Byla 2-1145/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. A., G. Ž., M. K., L. Ž., S. A., R. K., V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3039-585/2010 pagal ieškovo AB Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., A. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., A. K., T. A., V. Ž., UAB „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

4Ieškovas 2010 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atsakovų G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A., L. K. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 1091403,18 Lt sumai, o atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 6251361,26 Lt sumai. Nurodė, kad reikalavimas dėl 8498764,44 Lt skolos priteisimo realiai yra užtikrintas tik 1156000 Lt suma, kadangi naujausiais bankui įkeistų žemės sklypų vertinimo duomenimis, bendra jų vertė šiuo metu siekia 1923000 Lt, o likvidacinė vertė – 1156000 Lt. Banko reikalavimo dalis į 7342764, 44 Lt nėra niekaip užtikrinta, todėl ieškovo nuomone yra pagrindas areštuoti atsakovų turtą likusiai 7342764, 44 Lt sumai, kadangi teismo sprendimo įvykdymas šioje dalyje nėra niekaip apsaugotas. Nepritaikius prašomo arešto atsakovų turtui, atsakovai gali be apribojimų iššvaistyti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, prisiimti naujų įsipareigojimų ir jų įvykdymą garantuoti turimu turtu ir tokiu būdu apsunkinti turtą. Visa tai padidintų ieškovo naudai priimto teismo sprendimo neįvykdymo pavojų.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Areštavo solidariems atsakovams G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą bendrai 1091403,18 Lt sumai, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti, tačiau suteikiant atsakovams G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. teisę areštuojamuoju turtu atsiskaityti su ieškovu AB Nordea Bank Finland Plc. Teismas taip pat areštavo solidariems atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą bendrai 6251361,26 Lt sumai, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti, tačiau suteikiant atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. teisę areštuojamuoju turtu atsiskaityti su ieškovu AB Nordea Bank Finland Plc.

6Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus kildina iš 2006-11-06 kreditavimo sutarties Nr. KK 06/11/07 D, pagal kurią atsakovai G. Ž., A. A. ir V. K. ieškovui skolingi 1547403,18 Lt, ir 2007-07-03 Kreditavimo sutarties Nr. KK 07/07/01D, pagal kurią atsakovai G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K., R. K. ieškovui liko nesumokėję 6951361,26 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kredito sutarčių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovų skola ieškovui pagal Kreditavimo sutartis sudaro viso 8498764,44 Lt. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie įkeisto turto vertę. Iš UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad 2010 m. kovo mėn. bankui įkeisto turto rinkos vertė yra 1923000 Lt, o likvidacinė – 1156000 Lt. Taigi, akivaizdu ieškovui įkeisto turto vertė yra žymiai pasikeitusi ir, kad turto vertės nepakanka prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui įkeisto turto vertės realiai nebepakanka pareikštiems ieškovo reikalavimams užtikrinti, reiškiamo ieškinio suma yra didelė, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įkeitimu neužtikrintai reikalavimų daliai, t. y. 7342764,44 Lt (8498764, 44 Lt - 1 156 000 Lt), todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos nepranešus atsakovams, nes buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (LR CPK 148 str. 1 d.).

7Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti 2010-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės, atmetant AB Nordea Bank Finland prašymą. Atskirąjį skundą atsakovai grindžia šiais motyvais:

81. Ieškovo pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų Įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl šis dokumentas neturi juridinės galios ir nėra pagrindo vadovautis pažymoje nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl būtina remtis oficialiu ir teisėtu VĮ Registrų centras turto vertinimu.

92. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad AB Nordea Bank Finland Plc reikalavimai pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D užtikrinti BUAB „Techninis modelis“ laidavimu ir BUAB „Alodas“ laidavimu. Ieškovas yra įtrauktas į šių bendrovių kreditorių sąrašus, todėl AB Nordea Bank Finland Plc bent dalį ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų patenkins realizavus minėtų bankrutuojančių bendrovių turtą.

103. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apribojant teisę disponuoti visu atsakovų turtu. Tai reiškia, jog atsakovams bus atimtos galimybės atlikti ūkines operacijas tenkinant minimalius savo ir savo šeimos poreikius (maistui, drabužiams ir kt).

114. Teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertintinas ir ieškinio ar kito procesinio dokumento, kuriuo prašomi patenkinti vienokie ar kitokie materialaus teisinio pobodžio reikalavimai, teisinių bei faktinių argumentų pakankamumas.

125. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apribojus atsakovų turtines teises, kartu bus apribotos jų vaikų teisės, taip pat neatsižvelgė į faktines aplinkybes, susijusias su kredito panaudojimu, į tai, kad bus apribota teisė į teisminę gynybą, ir tokiu atveju ieškovas, kaip bankas, taptų ne tik ekonomiškai bet ir procesiškai stipresne bylos šalimi, kas leido teismui nukrypti nuo prezumpcijos – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai reikalaujama suma yra didelė.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

141. Atsakovų teiginiai, kad banko pateikti įrodymai dėl turto vertės nustatymo neturi teisinės galios, yra nepagrįsti.

152. Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl to, kad ieškovo reikalavimai pagal kredito sutartį yra užtikrinti ir BUAB „Techninis modelis“, ir BUAB „Alodas“ laidavimu, o ieškovas yra įtrauktas į šių bankrutuojančių įmonių kreditorių sąrašus.

163. Nutartis nepažeidžia ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

174. Atsakovų argumentai dėl to, kad teismas turėjo tikrinti ieškinio pagrįstumą, taip pat yra nepagrįsti.

185. Atsakovų argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo nepagrįsti, kadangi atsakovų galimybės pasirūpinti vaikais nėra apribotos tokiu būdu, kad atsakovai negalėtų tenkinti bent minimaliųjų poreikių.

196. Aplinkybė, kad 8498764,44 Lt reikalavimas pareikštas fiziniams asmenims, sudaro pagrindą teigti, jog nuodyta ieškinio suma atsakovams yra didelė.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys, skola ieškovui pagal kreditavimo sutartis viso sudaro 8498764,44 Lt., kredito sutarčių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad ieškovui įkeisto turto vertės realiai nebepakanka pareikštiems ieškovo reikalavimams užtikrinti, reiškiamo ieškinio suma yra didelė, pagrįstai vertino, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad atsakovai duomenų apie savo pajamas bei turtinę padėtį byloje nepateikė.

24Atsakovų argumentas, kad ieškovo pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų Įstatymo 23 straipsnyje galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų todėl šis dokumentas neturi juridinės galios ir nėra pagrindo vadovautis pažymoje nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl būtina remtis oficialiu ir teisėtu VĮ Registrų centras turto vertinimu, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovai jų ir neginčija, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu, ginčydami įkeisto turto vertę, į bylą pateikė VĮ Registrų centras internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis apie vidutines turto rinkos vertes ir teigia, kad būtina remtis oficialiu ir teisėtu VĮ Registrų centras turto vertinimu. Su tokiais atsakovų argumentais negalima sutikti, nes ieškovo pateiktos UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas ataskaitos yra individualus, pilnas žemės sklypų vertinimas, o VĮ Registrų centro pateiktos įkeisto turto vertės buvo nustatytos atlikus ne individualų turto vertinimą, bet atlikus masinį sklypų vertinimą. Kadangi UAB „Ober-Haus“ nustatyta reali vidutinė turto rinkos vertė aktualiu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo vadovautis masiniu turto vertinimu.

25Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog AB Nordea Bank Finland Plc reikalavimai pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D užtikrinti BUAB „Techninis modelis“ laidavimu ir BUAB „Alodas“ laidavimu, o ieškovas yra įtrauktas į šių bendrovių kreditorių sąrašus, todėl AB Nordea Bank Finland Plc bent dalį ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų patenkins realizavus minėtų bankrutuojančių bendrovių turtą, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas yra įtrauktas į BUAB „Techninis modelis“ ir BUAB „Alodas“ kreditorių sąrašus dar nereiškia, kad jo finansinis reikalavimas bus patenkintas iš šioms bankrutuojančioms įmonėms priklausančio turto.

26Apeliantai nepagrįstai vertina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apribojant teisę disponuoti visu atsakovų turtu. Kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taigi, teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi atsižvelgti ir į atsakovo interesus ir taikyti mažiausiai jo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad areštavus visą jų turtą, jiems bus atimtos galimybės atlikti bet kokias ūkines operacijas tenkinant minimalius savo ir savo šeimos poreikius, taip pat bus apribota procesinė teisė į gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovams priklausantis turtas ir yra areštuotas, tačiau jie ir toliau gali juo naudotis bei tenkinti esminius šeimos poreikius. Atsakovai gaudami darbo užmokestį ar jam prilyginamas išmokas gali tenkinti minimalius šeimos poreikius, išlaikyti vaikus, realizuoti teisę į teisminę gynybą.

27Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Ieškovas 2010 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi prašymą taikyti... 6. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus kildina iš 2006-11-06 kreditavimo... 7. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti 2010-04-13 Vilniaus apygardos... 8. 1. Ieškovo pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka Turto ir verslo... 9. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad AB Nordea Bank... 10. 3. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo,... 11. 4. Teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 12. 5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apribojus atsakovų... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovų atskirąjį... 14. 1. Atsakovų teiginiai, kad banko pateikti įrodymai dėl turto vertės... 15. 2. Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl to, kad ieškovo reikalavimai pagal... 16. 3. Nutartis nepažeidžia ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų.... 17. 4. Atsakovų argumentai dėl to, kad teismas turėjo tikrinti ieškinio... 18. 5. Atsakovų argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo nepagrįsti, kadangi... 19. 6. Aplinkybė, kad 8498764,44 Lt reikalavimas pareikštas fiziniams asmenims,... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų, kurie yra fiziniai asmenys, skola... 24. Atsakovų argumentas, kad ieškovo pateikta turto vertinimo pažyma neatitinka... 25. Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių,... 26. Apeliantai nepagrįstai vertina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos... 27. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti...