Byla 2-1211-938/2014
Dėl sandorio pažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant: ieškovei A. Š., ieškovės atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui, atsakovams A. Š., A. D., atsakovų atstovui advokatui Antanui Jarašiui, trečiajam asmeniui B. D., nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei L. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. D., tretiesiems asmenims B. D., ( - ) notaro biuro notarei L. P. dėl sandorio pažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir

Nustatė

3Ieškovė A. Š. prašo: pripažinti 2013-12-19 dovanojimo sutartį Nr. LP-4849, pagal kurią A. Š. dovanojo 10/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.), kurios vertė 1000 Lt, A. D., pirkimo – pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei A. Š. pirkėjos teises ir pareigas pagal 2013-12-19 pirkimo sutartį ir nustatyti, kad A. Š. pardavė, o A. Š. pirko 10/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.), 10/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.) už 1000 litų bei priteisti iš atsakovės šią pinigų sumą atsakovui A. D.; be to, prašo perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014-03-31 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. O-1255, ir nustatyti, kad A. Š. pardavė, o A. Š. pirko 30/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.) už 20 500 litų ir šią sumą pinigų priteisti iš ieškovės atsakovui A. D.; taip pat prašo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4Patikslintame ieškinyje nurodė, kad žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 33,3500 ha, ieškovė ir atsakovas A. Š. valdė bendrosios nuosavybės teise, atitinkamai po 1000/3335 ir 2335/3335 dalį. 2014-03-25 ieškovė gavo atsakovo A. Š. parengtą žemės sklypo planelį, kuriame pažymėta atsakovo A. Š. siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka, kurioje buvo pažymėta, kad šio žemės sklypo dalimi C (plotas 0,5 ha), kuri yra prie ežero, naudosis dar vienas šio žemės sklypo savininkas A. D., tokiu būdu ieškovei tapo žinoma apie atsiradusį naują sklypo savininką. Ieškovei ėmusis aiškintis naujojo savininko atsiradimo bendrojoje nuosavybėje aplinkybes, paaiškėjo, kad ( - ) notaro biure 2013-12-19 buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. LP-4849, pagal kurią A. Š. dovanojo 10/667 dalį minėto žemės sklypo, kurios vertė 1000 Lt. Sudaryti dovanojimo sutarties dovanotojas atsakovas A. Š. neturėjo jokio pagrindo, kadangi atsakovai nėra šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat jie nėra saistomi jokiais kito pobūdžio glaudžiais tarpusavio ryšiais, o atsakovo A. Š. turtinė padėtis nesuderinama su faktu, kad nuosavybės teise priklausantį turtą šis perleistų neatlygintinai. Tuo tarpu atsakovas A. D. supirkinėja žemės sklypus, esančius tame pačiame rajone, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas – jis turi net 10 sklypų ( - ) k. bei 13 sklypų gretimuose kaimuose, o kai kurie sklypai buvo įsigyti panašiu metu, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas. Todėl mano, kad atsakovai faktiškai sudarė žemės sklypo 10/667 dalies pirkimo-pardavimo sandorį, tokiu būdu apeidami įstatymą, dėl ko ieškovė negalėjo pasinaudoti įstatymo numatyta jos kaip bendrasavininkės pirmenybės teise įsigyjant atsakovo žemės sklypo dalį, esančią jųdviejų bendrojoje nuosavybėje. Be to, jau pateikus ieškinį teismui, ieškovė iš VĮ Registro centras Nekilnojamojo turto registro gavo duomenis, kad 2014-03-31 tarp atsakovų buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. O-1255, kuria A. Š. pardavė A. D. 30/667 dalį to paties žemės sklypo už 20 500 litų ir ši dalis sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip bendra sutuoktinių A. D. ir B. D. nuosavybė, todėl buvo teikiamas patikslintas ieškinys. Pastarosios pirkimo – pardavimo sutarties tarp atsakovų sudarymas tik sustiprina ieškovės įsitikinimą dėl atsakovų nesąžiningumo, t.y. pirmojo jų sudaryto sandorio apsimestinio pobūdžio, nuslepiant tikruosius šalių ketinimus bei faktiškai įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį. Abi tarp atsakovų sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios, atsakovų sudaryta 2014-03-31 pirkimo – pardavimo sutartis laikytina išvestine iš 2013-12-19 sudaryto apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl pastarąjį teismui pripažinus pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovei perkėlus pirkėjos teises ir pareigas pagal šį sandorį, vadovaujantis tais pačiais motyvais, spręstinas klausimas ir dėl 2014-03-31 pirkimo-pardavimo sandorio, t.y. pirkėjos teisės ir pareigos pagal šį sandorį turi būti perkeltos ieškovei, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui A. D. abiejose sutartyse nurodytas pinigų sumas.

5Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad ji atsakovo A. D. nepažįsta ir šią pavardę pirmą kartą išgirdo iš savo dėdės atsakovo A. Š., kuomet šis 2013 m. gruodžio mėn. jai paskambino telefonu ir pasakė, kad tam žmogui nori parduoti paežerę. Ji nesutiko skubotai parduoti, tad A. Š. jai pasakė, kad savo žemes jis parduos. Šio pokalbio metu A. Š. jai nesakė apie jokį skendimą, apie tai nebuvo kalbama ir giminėje. Iki tol jos santykiai su atsakovu A. Š. buvo puikūs, jie niekuomet nebuvo susipykę, ji nuo 6 m. augo pastarojo tėvų namuose šalia jo. Ten ji gyveno iki 1996 m., kuomet jau A. Š. ten nebegyveno. Ji tikrai žino su kuo A. Š. tėvai bendravo, tarp jų D. tikrai nebuvo. Tos žemės yra jos senelio tėvų. Jos seneliai, t.y. A. Š. tėvai tose apylinkėse nėra gyvenę, jie gyveno Kaune. Kiek jai žinoma, A. Š. pomėgis yra piešti, o ne žvejoti.

6Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, atsakovų atsiliepimuose į ieškinius nurodytą atsakovo A. Š. skendimo istoriją laiko akivaizdžiai išgalvota, kuria siekiama sukurti nesamą motyvą dovanojimo sutarties sudarymui pateisinti, ir ieškinį prašė tenkinti.

7Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra jo brolio G. Š., su kuriuo jų santykiai visada buvo geri, dukra. Jo manymu, ieškovė tikrųjų sandorio aplinkybių, t.y. jo ir D. šeimų santykių nežino, todėl pateikė ieškinį, jį grįsdama vien faktinėmis aplinkybėmis – notarės patvirtintomis sutartimis ir sandorių įregistravimo viešajame registre faktais. Sudarydamas ginčijamą 2013-12-19 dovanojimo sutartį jis, kaip žemės sklypo savininkas, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, o žemės sklypo bendrasavininkės ieškovės A. Š. turtinių teisių nepažeidė – jos sklypas nesumažėjo, vieta nepablogėjo. Jo manymu, ieškovė, sužinojusi, kad dovanoto turto vertė sutartyje nurodyta tik 1000 Lt, nutarė pasipelnyti – 0,5 ha žemės sklypą įsigyti nerealia, žymiai mažesne kaina. Jo ir atsakovo A. D. tėvai buvo kaimynai, abi šeimos turėjo žemės ir artimai bendravo, jų žemes paveldėjo jie – atsakovai. Po Nepriklausomybės atkūrimo jis susipažino su A. D. ir susidraugavo. A. D. sodyba ir žemė yra šalia jo žemės sklypo. A. D. priklausantis visas ežeras ribojasi su jo žemės sklypu. Jis yra žvejys mėgėjas, o A. D. nesavanaudiškai jam leidžia ežere žvejoti, savaitgaliais šio sodyboje su šeima poilsiauja. A. D. šeima užaugina jo šeimai daržovių, parduoda ir sveikai užaugintų gyvulių mėsos. Jis turi sveikatos problemų, susijusių u širdimi. 2013 m. gegužės 4 d. žvejojant ant ( - ) ežero kranto jam staiga sutriko širdies darbas, nualpo ir įkrito į vandenį. Kaip paaiškėjo, iš vandens jį ištraukė ir atgaivino – išgelbėjo gyvybę netoliese buvęs A. D., kuris kartu su kaimynu R. parsivedė jį į namus. Atgavęs sąmonę, jis matė ir kitą priėjusį vyriškį, kaip jam papasakojo A. D., iš Kauno atvykusį kitą žveją. Nuo to laiko jų ir jų šeimų santykiai tapo dar artimesni. Norėdamas atsidėkoti už gyvybės išgelbėjimą, žinodamas, kad A. D. iš jo pinigų nepaims, 2013 m. rudenį pasisiūlė šiam padovanoti nedidelę dalį – 0,5 ha žemės sklypo, nes jis dėl silpnos sveikatos pats žemės nedirba, ją nuomoja, o A. D. sutiko tokią dovaną priimti, juolab, kad jų žemės ribojasi. Preliminariai sutvarkęs dovanojimo dokumentus, 2013-12-19 jis pakvietė A. D. į Kėdainių rajono 3-iąjį notaro biurą, kuriame ir buvo sudaryta 10/667 dalių (0,5 ha) žemės sklypo dovanojimo sutartis. Sutarties sudarymo išlaidas, atsidėkodamas už dovaną, pasisiūlė apmokėti A. D., o kad reikėtų mokėti mažesnį mokestį, nurodė simbolinę žemės sklypo kainą – 1000 Lt. Šie faktiniai duomenys paneigia ieškinyje įvardijamus motyvus dėl neva apsimestinio sandorio sudarymo. Jo 1 ha žemės sklypo vertė šiuo metu yra apie 15000 Lt, ką pripažįsta ir ieškovė, sutinkanti už 1,5 ha sumokėti 20 500 Lt. Jei jis būtų norėjęs sudaryti apsimestinį sandorį, t.y. šiuo sandoriu pridengti pirkimo – pardavimo sandorį, būtų nurodęs žymiai didesnę kainą, kad ieškovei nekiltų noras tą sklypo dalį „atpirkti“. Kadangi ieškovė gyvena Kaune, žemės ūkis jai nėra nei pragyvenimo šaltinis, nei verslas, parduoti žemės jo neprašė, į jo pasiūlymą atsidalinti sklypus, kur jai priklausytino sklypo dalis taip pat ribojasi su ežeru, atsakymo nedavė, priežasčių padovanoti jai žemės sklypą ar jos dalį jis neturi. Tad 2014-03-31 jis visiškai teisėtai, A. D. pasiūlius už maždaug 20000 Lt įsigyti žemės, o jam tuo metu kaip tik prireikus pinigų, nes su sutuoktine R. Š. kaip tik buvo nusprendę pirkti patalpą, kurioje galėtų prekiauti savo pagamintais, A. D. pardavė 1,5 ha to paties žemės sklypo dalį už realią, kadangi šis sandoris atlygintinis, 20500 Lt kainą ir pinigus gavo. Preliminariai sutarus dėl žemės pardavimo ir paruošus sklypo atidalinimo tarp bendrasavininkių planą, jį 2014-03-25 įteikė ieškovei, tuo dovanojimo sutartį ir faktinę padėtį dar kartą išviešino. Sužinojusi apie dovanojimo sutartį ir pasiūlymą, ieškovė skubos tvarka kreipėsi į teismą, o atsakymų dėl sklypų atidalinimų oficialiai nepateikė.

8Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis su ieškove po mamos mirties penkerius metus nebendravo, o tose apylinkėse jis su daug kuo bendravo, nors ten ir negyvena. 2013-05-04 apie 12 val. nuvyko žvejoti pas A. D., kur jį nuvežė sūnus. Prie ežero buvo apie 13 val. Aplink buvo nepažįstamų žvejų, jis žvejojo antrame ežere, fermos pusėje, gale. Tuo metu A. D. dirbo lauką, buvo priėjęs prie jo pažiūrėti. Jis užmetė meškerę. Jam susvaigo galva ir jis prarado sąmonę. Kuomet atgavo sąmonę, ant kranto šalia jo buvo A. D. ir darbininkas. Tuomet pas gydytojus nesikreipė, grįžo namo apie 15 val., po to žmona iškvietė greitąją, jis neatsimena, kada buvo klinikose (2014-09-17 teismo posėdyje, dar nesusipažinęs su ieškovo atstovo iš gydymo įstaigos pateikta informacija, patikslino, kad jis žvejojo 2014-05-03, o į klinikas buvo nuvežtas sekančią dieną). Jis nei ieškovės, nei savo brolio neinformavo nei apie ligą, nei apie skendimą. Taip pat jis neinformavo ieškovės, kad ketina dovanoti žemes. Jis su ieškove nebendravo. Taip atsidėkoti A. D. nusprendė abu su žmona.

9Atsakovas A. D. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ir A. Š. tėvai buvo kaimynai, abi šeimos turėjo žemės ir artimai bendravo. Ieškovės močiutė, t.y. atsakovo A. Š. mama, bendravo su jo tėvu. Tėvų žemes paveldėjo jie – atsakovai. Jie susitiko 1991 m., ėmė bendrauti, nuo 1995 m. ėmė lakytis vieni pas kitus. Š. atvažiuodavo per vasarą kokius 3 kartus. A. Š. yra žvejys, tad šiam leidžia žvejoti jam priklausančiame ( - ) ežere, kuris ribojasi su jo žeme. 2013 m. pavasarį, gegužės pradžioje, A. Š. atvyko pažvejoti. Tuo metu jis kartu su darbininku R. Š. netoliese laukuose sėjo vasarinius kviečius. Jam priėjus prie A. Š. ir su juo bekalbant, A. Š. pasidarė bloga ir jis įkrito į pelkę, dumblą. Jis puolė A. Š. gelbėti, atbėgo R. ir jie ištempė A. Š. už pažastų. Prie jų priėjo kitas ežere žvejojęs žmogus V. B.. Norėjo kviesti greitąją, bet A. Š. atsigavus, jį kartu su R. Š. parvedė į savo maždaug už 700 m. esančią sodybą, kur tuo metu buvo A. Š. atvežęs jo sūnus. A. Š. persirengė ir neužilgo išvažiavo. Buvo pietų metas. Darbininkas grįžo atgal į laukus. Jis ūkininkauja nuo 2004-01-19, deklaruoja 103,48 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Jis iš A. Š. žemės nesinuomojo. Nuo to laiko jo šeimos ir A. Š. šeimos santykiai tapo dar artimesni. Norėdamas atsidėkoti už išgelbėtą gyvybę 2013 m. rudenį A. Š. jam pasisiūlė padovanoti bent kiek tai žemės. Jis tokią dovaną sutiko priimti, nes pinigų iš A. Š. tikrai nebūtų ėmęs. Be to, jam tokia dovana naudinga, nes A. Š. žemės sklypas ribojasi su jo. A. Š. 2013-12-19 jį pakvietė į Kėdainių rajono 3-iąjį notaro biurą, sakydamas, kad paruošti dokumentai dėl 10/667 dalių (0,5 ha) žemės sklypo dovanojimo. Jis pasisiūlė apmokėti sutarties sudarymo išlaidas, o kad reikėtų mokėti mažesnį mokestį, sutartyje buvo nurodyta simbolinė žemės sklypo kaina – 1000 Lt. Jam priklauso ( - ) ežeras, prie kurio jis iki dovanojimo sutarties sudarymo turėjo priėjimą iš visų trijų pusių, tad jam priėjimo nereikėjo. Kadangi žemės ūkis, žemės dirbimas, tuo pačiu – ir žemės sklypų pirkimas, jų kainos yra jo verslas, todėl, jei jis būtų norėjęs sudaryti įstatymui prieštaraujantį sandorį, jį būtų sudaręs ieškovei nepalankiomis sąlygomis, t.y. būtų sutartyje nurodę žymiai didesnę kainą, pvz. 10 000 Lt. Kiek jam žinoma, A. Š. R. Š. už išgelbėjimą niekaip neatsilygino, nes šiam žemės nereikia. Apie tai, kad A. Š. su ieškove yra žemės bendrasavininkiai sužinojo tik po dovanojimo sandorio sudarymo. 2014 m. pavasarį, sužinojęs iš A. Š., kad šiam baigiasi žemės nuomos sutartis su ( - ) žemės ūkio bendrove 2015 m. ir kad sutartį nutraukti šis turi teisę įspėjęs nuomininkę prieš darbų pradžią sekančių metų derliui, jo šeimai kaip tik tuo metu turint apie 20000 Lt laisvų lėšų, jie susitarė, kad A. Š. jam parduos tokią sumą atitinkančią dalį žemės sklypo, sutarė, kad 1,5 ha žemės sklypą A. Š. jam parduos už 20500 Lt. 2014-03-31 pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis, todėl sutartyje ir nurodė bei jis A. Š. sumokėjo realią žemės sklypo kainą.

10Atsakovų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodytais argumentais.

11Trečiasis asmuo B. D. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jų šeima bendrauja su atsakovo A. Š. šeima senokai. Pas juos maždaug kartą per mėnesį atvažiuoja A. Š., kartais atvažiuoja ir jo žmona. Tądien A. Š. atvežė jo sūnus pažvejoti į ( - ) ežerą. Sūnus liko jų namuose. Ji taip pat buvo namie, kai A. Š. parvedė jos vyras ir darbininkas R. Š.. Jie buvo dumblini, strese, papasakojo, kad A. Š. pasidarė blogai, jis įkrito į ežero dumblą, o vyras jį ištraukė. A. Š. išvažiavo iš jų namų apie vidurdienį. Kuomet A. Š. atsidėkodamas nusprendė jos vyrui padovanoti dalį žemės, ji pasiūlė notarę. Ji tvarko daugelį reikalų, išduoda leidimus žvejoti.

12Trečiasis asmuo notarė L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pateiktą ieškinį atmesti (I t., b.l. 150).

13Ieškinys atmestinas.

14Nustatyta, kad iki 2013-12-19 žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 33,3500 ha, ieškovė A. Š. ir atsakovas A. Š. valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai ieškovė pagal 2010-01-21 dovanojimo sutartį Nr. 164 1000/3335 dalį, o atsakovas A. Š. pagal 2009-06-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RI-3109 bei 2009-06-05 paveldėto turto pasidalinimo sutartį Nr. IR-3111 2335/3335 dalį, turto dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo atidalintos, nebuvo nustatyta ir naudojimosi tvarka (I t., b.l. 10-12). Ieškovės ir atsakovo A. Š. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė A. Š. yra atsakovo brolio G. Š. dukra. ( - ) notaro biure 2013-12-19 buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. LP-4849, pagal kurią atsakovas A. Š. dovanojo 10/667 dalį šio žemės sklypo, sutartyje nurodydamas dovanojamos dalies vertę - 1000 Lt; Nekilnojamojo turto registre įrašas galioja nuo 2013-12-23 (I t., b.l. 10-12, 16-21). 2014-03-25 ieškovei atsakovas A. Š. pateikė žemės sklypo planą su jo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka: žemės sklypo dalimi A (plotas 22,85 ha) naudosis savininkas A. Š., žemės sklypo dalimi B (plotas 10,00 ha) naudosis A. Š., žemės sklypo dalimi C (plotas 0,5 ha) naudosis savininkas A. D. (I t., b.l. 9). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad tik tuomet jai tapo žinoma apie tarp bendrasavininkio atsakovo A. Š. ir atsakovo A. D. sudarytą dovanojimo sandorį. Atsakovas A. Š. teismui patvirtino, kad apie ketinamą sudaryti bei sudarytą dovanojimo sandorį jis ieškovės neinformavo, o atsakovas A. D. nurodė, kad apie bendrasavininkę ieškovę sužinojo tik po dovanojimo sandorio sudarymo, kuomet tapo žemės sklypo bendrasavininku. 2014-03-31 atsakovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. O-1255, kuria A. Š. pardavė A. D. 30/667 dalį to paties žemės sklypo už 20 500 litų, ši dalis sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip bendra sutuoktinių A. D. ir B. D. nuosavybė (I t., b.l. 50-51, 77-81).

15Ieškovės teigimu, 2013-12-19 tarp atsakovų A. Š. ir A. D. sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinė, kadangi neatitinka šalių tikrosios valios, dengianti tikrąjį pirkimo – pardavimo sandorį, taip pažeidžiant jos, kaip bendraturtės pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovų sudaryto dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, siekiant juo pridengti pirkimo – pardavimo sandorį (CK 1.87 straipsnio 1 dalis) ir iš to išplaukiančios CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį pažeidimo.

16CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. Vienas įstatymų nustatytų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumų yra aptartas CK 4.79 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pirmenybės teisė pagal nurodytą teisės normą galioja pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui ir netaikoma kitais turto dalies perleidimo (pavyzdžiui, dovanojimo ar mainų) atvejais. Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, taip pat pasirinkti ar jis pageidauja gauti atlygį už perleidžiamą daiktą ir kokį atlygį jis pageidauja gauti, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Bendraturtis, manydamas, kad dovanojimo ar kita turto perleidimo sutartis sudaryta, siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį ir taip išvengti CK 4.79 straipsnyje nustatytų bendrosios dalies perleidimo ribojimų, gali kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti sandorį apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius (CK 4.79 straipsnis). Pripažinus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestinė, t.y. realiai pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine dovanojimo sutartimi, ji gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutartį nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartimi, taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos.

17Nagrinėjamoje byloje ieškovė CK 1.87 pagrindu prašo pripažinti apsimestine 2013-12-19 dovanojimo sutartį, kuria, siekiant apeiti CK 4.79 str. nustatytą pareigą buvo pridengtas tikrasis tarp atsakovų sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad sudaryti dovanojimo sutarties dovanotojas atsakovas A. Š. neturėjo jokio pagrindo, kadangi atsakovai nėra šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat jie nėra saistomi jokiais kito pobūdžio glaudžiais tarpusavio ryšiais, o atsakovo A. Š. turtinė padėtis nesuderinama su faktu, kad nuosavybės teise priklausantį turtą šis perleistų neatlygintinai (I t., b.l. 34), kai tuo tarpu atsakovas A. D. supirkinėja žemės sklypus, esančius tame pačiame rajone, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas – jis turi net 10 sklypų ( - ) k. bei 13 sklypų gretimuose kaimuose, o kai kurie sklypai buvo įsigyti panašiu metu, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas (I t., b.l. 22-33), pagal atsakovo A. Š. ieškovei pateiktą žemės sklypo planelį matyti, kad atsakovui A. D. perleistos žemės sklypo dalies vieta numatyta prie pat ežero (I t., b.l. 9), nepranešimas kitam bendraturčiui – ieškovei apie ketinimą perleisti dalį bendro turto, 2014-03-31 tarp atsakovų sudaryta to paties žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis.

18Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia, tikrieji jų ketinimai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

19Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193 – 6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011; kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Minėta, kad sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu. Tikrąją šalių valią galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas.

20Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

21Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to, būdamas nepriklausomas ir nešališkas, teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą. Dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

22Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai nėra giminaičiai, ieškovė nurodė, jog atsakovai nėra saistomi jokiais glaudžiais tarpusavio ryšiais, tačiau atsakovai nuosekliai tiek atsiliepimuose į ieškinį (I t., b.l. 89-91, 99-101), tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad jie bendrauja nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nes jie yra paveldėję savo tėvų šalia esančias žemes, jie bendrauja šeimomis, t.y. A. Š. vienas, o kartais ir su sutuoktine, atvažiuoja pas ūkininkaujantį A. D., kurio ežere žvejoja, A. D. jiems užaugina ekologiškų daržovių, parduoda sveikai užaugintos mėsos. Kad šeimos bendrauja patvirtino ir atsakovų sutuoktinės liudytoja R. Š. bei trečiasis asmuo B. D.. Atsakovas A. Š. nurodė, kad su ieškove po mamos mirties jau penkerius metus nebendrauja, tai patvirtino ir liudytoja R. Š., nurodydama, kad jie su Š. nebendrauja. Atsakovas A. D. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimą teismui nurodė, jog jis ūkininkauja nuo 2004-01-19, deklaruoja 103,48 ha nuosavos ir nuomojamos žemės, jam nuosavybės teise priklauso Kėdainių r., ( - ) k. esantis ežeras, prie kurio jis turėjo priėjimą dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, jo žemės sklypas ribojasi su atsakovo A. Š. žemės sklypu, kas matyti ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų (I t., b.l. 9, 103-110). Atsakovai iki dovanojimo sutarties sudarymo jokių turtinių santykių neturėjo, juos siejo tik draugystė. Abu atsakovai nurodė, kad atsakovas A. Š. nusprendė padovanoti atsakovui A. D. nedidelę dalį (0,5 ha) iš jam priklausančio daugiau kaip 23 ha žemės sklypo kaip padėką už išgelbėtą gyvybę, t.y. kuomet 2013-05-03 jam žvejojant ( - ) ežere pasidarė blogai su sveikata, jis nualpo ir įkrito į vandenį, iš kur jį ištraukė netoliese laukuose dirbęs A. D. bei darbininkas R. Š.. Šią aplinkybę teismui patvirtino trečiasis asmuo B. D., liudytojai R. Š., R. Š., tuo metu ežere žvejojęs ir įvykį matęs liudytojas V. B. bei atsakovo sūnus liudytojas A. Š.. Kad atsakovas serga širdies ligomis ir 2013-05-04 12.10 val. buvo atvežtas į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl širdies sutrikimų, iš kur buvo nukreiptas į Kauno klinikinę ligoninę patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys, pateikti atsakovo iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, bei ieškovės atstovo iniciatyva išreikalauti duomenys iš LSMUL Kauno klinikų (I t., b.l. 94-95, 152-155). Ieškovės atstovas skendimo fakto nebuvimą įrodinėjo tuo, kad atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį bei vieno posėdžio metu nurodė, jog jis žvejojo ( - ) ežere 2013-05-04 apie pietus ir į ligoninę vyko tą pačią dieną, tokį faktą tvirtino ir jo sutuoktinė R. Š., dėl ko neatitinka atsakovo atvežimo į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių laikas, tačiau, atsakovui A. Š. dar nežinant ieškovo pateiktų duomenų iš gydymo įstaigos turinio (ieškovui šiuos duomenis posėdžio pradžioje pateikus, tačiau atsakovui juos užvertus ir paprašius patikslinti ankstesniame posėdyje nurodytas aplinkybes), jis patikslino, kad įvykis ( - ) ežere buvo 2013-05-03, o į ligoninę jis buvo nuvežtas kitą dieną, kai jam vėl pablogėjo sveikata, ką teismui patikslino ir jo sutuoktinė liudytoja R. Š., nurodydama, kad ji dėl anksčiau nurodytos vyro buvimo ( - ) ežere datos galėjo suklysti, nes jai atsiminti visus įvykius yra sunku, nurodė, kad A. Š. tankiai tenka kviesti gydytoją, tad jai įsiminė 4 d., kuomet jam teko kviesti greitąją pagalbą, o tą dieną, kuomet jis grįžo iš žvejybos, ji pati davė jam vaistų, todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo A. Š. sveikatos būklę, liudytojos R. Š. sveikatą bei susirgimus (II t., b.l. 12-13), į tai, kad įvykis buvo prieš daugiau nei metus laiko, daro išvadą, kad atsakovas ir liudytoja duodami paaiškinimus dėl nurodytų įvykio detalių galėjo sąžiningai suklysti, kas iš esmės nepaneigia tokį įvykį buvus, juolab, kad šį faktą, kaip jau minėta, patvirtino ne tik atsakovas A. D., trečiasis asmuo B. D., liudytojai – atsakovo A. Š. sūnus, bet ir visiškai svetimas toje vietoje žvejojęs ir matęs įvykį asmuo V. B.. Be to, visi betarpiškai šio įvykio vietoje buvę asmenys teismo posėdžio metu planelyje nurodė tą pačią vietą, kurioje atsakovas A. Š. žvejojo. Ta aplinkybė, kad ieškovei, su kuria atsakovas A. Š. nebendrauja, apie šį įvykį nepasakojo ir ieškovei apie tai nebuvo žinoma, nepaneigia tokį faktą buvus. Atsakovų, trečiojo asmens B. D. ir liudytojos R. Š. paaiškinimais, po minėto įvykio šeimos dar labiau susidraugavo, o atsakovas A. Š. jausdamas dėkingumą atsakovui A. D. už išgelbėtą gyvybę, pasitaręs su sutuoktine R. Š. nusprendė A. D. atsidėkoti padovanodamas nedidelę dalį iš turimos žemės dalies, nes pinigų neturėjo, be to, žinojo, kad A. D. pinigų iš jų neims, o tokia dovana ūkininkaujančiam atsakovui A. D. yra naudinga, juolab, kad ribojasi su šio žemės sklypu, atsakovas A. D. tokią dovaną sutiko priimti, nurodydamas, kad ši jam vertinga ir naudinga, todėl 2013-12-19 Kėdainių rajono 3-iajame notaro biure atsakovai ir sudarė žemės sklypo dalies (0,5 ha) dovanojimo sutartį, nurodydami simbolinę dovanos vertę 1000 Lt (I t., b.l. 16-21), nes kaip matyti iš 2014-04-31 tarp šalių sudarytos žemės sklypo jau pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovas A. Š. 1,5 ha dalį to paties žemės sklypo atsakovui A. D. pardavė už 20500 Lt rinkos kainą (I t., b.l. 77-78). Nurodytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti 2013-12-19 sutarties sudarymo metu buvus atsakovo valią neatlygintinai atsakovui A. D. perleisti nuosavybės teisę į 10/667 dalį iš jam priklausančio sklypo dalies, t.y. jo valią sudaryti dovanojimo sutartį, kurios sudarymui turėjo motyvą. Ieškovė ieškinyje nenurodė, tačiau teismo posėdžio metu teismui teigė, kad atsakovas 2013 m. gruodžio mėnesį jai skambino telefonu ir sakė, kad nori parduoti paežerę, ji nesutiko, tačiau minėtos aplinkybės be ieškovės paaiškinimo jokie įrodymai nepatvirtina. Ieškovės manymu sudaryto sandorio apsimestinį pobūdį, siekiant juo pridengti realiai buvus tarp šalių sudarytai pirkimo – pardavimo sutarčiai įrodo ir tai, kad atsakovas A. D. supirkinėja žemės sklypus, esančius tame pačiame rajone, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas – jis turi net 10 sklypų ( - ) k. bei 13 sklypų gretimuose kaimuose, o kai kurie sklypai buvo įsigyti panašiu metu, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas (I t., b.l. 22-33). Atsakovas A. D. nuo pat proceso pradžios - tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis yra ūkininkas, žemės ūkis, žemės dirbimas bei jos įsigijimas yra jo verslas, todėl žemė jam yra naudinga, jam tokia atsakovo A. Š. dovana buvo priimtina, todėl šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, savaime nepaneigia atsakovų valios 2013-12-19 sudaryti žemės sklypo dalies dovanojimo sandorį. Be to, ieškovės manymu 2013-12-19 tarp atsakovų sudaryto dovanojimo sandorio apsimestinį pobūdį įrodo ir tai, kad šis dovanojimo sandoris ir 2014-03-31 tarp tų pačių atsakovų dėl kitos dalies to paties žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris sudaryti vienas paskui kitą, t.y. pradžioje dovanojimo, paskui pirkimo – pardavimo. Esant aukščiau aptartai nustatytai aplinkybei, kad atsakovas A. D. yra ūkininkas, t.y. suinteresuotas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kaip teismui nurodė, tuo metu turėjo apie 20 000 Lt atliekamų pinigų, o atsakovo A. Š. šeimai reikėjo pinigų, todėl jie ir sudarė antrąjį, tačiau jau atlygintiną sandorį, kuris tuo metu abiems šalims buvo naudingas, priimtinas, dėl kurio realumo bei logiškumo teismui nekyla abejonių ir šios nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia tarp atsakovų dovanojimo sutarties sudarymo metu buvus šalių tikrojo ketinimo sudaryti dovanojimo sutartį, juolab, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas A. D. būtų pagal 2013-12-19 dovanojimo sandorį atsakovui A. Š. sumokėjęs pinigus ar kaip nors kitaip atsilyginęs. Byloje nenustatyta, kad ieškovė iki atsakovų sudaryto sandorio ar vėliau būtų išreiškusi ketinimą pirkti bendraturčio dalį žemės. Ieškovės argumentas dėl atsakovo A. D. suinteresuotumo įsigyti ginčijama sutartimi perleistą žemės sklypo dalį dėl šio vietos paežerėje prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes iki dovanojimo sutarties sudarymo šis bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui A. Š. priklausantis žemės sklypas jo bendrasavininkų nebuvo atidalintas, nebuvo nustatyta ir naudojimosi tvarka bendru turtu, kas nepadaryta iki šiol. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, t.y. atsakovams nurodžius dovanojimo sutarties motyvą, jį pagrindus įrodymais, nenustačius, kad šis sandoris buvo atlygintinas, darytina išvada, kad tarp atsakovų 2013-12-19 sudarytas sandoris yra realus, atitinkantis jo sudarymo metu buvusią tikrąją šalių valią, toks sandoris neprieštarauja įstatymui bei nepažeidžia ieškovės teisių. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sandorį patvirtino notarė, kuri aiškinosi šalių tikrąją valią, be to, atsakovai sudarę šį dovanojimo sandorį, nedelsdami jį išviešino įregistruodami Nekilnojamojo turto registre. Teismo nuomone, atsakovas A. Š. kaip savininkas turėjo teisę savo turtą dovanoti ir parduoti. Dovanojus žemės sklypo dalį, kitą dalį žemės sklypo jis galėjo parduoti, ką po trijų mėnesių, kaip jau minėta, ir padarė, nurodydamas ir šio sandorio sudarymo motyvus.

23Civilinėje teisėje galioja nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti tik imperatyviųjų teisės normų galiojimo, todėl ko įstatymai nedraudžia, tas leidžiama (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę sudaryti įvairaus turinio sutartis, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šis principas nėra absoliutus ir netaikomas, kuomet kalbama apie apsimestinį sandorį. Tačiau byloje nustatytos ir aukščiau aptartos ginčo 2013-12-19 dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės, šio sandorio šalių tarpusavio santykiai, jų elgesys iki sandorio sudarymo ir po jo rodo, kad atsakovai tinkamai suvokė sudaromo sandorio prasmę, sudaryta sutartis atitiko šalių (atsakovų) valią ir šia sutartimi siekiamus tikslus.

24Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. UAB „SEB investicijų valdymas“, bylos Nr. 3K-3-232/2012; kt.).

25Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad 2013-12-19 dovanojimo sutartis Nr. LP-4849, pagal kurią A. Š. dovanojo 10/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.), kurios vertė 1000 Lt, A. D., yra pirkimo – pardavimo sutartis, dėl ko teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti ir visų kitų ieškovės reikalavimų – perkelti ieškovei pirkėjos teisies pagal minėtą ir pagal tarp tų pačių šalių 2014-03-31 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. O-1255, kuria A. Š. pardavė, o A. D. pirko 30/667 dalį to paties žemės sklypo, priteisiant iš ieškovės abiejose sutartyse nurodytas pinigų sumas atsakovui A. D., todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

26Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: atsakovams A. Š. ir A. D. advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus kvitus (II t., b.l. 7-10) kiekvienam po 1400,00 Lt, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 97,53 Lt ( I t., pažyma) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str.,92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

27Teismo 2014-04-04, 2014-04-10 nutartimis (I t., b. l. 40-41, 45, 52-53, 61) šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas ( - ), atsakovui A. Š., asmens kodas ( - ), 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų 00 ct) ir atsakovui A. D., asmens kodas ( - ), 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų 00 ct) atsakovų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas ( - ), 97,53 Lt (devyniasdešimt septynis litus 53 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

32Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-04-04, 2014-04-10 nutartimis šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones:

33- A. D., asmens kodas ( - ), vardu Nekilnojamojo turto registre (Registro Nr. ( - )) registruotos 10/667 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., areštą bei draudimą disponuoti areštuotu turtu;

34- A. D., asmens kodas ( - ), ir B. D., asmens kodas ( - ), vardu Nekilnojamojo turto registre (Registro Nr. ( - )) registruotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytos 30/667 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., areštą bei draudimą disponuoti areštuotu turtu;

35- A. Š., asmens kodas ( - ) vardu Nekilnojamojo turto registre (Registro Nr. ( - )) registruotos 427/667 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas: Kėdainių r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., areštą bei draudimą disponuoti areštuotu turtu.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kėdainių rajono apylinkės teisme.

1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė A. Š. prašo: pripažinti 2013-12-19 dovanojimo sutartį Nr.... 4. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad žemės ūkio paskirties sklypą, esantį... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad ji atsakovo A. D.... 6. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais... 7. Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 8. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis su ieškove po mamos... 9. Atsakovas A. D. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 10. Atsakovų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsakovų... 11. Trečiasis asmuo B. D. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje prašė... 12. Trečiasis asmuo notarė L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Nustatyta, kad iki 2013-12-19 žemės ūkio paskirties sklypą, esantį... 15. Ieškovės teigimu, 2013-12-19 tarp atsakovų A. Š. ir A. D. sudaryta... 16. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė CK 1.87 pagrindu prašo pripažinti apsimestine... 18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens... 19. Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos... 20. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis... 21. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178... 22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai nėra giminaičiai,... 23. Civilinėje teisėje galioja nuostata, kad šalys savo susitarimu negali... 24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo... 25. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, jog ieškovė... 26. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos:... 27. Teismo 2014-04-04, 2014-04-10 nutartimis (I t., b. l. 40-41, 45, 52-53, 61)... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas ( - ), atsakovui A. Š., asmens... 31. Priteisti iš ieškovės A. Š., asmens kodas ( - ), 97,53 Lt (devyniasdešimt... 32. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo... 33. - A. D., asmens kodas ( - ), vardu Nekilnojamojo turto registre (Registro Nr. (... 34. - A. D., asmens kodas ( - ), ir B. D., asmens kodas ( - ), vardu Nekilnojamojo... 35. - A. Š., asmens kodas ( - ) vardu Nekilnojamojo turto registre (Registro Nr. (... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...