutartis vienodai taikoma visiems įmonės darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar profesinė sąjunga ją pasirašė (b.l.1-4, 73-74).

9Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti, skundžiamą DGK sprendimą, kaip teisėtą, teisingą ir pagrįstą palikti nepakeistą. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas be pagrindo atkabino vagoną remontui, nes jokio remonto jam nereikėjo, vagono duris uždarė gana lengvai kitas įmonės darbuotojas A. N.. Siekiant tinkamai ir objektyviai įvertinti tarnybiniame pranešime pastarojo nurodytas aplinkybes, 2015-08-06 Vilniaus regiono stočių skyriuje buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas, kuriame dalyvauti buvo pakviestas ir ieškovas. Tačiau nagrinėjant tarnybiniame pranešime nurodytą įvykį, ieškovas atsisakė dalyvauti ir paliko posėdžių salę, taip pat nustatytu laiku ir per protingą terminą nepateikė savo raštiško paaiškinimo ir pozicijos dėl įvykio, savo esminę poziciją nurodė tik teisme. Šios aplinkybės apsunkino atsakovo veiksmus tiriant įvykį, todėl atsakovas mano, kad pagal buvusią faktinę situaciją turėjo prielaidas ir pagrindą nuimti ieškovui atlyginimo kintamąją dalį. Ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta drausminė nuobauda, darbdavys rėmėsi lokaliniuose aktuose numatyta galimybe mažinti Kintamąją atlyginimo dalį (toliau – KAD) dėl asmeninio indėlio, apie tokias galimybes ir tokią esamą tvarką ieškovui negalėjo būti nežinoma. Procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jam negali būti mažinama KAD, kadangi atsakovo 2013-02-28 priimtas Tvarkos aprašo 201 punktas, pakeitęs KAD skyrimo tvarką, jam negali būti taikomas, nes yra nesuderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Atsakovo teigimu, Tvarkos aprašas su jo vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra suderintas su darbuotojų atstovais (profesinėmis sąjungomis), pasirašiusiomis Kolektyvinę sutartį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra sudariusi su atsakovu kolektyvinės sutarties ar kitos sutarties, todėl atsakovo nuomone, ji neįgijo teisės atstovauti savo narių santykiuose su darbdaviu ir atsakovas neprivalo derinti lokalių teisės aktų su paminėta profesine sąjunga (b.l. 30-34, 73-74).

10Ieškinys atmestinas.

11Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-36-21051, ginčo šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas iki 2015-09-29 dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo–remontininko pareigose (d.b.l. 5). 2015-07-07 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties traukinių derintojas A. N. pateikė tarnybinį pranešimą (d.b.l. 52), kuriame nurodė, kad 2015-07-07 4 val. 20 min. iš Vaidotų geležinkelio stoties kalnelio budėtojo gavo nurodymą atkabinti nuo 41-ame kelyje stovinčio sąstato vagoną Nr. 52613510 einamajam remontui. Liudytoju apklaustas A. N. pilnai patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir teismui paaiškino, kad minėtą dieną priėjęs prie vagono, ant kairės vagono kėbulo pusės pagal važiavimo kryptį pastebėjo užrašą „ITPF brokas - uždaryti duris“. Kadangi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d. dirbo Vaidotų geležinkelio stotyje vagonų tikrintoju remontininku, pats patikrino vagono durų būklę ir įvertinęs, kad vagono durų būklė gera, uždarė vagono duris savo rankomis be jokios įrangos ar įrankių, tai padarė gana lengvai. Vagonų tikrintojai - remontininkai privalo atlikti neatkabinamąjį einamąjį remontą, kas šiuo atveju ir buvo, anot jo, padaryta, durys buvo uždarytos, jokio remonto nereikėjo ir tam nebuvo priežasčių.

12Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad šio stovinčio sąstato techninę priežiūrą atliko ieškovas, ginčo dėl to nėra, jis priėmė sprendimą atkabinti vagoną einamajam remontui, surašė nustatytos formos pranešimą (d.b.l. 21, 22).

13Liudytoja H. S. teismui paaiškino, jog minėtą dieną dirbo kartu su porininke I. Š., jos abi nepajėgė uždaryti vagono durų, kiek ji suprato – buvo užstrigę uždarymo mechanizmo ratukai, apie tai, kad neužsidaro durys, informavo S. F., kas vyko toliau, nežino, rašyti paaiškinimą jos niekas neprašė.

14Liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad gavo signalą iš D. J., kad reikia atkabinti vagoną remontui, pasiuntė Nagį, šis apžiūrėjęs radio ryšiu pranešė, kad gedimas pašalintas, durys uždarytos, jokio remonto nereikia. Jis pats paskambino D. J., paklausė, ar esant tokiai situacijai, kuomet nurodytas gedimas pašalintas, vagonas gali vykti toliau, šis atsakė, kad gali, vagonas nuvažiavo po pusvalandžio, jokių trikdžių dėl to niekam neatsirado, žala jokia, jo manymu, nepadaryta. Teigė, kad esant atitinkamam greičiui, vagonų susikabinimo metu traukiniui pajudėjus, neužsidarymo priežastis galėjo būti pašalinta nuo susikabinimo kontakto, galėjo atšokti jei kas buvo užstrigę. Turėjo būti pakartotinis tikrinimas po gedimo pašalinimo, bet nežino, ar buvo.

15Liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad S. F. pranešė dėl neuždaromų vagonų durų, jis pasakė, kad reikia atkabinti, kad važiuoti su neužsidarančiomis durimis negalima. Vagonas buvo atkabintas remontui, vėliau N. jį apžiūrėjęs duris uždarė be jokio remonto, stebėjosi, kam reikėjo atkabinėti. Pašalinus gedimą pranešė S. F. (radijo ryšiu ar pastarajam esant šalia operatorinėje), kuris turėjo patikrinti, ar viskas gerai, šis pasakė, kad jei uždarė, tai gali važiuoti. Nežino, ar ėjo tikrinti pakarotinai, o tai turėjo padaryti.

16Byloje esantis atsakovo 2015-07-28 raštas Nr.2 (VRSS)-1386 rodo, kad atsakovas paprašė ieškovo pateikti raštišką pasiaiškinimą iki 2015-07-31 (d.b.l. 6), reikalavimą ieškovas gavo 2016-07-29, kaip byloja jo ranka padarytas prierašas, paprašė atidėti laiką pasiaiškinimui pateikti iki 2015-08-01. Tačiau pasiaiškinimo nepateikė, šios aplinkybės neginčijo ir posėdžio metu, teigdamas, jog jo neteikė, nes jam nebuvo pateikta tarnybinio pranešimo kopija, ir jis nežinojo, į ką atsikirsti. 2015-07-31 ieškovas pateikė pranešimą, kad jam trūksta informacijos ir laiko paaiškinimui parašyti, paprašė darbdavio pateikti naują reikalavimą paaiškinimui pateikti (d.b.l. 8). 2015-08-06 operatyvinio pasitarimo metu buvo tiriamos 2015-07-07 įvykio aplinkybės dėl vagono durų neuždarymo ir jo atkabinimo, ieškovas buvo atėjęs į pasitarimą, bet vėliau jame dalyvauti atsisakė ir savo noru išėjo (d.b.l. 53-55).

172013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko - Vaido tų geležinkelio stoties viršininko potvarkio Nr. PV(VRSS)-40 „Dėl tuščių prekinių vagonų pakrovimo ir iškrovimo dangčių, durų, bortų, pervažiavimo aikštelių uždarymo tvarkos“ 1.2. punktas nustato, jog „ Vagonų tikrintojas remontininkas, techninės priežiūros metu aptikęs tuščią dengtąjį vagoną su atidarytomis durimis, privalo jas uždaryti ir užsklęsti sklendės pirmąja pozicija taip, kad būtų paliktas tarp durų (kai dengtasis vagonas su dvigubomis durimis) arba tarp durų ir jų atramos". Su šiuo 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko-Vaidotų geležinkelio stoties viršininko potvarkiu Nr. PV(VRSS)-40 ieškovas yra supažindintas, ginčo dėl supažindinimo nėra (d.b.l. 56-57, 58-67). Operatyvinio pasitarimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas netinkami vykdė savo pareigas ir pažeidė 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko-Vaidotų geležinkelio stoties viršininko potvarkio Nr. PV(VRSS)-40 „Dėl tuščių prekinių vagonų pakrovimo ir iškrovimo dangčių, durų, bortų, pervažiavimo aikštelių uždarymo tvarkos" 1.2. punkto nuostatas, buvo nuspręsta dėl minėto potvarkio 1.2 p. netinkamo vykdymo ieškovui 10 procentų sumažinti kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indėlį už liepos mėnesį bei įspėti jį, kad dėl 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko-Vaidotų geležinkelio stoties viršininko potvarkio Nr. PV(VRSS)-40 reikalavimų nevykdymo ateityje bus taikomos drausminės nuobaudos.

18Teismas laiko, jog virš minėtų, nustatytų ir nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, darbdavys turėjo visas teisines prielaidas ir sąlygas bausti darbuotoją atsakovo nurodytų įmonėje esančių lokalių norminių aktų pagrindu.

19Priešingai nei mano, ieškovas pagal savo turinį, teisinę prigimtį ir tikslus KAD sumažinimas nėra drausminė nuobauda, skiriama LR DK kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka. KAD yra papildoma motyvuojamoji priemonė, skiriama įvertinus atitinkamo darbuotojo asmeninį indėlį į įmonės veiklos rezultatus, jiems pasiekti įdėtas pastangas, atlikimo terminus ir kitas aplinkybes, apibūdinančias jo atliktą darbą. Ieškovui tai negali būti nežinoma, nes tai ne pirma byla, kurioje tokie ieškovo teiginiai buvo pripažinti nepagrįstais (Vilniaus apygardos teismo 2015-10-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-2999-803/2015; 2015-11-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-3400-803/2015). Analogiško turinio kitoje byloje, kaip ir nagrinėjama, Vilniaus apygardos teismas 2013-11-08 nutartyje (civ. byla Nr. 2A-2119-553/2013) yra aiškiai nurodęs, kad „Atsakovo teisę savo darbuotojams (ir apeliantui) mokėti KAD nustato AB „Lietuvos geležinkeliai" kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punktas. KAD mokėjimo principus ir tvarką nustato Aprašas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui buvo sumažinta ne bazinė KAD (apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kaip ataskaitinį mėnesį buvo įvykdyti nustatytų rodiklių planai (Aprašo - 9 p.), o papildoma KAD (paskirstoma įvertinus kiekvieno darbuotojo veiklos rezultatus, jiems pasiekti įdėtas pastangas, atlikimo terminus ir pan. (Aprašo 14 p.). Struktūrinio padalinio (struktūrinio vieneto) vadovas gali siūlyti skirti: 1) bendrovės generalinio direktoriaus nustatyto dydžio KAD, 2) iki 100 proc. didesnę, nei bendrovės generalinio direktoriaus nustatyta, papildomą KAD, 3) iki 100 proc. mažesnę, nei bendrovės generalinio direktoriaus nustatyta, papildomą KAD (Aprašo 15 punktas). Tokiu atveju nėra pagrindo abejoti, kad už mažesnį asmeninį darbuotojo indėlį darbdavys turi teisę paskirti 50 proc. mažesnę, nei bendrovės generalinio direktoriaus nustatyta, papildomą KAD ir tokios teisės realizavimas negali būti vertinamas kaip drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą <...> siekiant didinti ieškovo motyvaciją dirbti našiau ir efektyviau (kuo pasireiškia papildomos KAD skyrimo tikslas (Aprašo 5 p.)), ieškovui turi būti skirta sumažinta papildoma KAD. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija atitinka, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kurių pažeidimu apeliantas nepagrįstai argumentuoja savo apeliacinį skundą“. Todėl šiuo aspektu išsakyti ieškovo teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

20Taip pat ieškovas neteisus, sakydamas, kad DGK, priimdama ginčijamą sprendimą, negalėjo vadovautis 2013-02-28 įsakymu Nr. Į-212 (d.b.l. 58), kuriuo kintamosios atlyginimo dalies skyrimo aprašas buvo papildytas 201 straipsniu. Ieškovo nuomone, įsakymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėms, t.y. buvo priimtas nesuderinus su atsakovo bendrovėje veikiančia AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Iš šio įsakymo matyti, kad pakeitimai buvo suderinti su kitais darbuotojų kolektyvo įgaliotais atstovais - Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininku, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininke, bendrovės padaliniais. LR Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad „profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir tokias sutartis“. Šis įstatymas imperatyviai numato sąlygą, jog norint atstovauti savo profesinės sąjungos nariams, profesinė sąjunga privalo su darbdaviu sudaryti kolektyvinę ir kitokias sutartis. Byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ būtų sudariusi su atsakovu kolektyvinę sutartį, ir šią aplinkybę pripažįsta pats ieškovas, kuris yra minėtos AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad pakankamo pagrindo atstovauti savo narius santykiuose su darbdaviu ji neturi, ir įmonė, kaip darbdavys, neprivalo derinti lokalių teisės aktų su tokia profesine sąjunga. Nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtu įsakymu koreguoto Tvarkos aprašo nuostatos yra neteisėtos ir negali būti taikomos ginčo atveju. Pastebėtina, kad ieškovui tai negali būti nežinoma, nes tokios pozicijos buvo laikomasi ir anksčiau nagrinėtose bylose, Vilniaus apygardos teismui priimant virš minėtus sprendimus. Nuolatinis tų pačių jau ne kartą nepagrįstais pripažintų argumentų kartojimas negali būti laikomas tinkamu procesinių teisių naudojimusi (LR CK 1.5 str., LR CPK 95 str.).

21Ieškovas nepateikė jokių įrodymų jo argumentams dėl persekiojimo už vykdomą profsąjunginę veiklą, mėginimo susidoroti su juo pagrįsti. KAD ieškovui paskirta už jo nepakankamai tinkamą darbinių pareigų vykdymą. Byloje esantys duomenys rodo, kad jokių trukdymų ar kliūčių ieškovui vykdyti profsąjunginę veiklą darbdavys nedaro, todėl manyti, kad yra dėl to persekiojamas nėra jokio pagrindo.

22Nagrinėjamai situacijai svarbus pats ieškovo, kaip darbuotojo, elgesys: jis nepateikė darbdaviui jokio pirminio savo įvykio situacijos vertinimo (iš esmės tai padarė tik teisme), nesurašė pasiaiškinimo ir nenurodė savo įvykių versijos, kuri jam negalėjo būti nežinoma ir tokiai pirminei savo pozicijai pateikti nereikėjo nei A. N. tarnybinio pranešimo, nei kitų kokių dokumentų, laikas tam buvo taip pat pakankamas ir protingas. Bylos medžiaga rodo, kad užuot rašęs paaiškinimą ar teikęs savo įvykio vertinimą operatyvinio pasitarimo metu, ieškovas rašė tarnybinius pranešimus ant A. N., kaltino kitus darbuotojus nepakankamai tinkamu pareigų atlikimu, o iš pasitarimo tiesiog išėjo. Toks ieškovo elgesys vertintinas itin kritiškai ir yra sveika logika menkai paaiškinamas. Nepateikdamas savo įvykio versijos, ieškovas pats apsunkino galimybę atsakovui tirti įvykį tuoj jam paaiškėjus, nepateikė jokios informacijos, kurią tikrindamas atsakovas, žinia, galėjo priimti visai kitokio turinio sprendimą. Teismas mano, kad pagal turėtus faktinius duomenis atsakovas priėmė tinkamą sprendimą, o to sprendimo pasekmių rizika šiuo konkrečiu atveju atsiranda pačiam ieškovui. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovas, surašęs formą dėl vagono atkabinimo, turėdamas informaciją dėl galimo gedimo durų uždarymo mechanizme pašalinimo (o šio jis nepaneigė, ją patvirtino paties ieškovo iniciatyva liudytoju apklaustas D. J.), nesant nustatytoms tikrosioms to priežastims ir bylos duomenimis turint pagrindą manyti, kad tai galėjo įvykti ir atsitiktinai, kaip atsitiktinai galėjo trikdis būti pašalintas vagonų susikabinimo sąstatui pajudėjus eigoje, negalėjo pakeisti savo sprendimo dėl vagono atkabinimo. Ieškovas, gavęs minėtą galimo gedimo pašalinimo informaciją iš D. J., privalėjo dar kartą patikrinti vagono tinkamumą tolimesnei kelionei savo budėjimo metu.

23Dėl kitų ginčo šalių (iš esmės ieškovo) išsakytų teiginių ir argumentų nepasisakytina, nes jie nėra teisiškai svarbūs nagrinėjamo ginčo dalykui. Taip pat nevertintini kiti ieškovo į bylą kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, nes jokio tiesioginio sąsajumo su nagrinėjamu ginču jie neturi.

24Byloje susidarė 4,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė teismas, siųsdamas procesinius dokumentus ginčo šalims. Ieškovas, vadovaujantis LR CPK 83 str., atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmetus ieškinį, iš jo priteisiamos byloje susidariusios teismo turėtos minėtos išlaidos valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

25Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str.,

Nutarė

26ieškinį atmesti, palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-12-08 sprendimą Nr. DGKS – 5442, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-21051.

27Priteisti iš ieškovo S. F., a.k. ( - ) 4,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,... 2. sekretoriaujant Nijolei Jašinskytei,... 3. dalyvaujant ieškovui S. F., jo atstovui P. G.,... 4. atsakovo atstovui V. L.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. F.... 6. S. F. (toliau – ieškovas, darbuotojas) 2016-01-07 kreipėsi teismą su... 7. Nurodo, kad dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovą AB „Lietuvos... 8. Ieškovo teigimu, DGK negalėjo vadovautis atsakovo 2013-02-28 įsakymu Nr.... 9. Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti, skundžiamą DGK sprendimą,... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Darbo ginčų komisijos bylos Nr.... 12. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad šio stovinčio sąstato techninę... 13. Liudytoja H. S. teismui paaiškino, jog minėtą dieną dirbo kartu su... 14. Liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad gavo signalą iš D. J., kad reikia... 15. Liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad S. F. pranešė dėl neuždaromų... 16. Byloje esantis atsakovo 2015-07-28 raštas Nr.2 (VRSS)-1386 rodo, kad atsakovas... 17. 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko - Vaido... 18. Teismas laiko, jog virš minėtų, nustatytų ir nurodytų faktinių... 19. Priešingai nei mano, ieškovas pagal savo turinį, teisinę prigimtį ir... 20. Taip pat ieškovas neteisus, sakydamas, kad DGK, priimdama ginčijamą... 21. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų jo argumentams dėl persekiojimo už... 22. Nagrinėjamai situacijai svarbus pats ieškovo, kaip darbuotojo, elgesys: jis... 23. Dėl kitų ginčo šalių (iš esmės ieškovo) išsakytų teiginių ir... 24. Byloje susidarė 4,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė teismas,... 25. Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-265... 26. ieškinį atmesti, palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 27. Priteisti iš ieškovo S. F., a.k. ( - ) 4,28 Eur bylinėjimosi išlaidų... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...