Byla 3K-3-491/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. (G. M.) ieškinį atsakovėms R. M. ir G. M. dėl pirkimo-pardavimo ir pavedimo sutarčių pripažinimo turto pasidalijimo sandoriu bei asmeninės nuosavybės pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl sudarytų sandorių pripažinimo turto, įgyto santuokos metu, pasidalijimo sandoriu bei asmeninės nuosavybės pripažinimo. Ieškovas 2008 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sandoriu 2002 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-12377 dėl sodo sklypo pirkimo, vienašalį sandorį (2002 m. rugpjūčio 6 d. įgaliojimą Nr. LP-12379 G. M. dėl buto (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV7-27249 dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo; pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe 0,06 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei jame esantį vieno aukšto sodo pastatą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 1977 m. lapkričio 11 d. susituokė su atsakove G. M., šią santuoką nutraukė 1998 m. kovo 18 d., tačiau santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausiusio turto (sodo sklypo su statiniais), bei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgyto buto nepasidalijo. 1999 m. birželio 30 d. ieškovas sudarė santuoką su atsakove R. M. Atsakovė G. M. 2002 metais nusprendė parduoti ginčo butą. Ieškovas sutiko, kad atsakovė G. M. parduotų ginčo butą, tačiau už tai paprašė jam perleisti sodo sklypą su statiniais. Šis susitarimas buvo įformintas 2002 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bei tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktu, pagal kuriuos ieškovui buvo parduotas sodo sklypas su statiniais. Ieškovas, įsigijęs sodo sklypą asmeninės nuosavybės teise, išdavė G. M. įgaliojimą dėl ginčo buto perleidimo. Ieškovo dabartinei sutuoktinei R. M. pareiškus pretenzijas į ieškovo asmeninį turtą, ieškovas kreipėsi į teismą.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo asmenine nuosavybe sodo sklypą su statiniais ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad:

  • ieškovas ir atsakovė G. M. nuo 1977 m. lapkričio 11 d. iki 1998 m. kovo 18 d. gyveno santuokoje;
  • nuo 1999 m. birželio 30 d. ieškovas yra santuokoje su atsakove R. M.;
  • santuokos metu atsakovė G. M. su ieškovu 1995 m. balandžio 6 d. įgijo ginčo sodo sklypą ir 1996 m. sausio 12 d. ginčo butą. Ginčo sodo sklypas priklausė ieškovui ir atsakovei G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ginčo butas – bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis;
  • 2002 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas su atsakove G. M. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ši pardavė ieškovui ginčo sodo sklypą, už

    710 000 Lt, tuo pat metu buvo pasirašytas šio sklypo perdavimo–priėmimo aktas bei ieškovo įgaliojimas atsakovei G. M. jos nuožiūra ir nustatytomis sąlygomis bei kaina parduoti arba mainyti ginčo butą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovui ir atsakovei G. M.;

  • ginčo sodo sklypas bei jame esantys statiniai iki jų pardavimo ieškovui viešajame registre buvo įregistruoti atsakovės G. M. vardu, o perleidus šiuos daiktus ieškovui – tik ieškovo vardu;
  • 2002 m. lapkričio 19 d. atsakovė G. M. pardavė su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtą butą tretiesiems asmenims M. Ž. ir Ž. Ž.;
  • 2002 m. gruodžio 5 d. atsakovė G. M. nusipirko butą, esantį Klaipėdoje, Varpų g. 7, už kurį sumokėjo už ginčo buto pardavimą gautais pinigais.

8Teismas konstatavo, kad, ieškovui įgijus visą ginčo sodo sklypą su jame esančiais statiniais ir įregistravus nuosavybės teisę viešajame registre, atsakovė R. M. tam neprieštaravo, į registrą dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė, ieškovas šiuo turtu nuolat, nepertraukiamai naudojosi ir jį valdė, registre nėra įrašo apie tai, jog ginčo sklypas su jame esančiais statiniais, kuris įregistruotas ieškovo vardu, priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove R. M. Dėl to teismas sprendė, kad, nors turtas įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi santuokos su R. M. metu, tačiau ieškovas siekė įsigyti šį sodo sklypą su statiniais asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti šį turtą asmenine nuosavybe tenkino. Pripažinęs sodo sklypą su jame esančiais statiniais ieškovo asmenine nuosavybe, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ginčo sandorius santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sandoriu, nes šis reikalavimas buvo pareikštas kaip išvestinis, siekiant patvirtinti, kad sodo sklypas su statiniais yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta galimybės teisės aktų nustatytą tvarka notaro patvirtintą galiojantį ir nenuginčytą sandorį pripažinti kokiu nors kitu sandoriu.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės yra vienas reikalavimas – dėl ginčo sandorių pripažinimo turto pasidalijimo sandoriu ir tokio sandorio pasekmių nustatymo. Teismas nurodė, kad, sprendžiant ieškovo ir atsakovės G. M. santuokoje įgyto turto teisinio statuso antrosios ieškovo santuokos su atsakove R. M. metu klausimą, esminę reikšmę turi duomenys dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių, šalių ketinimų ir tikslų, sudarant šiuos sandorius. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčijamų sandorių sudarymo, teismas konstatavo, kad šie sandoriai neatitiko tikrųjų šalių tikslų ir valios, todėl laikytini apsimestiniais, sudarytais siekiant pridengti kitą – ieškovo ir atsakovės G. M. santuokoje įgyto turto pasidalijimo – sandorį. Taigi teismas taikė CK 1.87 straipsnio nuostatas ir kvalifikavo ginčo sandorius kaip šalims bendrosios nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartį, kuri nustatė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas sodo sklypas su statiniais atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomas butas – atsakovei G. M. asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą. Kadangi proceso šalys neginčija sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ginčo sandorių pripažinimo apsimestiniais, tai teismas nenaikino ir nekeitė šios sprendimo dalies. Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas nurodė, kad ginčijamiems sandoriams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas.

  1. Kasacinio skundo teisiniai argumentai.

10Atsakovė R. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

111. Dėl įrodymų vertinimo nustatant ginčo turto nuosavybės formą. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sodo sklypas su jame esančiais statiniais priklausė ieškovui ir atsakovei G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje esantis 2006 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šis sklypas buvo įregistruotas tik atsakovės G. M. vardu be nuorodos, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to teismai turėjo pripažinti šį sklypą atsakovės G. M., o ne ieškovo asmenine nuosavybe, tačiau bylą nagrinėję teismai iš viso šio įrodymo nevertino. Be to, teismai nepagrįstai pripažino ginčo sodo sklype esančius statinius ieškovo ir atsakovės G. M. bendrąja jungtine nuosavybe, nes šie buvo pastatyti ir įregistruoti 2002 m. birželio 30 d., t. y. ieškovui nutraukus santuoką su atsakove G. M. ir esant santuokoje su kasatore. Taigi statiniai, esantys ginčo sodo sklype negalėjo būti teismų pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės nuosavybe. Iš byloje pateiktos šių statinių preliminarios įvertinimo pažymos matyti, kad jie sudaro didžiąją dalį pagal ginčijamą 2002 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį parduoto turto vertės, tačiau teismai nevertino šio rašytinio įrodymo.

122. Dėl CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, taip nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007). Kasatorė byloje pateiktais įrodymais siekė paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, kad ginčo sodo sklypas su jame esančiais statiniais buvo įgytas ieškovo ir kasatorės santuokos metu už jų bendrus pinigus, todėl turėjo būti pripažintas jų bendrąja jungtine, o ne vien ieškovo asmenine nuosavybe, tačiau teismai nenagrinėjo šių aplinkybių.

133. Dėl ginčo sandorių kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, nepagrįstai kvalifikavo ginčo sandorius kaip apsimestinius, nes ieškovui ir atsakovei G. M. nebuvo jokių kliūčių tinkamai įforminti savo valią sudarant santuokoje įgyto turto padalijimo sutartį. Teismams ginčo sandorius kvalifikavus kaip apsimestinius, pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalies nuostatą tokio sandorio fakto šalys negali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, t. y. prieš kasatorę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio nuostatas.

144. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovo ir atsakovės G. M. santuoka buvo nutraukta 1998 m. kovo 18 d., todėl šios santuokos metu įgytam turtui padalyti taikytina SŠK 23 straipsnio 4 dalies nuostata, kad reikalavimams padalyti sutuoktinių turtą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, nes šis terminas suėjo 2001 m. kovo 18 d., todėl ginčo sodo sklypas tapo atsakovės asmenine nuosavybe.

155. Dėl trečiųjų asmenų neinformavimo apie teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė trečiojo asmens Ž. Ž., nors ji dalyvavo nagrinėjant bylą. Apeliacinės instancijos teismas iš viso neinformavo trečiųjų asmenų Ž. ir M. Ž. apie šios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

16Ieškovo ir atsakovės G. M. atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl galimybės sutuoktinio reikalavimą pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe nagrinėti kitoje byloje, esant ginčui dėl sutuoktinių turto padalijimo

19Sudarius santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Pažymėtina, kad analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), pvz., nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, tik tuo atveju, jeigu ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

20Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2-3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009; ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, jog, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis), tarp jų klausimą dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių.

21Kai teisme iškėlus bylą pagal ieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe iškeliama atskira byla dėl santuokos nutraukimo ir to paties turto padalijimo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abiejų ieškinių reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad šių reikalavimų nagrinėti skyrium neįmanoma, turi spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje G. M. ieškinys dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo buvo gautas 2008 m. kovo 21 d. (civilinė byla Nr. 2-4334-794/2008), o R. M. (kasatorės) ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo tame pačiame teisme – 2008 m. balandžio 23 d. (civilinė byla Nr. 2-389-730/2009); R. M. (kasatorės) ieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe 2008 m. gegužės 23 d. išskirtas į atskirą bylą ir ši perduota nagrinėti pirmąja instancija Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-365-538/2009) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėjamoje byloje nesprendė šių bylų sujungimo klausimo ir neatsižvelgė į CK 3.59 straipsnio reikalavimą, kad santuokos nutraukimo byla turi būti nagrinėjama taip, jog joje būtų išspręstos ir visos santuokos nutraukimo pasekmės, visų pirma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) bei kitų turtinių ir neturtinių santuokos pagrindu susiformavusių teisinių santykių pabaiga ar pasikeitimas.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 136 straipsnio, reglamentuojančio bylų sujungimą ir išskyrimą, nuostatos taikytinos sistemiškai su materialinės teisės normomis, nustatančiomis, kokie klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo bylose (CK 3.59 straipsnis). Tik sistemiškai taikant šias teisės normas, sutuoktinius siejusių santykių pasikeitimai po santuokos nutraukimo gali būti išsprendžiami kompleksiškai, teisingai ir operatyviai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas gali būti išskiriamas iš santuokos nutraukimo bylos ir perduodamas kitam teismui, pavyzdžiui, kai sutuoktinių individualiai įmonei iškeliama bankroto byla, nes tokiu atveju taikomos specialiųjų teisės aktų nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007).

23Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtino principo, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų. CK 3.59 straipsnyje įtvirtinta materialioji teisės norma yra procesinio pobūdžio, kurios turinys perkeltas į CPK 385 straipsnio 1 dalį, todėl nagrinėjamu atveju šios teisės normos (CK 3.59 straipsnis) pažeidimą reikia sieti su CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga (teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui) bei atsižvelgti į tai, ar nebuvo pažeista teisė į tinkamą teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 3.59 straipsnio, CPK 385 straipsnio ir 136 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau šie materialinės ir proceso teisės pažeidimai nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo, todėl jie nėra pagrindas panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Dėl sandorių apsimestinumo

25Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia tris ginčijamus sandorius (dvi pirkimo–pardavimo sutartis ir įgaliojimą) pripažinti apsimestiniais, kuriais buvo siekiama pridengti pirmosios ieškovo santuokos metu įgyto turto padalijimo sandorį. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamus sandorius kvalifikavo kaip apsimestinius, todėl niekinius, tačiau, nesant ginčo šalių prašymo, ir atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, nenaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria reikalavimas pripažinti ginčo sandorius apsimestiniais atmestas.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimą (CK 1.87 straipsnis). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja todėl, kad šalys nuo šio sandorio sudarymo momento vykdo kitą – tikrąją jų valią atitinkantį – sandorį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė asmeninės nuosavybės teise įgyti žemės sklypą sodo bendrijoje su jame esančiais statiniais. Ieškovui buvo žinomos visos su įsigyjamu sodo žemės sklypu susijusios aplinkybės, tarp jų ir dėl statinių nuosavybės teisės įregistravimo. Tuo tarpu atsakovė G. M. siekė parduoti kartu su ieškovu įsigytą butą ir įsigyti kitą butą. Ginčijamais sandoriais ieškovas ir atsakovė G. M. šiuos tikslus pasiekė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimą, ir pagrįstai nenustatė ginčo sandorių apsimestinumo, t. y. sandorių šalių valios ydingumo. Pažymėtina, kad tikrieji sandorių šalių ketinimai nustatomi sandorių sudarymo momentu, o ne vėliau, nagrinėjamu atveju – ne atsakovei R. M. pareiškus prašymą dalyti ginčo sodo sklypą su statiniais kaip bendrą jungtinį sutuoktinių turtą.

27Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 1.87 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Kitaip tariant, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims, o sąžiningi tretieji asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Minėta, kad ginčo sandoriai nekvalifikuotini kaip apsimestiniai, todėl ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina.

28Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo sodo sklypas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes šis sklypas buvo įregistruotas 2008 m. kovo 21 d. jo vardu nenurodant, jog tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; ir kt.). Dėl to nagrinėjamu atveju nesant nė vieno iš CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį nekilnojamojo turto registre, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, bet reikia įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai.

29Šie išaiškinimai taikytini sutuoktinių turtiniams santykiams, susiklosčiusiems po 2001 m. liepos 1 d., nes SŠK 21 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtino, kad turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

30Kasacinis teismas, tikrindamas apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nė viena ginčo sodo sklypo įregistravimo sąlyga, patvirtinanti šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, statusą, neegzistuoja. Kasatorė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), nors CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostata šiuo atveju netaikytina, todėl kasatorė turėjo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog šis turtas buvo įgytas bendrai su ieškovu, o ne jo asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė pagrįstai nurodė, jog sodo sklypas su jame esančiais statiniais asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei G. M., nes žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo registruotas šios atsakovės vardu, o sklype esantys statiniai buvo pastatyti ir įregistruoti 2002 m. birželio 30 d., t. y. po pirmosios ieškovo santuokos nutraukimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovei G. M. ir ieškovui priklausęs butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise; siekdamas šį butą parduoti ieškovas, kaip bendraturtis, įgaliojo atsakovę G. M. veikti jo vardu sudarant pardavimo sandorį ir gaunant atlygį už perleistą turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prievolių teisė įtvirtina vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo institutą (CK 6.130 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo prievolė atsiskaityti su atsakove G. M. už ginčo sodo sklypo perleidimą ir atsakovės G. M. prievolė atsiskaityti su ieškovu už parduoto buto dalį yra vienarūšės (piniginės) priešpriešinės prievolės, todėl įskaitymas galimas ir teisėtas. Kitaip tariant, ieškovas atsiskaitė su atsakove G. M. už jam perleistą sodo sklypą su jame esančiais statiniais lėšomis, kurias G. M. gavo už ieškovui priklausiusią parduoto buto dalį.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė neįrodinėjo, jog buvo kitaip, o tiesiog rėmėsi santuokoje įgytų lėšų bendrumo prezumpcija (3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis: turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kasatorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ginčo sodo sklypą su jame esančiais statiniais įsigijo už bendras lėšas ar kad kasatorės lėšomis iš esmės buvo pagerinta ieškovo asmeninės nuosavybės teise turėta buto dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės kasacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikydami teisės normas ir vertindami byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nepripažino ginčo sodo sklypo su jame esančiais statiniais ieškovo ir kasatorės bendrąja jungtine nuosavybe, yra nepagrįsti.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas bei neatsižvelgė į šių teisės normų sisteminį ryšį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatas, nors nesiejo šios teisės normos taikymo su CK 3.88 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors bylą nagrinėję teismai nustatytoms faktinėms aplinkybėms (kad ieškovas pirmojoje santuokoje su atsakove G. M. 1996 m. sausio 12 d. įsigijo parduotą butą bendrosios dalinės nuosavybės teise; atsakovė G. M., būdama santuokoje su ieškovu, 1995 m. balandžio 6 d. įsigijo ginčo sodo sklypą be statinių savo asmeninėn nuosavybėn ir įregistravo jį savo vienos vardu, o 2002 m. birželio 30 d., nebesant santuokoje su ieškovu, įregistravo ant šio sklypo pastatytus statinius; prie šio turto sukūrimo, įsigijimo ar pagerinimo nepridėta lėšų iš antrosios ieškovo santuokos) netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, tačiau priėmė iš esmės teisingus sprendimus, atitinkančius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

33Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

34Kasaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas santuokoje su kasatore, pareiškė reikalavimą pripažinti ginčo turtą asmenine nuosavybe, kasatorės nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas santuokos metu įgytas turtui padalyti (SŠK 23 straipsnio 4 dalis) netaikytinas, nes reikalavimą pripažinti turtą asmenine nuosavybe sutuoktinis gali reikšti bet kada, kol yra santuokoje. Šiuo atveju ieškovas tokį reikalavimą pareiškė dar būdamas santuokoje su kasatore (2008 m. kovo 21 d.), o kasatorė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo padavė vėliau – 2008 m. balandžio 23 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįsti.

35Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nenurodęs trečiųjų asmenų, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neinformavus apie tai trečiųjų asmenų, pažeidė proceso teisės normas, ir toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. protokoline nutartimi (T. 1, b. l. 107) pašalino trečiuosius asmenis iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo, o ginčo šalys tam neprieštaravo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui (šaliai arba trečiajam asmeniui) nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu tik tuo atveju, kai šia aplinkybe skundą grindžia neinformuotas proceso dalyvis (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

36Kadangi iš esmės teisingas teismo sprendimas nenaikintinas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti, patikslinant jos motyvuojamąją dalį pirmiau išdėstytais argumentais.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl sudarytų sandorių pripažinimo turto, įgyto... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį... 7. 10 000 Lt, tuo pat metu buvo pasirašytas šio sklypo perdavimo–priėmimo... 8. Teismas konstatavo, kad, ieškovui įgijus visą ginčo sodo sklypą su jame... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. Atsakovė R. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 11. 1. Dėl įrodymų vertinimo nustatant ginčo turto nuosavybės formą. Teismai... 12. 2. Dėl CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo. Bylą nagrinėję teismai... 13. 3. Dėl ginčo sandorių kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas,... 14. 4. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovo ir atsakovės G. M. santuoka buvo... 15. 5. Dėl trečiųjų asmenų neinformavimo apie teismo procesą. Pirmosios... 16. Ieškovo ir atsakovės G. M. atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. Dėl galimybės sutuoktinio reikalavimą pripažinti turtą jo asmenine... 19. Sudarius santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su... 20. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, turi išspręsti... 21. Kai teisme iškėlus bylą pagal ieškinį dėl santuokoje įgyto turto... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 136 straipsnio, reglamentuojančio... 23. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė... 24. Dėl sandorių apsimestinumo ... 25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 27. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai... 28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo sodo sklypas yra asmeninė... 29. Šie išaiškinimai taikytini sutuoktinių turtiniams santykiams,... 30. Kasacinis teismas, tikrindamas apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė neįrodinėjo, jog buvo kitaip, o... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 33. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 34. Kasaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas.... 35. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 36. Kadangi iš esmės teisingas teismo sprendimas nenaikintinas, tai teisėjų... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...