Byla 2A-1471-601/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S., byloje dalyvaujančiam nepilnamečiui T. S., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei R. S., byloje dalyvaujančiam nepilnamečiui T. S., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, R. S., D. L., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu prašė:

  1. santuoką, sudarytą tarp A. S. ir R. S., nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės;

5nutraukus santuoką R. S. grąžinti turėtą pavardę – T.;

  1. iš atsakovo A. S. ieškovės R. S. naudai priteisti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) dydžio piniginę kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui;
  2. nepilnamečio sūnaus T. S., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina R. S.;
  3. iš atsakovo R. S. priteisti sūnaus T. S. naudai Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teisėmis pavedant disponuoti vaiko motinai R. S.;
  4. vaiko ir tėvo bendravimo tvarkai ribojimų nenustatinėti;
  5. iš atsakovo A. S. priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui T. S. sumoje 1 750 Lt (506,84 Eur; kasmėnesinį po 500 Lt dydžio už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.);
  6. atsižvelgiant, į nepilnamečio vaiko interesus bei buvusių sutuoktinių gaunamų kasmėnesinių pajamų skirtumą, nustatant turto tenkančio šalims balansą priteisti ieškovei R. S. 70 proc. buvusio bendro turto, atsakovui A. S. 30 proc. buvusio bendro turto;
  7. ieškovei R. S. priteisti 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu Jonavos r. sav. ( - ), nekilnojamus daiktus adresu Jonavos r. sav. ( - ), kuriuos sudaro pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - );
  8. atsakovui A. S. nutraukus santuoką priteisti transporto priemones: OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ), ALFA ( - ), valst. Nr. ( - ) transporto priemonę valst. Nr. ( - ), savos gamybos, pagaminimo metai 1990; atsakovui A. S. iš ieškovės R. S. priteisti piniginę 11 959,22 Eur kompensaciją už ieškovei pereinančią didesnę turto dalį;
  9. kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. ( - ), nutraukus santuoką palikti solidariu skolininkų A. S. bei R. S. kreditoriniu įsipareigojimu, dengiamu iš skolininkų asmeninių lėšų.
  10. pripažinti ieškovės prievolę trečiajam asmeniui R. S. pagal žodinę paskolos sutartį 1 400 Lt (405,47 Eur) asmenine ieškovės prievole.

6Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies ir reiškė ieškovei priešieškinį, prašydamas:

  1. santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės R. S. kaltės;
  2. iš ieškovės R. S. atsakovo A. S. naudai priteisti 500 Lt (144,81 Eur) dydžio piniginę kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui;
  3. nepilnamečio sūnaus T. S. gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina R. S.;
  4. iš atsakovo A. S. priteisti sūnaus T. S. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės;
  5. vaiko ir tėvų bendravimo tvarkai apribojimų nenustatinėti;
  6. santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis: ieškovei R. S. natūra priteisti 0,2500 ha žemės sklypą Nr. ( - ), adresu Jonavos r. sav. ( - ), ir nekilnojamuosius daiktus tuo pačiu adresu (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - )), kurio bendra vertė 380 000 Lt (110 055,61 Eur); atsakovui A. S. iš ieškovės R. S. priteisti piniginę 22 500 Eur kompensaciją už ieškovei priteisiamą turto dalį natūra;
  7. ieškovei R. S. priteisti transporto priemonę ALFA ( - ), valst. Nr. ( - ), rinkos vertė 3500 Lt (1013,67 Eur);
  8. atsakovui A. S. priteisti transporto priemonę OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ), rinkos vertė 3 400 Lt (984,71 Eur); priteisti transporto priemonę valst. Nr. ( - ), savos gamybos, pagaminimo metai 1990, rinkos vertė 100 Lt (28,96 Eur);
  9. kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui (48 191,96 EUR dydžio), R. S. (20 000 Lt dydžio) ir D. L. (35 000 Lt dydžio) palikti solidariu skolininkų A. S. ir R. S. kreditoriniu įsipareigojimu, dengiamu iš sutuoktinių asmeninių lėšų; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

  • Santuoką tarp A. S. ir R. T. S. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės.
  • Po santuokos nutraukimo vyrui paliko pavardę „S.“, moteriai grąžino ikisantuokinę pavardę „T.“.
  • Priteisė iš atsakovo A. S. ieškovės R. S. T. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
  • Šalių nepilnamečio sūnaus T. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. S. T..
  • Priteisė iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S. kas mėnesį mokant po 115 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 16 d. iki T. S. pilnametystės, bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 870,99 Eur už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-03-16, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise T. S. įstatyminiam atstovui – motinai R. S. T.
  • Šalių santuokoje įgytą bendrą turtą padalino ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.
  • Priteisė ieškovei R. S. T. ir atsakovui A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį namų valdos 0,25 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) su trimis ūkiniais pastatais (unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančių Jonavos r. sav., ( - ), bendros 45 000 Eur vertės.
  • Priteisė atsakovui A. S. asmeninėn jo nuosavybėn transporto priemones ALFA ( - ), valst. Nr. ( - ) (1 000 Eur vertės), ir savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. ( - ) (100,00 EUR vertės).
  • Priteisė iš atsakovo A. S. ieškovės R. S. T. naudai 550 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir 507 Eur piniginę kompensaciją už perleistą automobilį OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ), iš viso – 1 057 Eur piniginę kompensaciją.
  • Nustatė, kad atsakovo A. S. ir ieškovės R. S. T. prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2008-04-17 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), nutraukus šalių santuoką lieka solidariomis atsakovo A. S. ir ieškovės R. S. T. prievolėmis.
  • Nustatė, kad atsakovo A. S. prievolės kreditoriui D. L. pagal 2010 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį ir kreditoriui R. S. pagal 2012 m. gegužės 15 d. paskolos sutartį, nutraukus šalių santuoką lieka asmeninėmis atsakovo A. S. prievolėmis.
  • Nustatė, kad ieškovės R. S. T. prievolė kreditoriui R. S. pagal žodinę paskolos sutartį (negrąžinta paskolos suma 405,47 Eur), nutraukus šalių santuoką lieka asmenine ieškovės R. S. T. prievole.
  • Priteisė iš ieškovės R. S. T. atsakovo A. S. naudai 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  • Priteisė valstybei iš atsakovo A. S. 183,67 Eur ieškovei R. S. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. ( - ).
  • Priteisė valstybei iš atsakovo A. S. 24,65 Eur.

9Teismas sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas ieškovei buvo neištikimas ir su kita moterimi susilaukė ( - ) dukters. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys iki 2014 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pagal 2008-04-17 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), sudarytą su AB DNB banku, yra solidari šalių prievolė, t. y. kreditorius turi teisę pareikalauti jos įvykdymo tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo, todėl daryti išvados, kad šiuo sandoriu ieškovė siekė naudos sau, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o ieškovė turi vieną išlaikytinį, į tai, kad neginčijamai nėra nustatyta, jog būtent dėl atsakovo veiksmų sutriko ieškovės sveikata, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan., be to pats atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas įvertino šalių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę ir darė išvadą, kad mažinti teiktino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį nėra pagrindo. Tėvai privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, į vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, kuriam 2014 m. teikė vidutinį 400 Lt dydžio išlaikymą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatavo, kad optimalus abiejų tėvų kas mėnesį teiktino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra 230 Eur (po 115 Eur) nuo 2015-03-16 iki vaiko pilnametystės. Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą 870,99 Eur. Tai, kad su ieškove po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnametis sūnus, pats savaime nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, nes vaiko finansiniai interesai yra užtikrinami sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jos pajamos yra ženkliai mažesnės už atsakovo pajamas, yra laikytinos neįrodytomis. Teismas sprendė, kad nėra svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl šalių įgytas santuokoje bendras turtas yra dalytinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Sutuoktiniai santuokoje 2002-09-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo namų valdos 0,25 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su trimis ūkiniais pastatais (unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančius Jonavos r. sav., ( - ). Šio turto vertė 45 000 Eur. Teismas daro išvadą, kad yra tikslinga padalyti sutuoktinių nekilnojamąjį turtą natūra lygiomis dalimis – kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po ½ dalį namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Jonavos r. sav., ( - ). Šalių siūlomas hipoteka suvaržyto nekilnojamojo turto priteisimas tik ieškovei yra neracionalus ir negali užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad šalių gyvenamajame name yra keli gyvenamieji kambariai, dvi virtuvės, du sanmazgai ir vienas papildomai numatomas įrengti, teismas sprendžia, kad šio namo padalijimas šalims lygiomis dalimis (po ½), nepažeis nė vienos iš šalių interesų, netrukdys racionaliai naudoti šio pastato pagal tikslinę jo paskirtį ir jį išlaikyti, taip pat nepažeis ir nepilnamečio vaiko interesų ir jo teisės į būstą. Byloje esančių duomenų nepakanka naudojimo namu tvarkai nustatyti. Teismas nustatė, kad OPEL SINTRA vertė 1 014 Eur, o kitų automobilių vertę nustatė pagal šalių siūlomų šių transporto priemonių vertės vidurkį, t. y. automobilio ALFA ( - ) vertė – 1 000 Eur, o savos gamybos transporto priemonės – 100 Eur. Trijų transporto priemonių bendra vertė – 2 114 Eur. Teismas darė išvadą, kad automobilio ALFA ( - ) priteisti ieškovei nėra jokio pagrindo, nes jai nėra žinomos atsakovo ir trečiojo asmens sandorio sąlygos, kurias ji galėtų perimti iš atsakovo. Kadangi dar santuokos metu atsakovas automobilį OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ), perleido savo tėvui ir tokiu būdu sumažino šeimos turto dydį, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai perleisto automobilio vertės – 507 Eur. Atsakovui priteisė transporto priemones ALFA ( - ), valst. Nr. ( - ), ir savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. ( - ), o ieškovei R. S. iš atsakovo priteisė piniginę kompensaciją už ½ dalį jai tenkančio turto vertės 550 Eur ir kompensaciją už perleistą automobilį OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ) – 507 Eur, iš viso – 1 057 Eur. Atsižvelgiant į šalių bei banko poziciją, šalių prievolę kreditoriui AB DNB bankui pagal 2008-04-17 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), po santuokos nutraukimo laikė solidaria prievole. Teismas laikė, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovo ir trečiojo asmens D. L. 2010 m. lapkričio 5 d. (35 000 Lt (10 136,70 EUR) bei atsakovo ir trečiojo asmens (atsakovo brolio) R. S. 2012 m. gegužės 15 d. (20 000 Lt) paskolos sutartys sudarytos didžiąją dalimi kreditui dengti. Atsakovas teismui nepaaiškino, kodėl gavęs tokias dideles pinigų sumas (35 000 Lt ir 20 000 Lt), jis iš karto jų arba bent didžiosios jų dalies nepanaudojo kredito padengimui. Teismas taip pat abejoja atsakovo paaiškinimu, kad likusi gautų paskolos lėšų dalis buvo panaudota šeimos interesų tenkinimui. Atsakovui nepateikus teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jo paimtos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, jo prievolės kreditoriams D. L. ir R. S. po santuokos nutraukimo yra laikytinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo įsipareigojimas kreditoriui R. S. pagal žodinę paskolos sutartį 1 400 Lt (405,47 EUR) sumai yra laikytinas asmenine ieškovės prievole kreditoriui.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas sprendė:

  1. Santuoką tarp A. S. ir R. S. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės;
  2. Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės R. S. T. naudai 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;
  3. Priteisti iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S. kas mėnesį mokant po 115 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 16 d. iki T. S. pilnametystės, bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 870,99 Eur už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-03-16, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise T. S. įstatyminiam atstovui – motinai R. S. T.;
  4. Šalių santuokoje įgytą bendrą turtą padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, priteisti ieškovei R. S. T., ir atsakovui A. S., bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį namų valdos 0,25 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) su trimis ūkiniais pastatais (unikalaus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančių Jonavos r. sav., ( - ), bendros 45 000 Eur vertės;
  5. Priteisti atsakovui A. S. asmeninei jo nuosavybėn transporto priemones ALFA ( - ), valst. Nr. ( - ) (1 000 Eur vertės), ir savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. ( - ) (100 Eur vertės);
  6. Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės R. S. T. naudai 550 piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir 507 Eur piniginę kompensaciją už perleistą automobilį OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ), iš viso – 1 057 Eur piniginę kompensaciją.
  7. Nustatyti, kad atsakovo A. S. prievolės kreditoriui D. L. pagal 2010-11-05 paskolos sutartį ir kreditoriui R. S. pagal 2012-05-15 paskolos sutartį, nutraukus šalių santuoką lieka asmeninėmis atsakovo A. S. prievolėmis.
Ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
  1. Santuoką, sudarytą tarp A. S. ir R. S. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
  2. Iš atsakovo A. S. priteisti sūnaus T. S. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą 202,73 Eur už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-04-16, atitinkamai mažinant ir bylos nagrinėjimo metu atsiradusį įsiskolinimą;
  3. Santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis: ieškovei R. S. natūra priteisti: 1) 0.2500 ha žemės sklypą Nr. ( - ), adresu Jonavos r. sav. ( - ), turtas registruotas A. S. ir R. S. vardu; 2) nekilnojamuosius daiktus adresu Jonavos r. sav. ( - ), kuriuos sudaro pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ilkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), registruoti A. S. ir R. S. nuosavybe (bendra vertė - 45 000 Eur). Atsakovui A. S. iš ieškovės R. S. priteisti piniginę 22 500 Eur kompensaciją už ieškovei priteisiamą turto dalį natūra;
  4. Ieškovei R. S. priteisti transporto priemonę ALFA ( - ), valst. Nr. ( - ), (rinkos vertė 3 500 Lt); atsakovui A. S. priteisti transporto priemonę OPEL SINTRA, valst. Nr. ( - ) (rinkos vertė 3 400 Lt) ir transporto priemonę v/n ( - ), savos gamybos, pagaminimo metai 1990, rinkos vertė 100 Lt.
  5. Kreditorinius įsipareigojimus R. S. (20 000 Lt dydžio) ir D. L. (35 000 Lt dydžio) palikti solidariu skolininkų A. S. ir R. S. kreditoriniu įsipareigojimu, dengiamu iš sutuoktinių asmeninių lėšų.
  6. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
  7. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Motyvuose nurodė:

  1. Nesutinka, jog santuoka tarp A. S. ir R. S. dėl atsakovo kaltės. Teismas netinkamai įvertino santuokos iširimo priežastis, t. y. šalių tarpusavio turtinius santykius bei šalių santykius su ieškovės broliu E. T.. Finansine šeimos gerove didžiąja dalimi rūpinosi atsakovas, kuris išlaikė bendrą būstą, teikė išlaikymus sutuoktinei ir vaikams. Didžiausi šeimos konfliktai kilo būtent tada, kai E. T. (ieškovės brolis) 2008 m. balandžio mėn. apgaule (galimai veikdamas kartu su ieškove) įtikino atsakovą savo vardu paimti 189 680,83 Lt kreditą AB DNB banke. Kad atsakovas turi nesantuokinę dukrą A., nereiškia, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
  2. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovės naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos patyrimo. Priteista 1 000 Eur neturtinė žala neatitinka proporcingumo principo, susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu ir yra neadekvati santuokos nutrūkimo priežastims.
  3. Teismas, priteisdamas 115 Eur/mėn materialinį išlaikymą, tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į atsakovo esamą finansinę situaciją, neteisingai interpretavo bylos duomenis dėl kitų atsakovo išlaikytinių, dėl nepilnamečio sūnaus T. S. poreikių. Negalima priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis akivaizdžiai neleidžia mokėti teismo priteistos 115 Eur išlaikymo sumos. Atsakovas turi nepilnametę dukterį, kuriai taip pat turi būti teikiamas išlaikymas. Byloje nėra konkrečių įrodymų dėl reikalingo išlaikymo, todėl teismo išvada dėl reikalingo išlaikymo dydžio (230 Eur) yra pagrįsta tik prielaidomis. Išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Lt (57,92 Eur), tokiu būdu pakeičiant sprendimo daqlį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. 202,73 Eur.
  4. Atsakovas nesutinka su turto padalijimo būdu. Teismas nepagrįstai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalino bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių natūra skirdamas ½ dalį turto. Tokiu būdu padalinti turto neprašė nei viena šalis, turto padalijimas tokiu būdu pažeidžia šalių interesus. Sprendimu nėra numatoma naudojimosi turtu tvarka.
  5. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu, jog jam priteistinos visos transporto priemonės natūra, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už ½ dalį jai tenkančios turto vertės (1 057 Eur). Neegzistuoja jokios faktinės aplinkybės ir loginis paaiškinimas, dėl kokių priežasčių atsakovui reikėtų trijų transporto priemonių, kai, tuo tarpu, ieškovei nepaliekama nė viena transporto priemonė. Su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kurio interesų užtikrinimui motinai turėtų būti natūra priteistas automobilis.
  6. Nesutinkama, jog prievolės kreditoriui D. L. pagal 2010-11-05 paskolos sutartį ir kreditoriui R. S. pagal 2012-05-15 paskolos sutartį, nutraukus šalių santuoką, lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Paskolos iš kreditorių D. L. ir R. S. gautos siekiant laiku grąžinti kreditą AB DNB bankui, remontuojant/gerinant bendrą šeimos būstą, įsigyjant bendrą kilnojamąjį turtą (automobilį) ir pan., t. y. paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. D. L. ir R. S. patvirtino kreditorinius įsipareigojimus ir abu pripažino juos solidariu skolininkų A. S. ir R. S. kreditoriniu įsipareigojimu. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, apie tai, kad atsakovas įnešinėjo grynus pinigus į savo sąskaitą ir jais dengė bendrą šeimos paimtą kreditą DNB bankui.

13Ieškovė R. S. atsiliepimu prašo apelianto skundą atmesti paliekant pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

14Motyvuose nurodė:

  1. Byloje įrodytas atsakovo neištikimybės faktas, remianantis aplinkybe, kad būnant atsakovui būnant santuokoje, su kita moterimi gimė vaikas, tai įrodyta vaiko gimimo liudijimu. CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinti kaltės prezumpcijos atvejai, vienas iš jų sutuoktinio neištikimybė. Po 2008 metais sudaryto apelianto ir E. T. sandorio šalys kaip šeima gyveno pakankamai darniai. Nepagrįsti argumentai, kad santuokos nutraukimo priežastis gali būti atsakovo ir ieškovės brolio E. T. turtinių interesų nesutapimas. Atsakovo sudaryti sandoriai neįtakojo bendro šalių gyvenimo iki jis nesusirado kitos moters, su kuria susilaukė vaiko.
  2. Neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į santuokos trukmę ir šeimai bei ieškovei padarytą atsakovo skriaudą, nėra didelė. Tik dėl atsakovo veiksmų iširo šeima, tiek ieškovė, tiek ir vaikai patyrė pažeminimą, apkalbas.
  3. Vaiko interesų tenkinimas neturėtų ženkliai keistis šalims nutraukus santuoką. Apeliantui prašant vaikui priteisti tik 57,92 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, vaiko poreikiai ženkliai būtų ribojami. Tikėti jo samprotavimais, kad jau daugiau kaip metus laiko jis, turėdamas kelias statybininko profesijas, neturi darbo, nėra net menkiausios galimybės. Apelianto išlaidų palyginimas su jo deklaruojamomis pajamomis patvirtina, kad jis sako netiesą. Atsakovas teigia, kad turi išlaikyti savo mažametę nesantuokinę dukrą A., tačiau byloje nebuvo pateikiami įrodymai. Atsakovas atsisakė vykdyti savo pareigas sūnui T., jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo bent menkiausias pastangas vaikui išlaikyti reikiamų lėšų legaliam gavimui.
  4. Teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, įvertino vaiko interesus, teisę į būstą ir tėvų pareigą aprūpinti sūnų tinkama gyventi patalpa. Apelianto argumentas, kad teismas nenustatė naudojimosi namų valda tvarkos, dėl ko teismo sprendimo vykdymas daromas neįmanomu ir kelia konfliktines situacijas, nepriimtinas. Nutraukus santuoką, namų valdoje tampama bendraturčiais ir naudojimosi tvarka nustatoma kai tik yra nesutarimų.
  5. Visi automobiliai yra registruoti apelianto vardu. Jis jais visais ir naudojasi. Bendras šeimos turtas automobilis ALFA ( - ), v/n ( - ) buvo įsigytas ir registruotas A. S. vardu, juo ieškovė nesinaudoja.
  6. Nepagrįstai prašoma asmenines atsakovo skolas sumoje 20 000 Lt bei sumoje 35 000 Lt pripažinti solidariu buvusių sutuoktinių kreditoriniu įsipareigojimu. Apie šiuos įsipareigojimus apeliantas ieškovę ir teismą informavo jau pradėjus bylą nagrinėti teisme. Sprendžiant dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, turi būti pateikti argumentai tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariąja prievole. Aplinkybė, kad atsakovas nurodytomis skolomis dengė AB DNB banko paimtą kreditą, neatitinka tikrovės. Dėl asmeninių atsakovo įsipareigojimų kreditoriams R. S. nežinojo, sudarant sandorius juose nedalyvavo, jiems nepritarė, gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (( - ) straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

18Santuokos nutraukimas, esant kito sutuoktinio kaltei.

19Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė, pripažįstant, jog ji iširo dėl apelianto kaltės (jo neištikimybės ir nesirūpinimo šeima).

20Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog 2008 m. ieškovės brolis (E. T.) apgaule įkalbėjo jį paiimti 189 680, 83 Lt kreditą iš banko, kurio nepadengė. Apeliantas mano, kad ieškovė galimai žinojo ir pritarė šiai apgaulei. Dėl apgaulių šeimoje ir kilo konfliktai, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o apsiribojo tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais. Byloje yra pakankamai įrodymų (ieškovės paaiškinimas, S. S. parodymai), patvirtinančių, kad santykiai tarp šalių pablogėjo po ieškovės sužinojimo apie apelianto neištikimybę, o ne dėl paimto kredito. Ginčo dėl apelianto neištikimybės nėra, todėl visiškai pagrįstai šalių santuoka pripažintina nutrauktina dėl apelianto kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

23Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog priteistina neturtinė žala (1 000 Eur) neatitinka proporcingumo principo, susiformavusios teisminės praktikos.

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – neištikimybės, ieškovė turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien šio fakto sužinojimas sukelia tam tikrus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Tai, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, šiai žalai pagrįsti, nėra pagrindas nepriteisti šios žalos ir konstatuoti, jog ji nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad tam tikrų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo (buvimo) aplinkybes, pateikimas/nepateikimas yra tik pagrindas didinti/mažinti neturtinės žalos dydį. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš apelianto nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį 1 000 Eur. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; Klaipėdos apygardos teismo Cilininių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-525-524/2015).

26Išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui.

27Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 115 Eur išlaikymo dydžiu jo nepilnamečiui sūnui T. S. (sutinka mokėti 57,92 Eur).

28Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

29Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 115 Eur kas mėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

31Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 325 Eur (teismo sprendimo dienai – 300 Eur), tačiau išlaikymas kiekvienam vaikui nustatytas tik po 115 Eur, kas, teisėjų kolegijos nuomone, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, turintis paklausią, šiai dienai, statybininko profesiją, turintis turto (priteista ½ dalis nekilnojamojo turto, automobiliai), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatytas 115 Eur išlaikymo dydis vaikui yra per didelis, neatitinkantis apelianto turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, jos negali pašalinti net labai sunki tėvų turtinė padėtis (apelianto turtinė padėtis nėra labai sunki). Sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, kuris šiuo priteisto įsiskolinimo atveju nustatytas pakankamai mažas. Tai, kad apeliantas turi išlaikyti dar vieną vaiką (dukrą A.), nėra pagrindas mažinti nustatytą pakankamai mažą išlaikymo dydį. Nesant pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio, nemažintinas ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis.

33Santuokoje įgyto turto padalijimas.

34Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu padalinti nekilnojamąjį turtą natūra, t. y. po ½ dalį.

35Ieškovė sutinka su tokiu padalijimo būdu.

36Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3 3K-3-225-686/2015).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog turto padalijimas natūra yra negalimas ar nepriimtinas šalims dėl jų tarpusavio santykių, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nenustatymas, daro neįmanomu sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo esmė yra turto padalijimas, o ne naudojimosi tvarkos juo nustatymas (šalys nereiškė reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką), todėl teismo sprendimas, nustatantis (įteisinantis) šalių turto bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nereikalauja vykdymo. Naudojimosi turtu tvarka yra nustatoma tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi tvarkos ir šalys tarpusavio susitarimu nesugeba nusistatyti naudojimosi tvarkos. Nagrinėjamu atveju šalys tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais ir įgyja teisę laisvai disponuoti savo turtu (jį parduoti, atsidalinti ir pan.) bei nusistatyti naudojimosi tvarką.

38Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovei turėtų būti priteista transporto priemonė ( - ). Kaip nurodo pats apeliantas, ši transporto priemonė buvo įgyta apelianto, kaip automobilio savininko prievolės užtikrinimo priemonė. Ši transporto priemonė yra buvusio savininko žinioje, kuris, įvykdęs prievolę apeliantui, turi teisę automobilį susigrąžinti. Taigi, apeliantas turi reikalavimo teisę į buvusį automobilio savininką ir turi įsipareigojimą šį automobilį sugrąžinti, todėl visiškai pagrįstai ši transporto priemonė priteista apeliantui. Šioje dalyje tikslinga pažymėti, kad apeliantas elgiasi itin nesąžiningai, siekdamas priskirti šį automobilį ieškovei, kuri apie jo egzistavimą net nežinojo bei šeimos valdyme šio automobilio net nebuvo ir nėra šiuo metu.

39Prievolės pagal paskolos sutartis.

40Pirmosios instancijos teismas prievoles pagal 2010 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį (35 000 Lt) ir pagal 2012 m. gegužės 15 d. paskolos sutartį (20 000 Lt), nutraukus santuoką paliko asmeninėmis apelianto prievolėmis.

41Apeliantas prašo šias prievoles pripažinti šalių solidariomis prievolėmis, nes gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui (kredito grąžinimui, būsto remontui, įgyjant automobilį ir pan.).

42Ieškovė nurodo, jog apie šias paskolas ji sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu.

43Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d.). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

44Pažymėtina, kad apdairus ir rūpestingas asmuo, imdamas tokias dideles paskolas šeimos poreikių tenkinimui, turėjo tai derinti su kitu sutuoktiniu ir daryti tai bendru sutarimu. Taip pat ir kreditorius, suteikdamas didelę paskolą šeimos poreikių tenkinimui, be jokių garantų, turėjo užsitikrinti bent jau abiejų sutuoktinių parašų buvimą ant paskolos sutarčių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas teikdamas atsiliepimą į ieškinį nenurodė apie esančias paskolos sutartis, o paskolos sutartys, kuriose yra tik apelianto parašas, byloje atsirado tik apeliantui pareiškus priešieškinį. Apeliantas paskolos sutartis sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartis ieškovė būtų patvirtinusi. Apeliantas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad apeliantas neįrodė, jog paskolų sutartyse nurodyti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui (trečiųjų asmenų D. L. ir R. S. parodymai nelaikytini patikimais, nes tai yra artimi apeliantui žmonės (draugas, brolis) bei byloje suinteresuoti asmenys (jiems naudinga įgyti solidarius skolininkus)), todėl nėra pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis.

45Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

46Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331

48straipsniu,

Nutarė

49Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu prašė:
  1. santuoką, sudarytą tarp A. S.... 5. nutraukus santuoką R. S. grąžinti turėtą pavardę – T.;
      6. Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies ir reiškė ieškovei... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį ir... 9. Teismas sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo... 12. Motyvuose nurodė:
      1. Nesutinka, jog santuoka tarp A. S. ir R.... 13. Ieškovė R. S. atsiliepimu prašo apelianto skundą atmesti paliekant pirmos... 14. Motyvuose nurodė:
        1. Byloje įrodytas atsakovo neištikimybės... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 18. Santuokos nutraukimas, esant kito sutuoktinio kaltei.... 19. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė, pripažįstant, jog... 20. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog 2008 m.... 21. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų,... 23. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog priteistina neturtinė žala... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl... 26. Išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui.... 27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 115 Eur... 28. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai... 29. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 31. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo,... 33. Santuokoje įgyto turto padalijimas.... 34. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu padalinti nekilnojamąjį turtą... 35. Ieškovė sutinka su tokiu padalijimo būdu.... 36. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog turto... 38. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovei turėtų būti... 39. Prievolės pagal paskolos sutartis.... 40. Pirmosios instancijos teismas prievoles pagal 2010 m. lapkričio 5 d. paskolos... 41. Apeliantas prašo šias prievoles pripažinti šalių solidariomis... 42. Ieškovė nurodo, jog apie šias paskolas ji sužinojo tik šios bylos... 43. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios... 44. Pažymėtina, kad apdairus ir rūpestingas asmuo, imdamas tokias dideles... 45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 46. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 48. straipsniu,... 49. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti...