Byla 2A-2999-803/2015
Dėl kintamosios atlyginimo dalies priteisimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. ieškinį dėl kintamosios atlyginimo dalies priteisimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. DGKS – 3513, priteisti ieškovui iš atsakovo sumažintą 206,85 Lt kintamąją atlyginimo dalį, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad dirba Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo–remontininko pareigose. 2014-04-09 ieškovui buvo įteiktas 2014-04-07 reikalavimas pateikti raštišką pasiaiškinimą, kuriame ieškovas buvo kaltinamas, jog su porininku 2014-04-01 vykdydamas traukinio Nr. 3601 techninę priežiūrą, atkabino einamajam remontui vagoną Nr. 53174868. Ieškovas savo 2014-04-11 paaiškinime nepripažino kaltinimo ir nurodė, kad radus gedimą privalėjo atkabinti vagoną Nr. 53174868 remontui, nes V-66 instrukcijos 3.2.1.7 punktas įpareigoja atkabinėti einamajam remontui vagonus su ištrupomis, gilesnėmis kaip 10 mm arba ilgesnėmis kaip 50 mm priekinių vagonų aširačiuose ir ilgesnėmis kaip 25 mm keleivinių vagonų aširačiuose. Ieškovas paaiškinime nurodė, kad vagonų su gedimais atkabinimas yra įprastas reiškinys, ieškovas yra išrinktas darbuotojų atstovu ir be išankstinio sutikimo negali būti baudžiamas drausmine nuobauda, pagal Kolektyvinę sutartį, Darbo tvarkos taisykles ir Kintamosios atlyginimo dalies nuostatus. Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus stočių skyriaus 2014-05-02 protokolu ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl vagono Nr. 53174868 atkabinimo ir už balandžio mėnesį jam sumažinta 50 proc. kintamoji atlyginimo dalis už asmeninį indėlį. Ieškovas įrodinėja, jog 2014-04-01 tikrindamas vagoną Nr. 53174868 jis aptiko aširačio riedėjimo paviršiaus gedimus, užfiksavo 100 mm ilgio ir 2,5 gylio mm aširačio ištrupą, todėl V-23 formos pranešime nurodė tokį vagono gedimą. Atsakovas nei prašyme pasiaiškinti, nei operatyviniame protokole, nei ginčų komisijoje neteikė jokių dokumentų, kuriuose būtų nustatyti ir užfiksuoti tariami netinkamai ieškovo padaryti matavimai. Atsakovas nepateikė vagono techninės apžiūros akto, kuriame būtų nustatyti aširačio išmatavimai. Atsakovas, tirdamas tariamą ieškovo darbo drausmės pažeidimą, neapklausė ieškovo porininko – pamainos vadovo, kuris dirbo kartu su ieškovu apžiūrint vagoną. Ieškovui buvo 50 proc. sumažinta kintamoji atlyginimo dalis, t.y. 206,85 Lt, pagal naują priimtą 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. Į-212. Be to, atsakovas negalėjo šio įsakymo taikyti ieškovui, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punktas numato, jog kintamosios atlyginimo dalies nustatymo tvarka yra derinama su profesinių sąjungų atstovais. Šis klausimas nebuvo derintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“, todėl nepaskyrus drausminės nuobaudos ieškovui negali būti ir sumažinta kintamoji atlyginimo dalis (T.1, b.l.1-8, T.2, b.l. 103-111).

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas, 2014-04-01 vykdydamas traukinio Nr. 3601 techninę priežiūrą, dėl nustatyto gedimo einamajam remontui atkabino vagoną Nr. 53174868. Ieškovas V-23 formos pranešime nurodė vagono gedimą – 100 mm ilgio ir 2,5 mm gylio ištrupą, dėl to vagonas buvo išsiųstas į Panerių geležinkelio stotį einamojo remonto atlikimui, tačiau Panerių geležinkelio stotyje atlikus šio vagono techninę apžiūrą, paaiškėjo, kad V-23 formos pranešime ieškovo nurodytų gedimų nėra, t.y. priežasčių atkabinti vagoną ir siųsti jį einamajam remontui nebuvo. Atliekant vagono Nr. 53174868 techninę apžiūrą Panerių geležinkelio stotyje, buvo pastebėta ištrupų, tačiau jas išmatavus, buvo nustatyta, kad ištrupos neviršija Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 3.2.1.7 punkte nustatytų normų (priekinių vagonų aširačiuose rato riedėjimo paviršiaus ištrupos gilesnės kaip 10 mm arba ilgesnės kaip 50 mm), todėl remontuoti vagoną nebuvo pagrindo. 2014-04-02 vagonas buvo grąžintas į darbo parką tolimesniam naudojimui. Nustačius, kad dėl ieškovo veiksmų vagonas Nr. 53174868 buvo nepagrįstai atkabintas ir išsiųstas einamajam remontui, 2014-04-29 atsakovas nusprendė už VI kat. vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 2 6.2 punkto ir Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 3.2.1.7 punkto reikalavimų nevykdymą ieškovui balandžio mėn. 50 proc. sumažinti kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indėlį. Atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, 2014-05-02 Operatyvinio pasitarimo protokole aiškiai nurodė, kad ieškovui kintamoji atlyginimo dalis už asmeninį indėlį mažinama už VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 2 6.2 punkto ir Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 3.2.1.7 punkto reikalavimų netinkamą vykdymą. Instrukcijos 3.2.1.7 punkte nustatytas reikalavimas, kad vagonas atkabinamas ir siunčiamas einamajam remontui tik tokiu atveju, kai prekinių vagonų aširačiuose rato riedėjimo paviršiaus ištrupos gilesnės kaip 10 mm arba ilgesnės kaip 50 mm. Nagrinėjamu atveju ieškovas vagoną atkabino nepagrįstai. Šis faktas buvo nustatytas išmatuojant ant rato riedėjimo paviršiaus matomas ištrupas. Išmatavus ištrupas, paaiškėjo, kad jos neviršija instrukcijos 3.2.1.7 punkte nustatytų normų, nes esamos ištrupos yra 25 mm, 30 mm, 45 mm, bei 10 mm ilgio ir ne gilesnės nei 1 mm. Kintamosios atlyginimo dalies tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) su jo vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra suderintas su darbuotojų atstovais (profesinėmis sąjungomis), pasirašiusiomis Kolektyvinę sutartį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra sudariusi su atsakovu kolektyvinės sutarties ar kitos sutarties, todėl atsakovo nuomone, ji neįgijo teisės atstovauti savo narių santykiuose su darbdaviu ir atsakovas neprivalo derinti lokalių teisės aktų su paminėta profesine sąjunga (T.1,b.l.49-52).

6Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas neužtikrina tinkamų matavimo priemonių darbe, todėl nėra aišku, kaip tiksliai turi būti išmatuojamos ištrupos, be to, aširačio ištrupų išmatavimai nebuvo tinkamai fiksuoti. Nors atsakovas pravedinėja mokymus, tačiau jie vykdomi labai formaliai, niekas nemokina ir neaiškina apie riedmenų ištrupų matavimus, jam, kaip profesinės sąjungos pirmininkui, itin dažnai taikoma drausminė atsakomybė, arba kitais būdais stengiamasi trikdyti normalų darbą, keliama įtampa, jaučiasi persekiojamas dėl savo veiklos. Ieškovas paaiškino, jog dirba labai gerai, stengiasi kuo pareigingiau vykdyti savo pareigas, tačiau nepaisant to susilaukia vadovų priekaištų, nepagrįstų pretenzijų dėl savo darbo, kaip ir šiuo atveju, kai visiškai be pagrindo jam nebuvo išmokėta 206,85 Lt kintamoji atlyginimo dalis (T.2, b.l.117, 119).

7Atsakovo atstovai teismo posėdyje naujų aplinkybių nenurodė. Pabrėžė, jog turėjo teisę įvertinti tokius ieškovo veiksmus ir neskirti drausminės nuobaudos, o sumažinti kintamąją atlyginimo dalį, kaip tai leidžia lokaliniai aktai. Jokios darbuotojo teisės pažeistos nebuvo. Prašo ieškinį atmesti (T.2, b.l.117, 119).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punkte numatyta, kad darbuotojams gali būti mokama kintamoji atlyginimo dalis, kuri apskaičiuojama procentais nuo pastoviosios atlyginimo dalies (mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio), vadovaujantis generalinio direktoriaus patvirtintu kintamosios atlyginimo dalies nustatymo tvarkos aprašu (suderintu su profesinių sąjungų atstovais) ir išmokama kartu su darbo užmokesčiu. Pagal Aprašo 3 p., darbuotojo kintamoji atlyginimo dalis apskaičiuojama litais nustatytu procentu nuo mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio ir mokama iš struktūriniam padaliniui patvirtinto darbo užmokesčio fondo lėšų. Apraše išskiriama dviejų rūšių kintamoji atlyginimo dalis – bazinė ir papildoma (Aprašo 1 p.). Sprendė, jog ginčas kilo dėl ieškovui už 2014 m. balandžio mėn. neišmokėtos papildomos kintamosios dalies atlyginimo – 206,85 Lt (Darbo ginčo byla, b.l. 72). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas vagono gedimus nustatė netinkamai ir vagoną einamajam remontui atkabino nepagrįstai, todėl pažeidė Pareiginių nuostatų Nr. 2 6.2 punkto bei Instrukcijos 66V 3.2.1.7 punkto reikalavimus, t.y. padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog neskyrus drausminės nuobaudos negali būti mažinama kintamoji atlyginimo dalis, nes Aprašo 201 punkte numatyta, jog iki 100 proc. mažesnė nei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu papildoma kintamoji atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama, jeigu darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jam nebuvo skirta drausminė nuobauda, laiku neatliko užduočių arba darbuotojo veikla turėjo neigiamos įtakos padalinio veiklos rezultatams. Taip pat buvo atmesti ieškovo argumentai, jog atsakovas negalėjo jam taikyti įsakymo, kuriuo Aprašas buvo papildytas 201 punktu, dėl to, kad šis klausimas nebuvo suderintas su profesine sąjunga „Solidarumas“, nes minėtas asmuo nėra šios kolektyvinės sutarties šalis, todėl nėra pagrindo netaikyti ieškovui Aprašo 201 punkto. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovo bendrovė patyrė tam tikrus nuostolius – papildomo laiko ir darbo sąnaudas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą, priteisti 59,90 eurų nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, 818,69 eurų sumą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įrodinėja, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialines teisės normas, netinkamai, t.y. atsakovo naudai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo ginčo faktines aplinkybes, įrodinėjo, kad atsakovas jam kerštavo, argumentavo, jog be pagrindo neskirta papildoma kintamoji atlyginimo dalis, nes įprastai darbuotojo darbo krūvis labai didelis. Be to, 14 mėnesinių pamainų ieškovas dirbo be jokių priekaištų, todėl, įvertinus jo indėlį per 2014 m. balandžio mėnesį į bendrovės veiklos rezultatus, ieškovui piniginė išmoka galėjo sumažėti vidutiniškai ne daugiau 6 proc. Mano, kad atsakovo faktiniai veiksmai: nepakvietimas dalyvauti Panerių stotyje vykdomoje komisijos apžiūroje, žinant, jog pakvietus ieškovą jis pareikalautų vagono Nr. 53174868 brokuotą aširatį pakeisti ir siųsti į Vilniaus keleivinių vagonų depą gamykliniam patikrinimui, kur būtų galima nustatyti ištrupos gylį bei ilgį mikronų tikslumu, patvirtina jo ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas siekia paskirti drausminę nuobaudą, jog būtų galima vėliau taikyti griežčiausią sankciją – atleidimą iš darbo. Taip pat apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti iš atsakovo duomenis apie vagonus Nr. 55062624, Nr. 59754721, pateikti pažymas apie jų remontą. Apelianto (ieškovo) duomenimis minėtiems vagonams buvo pakeisti brokuoti aširačiai. Be to, teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl nenustatė, kad viena iš ištrupų buvo 60 mm ilgio, neatsižvelgė į liudytojo A. Š. parodymus. Nesutinka su teismo vertinimu, jog nebuvo reikalingas Aprašo1 20 punkto suderinimas su profesine sąjunga „Solidarumas“, nes toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 2 daliai. Kokiu pagrindu reikalauja apeliaciniame skunde priteisti ir 818,69 eurų sumą, nenurodė (T.2, b.l.131-134).

12Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kintamosios atlyginimo dalies sumažinimas nėra drausminė nuobauda. Jos tikslas – motyvuoti darbuotojus. Be to, nepagrįstas apelianto argumentas, jog skirdamas 50 proc. mažesnę kintamąją atlyginimo dalį atsakovas nevertino ieškovo (apelianto) asmeninio indėlio. Pagal Aprašą kintamąją atlyginimo dalį atsakovas galėjo visai neskirti, tačiau, įvertinus jo indėlį, būtent ir buvo skirtas 50 proc. priedas. Atsakovas paaiškino, jog Aprašo 201 punktas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 11 straipsnį, nes jis buvo suderintas Lietuvos geležinkelių profsąjungų federacijos pirmininku V. L., susivienijimo pirmininke E. Š.. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra sudariusi su atsakovu (darbdaviu) kolektyvinės ar kitokios sutarties, todėl ji neįgijo teisės atstovauti profesinės sąjungos narių santykiuose su darbdaviu, todėl atsakovas neprivalo derinti lokalių teisės aktų su minėtu organu. Atsakovas mano, kad apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertimo yra nepagrįsti. Liudytojo A. Š. pareigų vykdymas negali paveikti vagono Nr. 53174868 techninės apžiūros rezultato, t.y. nuo šio momento objektyviai paaiškėjo, jog nebuvo apelianto V-23 formos pranešime nurodytų gedimų. Vagonas 2014 m. balandžio 2 d. buvo grąžintas į parką naudojimui į paskirties vietą – Kauno geležinkelio stotį, po iškrovos išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Jo tinkamumą patvirtina Vagonų techninės priežiūros punkto meistro A. K., atlikusio vagono techninę apžiūrą, paaiškinimas, jo parodymai, pažyma apie vagonui atliktus remontus ir kiti duomenys. Sutinka su teismo sprendimu netenkinti prašymo pateikti duomenis apie vagonus Nr. 55062624, Nr. 59754721, nes jie nebuvo atkabinti apelianto, šių vagonų atkabinimo priežastys buvo kitos, o atkabinimas vyko Kenos geležinkelio stotyje, t.y. šių vagonų atkabinimas nėra susijęs su byloje kilusio ginčo objektu. Atsakovas daro prielaidą, jog apeliaciniame skunde esantis reikalavimas priteisti 818,69 eurų sumą gali būti susijęs su bylinėjimosi išlaidomis. Tokį prašymą ieškovas išdėstė pirmosios instancijos teismui. Tačiau šios išlaidos – už nepanaudotą sporto klubo abonementą, nuosavo automobilio naudojimą ir išlaikymą, nėra susijusios su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, prašymas priteisti išlaidas už ieškovo dalyvavimą teisme, negali būti tenkinimas, nes jo klausimas yra sprendžiamas pagal Darbo kodekse nustatytas taisykles.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės įgyvendinimo į kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygų nustatymą ir jos mokėjimo diskrecijos. Nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo–remontininko pareigose. Iš Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-36-11921, ieškovo, jo atstovų, atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-04-01 ieškovas, vykdydamas traukinio Nr. 3601 techninę priežiūrą, atkabino ir į Panerių geležinkelio stotį išsiuntė einamajam remontui vagoną Nr. 53174868 (T. 1, b.l. 12, 20, 21). Ieškovas V-23 formos pranešime nurodė vagono gedimą – 100 mm ilgio ir 2,5 mm gylio ištrupą (T.1, b.l. 20). Atsakovas sprendė, kad apeliantas netinkamai atliko darbo pareigas, nepagrįstai nustatė gedimą, todėl Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2014-05-02 operatyviniame pasitarime nutarta S. F. už 2014-04-01 atvykusio traukinio Nr. 3601 techninės priežiūros metu atlikto techniškai tvarkingo vagono Nr. 53174868 atkabinimo einamajam remontui ir už VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 2 (toliau – Pareiginiai nuostatai) 6.2 punkto bei Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V (toliau – Instrukcija 66V) 3.2.1.7 punkto reikalavimų nevykdymą balandžio mėnesį 50 proc. sumažinti kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indėlį (T., b.l. 29-30). Kaip minėta, apeliantas nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu.

16Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos teisėtumo

17DK 186 straipsnis numato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Inter alia kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos gali būti įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007).

18Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aprašo 201 punkto, kuriame numatyta, jog iki 100 proc. mažesnė nei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta papildoma kintama atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama, jeigu darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jam nebuvo skirta drausminė nuobauda, laiku neatliko užduočių arba darbuotojo veikla turėjo neigiamos įtakos padalinio veiklos rezultatams. Apeliantas įrodinėja, jog Aprašo 201 punktas yra neteisėtas, prieštaraujantis Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsniui, todėl juo remdamasis darbdavys negalėjo mažinti papildomus uždarbio.

19AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 straispnio 4 punkte numatyta, kad darbuotojams gali būti mokama kintamoji atlyginimo dalis, kuri apskaičiuojama procentais nuo pastoviosios atlyginimo dalies (mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio), vadovaujantis generalinio direktoriaus patvirtintu kintamosios atlyginimo dalies nustatymo tvarkos aprašu (suderintu su profesinių sąjungų atstovais) ir išmokama kartu su darbo užmokesčiu (T.1, b.l. 69). Profesinių sąjungų įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais. Minėto įstatymo 11 straipsnis numato, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Taigi įstatyme yra aiškiai apibrėžtas profesinės sąjungos veikimo teisinis pagrindas – kolektyvinė ir kitokia sutartis. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra sudariusi su atsakovu (darbdaviu) kolektyvinės ar kitokios sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pagal DK 188 straipsnį „darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse“. Taigi darbo apmokėjimo reguliavimas yra nukreiptas ne į pačią profesinės sąjungos per se (savaime) teisę atstovauti, o veikti per kolektyvinę sutartį. Visos profesinės sąjungos, sudariusios su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis, įgyja lygias teises atstovauti savo nariams, todėl Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto teisės aiškinimo, kaip prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 2 daliai.

20Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo teisėtumo

21Kaip minėta, pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 3 dalį darbuotojo darbo užmokestis priklauso, be kita ko, ir nuo darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia diskreciją darbdaviui spręsti dėl papildomo uždarbio skyrimo, atsižvelgiant į darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumą. Nagrinėjamoje byloje Aprašo 201 punktas numato kintamojo atlyginimo dalies mokėjimo dydį iki 100 proc., t.y. konkretaus įsipareigojimo skirti tam tikrą papildomo uždarbio sumą šalių nesulygta (DK 95 straipsnis, 99 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantui buvo skirta 50 proc. kintamosios atlyginimo dalies, atsižvelgiant į jo darbą, t.y. asmeninį indėlį (T.2, b.l.141). Siūlyme, kurį pateikė Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojas (vagonų ūkiui) V. O. 2014-05-02 operatyviniame padalinio darbuotojų pasitarime, nurodyta, jog ieškovui sumažintina 50 proc. kintamoji atlyginimo dalis būtent už asmeninį indėlį (T.1, b.l. 29-30). Apeliantas įrodinėja, kad per mažai atsižvelgta į dirbtų be jokių priekaištų pamainų kiekį, šį darbdavio sprendimą prilygina drausminei nuobaudai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia teisę darbdaviui spręsti dėl darbuotojui kintamoji darbo užmokesčio dalies skyrimo pagal jo atliekamo darbo kokybę, apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas, jog byloje nebuvo skirta drausminė nuobauda, atmeta apelianto argumentus dėl siekio jį nubausti kaip profesinės sąjungos narį ar atleisti iš darbo, kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

22Ar pagrįsti apelianto skaičiavimai dėl veiklos rezultato sumažėjimo 6 proc. (T.2, b.l.132), apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes pagal darbo įstatymus darbdaviui suteikta teisė spręsti dėl darbuotojui papildomo uždarbio sumos dydžio skyrimo. Teismas privalo įvertinti, ar nebuvo pažeista darbuotojo teisė į teisingą darbo apmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas iš paties ieškovo paaiškinimų, atsakovo darytų fotonuotraukų (2 fotonuotrauka) nustatė, jog ieškovas kelias ištrupas vertino kaip vieną (T.1, b.l. 103). Ieškovo nustatytas vagono gedimas buvo užfiksuotas V-23 formos pranešime, kuriame ieškovas nurodė nustatytą traukinio Nr. 3601 vagono Nr. 53174868 gedimą –100 mm ilgio ir 2,5 mm gylio vagono rato ištrupą (T.1,b.l. 20). Tuo tarpu Instrukcijos 66/V 3.2.1.7 punkte nustatyta, jog aširatis siunčiamas remontuoti, kai prekinių vagonų aširačiuose rato riedėjimo paviršiaus ištrupos gilesnės kaip 10 mm arba ilgesnės kaip 50 mm (Darbo ginčų komisijos bylos T.1, b.l. 60). Liudytojas A. K. (Vagonų techninės priežiūros punkto meistras) patvirtino jo rašytiniame 2014-07-26 paaiškinime išdėstytas aplinkybes, jog jis, vagonui Nr. 53174868 atvykus į Panerių geležinkelio stotį, atliko apžiūrą, kurios metu gedimų, dėl kurių reikėtų atlikti einamąjį remontą, nenustatė, kadangi ant rato riedėjimo paviršiaus buvo rastos kelios ištrupos: 25 mm, 30 mm, 45 mm, 30 mm bei 10 mm ilgio, ir visos ištrupos buvo ne gilesnės kaip 1 mm (T.1, b.l. 57). Nurodyti ištrupų išmatavimai užfiksuoti fotonuotraukose (T., b.l. 102, 105). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto matavimai neatitiko Instrukcijos 66/V reikalavimų, nes ištrupos buvo matuojamos ne atskirai, o su esančiais tarpais tarp jų. Apeliantas šios aplinkybės jau neginčija, tačiau vis tiek mano, jog atsakovas neturėjo teisės sumažinti kintamosios atlyginimo dalies, pasiteisindamas siekiu užkirsti kelią avarijai (T.2, b.l.134). Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus, nes tarp apelianto atlikto matavimo rezultatų ir Panerių geležinkelio stotyje A. K. atliko matavimo yra aiškus skirtumas, t.y. vagono rato ištrupos gylis skiriasi daugiau nei dvigubai, o ilgis nei vienos ištrupos neviršijo 50 mm. Be to, pats apeliantas nurodė, kad aširatis buvo praktiškai naujas (T.2, b.l.133), o jo saugų naudojimą patvirtina Pažyma Nr. 2653 apie vagonui Nr. 53174868 atliktus remonto darbus tik 2014-04-24 (Darbo ginčų komisijos bylos T.1, b.l.16-18). Bet kuriuo atveju, jei jau ieškovui (apeliantui) kilo abejonės dėl galimumo naudoti vagoną, tuomet, kaip turintis patirties ir apmokytas darbuotojas, jis galėjo ne imtis kraštutinės priemonės – atkabinti vagoną, o tarnybiniu pranešimu informuoti tiesioginį vadovą, taip sumažindamas darbdavio nuostolius ir pasielgdamas pagal Instrukciją, t.y. veikti proporcingai esamai situacijai (DK35 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl to, kad ieškovas vagono gedimus nustatė netinkamai ir vagoną einamajam remontui atkabino nepagrįstai, jų nekartodama. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

23Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

24Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų išreikalavimo

25Apelianto (ieškovo) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme veikia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Netenkinamas ir apelianto prašymas dėl įrodymų išreikalavimo – pateikti duomenis apie vagonus Nr. 55062624, Nr. 59754721, nes jis nėra susijęs su byloje kilusio ginčo objektu (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vagonų Nr. 55062624, Nr. 59754721 atkabinimas niekaip nesiejamas su atsakovo sprendimu dėl kintamosios atlyginimo dalies sumažinimo ieškovui, t.y. jie nebuvo atkabinti apelianto, šių vagonų atkabinimo priežastys buvo kitos, o atkabinimas vyko Kenos geležinkelio stotyje.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas,... 6. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas neužtikrina tinkamų... 7. Atsakovo atstovai teismo posėdyje naujų aplinkybių nenurodė. Pabrėžė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo... 13. Teisėjų kolegija... 14. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės įgyvendinimo į kintamosios darbo... 16. Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos teisėtumo... 17. DK 186 straipsnis numato, kad darbo užmokestis yra... 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aprašo 201 punkto, kuriame numatyta, jog... 19. AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 straispnio 4 punkte... 20. Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo teisėtumo... 21. Kaip minėta, pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio... 22. Ar pagrįsti apelianto skaičiavimai dėl veiklos rezultato sumažėjimo 6... 23. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo... 24. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų išreikalavimo... 25. Apelianto (ieškovo) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 27. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos ( 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti...