Byla 2A-1372/2014
Dėl BUAB „Radiolinija“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-267-345/2014 pagal ieškovo BUAB „Radiolinija“ administratoriaus UAB „Verslo administravimas“ įgalioto asmens V. V. pareiškimą atsakovams A. V., B. G., J. M., J. R., UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” dėl BUAB „Radiolinija“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Radiolinija“ iškėlė bankroto bylą, o 2012 m. liepos 10 d. nutartimi pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Ieškovas BUAB „Radiolinija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė pripažinti BUAB „Radiolinija“ bankrotą tyčiniu, priteisti solidariai iš atsakovų 808 616,06 Lt žalą, patvirtintai kreditorių finansinių reikalavimų sumai ir 41 687 Lt administravimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas bei perduoti bylą žinybingoms institucijoms ikiteisminiam tyrimui pradėti. Nurodė, kad pagal bankroto administratoriaus turimus finansinius dokumentus BUAB „Radiolinija“ turtas 2011-06-22 sudarė 9 307 720,54 Lt. Bankroto administratoriui nėra perduota didžioji dalis įmonės turto. Administratoriui perduotas tik turtas, kurio balansinė vertė sudaro 480 000 Lt, didžiausia likvidacinė vertė – 90 000 Lt. Pagal teismo patvirtintą BUAB „Radiolinija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, finansinių prievolių suma kreditoriams sudaro 575 233,92 Lt. Įvertinus 2011-06-22 sudarytus BUAB „Radiolinija“ ūkinės-finansinės veiklos rodiklius, nėra pagrindo manyti, kad 2011-06-22 UAB „Radiolinija“ buvo nemoki. Įmonės turtas mažiau kaip per 7 mėnesius sumažėjo daugiau kaip 10 kartų, o iš turimo įmonės turto, akivaizdu, jog visi kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti, kas leidžia daryti prielaidą, jog atsakovai, būdami įmonės vadovai, veikė nesąžiningai. Per 2010 metus įmonė uždirbo 704 185,81 Lt pelno, duomenų, apie dividendų išmokėjimą nėra. Vieninteliu UAB „Radiolinija“ akcininku iki 2011-12-07 buvo A. V., kuris žinojo apie įmonės finansinę padėtį, ir, kuris UAB „Radiolinija“ akcijas pardavė B. G.. Tuo metu, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Radiolinija“, A. V. nutraukė savo nuosavybės teise valdomų patalpų nuomą ieškovui, o nuo 2011-11-01 patalpose veikia kita bendrovė UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” (buvęs pavadinimas – UAB „Radiolinija LT“), kurios akcininkas ir vadovas yra A. V.. UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” iš esmės vykdo analogišką veiklą ir BUAB „Radiolinija“ dalis buvusių darbuotojų taip pat dirba UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino BUAB „Radiolinija“ bankrotą tyčiniu ir priteisė iš atsakovų A. V., B. G. ir J. M. solidariai 808 616,06 Lt žalos, 3517 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pareiškėjo BUAB „Radiolinija“ naudai, taip pat priteisė solidariai iš atsakovų 6 182 Lt žyminio mokesčio ir 64,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

9Teismas iš VĮ Registrų centro išrašo nustatė, jog UAB „Radiolinija“ vadovu nuo 2011-12-30 iki 2012-02-08 buvo J. M., nuo 2011-12-13 iki 2011-12-30 B. G., nuo 2010-04-28 iki 2011-10-12 J. R., nuo 2010-01-11 iki 2010-04-28 R. S., nuo 2009-07-16 iki 2010-01-11 A. K., nuo 2009-04-02 iki 2009-07-16 A. V., nuo 2008-06-28 iki 2009-04-02 K. A., nuo 2005-11-21 iki 2008-06-28 G. S., nuo 2004-02-04 iki 2005-11-21 J. R., nuo 1998-02-03 iki 2004-02-04 R. V.. 2011-12-07 sudarytas UAB „Radiolinija“ akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog B. G. nuo 2011-09-19 priklauso 900 vnt. UAB „Radiolinija“ akcijų, o A. V. – 100 vnt. UAB „Radiolinija“ akcijų. 2011-12-27 UAB „Radiolinija“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu B. G. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų, o nuo 2011-12-27 bendrovės direktoriumi išrinktas J. M.. Tačiau, teismo vertinimu, nors iki bankroto UAB „Radiolinija“ iškėlimo atsakovas A. V. ir nebuvo įmonės vadovas, tačiau iš atsakovų B. G., J. M. ir trečiojo asmens J. R. paaiškinimų, matyti, kad faktinis UAB „Radiolinija“ vadovas buvo atsakovas A. V.. Jis įmonės vardu pasirašinėjo įsakymus dėl darbo viršvalandžių įmonės darbuotojams apmokėjimo, darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimo, atostogų suteikimo.

10Iš 2011-01-01 – 2011-12-31 UAB „Radiolinija“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščio (mokestinės informacijos) teismas nustatė, jog periodo pabaigoje ilgalaikio turto likutinė vertė sudarė 99 648,55 Lt. Be to antstolis 2010-07-30 UAB „Radiolinija“ turto aprašė tik už 124 500 Lt. Liudytojas J. R., kuris laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2011-09-19 buvo BUAB „Radiolinija“ vadovu, apie iki bankroto iškėlimo buvusią įmonės finansinę padėtį paaiškino nenuosekliai: vienu atveju teigė, jog įmonė 2010 metais turėjo skolų, kitu atveju – įmonė gaudavo didelį pelną ir turėjo daug turto. Pagal paskutinį BUAB „Radiolinija” pateiktą balansą už 2009 metus, bendrovės turtas sudarė 5 042 785 Lt (iš jų – 303 213 Lt ilgalaikis turtas ir 4 739 572 Lt trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 838 868 Lt. Iš to teismas padarė išvadą, kad įmonė jau 2009 m. atitiko nemokios įmonės kriterijus, kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusė į balansą įrašyto turto vertės, tačiau jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo ar bankroto proceso ne teismo tvarka nebuvo imtasi. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, kad ir Vilniaus apygardos prokuratūroje atsakovas A. V. detaliai ir nuosekliai nepaaiškino aplinkybių, susijusių su bendrovės turto naudojimu, kaip buvo organizuojama bendrovės buhalterinė apskaita ir perduoti dokumentai naujiems įmonės vadovams. UAB „Sostinės auditoriai“ nutraukė buhalterinių paslaugų ir konsultacijų sutarties pagrindu teikiamas paslaugas, kadangi UAB „Radiolinija“ netinkamai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, teikė netinkamus, nepasirašytus buhalterinius dokumentus, nebendradarbiavo siekiant pašalinti finansinių dokumentų trūkumus, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-01-19 valstybinėms institucijos buhalterinių dokumentų apskritai neteikė. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog administratorius negali nustatyti UAB „Radiolinija“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kadangi bendrovė nepatvirtino skolų, fiksuojamų ūkinių operacijų, kas sudaro pagrindą išvadai, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismo vertinimu, UAB „Radiolinija“ vadovų veiksmai viršijo normalią verslo riziką, buvo nuostolingi, blogas įmonės valdymas nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės žalos kreditoriams.

11Teismas taip pat nustatė, kad dalis UAB „Radiolinija“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, kurios veiklos pobūdis iš esmės sutapo su UAB „Radiolinija“. 2007-2010 metais UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė, o veiklą pradėjo vykdyti 2011 metais, t. y. tuo metu, kai BUAB „Radiolinija“ prasidėjo aktyvi vadovų kaita. Vieninteliu UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ akcininku nuo 2007-08-23 iki 2012-12-06 buvo atsakovas A. V.. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ naudoja UAB „Radiolinija“ priklausančią veiksmingos konkurencinės kovos priemonę – prekės ženklą „EFICHIP“, kurio perėmimo UAB „Tomahawk DiagnosticTechnologies“ vardu atsakovas A. V. nepagrindė. Dėl to teismas padarė išvadą, jog prekės ženklo naudojimas pažeidė UAB „Radiolinija“ kreditorių interesus. Be to, atsakovas A. V. nuo 2011-11-30 su UAB „Radiolinija“ nutraukė nuomos sutartį Nr. N-2011.12.01-1 ir tas pačias patalpas išnuomojo UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“. Įvertinęs aplinkybių visumą, kad tiek UAB „Radiolinija“ ir tiek UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” akcininku yra buvęs atsakovas A. V., kad kai kurie darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”, kad UAB „Radiolinija“ nuomotos patalpos buvo išnuomotos UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, kad UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ vykdo analogišką veiklą, naudojo UAB „Radiolinija“ priklausiusį prekės ženklą „EFICHIP“, teismas padarė išvadą, jog atsakovai savo veiksmais privedė UAB „Radiolinija“ prie bankroto tyčia. Teismas pažymėjo, kad bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti skirtas skoloms padengti.

12Pasisakydamas dėl atsakovų, kaip įmonės vadovų, civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad atsakovai A. V., B. G. ir J. M. būdami įmonės vadovais ir žinodami, jog įmonė nuo 2009 metais atitiko nemokios įmonės kriterijus, turi pradelstų įsipareigojimų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuosekliais veiksmais įmonės veiklą perkėlė į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, netvarkė UAB „Radiolinija“ buhalterijos, neteikė finansinių dokumentų valstybės įstaigoms, neatsiskaitinėjo su kreditoriais taip privedė įmonę prie bankroto tyčia, dėl ko išaugo UAB „Radiolinija“ skolos, sumažėjo įmonės mokumas, o dėl tokių atsakovų veiksmų atsirado žala tiek BUAB „Radiolinija“, tiek šios įmonės kreditoriams, todėl laikė, jog tuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovams minėtą pareigą savalaikiai įvykdžius, kreditorinių reikalavimų padidėjimo buvo galima išvengti. Jeigu atsakovai būtų laiku įvykdę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolų augimas galimai nedidėtų. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Nustatydamas žalos dydį teismas vadovavosi teismų praktikoje suformuota taisykle, kad turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Atsižvelgęs į tai, kad yra visos būtinos atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje yra patvirtinti BUAB “Radiolinija“ kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 808 616,06 Lt, teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų A. V., B. G. ir J. M. solidariai 808 616,06 Lt žalą. Teismas laikė, jog iš UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” kaip solidaraus atsakovo nėra pagrindo priteisti atsiradusios žalos, nes negali būti nustatytos atsakomybės teisinės sąlygos, kadangi atsakomybės teisinį pagrindą numato įstatymuose atsakovui, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų savalaikis nevykdymas, o ne kitos įmonės analogiškos veiklos vykdymas.

13Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 41687 Lt administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi administratorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio administravimo išlaidas ir to, kad tai yra atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala kreditoriams.

14Atmesdamas reikalavimą perduoti bylą ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms apie UAB „Radiolinija“ vadovų galimai nusikalstamus veiksmus, teismas pažymėjo kad įmonės kreditoriai ir bankroto administratorius yra savarankiški teisinių santykių subjektai, kurie turi teisę patys savo nuožiūra be teismo tarpininkavimo kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas dėl asmenų galimai nusikalstamų veikų įvertinimo baudžiamosios teisės požiūriu.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o konstatavus, kad yra esminiai Civilinio proceso kodekso taisyklių pažeidimai – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teisme reikalinga pateikti papildomus paaiškinimus. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

  1. Teismas, spręsdamas, kad įmonė yra nemoki nuo 2009 metų, pasisakė dėl UAB „Radiolinija“ buvusių vadovų K. A. ir R. S. galimai netinkamo pareigų atlikimo, tačiau neįtraukė jų į bylą trečiaisiais asmenimis.
  2. Pripažindamas BUAB „Radiolinija“ bankrotą tyčiniu, teismas nepagrįstai taikė Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2013-04-18 redakciją, įsigaliojusią 2013-10-01. Pagal LR CK 1, 7 str., civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai atgal negalioja.
  3. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos, neindividualizavo įmonės vadovų atsakomybės priklausomai nuo vadovavimo laikotarpio ir žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio.
  4. Bylos medžiaga rodo, kad įmonė tapo nemoki 2011 metais ir 2012 m. sausio 19 d. šis faktas tapo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą pagrindu. Ieškovas yra pateikęs teismui duomenis, kad UAB „Radiolinija“ būklė pradėjo blogėti nuo 2011 m. sausio mėn. 2009 ir 2010 metais UAB „Radiolinija“ buvo pelningai dirbanti įmonė. Teismo išvada, kad įmonė jau 2009 metais atitiko nemokios įmonės kriterijus, neatitinka nei ieškovo, nei atsakovų , nei trečiojo asmens paaiškinimų dėl įmonės finansinės padėties 2009 metais. Tokios pat aplinkybės nurodomos ir BUAB „Radiolinija“ bankroto byloje.
  5. Kaip ir kiekviena įmonė, taip ir BUAB „Radiolinija“ turėjo įsiskolinimų, tam tikrų sunkumų atsiskaitant su kreditoriais. Kuris nors iš kreditorių ne kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokia byla įmonei nebuvo iškelta. Tai įrodo, kad įmonė buvo moki ir galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus.
  6. Spręsdamas tyčinio bankroto klausimą, teismas turėjo remtis bylos duomenimis, kad įmonės nemokumas prasideda 2010 metais ir vertinti 2010-2011 m. įmonei vadovavusių asmenų – R. S., B. G. ir J. R. veiksmus, jų sudarytus sandorius ir priimtus sprendimus, turinčius įtakos kreditorių interesams.
  7. Aplinkybės, susijusios su dalies UAB „Radiolinija“ darbuotojų perėjimu dirbti į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“, su UAB „Radiolinija“ priklausančio prekės ženklo „EFICHIP“ naudojimu, su patalpų nuomos sutarties nutraukimu ir tų pačių patalpų išnuomojimu UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“ bei šios įmonės veikla, analogiška UAB „Radiolinija“ veiklai, nepagrindžia teismo padarytos išvados apie tyčinį bankrotą, kadangi nėra nurodyti jokie neteisėti ar nenaudingi sandoriai, nekalbama apie vadovų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, dėl ko sumažėtų įmonės turtas, materialiniai ištekliai ar piniginės lėšos. Versle nėra draudžiama sudarinėti sandorius tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų.
  8. Atsakovas A. V. bendrovės direktoriumi buvo nuo 2009-04-02 iki 2009-07-16 (šiuo laikotarpiu jokių įmonės nemokumo požymių nebuvo), o nuo 2011-12-13 nebeturėjo jokių pareigų bendrovei ir neprivalėjo bei absoliučiai negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes nebuvo nei bendrovės kreditorius, nei savininkas, nei administracijos direktorius. Nuo 2011-12-13 bendrovės direktoriaus pareigose dirbo B. G., kuris perėmė visas bendrovės vadovo teises ir pareigas, įskaitant ir pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė būtų nemoki. ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo B. G., tad jis yra atsakingas už šios pareigos nevykdymą. Nuo 2011-12-30 bendrovės vadovu buvo J. M.. Tuo tarpu apeliantas A. V. teismo sprendimu turėjo būti vertinamas kaip netinkamas atsakovas.
  9. Nuo 2010-04-28 bendrovės vadovu tapo trečiasis asmuo – J. R.. Būtent šio asmens vadovavimo metu įmonėje prasidėjo nesklandumai: netvarkomi ir neteikiami buhalteriniai dokumentai, neatsiskaitinėjama su kreditoriais, didėja įsiskolinimai. Šio vadovo veiksmų pasėkoje įmonė pradėjo atitikti nemokios įmonės kriterijus ir tik tuomet atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
  10. Teismo sprendime nėra nustatytų civilinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo taikymo sąlygų – atsakovo A. V. neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltės. Be to, teismui priteisus žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, nėra galimybės atsižvelgti į kaltės laipsnį bei objektyviai įvertinti atsakomybės individualizavimui reikšmingus faktus. Todėl atsakovų civilinės atsakomybės dydis nustatytinas nagrinėjant bylą iš naujo, nes bylą išnagrinėjęs teismas neišsiaiškino ir nenustatė teisingam bei išsamiam bylos išnagrinėjimui teisiškai svarbių aplinkybių.
  11. Teismo sprendime nėra nei vienos iš ĮBĮ 8 str. 4 d. numatytos atsakovo A. V. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. to, kad bendrovė buvo nemoki atsakovui A. V. dar būnant bendrovės direktoriumi, tačiau teismas pripažino jį kaltu dėl tyčinio bankroto ir priteisė nepagrįstą sumą. Atsakovas taip pat negali būti laikomas pažeidusiu ĮBĮ 8 str. 1 d., nes teismas nenustatė, kad būdamas faktiniu bendrovės vadovu, elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai ir neatidžiai, turėdamas pareigą nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Radiolinija“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas“ įgaliotas asmuo V. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

  1. Remiantis tuo, kad įmonės privedimas prie tyčinio bankroto vyko laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-01-29, buvusieji įmonės vadovai K. A. ir R. S. nebuvo traukiami atsakovais, nes įmonės vadovo pareigas vykdė daug anksčiau ir jų veiksmuose nei ieškovas, nei teismas neįžvelgė siekių dėl įmonės privedimo prie bankroto. Be to, ieškovas turi teisę savo nuožiūra patraukti asmenis atsakovais.
  2. Manydamas, kad ankstesnių vadovų veiksmai galėjo sąlygoti tyčinį įmonės bankrotą, apeliantas, būdamas įmonės akcininku galėjo kreiptis į teismą dėl jų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo
  3. Nors iki 2013-04-18 galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje tyčinio bankroto požymiai nebuvo detaliai apibūdinti, tačiau teismų praktikoje jie suformuluoti buvo, o vėliau tik perkelti į įstatymo naują redakciją.
  4. Teismas teisingai nustatė atsakingus asmenis, pasisakė dėl kiekvieno iš vadovų veiksmų ir teisingai nustatęs priežastinį ryšį tarp pasekmių ir buvusių įmonės vadovų veiksmų, pagrįstai konstatavo solidarią jų atsakomybę dėl padarytos žalos atlyginimo.
  5. Turėdamas prievolę dalyvauti teismo posėdžiuose, nes teismas buvo nustatęs jo dalyvavimą būtinu, apeliantas šios prievolės nevykdė. Apeliantas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti ir įrodymus, kuriuos laikė svarbiais šioje byloje, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo, todėl apelianto argumentai, kurių jis nepateikė pirmosios instancijos teismui laikytini iš esmės naujais įrodymais ir negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.
  6. Pažymėtina, kad šiuo metu apelianto turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė UAB „Tomahawk diagnostic technologies“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pasirašė kaip akcininkas, tačiau kai antstolė norėjo areštuoti atsakovo turimas akcijas, UAB „Tomahawk diagnostic technologies“ pateikė antstoliui raštą, kad atsakovas nėra įmonės akcininkas. Tai rodo, kad atsakovas ir toliau atlieka nesąžiningus veiksmus, kuriais siekia išvengti prievolių vykdymo.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

21Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad teisme būtina pateikti papildomus paaiškinimus. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje nebūtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas savo poziciją yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliaciniame skunde.

22Dėl taikytino Įmonių bankroto įstatymo

23Galiojančios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas teisinio reglamentavimo raidą, yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės buvo remiamasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

25Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

26Minėtos ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos, susijusios su tyčinio bankroto samprata, įsigaliojo nuo 2013-10-01, 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, ji taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Taigi, nors bankroto byla BUAB „Radiolinija“ yra iškelta 2012-01-19, o pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2012-07-30, spręsdamas šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pirmosios instancijos teismas jau galėjo ir turėjo vadovautis ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

27Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais jis teigia, kad teismas taikė negaliojantį įstatymą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šioje byloje negali būti taikomos ĮBĮ nuostatos, atsiradusios po 2011 metų, kadangi įmonė tapo nemoki 2011 metais. Įmonei bankroto byla iškelta 2012 m. sausio 19 d. Po šios nutarties įsiteisėjimo įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą ir jos bankroto procesui taikomos ĮBĮ nuostatos, galiojančios atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo metu. Kartu nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, siejami su ĮBĮ nuostatų negaliojimu atgal, kuriais remiantis apeliantas nurodo, jog negalima reikalauti iš asmenų vykdyti pareigas, apie kurias jiems nėra žinoma, nes jas numatantis įstatymas dar nėra priimtas ar įsigaliojęs, kadangi įmonės vadovo ir akcininko pareigos, kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pagrindu teismas gali konstatuoti įmonės bankrotą tyčiniu yra numatytos ne tik Įmonių bankroto įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, 2013-04-18 įstatymo Nr. XII-237 13 straipsnyje yra nurodyta, kad vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos ir toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

28Dėl tyčinio bankroto

29Tyčinio bankroto požymių samprata atskleista ne tik galiojančioje ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje, bet ir, kaip minėta, teismų praktikoje, kuri formavosi iki ĮBĮ pakeitimų priėmimo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Tyčiniu bankrotu ir sąmoningu įmonės bei įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymu kasacinio teismo nuomone, laikytini ir tokie atvejai, kai įmonės pagrindinis akcininkas, žinodamas apie tikrąją įmonės sunkią turtinę bei finansinę padėtį, už žymiai mažesnę kainą, nei to turto įmonėje įsigijimo kaina, perima faktiškai nemokios įmonės likusį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

30Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

31Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

32Taigi, tiek Įmonių bankroto įstatyme, tiek teismų praktikoje yra numatyta pakankamai platus ratas aplinkybių, laikytinų požymiais, kuriuos nustatęs teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, ištyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, turėjo pagrindo pripažinti UAB „Radiolinija“ bankrotą tyčiniu, teisingai konstatavęs, kad blogas įmonės valdymas nulėmė įmonės bankrotą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai pritaikė konkrečią teisės normą, nenurodė aiškaus tyčinio bankroto teisinio pagrindo, nepakankamai pagrindė kai kurias padarytas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šiais aspektais pasisakys.

33Teismas nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Tačiau šis tyčinio bankroto nustatymo pagrindas numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, o tuo tarpu šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio įmonės bankroto pagrindas siejamas su apgaulingai ir (arba) netinkamai tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterine apskaita (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai), dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimu.

34Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus, kad 2009 m. UAB „Radiolinija“ turėjo turto iš viso už 5 042 785 Lt, 2009 m. grynasis įmonės pelnas sudarė 102 917 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 838 868 Lt (b. l. 159-160, t. 2). 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo paskutiniai finansiniai dokumentai, pateikti Juridinių asmenų registrui. Vilniaus apygardos teismui 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi sprendusiam bankroto bylos iškėlimo UAB „Radiolinija“ klausimą civilinėje byloje Nr. 2-7147-178/2014, buvo pateikti 2010 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kuriuose įmonė nurodė turinti 5 651 071 Lt vertės turto, 5 033 484 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir 516 587 Lt pelno (b. l. 162-163, t. 2). Byloje yra 2011-06-06 sudarytas bandomasis įmonės balansas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 (b. l. 156-161, t.1), kuriame nurodyta kad įmonė turi ilgalaikio turto už 116 226,54 Lt ir trumpalaikio turto už 7 393 948,49 Lt (iš viso 7 510 175,03 Lt), per vienerius metus gautinos sumos nurodytos 3 495 452,7 Lt, o mokėtinos – 5 005 716,19 Lt. Byloje taip pat yra kitas, 2011-06-27 sudarytas balansas už tą patį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 (b. l. 172-176, t. 1). Šio balanso duomenimis trumpalaikis įmonės turtas 2010 metais sudarė 7 167 650 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 3 177 893,5 Lt, o mokėtinos – 5 052 125,42 Lt. 2011 m. įmonės finansinė būklė (iki 2011-06-22) matyti tik iš ieškovo – bankroto administratoriaus darbo ataskaitos už laikotarpį nuo 2012-01-29 iki 2012-04-16 (b. l. 165-175, t. 2). Šiame dokumente bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad pagal įmonės finansininkės pateiktą balansą, iki 2011-06-22 įmonė turėjo 99 648,55 Lt vertės ilgalaikio turto ir 9 028 071,99 Lt vertės trumpalaikio turto. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 4 795 995,89 Lt, o mokėtinos – 6 277 247,37 Lt. Ilgalaikio turto vertę (99 648,55 Lt) patvirtina 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpio Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis (b. l. 182-194, t. 1), tačiau abejonių kelia šio dokumento sudarymo data – 2011-06-03, taip pat tai, kad šis dokumentas nepasirašytas. Kitų įmonės finansininkės pateiktų dokumentų, patvirtinančių nurodytus balanso duomenis, byloje nėra. Įvertinus šių finansinių duomenų neišsamumą, nesuderinamumą, taip pat faktą, kad nuo 2010 m. įmonės finansiniai dokumentai neteikiami Juridinių asmenų registrui, darytina išvada, kad įmonėje netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Šią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad įmonės finansinės padėties nuosekliai paaiškinti negalėjo teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. R., laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2011-09-19 buvęs įmonės vadovu. Atsakovas A. V., būdamas faktiniu įmonės vadovu, taip pat nepateikė išsamių paaiškinimų apie tai, kaip buvo organizuojama bendrovės buhalterinė apskaita ir perduoti dokumentai naujiems vadovams. UAB „Sostinės auditoriai“ direktorė nutraukė buhalterinių paslaugų ir konsultacijų sutarties pagrindu teikiamas paslaugas, kadangi UAB „Radiolinija“ netinkamai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, teikė netinkamus, nepasirašytus buhalterinius dokumentus, nebendradarbiavo siekiant pašalinti finansinių dokumentų trūkumus (b. l. 134-152, t. 2). Aplinkybę, jog už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-19 valstybės institucijoms UAB “Radiolinija“ buhalteriniai apskaitos dokumentai nebuvo teikiami patvirtina ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-15 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (4.65)-304-323 (b. l. 153, t. 2). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakovas A. V. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 būdamas UAB „Radiolinija“ vieninteliu akcininku bei faktiniu įmonės vadovu, turėdamas administracinius įgaliojimus savo parašu, kaip UAB „Radiolinija“ technikos direktorius, patvirtino žinomai suklastotus dokumentus, t. y. 2009-01-01 sudarytą įmonės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, ir šiuos žinomai suklastotus finansinės atskaitomybės dokumentus panaudojo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Radiolinija“ 2008 m. ir 2009 m. buhalterinė apskaita nebuvo organizuota taip, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. UAB „Radiolinija“ finansinėje atskaitomybėje už 2008 ir 2009 metus neteisingai atspindėjo bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai leidžia pripažinti BUAB „Radiolinija“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

35Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog įmonė buvo nemoki jau 2009 metais. Įmonės nemokumas yra objektyvi būklė, kai įmonė nebegali (nebegalės) atsiskaityti su kreditoriais – tai suponuoja žinančių įmonės padėtį vadovo ir savininkų teisinę pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Apygardos teismas ištyrė UAB „Radiolinija“ 2009 m. balanso duomenis, kuriais bendrovė tuo metu turėjo turto iš viso už 5 042 785 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 838 868 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jau 2009 m. įmonė buvo nemoki, tačiau jos vadovai (atsakovai), pažeisdami ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina tai, kad vienintelis įrodymas, kurio duomenimis pirmosios instancijos teismas grindė bendrovės nemokumą, – tai bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktas balansas už 2009 finansinius metus. Šiame balanse bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sugrupuoti į mokėtinus per vienerius metus ir po vienerių metų, bendrovės turtas – į ilgalaikį, trumpalaikį ir pinigus bei jų ekvivalentą. Ištyręs balanso duomenis ir jų pagrindu konstatavęs 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų viršijimą bendrovės turto atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nutartyje sprendė apie bendrovės nemokumą, dėl kurio buvęs vadovas (vadovai) turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą rodiklį – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokie duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, neištirti ir nenustatyti, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės nemokumą 2009 metais, o kartu ir su tuo susijusios bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą nevykdymą nėra pakankamai teisiškai pagrįsta. Be to, byloje dėl BUAB „Radiolinija“ nemokumo laikotarpio ginčo nėra, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas teigia, kad įmonės finansinė būklė pradėjo blogėti 2011 metais. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-12-20 nutartimi, kuria buvo spręstas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas, įmonės nemokumas nenustatytas (CPK 179 str. 3 d.).

36Kadangi tyčinis įmonės bankrotas šioje byloje nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teismas plačiau nepasisakys dėl apelianto argumentų, susijusių su įmonės veiklos perkėlimu į kitą atsakovo A. V. įkurtą įmonę UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies“. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir, remdamasis tuo, kad tiek UAB „Radiolinija“, tiek UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” akcininku yra buvęs atsakovas A. V., kad kai kurie darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies”, kad UAB „Radiolinija‘ nuomotos patalpos buvo išnuomotos UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” bei tuo, kad UAB „Tomahawk Diagnostic Technologies” vykdo analogišką veiklą, naudojo UAB „Radiolinija“ priklausiusį prekės ženklą „EFICHIP“, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai savo veiksmais privedė UAB „Radiolinija“ prie bankroto tyčia.

37Dėl žalos atlyginimo

38Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia pasekmes asmenims, atsakingiems už įmonės privedimą prie bankroto. Kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, o bendrovės turto nepakanka patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl žala bendrovei gali būti padaryta ir dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti.

39Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2014).

40Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų žalą bankrutavusiai įmonei, jos dydį nustatė formaliai atsižvelgdamas į bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumą (808 616, 06 Lt), nors pareiškimą dėl tyčinio bankroto pripažinimo ir žalos priteisimo pateikusi bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas“ įgaliota atstovė V. V. nurodė, kad bankroto administratoriui yra perduotas 480 000 Lt balansinės vertės turtas, kurio likvidacinė vertė nustatyta 90 000 Lt. Teismas neįvertino, kad iš šio turto taip pat bus tenkinami BUAB „Radiolinija“ kreditorių reikalavimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame pareiškime ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovų subsidiariai (b. l. 1-5, t. 1), o patikslinto pareiškimo, kuriame, sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, prašoma žalą iš atsakovų priteisti solidariai, bylos medžiagoje apskritai nėra.

41Teismas neišsiaiškino aplinkybių apie 2011-06-22 UAB „Radiolinija“ turėtą 9 307 720,54 Lt turtą, nors pripažino, kad įmonei 2012-01-19 iškėlus bankroto bylą, turtas per 7 mėn. sumažėjo daugiau kaip 10 kartų. Teismas šioje byloje 2013 m. spalio 18 d. nutartimi (b. l. 66-67, t. 2) atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiūlydamas ieškovui pakartotinai pateikti įmonės 2010-01-01 – 2010-12-31 balansą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius, jog didžioji dalis įmonės turto yra paslėpta, sugadinta, perleista tretiesiems asmenims, taip pat duomenis, jog BUAB „Radiolinija“ buvo atsiskaitoma su pirmenybės teisės neturinčiais kreditoriais bei, ar minimu laikotarpiu buvo sudarinėjami sandoriai su kitomis įmonėmis. Tačiau teismui aiškiai nesuformulavus pasiūlymo dėl pateiktų duomenų patikslinimo, ieškovas ir po to nepateikė į bylą įmonės finansininkės pateiktų pirminių duomenų, kurių pagrindu buvo sudarytas bankroto administratoriaus darbo ataskaitoje nurodytas įmonės 2011-06-22 balansas (b. l. 172-173, t. 2).

42Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – neteisėtus veiksmus (CK 6.263 str.), įmonei padarytą žalą iš esmės siejo su įmonės vadovui ĮBĮ numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.) nevykdymu. Teismas neįvertino, kad su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nustatant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovų valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovų įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, teismo patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paminėjo šią teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, kad žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, o nustatant žalos dydį turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011), tačiau nustatydamas žalos dydį ja nesivadovavo. Konkretų žalos dydį, kaip ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, galima nustatyti, tik pirmiausia nustačius konkretų momentą, nuo kada vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2014).

43Šioje byloje konstatavus, kad įmonės nemokumas 2009 metais nustatytas nepagrįstai, liko nenustatytas konkretus momentas, nuo kurio įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo. Vadinasi, teismas neištyrė, neanalizavo ir nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių visa reikiama apimtimi, neindividualizavo atsakovų atsakomybės ir nepagrįstai priteisė iš atsakovų solidariai 808 616, 06 Lt dydžio žalą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Be to, nėra duomenų, kad teismas būtų nustatęs atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas kitais teisiniais pagrindais (CK 2.87 str. 7 d.).

44Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonės akcininko ir vadovo (vadovų) civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atsiradimo fakto ir dydžio nustatymą, bei kad teismo išvados, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų 808 616, 06 Lt nuostolių, neatitinka teisėtumo, pagrįstumo ir įrodymų vertinimo reikalavimų. Teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas bei nėra pagrįstos visapusišku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl konstatuojama, kad šioje dalyje neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

45Pirmiau nustatyti trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir žalos priteisimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

46Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis dėl BUAB „Radiolinija“ bankroto pripažinimo tyčiniu paliktina nepakeista, o dalis dėl žalos priteisimo naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.)

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Bylos dalį grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.). Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje, kuomet bus aiškus patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (CPK 270 str. 5 d. 3 p.).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50

  1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kurioje nutarta:

51„Priteisti iš atsakovų A. V. (asmens kodas ( - ) B. G. (asmens kodas ( - ) ir J. M. (asmens kodas ( - ) solidariai 808 616,06 Lt (aštuonis šimtus aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiolika litų ir šešis centus) žalos, 3517 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septyniolika litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pareiškėjo BUAB „Radiolinija“ (įmonės kodas 224345590) naudai.

52Priteisti iš atsakovų A. V. (asmens kodas ( - ) B. G. (asmens kodas ( - ) ir J. M. (asmens kodas ( - ) solidariai 6182 Lt (šešis tūkstančius aštuoniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 64,80 Lt (šešiasdešimt keturis litus ir aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.“

53ir grąžinti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

  1. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Radiolinija“... 6. Ieškovas BUAB „Radiolinija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas iš VĮ Registrų centro išrašo nustatė, jog UAB „Radiolinija“... 10. Iš 2011-01-01 – 2011-12-31 UAB „Radiolinija“ ilgalaikio turto... 11. Teismas taip pat nustatė, kad dalis UAB „Radiolinija“ darbuotojų perėjo... 12. Pasisakydamas dėl atsakovų, kaip įmonės vadovų, civilinės atsakomybės... 13. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 41687 Lt... 14. Atmesdamas reikalavimą perduoti bylą ikiteisminį tyrimą atliekančioms... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Radiolinija“ bankroto... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 21. Apeliantas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio... 22. Dėl taikytino Įmonių bankroto įstatymo... 23. Galiojančios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ)... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas teisinio reglamentavimo raidą,... 25. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 26. Minėtos ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos, susijusios su tyčinio bankroto... 27. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais jis teigia, kad... 28. Dėl tyčinio bankroto ... 29. Tyčinio bankroto požymių samprata atskleista ne tik galiojančioje ĮBĮ 20... 30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 31. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 32. Taigi, tiek Įmonių bankroto įstatyme, tiek teismų praktikoje yra numatyta... 33. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas... 34. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus, kad... 35. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo... 36. Kadangi tyčinis įmonės bankrotas šioje byloje nustatytas ĮBĮ 20... 37. Dėl žalos atlyginimo ... 38. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia pasekmes asmenims,... 39. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus... 40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš... 41. Teismas neišsiaiškino aplinkybių apie 2011-06-22 UAB „Radiolinija“... 42. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų civilinės atsakomybės... 43. Šioje byloje konstatavus, kad įmonės nemokumas 2009 metais nustatytas... 44. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 45. Pirmiau nustatyti trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos... 46. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Bylos dalį grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo,... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50.
  1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d.... 51. „Priteisti iš atsakovų A. V. (asmens kodas ( - ) B. G. (asmens kodas ( - )... 52. Priteisti iš atsakovų A. V. (asmens kodas ( - ) B. G. (asmens kodas ( - ) ir... 53. ir grąžinti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš...