Byla e2-3219-661/2018
Dėl žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

2sekretoriaujant Martai Dundzytei,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „Melangėja“ atstovei A. G.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Melangėja“ ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos priteisimo,

5Teismas

Nustatė

6

  1. Ieškovas BUAB „Melangėja“ prašo iš atsakovo T. V. priteisti 71.026,45 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Melangėja" ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog ieškovas 2014 m. bei 2015 m. buvo nemokumo būsenoje, todėl buvusiam Bendrovės vadovui T. V. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė 71.026,45 EUR žala.
  3. T. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti dėl nurodytų priežasčių:
    1. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, nurodyti įmonės balanse negali būti laikomi pradelstais įmonės įsipareigojimais. Ieškovas nepateikė duomenų apie pradelstų įsipareigojimų mąstą ir jų terminų pradelsimą iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, kad įmonė iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo nemoki ir atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Spręsti ar įmonė buvo nemoki nepakanka vertinti įmonės balanso duomenis, kadangi jie neatspindi realios finansinės situacijos, kokie buvo pradelsti įsipareigojimai. Darytina išvada, jog priešingai, nei teigia ieškovas, UAB „Melangėja“ 2016 m. rugpjūčio 1 d finansinė būklė neatitiko įmonės nemokumo būklei keliamų reikalavimų.
    2. Dėl to, kad administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, ir administratorius negali įrodyti minėtų aplinkybių, atsakovas nėra atsakingas, o ieškovas negali būti atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Nesant byloje įrodymų patvirtinančių įrodinėjimo dalyką ieškinys turėtų būti atmestas.
    3. Tik konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416- 469/2015).
    4. Siekiant įrodyti įmonei padarytos žalos dydį, turi būti įrodyta ne bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų apimtis, bet bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, tai yra skirtumas tarp įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų, esant įmonei nemokiai, dydžio ir tarp įmonės pradelstų įsipareigojimų, kurie buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje dydžio. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėja kokia apimtimi padidėjo BUAB „Melangėja“ skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, kai įmonė buvo nemoki.

7Ieškinys tenkintinas visiškai

8Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

9

  1. Esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017-07-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4511-864/2017 buvo iškelta bankroto byla UAB „Melangėja", bankroto administratoriumi paskirtas „Katalonija", UAB.
  2. Vilniaus apygardos teismo nutartimis 2017-10-05 ir 2017-12-22 civilinėje byloje Nr. eB2-4511- 864/2017 buvo patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai viso 71.026,45 EUR sumai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus - 4.580,91 EUR, VĮ Turto bankas (buvęs kreditorius valstybinė mokesčių inspekcija) 66 415, 86 EUR, Valstybės įmonės REGITRA - 29,68 EUR.
  3. Per laikotarpį nuo Bendrovės įregistravimo (2014-07-04) iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas T. V. (asmens kodas ( - ) Vilniaus apygardos teismas 2017-07-05 nutartimi nutarė įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau nei dokumentai, nei turtas iki šiol nėra perduoti bankroto administratoriui. Šiuo metu Bendrovė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti padengti kreditorių finansiniai reikalavimai.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. eB2-4511-864/2017, kurioje iškelta įmonei bankroto byla, konstatuota, kad Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Melangėja“ įmonių registre įregistruota 2014 m. Įmonė nuo 2016 m. neteikia viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokia pareiga yra numatyta CK 2.66 str. Pagal 2015 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis įmonė turėjo turto iš viso už 553645 Eur, mokėtinų skolų per vienerius metus – 454633 Eur, po vienerių metų – 86886 Eur, pardavimo pajamos siekė 2426710 Eur, gavo 20247 Eur pelno. Taigi, jau 2015 m. įmonės turtinė padėtis nebuvo gera, nes įmonės skolos buvo apylygės balansinio turto vertei. Šioje vietoje teismas pažymėjo, kad visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, gautinos sumos, piniginės lėšos), kurio išliekamojo vertė priklauso nuo įmonės veiklos sėkmės, o trumpalaikio turto dalis – debitorinės skolos – dar ir nuo įmonės kontrahentų veiklos sėkmės. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonė jokio nekilnojamojo turto neturėjo. 66415,86 Eur skola pareiškėjui nebuvo išieškota net per antstolį. 4580,91 Eur skola SODRAI susidarė mažiausiai nuo 2016 m. liepos mėn. (rekvizitai.lt duomenimis). Įmonė darbuotojų nebeturi nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kitokių duomenų, patvirtinančių gerą įmonės turtinę padėtį, teismas neturi, nes atsakovas atsiliepimo ir dokumentų nepateikė, procesiniai dokumentai įmonės registruotos buveinės adresu neįsiteikė. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad atsakovas realiai jokios veiklos nevykdo bei ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu. Taigi, atsakovas yra nemokus ir nevykdo įsipareigojimų, todėl pagrindas iškelti UAB „Melangėja“ bankroto bylą yra (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1, 2 p.).
  5. Taigi, ieškovas 2014 m. bei 2015 m. buvo nemokumo būsenoje, todėl buvusiam Bendrovės vadovui T. V. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.

10Teisiniai argumentai

11

  1. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).
  3. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
  4. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  5. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas.
  6. Nagrinėjamu atveju, bankroto bylos iškėlimo metu įmonė jokio nekilnojamojo turto neturėjo. 66415,86 Eur skola pareiškėjui nebuvo išieškota. 4580,91 Eur skola SODRAI susidarė mažiausiai nuo 2016 m. liepos mėn. (rekvizitai.lt duomenimis). Įmonė darbuotojų nebeturi nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Kitokių duomenų, patvirtinančių gerą įmonės turtinę padėtį, teismas neturi. Byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad atsakovas realiai jokios veiklos nevykdo bei ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
  8. Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
  9. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  10. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  11. Teismai vertino, kad įmonės nemokumas kasatoriui turėjo būti žinomas nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. Todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po šios datos (išskyrus vekselius pagal anksčiau sudarytas sutartis, nes šie įsipareigojimai nelaikytini naujais), gali būti vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Vadovas atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai visą kreditorių reikalavimų iš parduoto bankrutavusios bendrovės turto nepadengiančią sumą priskyrė žalai, kurią atlyginti priteisė iš vadovo.
  12. Byloje esantys duomenys – balansas, patvirtina, kad įmonė tapo nemoki 2014 m. gruodžio 31 d. BUAB „Melangėja“ buvo nemoki ir nuo šio momento yra prašomos priteisti susidariusios skolos valstybės biudžetui, Sodrai ir Regitrai, konkrečiai, pagal LITEKO duomenis bankroto byloje matyti, jog susiformavo tokios skolos: VSD įmokų už apdraustuosius buvo 4341,75 Eur (pagal informacinėje sistemoje suformuotą finansinę ataskaitą už 2017 metų 2 ketvirtį); delspinigių - 239,16 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2017-07-18 sudarė 66.415,86 Eur; UAB „Melangėja“ valstybės įmonei „Regitra“ skolinga 26,93 Eur - pagal 2016 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Ser PRKET Nr. 19847. Kadangi UAB „Melangėja” valstybės įmonei „Regitra” nesumokėjo iki šiol, delspinigiai už visa pradelstą laikotarpį sudaro 2,75 Eur ( Sutarties 4.3 papunktis). Bendra skolos suma sudaro 29,68 Eur. Beje atsakovas atsiliepime ir paruošiamuosiuose dokumentuose nepaneigė nurodytos skolos susidarymo. Atsakovas T. V. Bendrovės direktoriumi buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo, o ne iki 2016-08-01, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas (el. bl. Ieškinio Priedas Nr. 2). Bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti Bendrovės dokumentai, todėl ieškovas vadovaujasi iš viešų registrų gautais Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Nesant perduotų Bendrovės dokumentų, būtent atsakovas T. V., kaip buvęs bendrovės vadovas, turi paneigti ieškovo teiginius, jog 2014 m. bei 2015 m. Bendrovė buvo nemoki. Šiuo atveju įrodinėjimo našta negali būti perkeliama ieškovui, kai pats atsakovas T. V. Bendrovės vadovu buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo ir buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą. Atsižvelgiant į visų įmonės dokumentų perdavimo svarbą tinkamai nustatant atsakomybę už bendrovės kreditoriams padarytą žalą, pažymėtina, kad įmonės vadovui neperdavus visų dokumentų bankroto administratoriui ir neįrodžius priežasčių, pateisinančių jų neperdavimą, gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
  13. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybes klausimas, nes žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to,žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė, tuo, kad jis savalaikiai nesikreipė įmonei esant nemokiai dėl įmonės bankroto, antra, dėl to padaryta turtinė 71.026,45 EUR žala, trečia, nustatyta priežastinis ryšys, pasireiškiantis tuo, jog atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto iškėlimo padidėjo įsiskolinimas kreditoriams ir ketvirta – kaltė, kuri pasireiškė tuo, kad atsakovas T. V. turėjo žinoti ir žinojo, kad BUAB „Melangėja" yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad bendrovė yra nemoki bei, kad turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme imperatyviai numatytos pareigos, nesielgė sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai ir nedėjo pastangų, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, todėl atsakovo kaltė yra akivaizdi.
  14. Dėl kitų atsakovo argumentų. Atsakovas prašo sustabdyti šią civilinę byla, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-2505-467/2018. Teismas, iš LITEKO sistemos duomenų, kad nurodytos civilinės bylos dalykas yra kitas – yra reikalaujama žalos atlyginimo dėl buvusio Bendrovės vadovo T. V. neperduoto turto, tai yra transporto priemonių, o nagrinėjamoje byloje keliamas buvusio įmonės vadovo atsakomybės klausimas dėl delsimo kreiptis dėl bankroto. Tarp bylų nėra jokio prejudicinio ryšio. Taigi, atsakovo prašymas dėl sustabdymo netenkintinas.
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas

Nutarė

12ieškovo BUAB „Melangėja“ ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo T. V. 71.026,45 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Melangėja". Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai