Byla 2S-1009-823/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Unikalūs sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo AB DnB NORD bankas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovui UAB „Unikalūs sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Unikalūs sprendimai“ 92 012,48 Lt skolos, 1 676,31 Lt palūkanų, 27,22 Lt delspinigių, 6,78 procento dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas įkeitimu neužtikrintai 40 619,95 Lt dydžio ieškinio reikalavimų daliai. Nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaityti, todėl, siekiant, kad šalių finansinė padėtis ginčo nagrinėjimo laikotarpiu išliktų tokia pat, ir siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimo įvykdymą, yra būtinas atsakovo turto areštas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika preziumuojama, kai yra didelė ieškinio suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-583/2008, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-853/2008), šiuo atveju – 93 716,01 Lt. Nors prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui yra įkeistas atsakovo kilnojamasis turtas, tačiau jo nepakanka, kad būtų užtikrintas banko reikalavimas. Bankui įkeisto turto rinkos vertė yra 86 000 Lt, likvidacinė vertė – 52 000 Lt. Vertinant turto kainas įkeisto turto realizavimo teismo sprendimo vykdymo metu pagrindu turi būti imama likvidacinė turto vertė, kadangi turto realizavimas nėra tiesioginis komercinis rinkos sandoris (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą iš dalies ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Unikalūs sprendimai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 40 620 Lt sumai, o nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai – trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytas pavojus, jog ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, t. y. kad skolininkas, sužinojęs apie kreditoriaus pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių nebeįmanomą jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti bei pateikti įrodymus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įkeitimu neužtikrintos ieškinio reikalavimo sumos dalis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, jo mokumas nėra žinomas, yra pakankamai didelė, atsakovas – juridinis asmuo – turi žinoti apie prievolių nevykdymo pasekmes, todėl padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Unikalūs sprendimai“ prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo naujausioje praktikoje pripažįsta, jog hipoteka ar įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1126/2009). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant, ar įkeisto turto pakanka prievolės įvykdymui užtikrinti, reikia vadovautis turto vertinime nurodyta turto likvidacine verte. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta remtis vertinamo turto likvidacine verte. Apelianto manymu, nesivadovaujant nustatyta turto rinkos verte būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovo atžvilgiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas iš įkeisto turto, nėra pagrindo taikyti papildomus atsakovo turto suvaržymus. Ieškinio suma sudaro 93 716,01 Lt, ieškovui įkeisto ir atsakovui priklausančio turto vertė sudaro 86 000 Lt. Skirtumas tarp ieškovo reikalaujamos priteisti sumos ir įkeisto turto vertės sudaro 7 716,01 Lt. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prievolių įvykdymo užtikrinimui atsakovas ieškovui papildomai pateikė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantiją. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad ieškovui praktiškai yra suteikta valstybės garantija prievolių nevykdymo pagal paskolos sutartį atveju, todėl nėra pavojaus, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali tapti neįmanomas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių bei neteisingai taikė procesinės teisės normas, todėl neteisingai išsprendė klausimą, o tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį ir sumažinti šia nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 5 427,31 Lt. Nurodo, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti pagal CPK 144 straipsnį yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai – jos tik padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą. Teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą – jį realiai įvykdyti. Atskirojo skundo motyvas, jog prievolė yra visiškai užtikrinta įkeitimu ir nėra pagrindo abejoti sutarties įvykdymo priemonės nepakankamumu, yra nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo būtinas jau ieškinio pateikimo metu. Teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė tik tokiai sumai, kuriai gali nepakakti už įkeistą turtą gautos sumos, t. y. skirtumui tarp reikalavimo sumos ir įkeisto turto likvidacinės vertės. Ieškovo manymu, vertinant turto kainas įkeisto turto realizavimo teismo sprendimo vykdymo metu, pagrindu turi būti imama būtent likvidacinė turto vertė, kadangi turto realizavimas nėra tiesioginis komercinis rinkos sandoris. Kadangi ieškovo reikalavimas sumažėjo iki 30 427,31 Lt (atsakovas po ieškinio pateikimo pardavė vieną ieškovui įkeistą transporto priemonę ir padengė dalį skolos) ir ieškovo reikalavimas yra užtikrintas viena įkeista transporto priemone, kurios likvidacinė vertė yra 25 000 Lt, akivaizdu, jog įkeisto turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti ir visai skolai padengti. Skirtumą sudaro 5 427,31 Lt, be to, atsižvelgus į ekonominę situaciją, egzistuoja didelė tikimybė, kad turtas nebūtų parduotas net už likvidacinę jo vertę, o atsakovui neatsiskaitant didėja ir mokėtinos palūkanos. Dėl šių aplinkybių, ieškovo manymu, atmestini atsakovo motyvai, kad areštas šioje byloje yra netikslinga priemonė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daliai ieškinio sumos šiuo atveju nesuvaržo atsakovo teisių labiau negu tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti ir yra suderinamas su kreditoriaus teise kuo operatyviau atgauti skolą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos yra padengta dalis skolos, bei vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo principais, yra tikslinga sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 5 427,31 Lt.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Byloje yra kilęs ginčas, kokia įkeisto turto verte turi vadovautis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones bylose, kuriose reiškiami reikalavimai, kilę iš įkeitimu užtikrintų prievolių.

9Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Pagal šio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, turi būti atsižvelgiama ne į likvidacinę įkeisto turto vertę, bet į vidutinę vertinamo turto rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1145/2010), Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1476/2010).Taigi apeliantas teisus teigdamas, kad priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi įkeisto turto likvidacine, o ne rinkos verte. Ieškovo argumentai, išdėstyti atsiliepime į atskirąjį skundą, prieštarauja paminėtai teismų praktikai, todėl teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

10Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nors ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas paprastai turi būti vertintinamas atsižvelgiant į faktinę situaciją šios nutarties priėmimo metu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo negali būti ignoruojami atitinkamos faktinės situacijos pokyčiai, atsiradę iki atskirojo skundo nagrinėjimo. Laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti keičiamos ir naikinamos ex officio, išnykus šių priemonių taikymo būtinybei (CPK 150 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti išnykus jų taikymą sąlygojusioms aplinkybėms neatitiktų šių priemonių paskirties, be pagrindo apribotų atsakovo teises (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano esant reikšmingomis atsiliepime atskirąjį skundą paties ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu atsakovo skola ieškovui yra sumažėjusi ir siekia 30 427,31 Lt. Šios skolos grąžinimo užtikrinimas yra užtikrintas viena įkeista atsakovui priklausančia transporto priemone, kurios likvidacinė vertė yra 25 000 Lt, rinkos vertė – 41 000 Lt. Taigi, net ir laikantis atsakovo pozicijos, kad sprendžiant, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, turi būti atsižvelgiama į likvidacinę įkeisto turto vertę, įkeitimu neužtinkrinta reikalavimo dalis šiuo metu tesudaro 5 427,31 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta suma, įvertinus tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, nėra didelė, o būtent reikalavimu sumos dydis buvo pagrindinis argumentas pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Kitų aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje poreikį,nenustatyta.

11Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai