Byla e2A-199-196/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės kompanija“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Romualdos Janovičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“, A. B., S. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės kompanija“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas S. B. buvo sutuoktiniai, 2003 m. balandžio 8 d. įsteigė UAB „Šiaurės kompanija“, kuri užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma bei ikrų ir žuvies produktų žaliavos perdirbimu ir produktų gamyba. UAB „Šiaurės kompanija“ pagaminta produkcija buvo parduodama kitai sutuoktinių 2002 m. rugpjūčio 21 d. įkurtai bendrovei – UAB „Auksinis eršketas“, o pastaroji juos parduodavo prekybos centrus valdančioms bendrovėms. Nuo 2008 metų santykiai su atsakovu S. B. ėmė blogėti. 2010 metų pabaigoje S. B. pradėjo sutuoktiniams priklausančių įmonių reorganizaciją, du kartus ieškovę atleido iš darbo UAB „Šiaurės kompanija“. Ieškovei 2011 m. gegužės mėn. kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, S. B. kartu su kitais atsakovais – A. B. (S. B. tėvu) bei V. B. (naujosios S. B. sutuoktinės J. B. tėvu) ėmėsi aktyvių veiksmų perkeliant bendrovių veiklą į kitą įmonę, kad būtų sumažinta santuokoje įgyto turto (bendrovių akcijų) vertė. Atsakovas S. B. pasinaudojo tuo, kad santuokos nutraukimo proceso metu, buvo vienintelis formalus UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkas, kartu su kitais atsakovais A. B. ir V. B. perkėlė UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į kitą naujai įsteigtą įmonę UAB „Natural North Caviar“. V. B. ir S. B. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimu, tačiau turto, įskaitant UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų, padalijimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu – buvusiems sutuoktiniams padalinta po 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Šiaurės kompanija“ iškėlė bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-4932-450/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-82-241/2016) bankrotas pripažintas tyčiniu. Dėl atsakovų S. B., A. B. ir V. B. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kurie pasireiškė tuo, kad prasidėjus santuokos nutraukimo bylai klestinčios, didelį pelną gaunančios bei savo ikrų ir žuvies produktų gamyklą turinčios įmonės UAB „Šiaurės kompanija“ akcijos iškėlus bankroto bylą tapo bevertės.
  4. UAB „Šiaurės kompanija“ įstatinio kapitalo dydis buvo 1 650 000 Lt, o reali vertė santuokos nutraukimo proceso pradžioje buvo netgi didesnė, nes įmonei priklausė daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nuosavas kapitalas 2010 m. buvo 2 856 915 Lt, 2011 m. – 2 913 399 Lt. Taigi UAB „Šiaurės kompanija“ akcijos buvo vertos jų nominalios vertės, t. y. 1 650 000 Lt, todėl atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala, kurios minimalus dydis lygus pusei BUAB „Šiaurės kompanija“ akcijų vertės – 238 936,52 Eur. Atsakovų S. B., A. B. ir V. B. neteisėti veiksmai perkeliant BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į UAB „Natural North Caviar“ tiesiogiai ir vienareikšmiškai sąlygojo ieškovės patirtus nuostolius, nes atsakovams nesiėmus neteisėtų veiksmų (neperkėlus įmonės veiklos, darbuotojų, turto, įrangos ir kt. į naujai įsteigtą bendrovę) BUAB „Šiaurės kompanija“ būtų ir toliau sėkmingai veikusi, bendrovė nebūtų bankrutavusi, o šios bendrovės akcijos nebūtų tapusios bevertėmis. Atsakovų kaltė yra preziumuojama, be to, jų kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
  5. Atsakovai S. B., A. B. ir V. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  6. Nurodė, kad ieškovei nebuvo trukdoma valdyti įmonių akcijas, be to, 2012 m. kovo 6 d. ieškovė kartu su savo giminaičiu J. G. įsteigė UAB „Royal Caviar“, kurios veikla yra analogiška kaip ir UAB „Natural North Caviar“ ir UAB „Auksinis eršketas“. Teismų nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, nebuvo sprendžiama dėl atsakovų kaltės. Atsakovų neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala taip pat nenustatyti jau išnagrinėtose bylose dėl žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4021-656/2015, Nr. e2-2939-431/2016, Nr. e2-944-567/2016). Atsakovas S. B. visomis teisinėmis priemonėmis, teisėtais veiksmais stengėsi išgelbėti verslą, tame tarpe ir UAB Šiaurės kompanija“, nuo 2011 m., kai buvo areštuotos akcijos ir paralyžiuota bendrovių veikla, tuo tarpu ieškovė iki 2015 m. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei su broliu įsteigus įmonę, buvo pervilioti visi UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“ klientai. 2013 m. gegužės 31 d. ieškovė suteikė savo broliui įgaliojimą valdyti jos akcijas, kas įrodo, kad ieškovė nesirūpino bendrovių veikla, akcijų nepardavinėjo, o sąmoningai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones vedė įmones prie bankroto, akcijų nuvertėjimo. Atsakovas A. B. UAB „Šiaurės kompanija“, priešingai, 2012 m. sausio 5 d., gelbėdamas sūnaus verslą, laidavo AB SEB bankui 1 921 812 Lt sumai. Ieškovė nenurodė kada jai atsirado žala. Šioje situacijoje būtent atsakovas S. B. nukentėjo nuo ieškovės neteisėtų veiksmų, kuri keršydama už vyro neištikimybę siekė verslo žlugimo, dėl teismų procesinių sprendimų buvo paralyžiuota jo įmonių veikla ir nuvertėjo S. B. akcijos. Kadangi visos nutartys taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimamos valstybės vardu, dėl ko nuvertėjo akcijos, todėl atsakovas turi būti valstybė, teisingumo ministerija.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei V. B. solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir UAB „Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat priteisė ieškovės naudai iš atsakovų S. B., A. B. ir V. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos 238 936,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė UAB „Šiaurės kompanija“ veiklos ir turto perkėlimu į UAB „Natural North Caviar“, dėl ko ieškovei priklausančios įmonės akcijos tapo bevertės.
  3. Teismas nesutiko su atsakovų paaiškinimais, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą lėmė ( - ) skyrybų byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ne vienoje byloje buvo konstatuota, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neapribojo įmonės vykdomos veiklos (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
  4. Teismas sprendė, kad atsakovų S. B., A. B. ir V. B. neteisėti veiksmai dėl UAB „Šiaurės kompanija“ veiklos ir turto perkėlimo į UAB „Natural North Caviar“ yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose buvo sprendžiamas UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Teismo vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad santuokos nutraukimo metu atsakovas S. B., pasitelkdamas sau artimus asmenis, visais būdais siekė išvengti, kad santuokoje su V. B. įgytas turtas (ginčo atveju pelningai veikiančios įmonės akcijos) neatitektų ieškovei. Dėl atsakovų veiksmų, UAB „Šiaurės kompanija“ turtas ir veikla buvo perkelti į kitą įmonę, po ko UAB „Šiaurės kompanija“, nebegalėjo vykdyti savo veiklos. Teismas atkreipė dėmesį, kad veiklos ir turto perkėlimas buvo tęstinis procesas, kuriame dalyvavo visi atsakovai. Be to, nors atsakovai teigia, kad kitose bylose, kuriuose buvo sprendžiami ginčai dėl žalos atlyginimo ir / ar sandorių pripažinimo negaliojančiais, jų kaltė nebuvo nustatyta, tačiau nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne atskirų sandorių teisėtumo, o atsakomybės už ieškovei padarytą žalą, kuri pasireiškia akcininkės turimų akcijų visišku nuvertėjimu dėl tyčinio įmonės bankroto, klausimas.
  5. Teismas sprendė, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, perkeliant UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą ir turtą į UAB „Natural North Caviar“, ir ieškovės patirto turto netekimo, t. y. turėtų akcijų nuvertėjimo yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, jei atsakovai nebūtų atlikę minėtų veiksmų, tai UAB „Šiaurės kompanija“ akcijos nebūtų tapusios bevertėmis.
  6. Teismas, atsižvelgdamas į teismų procesinius sprendimus dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuose pripažinta, kad visi atsakovai prisidėjo prie UAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę, nustatė atsakovų kaltę dėl ieškovės patirtų nuostolių. Teismas pažymėjo, kad tyčinio bankroto apibrėžtis įtvirtina atsakingų už įmonės bankrotą asmenų kaltę. Prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl UAB „Šiaurės kompanija“ veiklos ir turto į UAB „Natural North Caviar“ perkėlimo, prie kurio prisidėjo visi atsakovai, yra nustatytos teismų procesiniais sprendimais, kuriuose UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų kaltės kitaip, nei yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuose identifikuoti kalti asmenys.
  7. Teismas sutiko su ieškovės nurodytu 238 936,52 Eur nuostolių dydžiu, kurį sudaro 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ įstatinio kapitalo, t. y. 8 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vertė. Įmonės akcijų vertę bei nuostolių dydį patvirtina tai, kad 2011 m. prasidėjus bendrovės veiklos ir turto perkėlimo veiksmams (iš esmės sutampa su šalių skyrybų proceso pradėjimu), UAB „Šiaurės kompanija“ nekilnojamojo turto vertė buvo net didesnė, nei įstatinio kapitalo suma, 2010 m. UAB „Šiaurės kompanija“ įstatinis kapitalas buvo 2 856 915 Lt, 2011 m. – 2 913 399 Lt, kas įrodo, kad iki veiklos perkėlimo įmonė veikė stabiliai, o jos veikla buvo pelninga.
  8. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai veikė kartu ir bendrais veiksmais perkėlė UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą ir turtą į asocijuotą UAB „Natural North Caviar“, tuo ieškovei padarant 238936,52 dydžio nuostolių, todėl jie priteistini iš visų atsakovų solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė UAB „Natural North Caviar“ yra bankrutuojanti įmonė, procesinės palūkanos iš jos nepriteistinos, o iš kitų atsakovų teismas priteisė 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovai S. B. ir V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių, argumentų bei pateiktų įrodymų, tokiu būdu suteikė privilegijuotą padėtį ieškovei, todėl teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai taikė, pažeidė materialines bei proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329, 330 straipsniai), Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris garantuoja teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
    2. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovai bendrai atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, neįrodė jų kaltės priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės prašomos priteisti žalos.
    3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatydamas atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą, vadovavosi tik ieškovės pateiktomis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimis, kuriomis UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ). Šiose nutartyse nebuvo sprendžiama klausimas dėl atsakovų kaltės. Tai, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nereiškia, kad vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ir jais buvo siekiama sąmoningai privesti prie tyčinio bankroto. Teismas buvo neobjektyvus ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 straipsnių nuostatomis dėl nuostolių atlyginimo.
    4. Teismas, priteisdamas 238 936,52 Eur nuostolių, nepagrįstai prilygino bendrovės akcijų nominalią vertę tikrai akcijų vertei. Nominali akcijų vertė nustatoma įmonių steigimo metu, parodo kiek buvo įnešta į įmonės kapitalą, per įmonės darbo metus akcijų nominali vertė praranda savo reikšmę, akcijų vertei neturi įtakos. Tikrąją akcijų vertę gali nustatyti tik specialistai (ekspertai, auditoriai, buhalteriai). Teismas priteisė nurodytą sumą, nors ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokia buvo akcijų vertė, kada ir dėl ko jos nuvertėjo. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl akcijų vertės perkėlė atsakovams. Atsakovai norėjo atlikti ekspertizę akcijų vertei nustatyti, tačiau dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – areštuotų sąskaitų, atsakovai tapo nemokiais.
    5. Nors atsakovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jie neatliko neteistų veiksmų, dėl ko ieškovei galėjo atsirasti žala, tačiau teismas jų nevertino. Teismui buvo pateikta 2012 m. audito išvada, kurioje nurodyta, kad dėl ieškovės prašytų ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovė patyrė 4 444 915 Lt dydžio žalą, 2016 m. finansinės ekspertizės aktas, kuris įrodo, jog visi UAB ,,Šiaurės kompanija“ sandoriai 2013 m. buvo pelningi, atsakovai nesiekė bankroto tyčia.
  2. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir išspęsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir taikyti dalinę atsakomybę, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Sprendimas paremtas tik formaliais pagrindais, nebuvo visapusiškai ir objektyviai nustatytos ir vertintos bylos esminės aplinkybės. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas bei pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
    2. Ieškovė nepaneigė atsakovo A. B. sąžiningumo prezumpcijos, neįrodė neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir jos dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos, todėl neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi vien teismų nutartyse dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau šiose nutartyse nėra konstatuotos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Šiose nutartyse buvo nustatyti atsakovų S. B. ir V. B. neteisėti veiksmai, perkeliant UAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklą ir turtą į naujai įsteigtą UAB ,,Natural North Caviar“.
    3. Teismas nevertino įrodymų atsiradusių po UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. ekspertės D. J. 2016 m. kovo 25 d. ekspertizės akto (civilinėje byloje Nr. e2-4342-431/2016), kuriame nustatyta, jog UAB ,,Šiaurės kompanija“ turto perleidimo sandoriai UAB ,,Natural North Caviar“ nebuvo nuostolingi, priešingai – buvo ekonomiškai naudingi, nes iš jų UAB ,,Šiaurės kompanija“ uždirbo 102 063,79 Lt (29 559,72 Eur) pelno.
    4. Teismas nevertino naujų prejudicinių faktų – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-2939-431/2016) ir 2016 m. lapkričio 7 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-944-567/2016) nustatytų aplinkybių, kad atsakovas A. B. ir kiti atsakovai dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ turto, įrangos, medžiagų perleidimo UAB ,,Natural North Caviar“ nepadarė žalos UAB ,,Šiaurės kompanija“, kadangi už perleistą turtą buvo atsiskaityta.
    5. Teismas, sutikdamas su ieškovės apskaičiuotu ir prašomu priteisti žalos dydžiu, nepagrįstai nusprendė, kad įstatinio kapitalo dydis įrodo akcijų vertę ir atitinka žalos dydį. Atsižvelgiant į akcijos, kaip vertybinio popieriaus, apibrėžimo, nominaliosios jos vertės nustatymo kriterijų, nominali akcijos vertė yra tik steigėjų ar akcininkų sutartas vertės matas, kuriuo dirbtinai nustatoma akcijų vertė. Tai yra sutartinis, o ne rinkos dydis, tokio susitarimo tikslas yra ne apibrėžti tikrąją akcijų vertę, o nustatyti kiekvienam akcininkui priklausančių balsų kiekį akcinėje bendrovėje. Akivaizdu, kad nominali akcijų vertė dažniausiai negali būti lygi jų rinkos kainai (vertei). Šiuo atveju įmonės akcijų vertė per veiklos laikotarpį nuolat kito, o įstatinis kapitalas ir nominali akcijų vertė pastovūs ir nekintami, nes nebuvo akcininkų susitarimo keisti įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę. Todėl akcijų rinkos vertė ir tuo pačiu galimi ieškovės nuostoliai negali būti tapatūs nei įstatinio kapitalo dydžiui, nei akcijų nominaliai vertei.
    6. Teismas, pasisakydamas, jog atsakovai savo paskaičiavimų dėl akcijų vertės nepateikė, ekspertizės skirti neprašė, nustatė atsakovams pareigą įrodyti ieškovei padarytos žalos faktą ir tikrąjį jos dydį, todėl akivaizdžiai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas.
    7. Ne vien tik atsakovų veiksmai, net pripažinus juos neteisėtais, galėjo nulemti nuostolių atsiradimą, netgi jei ieškovė ir įrodytų žalos padarymo faktą ir jos dydį. Teismas nevertino kitų aplinkybių, kurios taip pat galėtų būti priežastiniu ryšiu nuostolių atsiradimui. Pirma, ieškovės prašymu Vilniaus apylinkės 2 teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos S. B. UAB ,,Šiaurės kompanija, UAB ,,Sanves“ ir UAB ,,Auksinis erškėtas“ akcijos, dėl ko AB SEB bankas nutraukė kreditavimo sutartį ,,Žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ projekto finansavimui, dėl nebaigto projekto Nacionalinė mokėjimo agentūra paprašė grąžinti 546 905,40 Lt paramos sumos lėšas, buvo apribotas įmonės valdymas bei veikla, todėl tai susiję su nuostolių atsiradimu ar jų padidėjimu. Antra, ieškovė kartu su pusbroliu J. G. 2012 m. kovo 6 d. įsteigę UAB ,,Royal Caviar“, padarė žalą UAB UAB ,,Šiaurės kompanija“, nes perėmė asocijuotos įmonės UAB ,,Auksinis erškėtas“ klientus, komercinius ryšius, įgavo geresnes konkurencijos galimybes. Trečia, tarp A. B. veiksmų, perleidžiant UAB ,,Šiaurės kompanija“ turtą UAB ,,Natural North Caviar“ atlygintinai, pelningai, rinkos kainomis ir galimo ieškovės akcijų rinkos vertės kritimo ir jų tapimo bevertėmis bei galimo 238 936,52 Eur nuostolių padarymo, nėra nei faktinio, nei teisinio ryšio.
    8. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl solidariosios ir dalinės civilinės atsakomybės taikymo aspektų, todėl nenustatė esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Faktinės aplinkybės rodo, kad A. B. neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekiant sužlugdyti UAB ,,Šiaurės kompanija“, net jei ir būtų tam tikri jo veiksmai pripažinti neteisėtais, turėtų būti taikyta dalinė, o ne solidarioji atsakomybė.
  3. Atsakovės BUAB ,,Natural North Caviar“ bankroto administratorė MB ,,Nemokumo advokatas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kurioje nutarta taikyti BUAB ,,Natural North Caviar“ civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš UAB „Natural North Caviar“, solidariai su S. B., A. B. ir V. B. 238 936,52 Eur dydžio žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje buvo nustatyti tik S. B., A. B. ir V. B., o ne BUAB ,,Natural North Caviar“ neteisėti veiksmai. Pirmosios instancijos teismas, neargumentavo, kokiais įrodymais nustatė bendrovės veiksmų neteisėtumą, todėl sprendimo dalis dėl bendrovės solidariosios atsakomybės yra deklaratyvi, nepagrįsta ir neteisėta. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias spendimo turinio reikalavimus, bei kasacinio teismo praktikos išaiškinimus.
    2. Naujai įsteigta UAB ,,Natural North Caviar“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, o tokios veiklos vykdymas nėra neteisėti veiksmai, net jei įmonės veikla yra perkelta iš kito juridinio asmens. Teismų praktikoje taip pat laikomasi tokios pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1372/2014).
  4. Atsakovės BUAB ,,Natural North Caviar“ bankroto administratorė MB ,,Nemokumo advokatas“ atsiliepimu prašė atsakovų S. B., V. B. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.
  5. Ieškovė V. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. A. B. nurodytos aplinkybės, kad UAB „Natural North Caviar“ už perleidžiamą turtą galimai atsiskaitė su UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Šiaurės kompanija“ dėl to nepatyrė nuostolių, kurios yra grindžiamos ekspertės D. J. ekspertizės aktu, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2939431/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-944567/2016, nepaneigia aplinkybių, jog UAB „Šiaurės kompanija“ prie bankroto buvo privesta tyčia.
    2. Priešingai nei teigia atsakovai, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi pripažinę BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu, nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus deliktinės atsakomybės prasme. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį sąmoningas privedimas prie bankroto atitinka CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodytą neteisėtų veiksmų sampratą.
    3. Atsakovų neteisėti veiksmai, perkeliant UAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklą (veikloje naudojamas turtas, darbuotojai, žuvų produkcijos pakavimo ir veterinarinio patvirtinimo numeris) į UAB ,,Natural North Caviar“ patvirtina žalos padarymą ieškovei.
    4. Veiksmų neteisėtumą ir sistemiškumą patvirtina ir tai, kad UAB ,,Natural North Caviar“ A. B. įsteigė 2011 m. rugsėjo 1 d., t. y. iškart po 2011 m. birželio mėn. prasidėjusio ieškovės ir S. B. skyrybų procesui.
    5. Ieškovė V. B. vykdė CK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigą, pateikė įrodymus, patvirtinančius žalos dydį (teikė įrodymus apie Juridinių asmenų registre įregistruotą bendrovės akcijų vertę, finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovei turto ir jo vertės dokumentus ir kt.), o atsakovai, teigdami, kad BUAB ,,Šiaurės kompanija“ tikroji akcijų kaina buvo kitokia nei nominali akcijų kaina, nepateikė jokių įrodymų, tik teorinius samprotavimus. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodomu nuostolių dydžiu nėra pagrindo abejoti.
    6. Priešingai nei teigia apeliantai, tarp atsakovų sąmoningų veiksmų ir BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto ir akcijų nuvertėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
    7. Argumentai dėl neva ieškovės iniciatyva teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra išnagrinėti teismų ir atmesti. Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės neužkirti kelio toliau vykdyti UAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklą.
    8. Ieškovė dirba UAB ,,Royal Cavira“ buhalterės padėjėja, nėra šios įmonės nei vadovė, nei akcininkė, įmonė nevykdo jokios gamybinės veiklos, todėl argumentai, kad ieškovė šią įmonę įsteigė kaip konkuruojančią su UAB ,,Šiaurės kompanija“ nepagrįsti.
    9. Aplinkybės, kad UAB ,,Natural North Caviar“ galimai atsiskaitė su UAB ,,Šiaurės kompanija“ už perleidžiamą turtą, nepaneigia teismų nustatyto fakto, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ prie bankroto privesta tyčia, bendrais ir sąmoningais atsakovų veiksmais. Todėl atsakovai yra kalti, kad ieškovės akcijos tapo bevertės. Taigi teismas pagrįstai nustatė solidariąją atsakovų atsakomybę. Naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad A. B. buvo ne tik UAB ,,Natural North Caviar“ akcininkas ir vadovas, bet ir UAB ,,Šiaurės kompanija“ darbuotojas ir bendrovės vardu atliko veiksmus – pateikė prašymą perkelto veterinarinio patvirtinimo numerį.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovė V. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie UAB ,,Šiaurės kompanija“ apdraustųjų asmenų sąrašą, Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. kovo 8 d. raštą su priedu. Šiais dokumentais ieškovė grindžia tai, kad apeliantai aktyviais veiksmais perkėlė UAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklą į UAB ,,Natural North Caviar“. Apeliantas S. B. taip pat pateikė papildomus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį. Naujai pateiktais dokumentais apeliantas įrodinėja, kad nebuvo nustatyta apeliantų kaltė nei padarant žalą įmonei, nei privedant sandoriais įmonę prie bankroto.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
  3. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktų dokumentų turinį bei jų surašymo datą, nėra pagrindo išvadai, kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, iš kitų informacinių sistemų bei registrų, apelianto pateikti teismų procesiniai sprendimai laikytini kaip pertekliniai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės ir apelianto naujai pateikti įrodymai nepriimtini.

7Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

  1. Byloje apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, savo poziciją grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantų civilinę atsakomybę, nepagrįstai išimtinai rėmėsi byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinėmis, nenustatydamas ir nevertindamas bylai svarbių duomenų bei įrodymų, kitose bylose konstatuotų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  2. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 50 punktą; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017 30 punktą).
  3. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-4932-450/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-82-241/2016) (kuriomis BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu) nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pagal bankroto administratorės prašymą BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Paminėtoje byloje teismas konstatavo, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Šiaurės kompanija“ buvo vedama prie bankroto tyčia, įmonės valdymo organui nevykdant ir netinkamai vykdant įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sudarant nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, turtą perleidžiant neatlygintinai ir mažesnėmis nei rinkos kainomis asmenims, su kuriais siejo glaudūs ryšiai, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkant netinkamai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktai). Dėl sudarytų sandorių kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, BUAB „Šiaurės kompanija“ veikla (verslas) buvo perkelta į asocijuotą UAB „Natural North Caviar“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 dalis). UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotą pripažindamas tyčiniu teismas pažymėjo, kad byloje esančių duomenų visuma rodo visapusišką ir tikslingą suinteresuotų asmenų V. B. ir S. B. veikimą, iš UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą (verslą) perkeliant į susijusią UAB „Natural North Caviar“. Perkėlus verslą, S. B. perėmė iš tėvo A. B. UAB „Natural North Caviar“, nuo 2013 m. lapkričio 21 d. pradėdamas pastarąją įmonę valdyti ir jai vadovauti. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis dėl BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikta nepakeista.
  4. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
  5. Kasacinio teismo išaiškinta, jog ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 34 punktą).
  6. Atsižvelgiant į nurodytą bankroto pripažinimo tyčiniu teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis vien prejudicija – teismų nutartyse dėl BUAB ,,Šiaurės kompanija“ pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą bei tuo pagrindu priteisė ieškovės naudai nuostolių atlyginimą. Kaip buvo nurodyta įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo asmenų, susijusių su įmonės privedimu prie bankroto tyčia, civilinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi, darytina išvada, kad bankrutavusios įmonės vadovai ir / ar su įmonės privedimu prie bankroto susiję asmenys iš esmės gali įrodinėti, kad jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, įmonės akcijų nuvertėjimas gali būti priežastiniu ryšiu nesusijęs su tyčiniu bankrotu, t. y., kad akcijos būtų nuvertėjusios nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai.
  7. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra sprendžiamas ne atskirų sandorių teisėtumo klausimas, taigi, iš esmės iš sprendimo motyvų bei argumentų matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakomybės už ieškovei padarytą žalą, vertino visų suinteresuotų asmenų, prisidėjusių prie įmonės privedimo prie bankroto tyčia, veiksmų visumą. Kitaip tariant teismas formaliai vadovavosi nutartyse, kuriomis BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytomis aplinkybėmis (suinteresuotų asmenų veiksmais), tačiau pats konkrečių veiklos epizodų, kurių pagrindu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, veiksmų neanalizavo, nevertino, ar nutartyse dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti apeliantų veiksmai nebuvo paneigti, taip pat netyrė, kokios dar aplinkybės, tame tarpe ir pačios ieškovės, kaip akcininkės, veiksmai galėjo lemti BUAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą. Nors skundžiamo sprendimo priėmimo metu, turėjo būti žinoma apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą (civilinėje byloje Nr. e2-2939-431/2016), 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą (civilinėje byloje Nr. e2-944-567/2016), kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB ,,Šiaurės kompanija“ naudai žalos atlyginimo iš apeliantų, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantas A. B., šiose bylose nustatytų aplinkybių teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad paminėtose bylose BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto administratorės ieškiniai dėl žalos priteisimo iš apeliantų atmesti, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju aktualu tai, kad šiose bylose (Nr. e2-2939-431/2016 ir Nr. e2-944-567/2016) bankroto administratorė apeliantų civilinę atsakomybę įrodinėjo tuo, kad apeliantai 2013 m. neatlygintinai UAB ,,Natural North Caviar“ perdavė UAB ,,Šiaurės kompanija“ turtą, o tomis pačiomis aplinkybėmis taip pat buvo remtasi konstatuojant BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu. Tas pats pasisakytina ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. e2-2086-852/2017), kuriuo atmestas BUAB ,,Šiaurės kompanija“ ieškinys dėl sandorių (kurie buvo vertinami bylose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu) pripažinimo negaliojančiais ir žalos priteisimo iš V. B., UAB ,,Natural North Caviar“ ir A. B. (tačiau šis sprendimas dar neįsiteisėjęs – apskųstas apeliacinės instancijos teismui). Be to, svarbu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-247-330/2017 (kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje dėl BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu visa apimtimi nebuvo atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su šios įmonės ir UAB ,,Natural North Caviar“ vykdytais tarpusavio atsiskaitymais, bet spręsti dėl bankroto pripažinimo tyčiniu požymių buvimo, tokių aplinkybių pakako. Lietuvos apeliacinis teismas paminėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą klausimas kiekvieno atskiro subjekto atžvilgiu, kuriam toks reikalavimus pareikštas, turi būti vertinamas ir sprendžiamas individualiai, t. y. turi būti nustatomi atlikti arba neatlikti konkretūs veiksmai, teisės požiūriu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryšys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Rėmimasis byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis tokio individualizuoto teisinio vertinimo neatitinka, todėl prieštarauja byloje esančių įrodymų, kaip visumos, vertinimo taisyklėms (CPK 185 straipsnis) (48 punktas). Taigi tai papildomai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendžiant dėl apeliantų civilinės atsakomybės vadovavosi vien tik nutartyse dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų aplinkybių (veiksmų) visuma, vertino jų visumą kaip civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, bet neanalizavo atskirų įmonės veiklos elementų, apeliantų veiksmų (ne)teisėtumo, kurių pagrindu UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
  8. Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai apsiribojo nutartyse dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuotomis aplinkybėmis, suteikdamas joms prejudicinę reikšmę. Teismas atskirai kiekvienos civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo netyrė ir nevertino, nenustatė kokie ir kiek konkrečiai kiekvieno iš apeliantų veiksmai turėjo / galėjo turėti įtakos įmonės akcijų nuvertėjimui.

8Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

  1. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016 įrodinėjimo dalyku ar jo dalimi nebuvo aplinkybės dėl apeliantų civilinės atsakomybės prieš vieną iš įmonės akcininkų, nes bankroto byloje buvo sprendžiama ir nagrinėjama dėl tyčinio įmonės bankroto požymių egzistavimo. Teismas, atskirai nevertindamas ir netirdamas byloje esančių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti įmonės akcijų nuvertėjimą, padarė išvadą, jog ieškovė įrodė apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas. Įvertinus tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo, bylos aplinkybių pripažinimo prejudiciniais faktais taisykles.
  2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą bei priteisdamas ieškovei žalą, nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, visapusiškai neištyrė bylos duomenų bei šalių pateiktų įrodymų, ar pateiktų įrodymų pakanka spręsti dėl apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, t. y. ieškovei padarytos žalos fakto. Apeliantai įrodinėjo, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą galėjo lemti ir Vilniaus apylinkės 2 teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko UAB ,,Šiaurės kompanija“ turėjo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai 546 905,40 Lt paramos sumos lėšas, taip pat savo kaltės nebuvimą dėl akcijų nuvertėjimo grindžia kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis sprendžiant klausimus dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ žalos atlyginimo iš apeliantų dėl turto perleidimo sandorių tarp UAB ,,Šiaurės kompanija“ ir UAB ,,Natural North Caviar“, 2016 m. kovo 25 d. ekspertizės aktu ir kt., tačiau teismas nevertino apeliantų nurodytų aplinkybių (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių pasisakė tik tuo aspektu, kad šios priemonės neapribojo įmonės veiklos), neanalizavo pačios ieškovės, kaip akcininkės, veiksmų, galimos įtakos UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimui. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis).
  3. Kadangi kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas nustatė išimtinai vadovaudamasis byloje dėl tyčinio bankroto nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinėmis, tačiau savarankiškai bylai reikšmingų duomenų bei įrodymų nevertino, todėl iš esmės neatskleidė bylos esmės. Taigi skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių mastą ir pobūdį šių klausimų negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimuose į juos argumentų (pvz., dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo ir kt.) teisėjų kolegija nepasisako.
  4. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo nesprendžia, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

10panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai