Byla 2A-2057-852/2015
Dėl prievolės įskaitymo panaikinimo ir skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje UAB „Kardos“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl prievolės įskaitymo panaikinimo ir skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje UAB „Kardos“,

2Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais vienašalius atsakovo įskaitymus: UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-5 atliktą įskaitymą 3220,33 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. vasario 28 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PASL2014022803 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. vasario 4 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą VTV20480; UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-174 atliktą įskaitymą 2778,71 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. kovo 12 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NT8; UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-8 atliktą įskaitymą 2888,75 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PASL2014042304 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NT188; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8887,79 dydžio skolą, 588,92 Lt delspinigius, 8,40 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „Serneta“ ir atsakovas 2005 m. sausio 21 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Serneta“ išnuomojo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ patalpas, esančias Raudondvario pl. 127, Kaune. Minėtos patalpos 2009 m. vasario 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 533-7 buvo perleistos ieškovui, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal minėtą nuomos sutartį. Pažymėjo, kad pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė. Nesant įstatyme numatytų sąlygų atsakovas dalį jam paskaičiuotų išlaidų už suvartotą elektros energiją įskaitė į jo vienašališkai paskaičiuotus nuostolius. Tokiu būdu už 2014 m. sausio – kovo mėnesius atsakovas nesumokėjo ieškovui 8887,79 Lt, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vykdo nesąžiningai, t. y. ilgą laiką nurodė klaidingą nuomojamų patalpų plotą, dėl ko atsakovas nuolat permokėdavo nuomos mokestį, taip pat UAB „Kardos“, iš kurios ieškovas perka elektros energiją ir perparduoda atsakovui, yra tiesiogiai susijusi su ieškovu, ieškovą ir minėtą įmonę pagal įgaliojimą atstovauja tas pats asmuo V. M.. Pažymėjo, jog atsakovui nebuvo suteikta galimybė sudaryti tiesioginės sutarties dėl elektros teikimo, todėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo vykdoma kuo ekonomiškesnėmis sąlygomis ir dėl ko atsakovas už elektrą nuomojamose patalpose 2014 m. sausio – kovo mėnesiais patyrė 8887,79 Lt dydžio nuostolius, juos įskaitė į ieškovui mokėtas išlaidas už elektros energiją.

6Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas palaikė ieškovą. Paaiškino, jog UAB „Kardos“ turi nepriklausomo elektros tiekėjo licenciją. 2011 metais su ieškovu buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos teikimo ir paskirstymo ieškovui priklausančioms patalpoms, jų tarpe ir prekybos centrui, esančiam Raudondvario pl. 127, Kaune. Pagal sutartį buvo susitarta dėl planuojamo suvartoti elektros energijos kiekio – 14 000 000 kWh/ per metus ir tai sąlygojo tiekiamos energijos kainą – 20,78 ct/kWh. Atsakovas norą tiesiogiai pirkti energiją išreiškė jau po sutarties sudarymo. Trečiasis asmuo su tuo gal ir sutiktų, jei būtų atlyginti nuostoliai. Pagal sutartį ieškovas už sutarties nutraukimą prieš laiką įsipareigojo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį lygų dviejų mėnesių sąskaitų dydžiui t. y. apie 500 000 Lt. Taip pat paaiškino, jog sulygta elektros energijos kaina yra vienu centu mažesnė nei AB „Lesto“ verslo klientams, nepasirinkusiems nepriklausomų tiekėjų, taikoma garantinio fondo kaina. Pažymėjo, jog pastate Raudondvario pl. 127, Kaune yra du elektros energijos įvadai, nes prekybos centrui būtina užtikrinti nenutrūkstamą maitinimą dėl veikiančių šaldytuvų. Kitam pastato nuomininkui yra pastatytas subskaitiklis, jo duomenys yra minusuojami iš atsakovui paskaičiuoto suvartoto elektros energijos kiekio. Kad atsakovas galėtų tiesiogiai sudaryti sutartį su Lesto dėl energijos persiuntimo, reikėtų gauti technines sąlygas ir būtų reikalinga papildoma galia. Tai reikštų dideles investicijas, nes transformatorinė yra už aikštelės, reikėtų naujo įvado, papildomos galios ir neaišku ar tokia investicija atsipirktų per 2 metus, o su atsakovu nuomos sutartis baigiasi po metų. Neaišku ar naujas nuomotojas turės panašių pageidavimų.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino vienašalius atsakovo UAB „Norfos mažmena“ įskaitymus: 3220,33 Lt įskaitymą pagal 2014 m. kovo 18 d. raštą Nr. S-149-5, 2778,71 Lt įskaitymą pagal 2014 m. kovo 31 d. raštą Nr. S-174, 2888,75 Lt įskaitymą pagal 2014 m. gegužės 5 d. raštą Nr. S-255-8, negaliojančiais; priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas naudai 8887,79 Lt/2573,85 Eur skolos, 8,40 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 534,30 Lt/154,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo dalinai neapmokėtų ieškovo išrašytų sąskaitų už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio pabaigos suvartotą elektros energiją. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu atsakovas už elektros energiją ieškovui nedamokėjo 8887,79 Lt: pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija NTV Nr. 20480 (t. I, b. l. 18), išrašytą už 2014 m. sausio mėn. suvartotą elektros energiją, atsakovas nedamokėjo 3220,33 Lt; pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija NT Nr. 8 (t. I, b. l. 19), išrašytą už 2014 m. vasario mėn. suvartotą elektros energiją, atsakovas nedamokėjo 2778,71 Lt; pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija NT Nr. 188 (t. I, b. l. 20), išrašytą už 2014 m. kovo mėn. suvartotą elektros energiją, atsakovas nedamokėjo 2888,75 Lt. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas tikslingai sumokėdavo ieškovui tik dalį sąskaitose nurodytų sumų už suvartotą elektros energiją, nes sulyginęs nepriklausomo elektros tiekėjo AB „Inter Rao Lietuva“ ir UAB „Kardos“ teikiamos energijos kainas, ieškovas nustatė, jog ženkliai permoka už jam teikiamą elektros energija, todėl patyria nepagrįstų nuostolių. Šiems nuostoliams atlyginti ieškovas išrašė atsakovui sąskaitas apmokėjimui: 2014 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. PASL2014022803 už 2014 m. sausio mėnesio 3320,33 Lt žalą (t. I, b. l. 21); 2014 m. kovo 18 d. sąskaitą Nr. PASL2014031802 už 2014 m. vasario mėnesio 2778,71 Lt žalą (t. I, b. l. 22); 2014 m. balandžio 23 d. sąskaitą Nr. PASL2014042304 už 2014 m. kovo mėnesio 2888,75 Lt žalą. 2014 m. kovo 18 d. raštu S-149-5 atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad įskaito savo neapmokėtą dalį už 2014 m. sausio mėnesio už elektros energiją ir ieškovui išrašytos ir jo neapmokėtos sąskaitos už 2014 m. sausio mėnesį patirtus nuostolius sumą (t. I, b. l. 24); 2014 m. kovo 31 d. raštu S-174 atsakovas informavo ieškovą apie jo nesumokėtos dalies už vasario mėnesio elektros energiją ir ieškovo neapmokėtos sąskaitos už atsakovo 2014 m. vasario mėn. nuostolius įskaitymą (t. I, b. l. 25); 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-255-8 atsakovas informavo ieškovą apie jo nesumokėtos dalies už kovo mėnesio elektros energiją ir ieškovo neapmokėtos sąskaitos už atsakovo kovo mėnesį patirtus nuostolius įskaitymą (t. I, b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Teismų praktikoje nuosekliai, remiantis CK 6.130 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, laikomasi reikalavimo, jog tam, kad būtų galima būtų atlikti įskaitymą, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6), abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo kitos šalies valios, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2012 metų tarp šalių kilo ginčas dėl elektros energijos tiekimo: iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas kelis kartus kreipėsi į ieškovą dėl galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais (t. I, b. l. 167-171, 180-181). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) civilinės bylos Nr. 2-270-599/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10734-2013-0) duomenų matyti, kad 2013 m. kovo 29 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, o vėliau pateikė ieškinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį tiesiogiai su nuomininku (su ieškovu UAB „Norfos mažmena“). Teisme buvo gautas atsakovo atsisakymas nuo ieškinio tokį ieškinio atsisakymą teismas priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, kuri skundžiama nebuvo ir įsiteisėjo. Byloje duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta tęsti teisminį ginčą dėl tiesioginio elektros energijos pirkimo nėra, tačiau vien tai, jog tarp šalių buvo ginčas dėl elektros energijos tiekimo, suponavo jog iš tokio ginčo kilusių prievolių įskaitymas neatitiks įstatymo numatytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. balandžio 24 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, jog nesutinka su raštu Nr. S-174 atliktu įskaitymu ir, kad lako, jog atsakovas nepagrįstai išrašė sąskaitas už nuostolius (t. I, b. l. 33-35). Nepaisant ieškovo nesutikimo, paskutinis ginčijamas įskaitymas buvo padarytas 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-255-8. Vilniaus apygardos teismas panašioje situacijoje yra nurodęs, kad „vertindamas savo teisę reikalauti netesybų iš ieškovo, apeliantas (atsakovas) prisiėmė sau nebūdingas, ginčų sprendimo institucijos – teismo funkcijas, manydamas, kad ši jo teisė yra absoliuti ir tarpusavio prievolės pasibaigia įskaitymu. Tokia pozicija nepriimtina, nes šalys dėl jiems priklausiančių teisių gali sąžiningai klysti. Be to, įstatymu yra draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra nepripažįstami.” (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-799-464/2012).

8Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog neginčijamas reikalavimas dėl neprimokėtų elektros energijos mokesčių ir reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, į tai, jog ieškovui nesutinkant su atsakovo prašomais atlyginti nuostoliais, atsakovas galėjo jam pareikšti reikalavimus priteisti nuostolius atskiroje byloje, ir šia teise tebegali pasinaudoti, nes šiuo klausimu (dėl nuostolių pagrįstumo) teismas nepasisako, ieškinys dalyje dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo dalyje tenkintinas pilnai - atsakovo atlikti įskaitymai pripažintini negaliojančiais, ieškovui priteistina 8887,79 Lt skola. Be pagrindinės skolos ieškovas iš atsakovo taip pat prašė priteisti 588,92 Lt delspinigių. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė. Ieškovas taip pat prašė priteisti procesines palūkanas, atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad dėl procesinių palūkanų šalys nebuvo susitarusios. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl pavėluotų atsiskaitymų už elektros energiją, šalis siejantys santykiai, atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai įstatymas netaikomas, todėl šiuo atveju kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nustatant jų dydį pagal šio įstatymo nuostatas, yra teisėtas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinos 8,40 procento dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8887,79 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi teismų praktika, suformuota esant iš esmės kitokios faktinėms aplinkybėms. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau atsakovas pažymi, kad teismų praktika dėl to tik formuojasi, o atsakovo paminėtose bylos, kuriose padaryta tokia išvada ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 d. Atsakovo teigimu, esant tik dviem byloms, kuriomis skundžiamame sprendime grindžiama išvada dėl įskaitymų negaliojimo, negali būti pagrindu teigti, kad Lietuvos teismai jau yra suformavę praktiką konkrečiu klausimu. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-502/2012, kurioje ir buvo pritaikytas skundžiamas kriterijus, buvo siekiama atskirti CPK 687 str. nuo CK reguliuojančių įskaitymą nuostatų. Aptariamoje byloje nelygiaverčiais pripažinti tokie reikalavimai, kurių vienas reikalavimas kyla iš res judicata galią turinčio teismo sprendimo, o kitas – iš materialinės teisės normų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tiek atsakovo tiek ieškovo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitymo metu nebuvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais. Apeliantas nurodo, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir nuomonės dėl tokio kontrahento veiksmo. Teismas konstatavo, kad vien tai jog tarp šalių buvo ginčas dėl elektros energijos tiekimo, suponavo, jog iš tokio ginčo kilusių prievolių įskaitymas neatitiks įstatymo reikalavimų. Atsakovo nuomone, vien tai, kad tarp šalių iki įskaitymo atlikimo buvo ginčas dėl elektros energijos tiekimo nedaro pagrindo pripažinti įskaitymų draudžiamais CK 6.134 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Jokio ginčo teisme dėl nuostolių, kuriuos atsakovas įskaitė į ieškovo reikalavimą, įskaitymų metu nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos, t. y. nevertino atsakovo reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius, nors tai buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Esant tokiai situacijai, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, kurie vienos iš šalies teigimu buvo įskaityti į priešingos šalies reikalavimą, teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turi nagrinėti, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių t. y. nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas šių aplinkybių nevertino, tuo tarpu atsakovas 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepime į ieškinį nurodė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

10Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas dėl 588,92 Lt delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 425,47 Lt delspinigių. Ieškovas teigia, kad 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutarties 12.2 punkte yra numatyta, kad nuomininkui pavėlavus nustatytu laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas, jis privalo mokėti teisės aktais arba sutartimis su komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais nustatyto dydžio netesybas. Teikdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovas vadovavosi tarp ieškovo ir UAB „KARDOS“ 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarytos Elektros energijos tiekimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutarties Nr. 11/09/29 3.2 punktu, kuriame buvo numatyta, kad elektros energijos pirkėjas privalo mokėti 0.5 proc. delspinigius per dieną už laiku neapmokėtas sąskaitas. Teismas aiškindamas nuomos sutarties 12.2. punkto sąlygas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str.. Šalims pasirašius nuomos sutartį dešimties metų laikotarpiui turėjo būti akivaizdu, kad nuomotojui gali tekti pasirašyti ne vieną sutartį su elektros energijos tiekėjais, vandens tiekėjais, šilumos tiekėjais. Todėl apibendrinant, ieškovas mano, kad šalys susitariusios dėl tokios sąlygos suprato ar privalėjo suprasti, kad delspinigių dydis sutarties galiojimo laikotarpiu gali keistis priklausomai nuo to kokio dydžio delspinigiai bus numatyti tarp nuomotojo ir paslaugų teikėjo sudarytose sutartyse. Todėl, ieškovo manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad nuomos sutartyje įtvirtinta pareiga mokėti delspinigius už komunalinių paslaugų pavėluotą apmokėjimą turėtų būti aiškinama tik kaip pareiga atlyginti nuomotojui komunalinių paslaugų tiekėjų paskaičiuotus delspinigius, o kadangi UAB „Kardos“ delspinigių iš ieškovo nereikalavo, tai ieškovas turi teisę tik į kompensacines palūkanas. Ieškovas sutinka, kad delspinigiai pagal 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 188 turėtų būti skaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šią sąskaitą gavo 2014-04-22, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad nesant duomenų kada buvo gautos kitos sąskaitos pagal jas delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami. Pažymi, kad atsakovas delspinigių skaičiavimo pagal kitas sąskaitas neginčijo, todėl mano, kad teisinga reikalauti iš atsakovo 425,47 Lt delspinigių, o ne 588,92 Lt.

11UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas sutiko su iš dalies su paskaičiuotais delspinigiais, kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovas aiškia nurodė, kad su delspinigiais nesutinka. Ieškovas neįrodė, kad delspinigiai yra jo realiai patirti nuostoliai, atvirkščiai, nustatė, kad UAB „Kardos“ iš ieškovo delspinigių nereikalavo. Taip pat teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas turi pagrindą reikalauti palūkanų.

12Atsakovas taip pat pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus bei jos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad atsakovo teikiama Vilniaus apygardos teismo nutartis 2A-2228-656/2015 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir ja turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant ginčą.

13UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad prašomos prijungti nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Atsakovas nutyli faktą, kad kitomis nutartimis buvo priimti nepalankūs ieškovui sprendimai. Nesuprantami atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis bando įrodyti, kad ieškovas gali sudaryti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais, kadangi atsakovui norint sudaryti tokias sutartis reikės atlikti elektros energijos vidaus tinklų pertvarkymus ir įrengti atskirą elektros energijos įvadą. Šios aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

16teisiniai argumentai ir išvados

171) Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

18Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

19Byloje yra kilęs ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsakovas siekė įskaityti ieškovo reikalavimą priteisti nedamokėtus mokesčius už elektros energiją pagal 2005 m. sausio 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į atsakovo reikalavimą priteisti nuostolius susidariusius dėl ieškovo veiksmų ir sprendimų, dėl kurių elektros energija pagal tą pačią nuomos sutartį atsakovui buvo tiekiama didesnėmis nei rinkos kainomis (ieškovo pranešimai dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo, t. 1, b.l. 24-32).

20Šioje situacijoje yra neginčijama ieškovo teisė į mokesčius pagal nuomos sutartį, kuriuos pirmosios instancijos teismas ir priteisė. Pats atsakovas UAB „Norfos mažmena“ tokį ieškovo reikalavimą laiko tinkamu įskaitymui ir jo neginčija. Tuo tarpu atsakovo reikalavimai į ieškovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra ginčijami. Atsakovo reikalavimai kildinami iš sutartinės atsakomybės, o sutartinė atsakomybė niekada nėra konkreti. Nei nukentėjęs, nei žalą (nuostolių) galimai padaręs subjektas negali tiksliai atsakyti, ar konkrečioje situacijoje yra visos reikalingos atsakomybės sąlygos, o jeigu yra – tai kokioje apimtyje ta atsakomybė turėtų būti taikoma (kokie nuostoliai, koks jos dydis). Iš to seka ir kita išvada – jeigu žalą padaręs subjektas atsakomybės nepripažįsta, dėl jos gali nuspręsti tik teismas. Tuo labiau kai ginčas vyksta ne dėl sutartinių netesybų (baudos ar delspinigių), bet dėl realių nuostolių (tuomet ypač aktualus yra priežastinio ryšio klausimas, kurio konstatavimas yra išimtinai teismo prerogatyva). Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-04-24, 2014-05-07, 2014-05-14 ir 2014-05-27 raštais (t. 1, b.l. 33-42) informavo ieškovą, kad su ieškovo pretenzijomis dėl nuostolių nesutinka ir atsakomybės dėl sutarties pažeidimo nepripažįsta. Taigi atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priešpriešinio reikalavimo teisė įskaitymo metu buvo nekonkreti, neapibrėžta ir ginčijama.

21Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti (CK 3.134 str. 1 d. 1 p.) dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo ir dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra aišku, kad net paties atsakovo nuomone, sukonkretinti jo reikalavimą turėtų teismas. To apeliantas ir prašo. Tačiau sukonkretinti atsakovo reikalavimo teisės šiame procese nėra jokių galimybių. Atsakovas priešieškinio nereiškė. Byloje taip pat nėra jokio viešo intereso, dėl kurio teismas turėtų viršyti bylos ribas ir spręsti dėl byloje nepareikštų reikalavimų. Bylos šalys yra verslininkai, savo teisėmis naudojasi dispozityviai ir neabejotinai žino, kaip jas reikia tinkamai ginti. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl ginčo esmės, nepasisakė dėl šalių iškeltų reikalavimų. Byloje nėra pareikšto reikalavimo taikyti ieškovo civilinę atsakomybę dėl sutarties pažeidimo.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotumas įrodyti priešpriešinio reikalavimo tikrumą priklauso atsakovui, bet atsakovas procese elgėsi pasyviai, sutartinę ieškovo atsakomybę ir nuostolius pradėjo įrodinėti tik apeliacinės instancijos teisme pateikdamas naujus įrodymus apie realias (technines) galimybes tiekti pigesnę elektros energiją į nuomojamą objektą, esantį adresu Raudondvario pl. 127, Kaune. Šie įrodymai pateikti pavėluotai ir todėl apeliacinės instancijos teismas jų neprijungia ir nevertina (CPK 314 str.).

23Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymas yra negalimas yra teisinga, ir iš to sekantis ieškinio reikalavimų tenkinimas taip pat yra pagrįstas.

24Šalys pagrįstai nurodo, kad tiek kasacinio, tiek apeliacinės instancijos teismo praktika kitose panašiose bylose yra nevienoda. Vis tik skirtingai nei teigia atsakovas, kasacinio teismo išaiškinimuose nėra suformuluota precedentinė taisyklė, kad teismas spręsdamas nuostolių įskaitymo klausimą privalo savo iniciatyva nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir nuostolių dydį, kai įskaitymo teisė kildinamas iš civilinės atsakomybės santykių (tokios nuostatos nėra ir atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

252) Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

26Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas.

27Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sutartinių delspinigių skaičiavimą ir prašo taikyti atsakovui ieškovo ir trečiojo asmens sutartyje (2011-09-29 sutartis tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kardos“, t. 1, b.l. 15) apibrėžto dydžio delspinigius (sutarties 3.2 punkte numatyta 0,05 proc. delspinigiai nuo uždelstos sumokėti sumos) už pavėluotą apmokėjimą už patiektą elektros energiją.

28Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo šalių sutartinių įsipareigojimų teisiniu įvertinimu. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nedalyvavo susitarime dėl netesybų dydžio nustatymo ir todėl jos negali būti taikomos atsakovui kaip sutartinės (CK 6.258 str. 1 d.). Be to, netesybos yra nuostolių forma, o ieškovas neįrodė, kad jis patyrė tokius nuostolius, t.y. sumokėjo trečiajam asmeniui, jo (trečiojo asmens) naudai nustatytus delspinigius.

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

31Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau bylos... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog neginčijamas reikalavimas... 9. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 10. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą,... 11. UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį... 12. Atsakovas taip pat pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus bei jos... 13. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo,... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 16. teisiniai argumentai ir išvados... 17. 1) Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų... 18. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.... 19. Byloje yra kilęs ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.... 20. Šioje situacijoje yra neginčijama ieškovo teisė į mokesčius pagal nuomos... 21. Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti (CK 3.134 str. 1 d. 1... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotumas įrodyti priešpriešinio... 23. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymas yra negalimas yra... 24. Šalys pagrįstai nurodo, kad tiek kasacinio, tiek apeliacinės instancijos... 25. 2) Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų... 26. Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas.... 27. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sutartinių delspinigių skaičiavimą ir... 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 31. Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti...