Byla A-548-492/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Mažeikių skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai, J. G., dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau –ir prokuroras) 2014 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas; panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn „( - )“, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“; panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“ (toliau – ir žemės sklypas).

5Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-2564 dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad privačion nuosavybėn neteisėtai buvo perleisti valstybinės reikšmės miškų plotai. Tyrimo metu nustatyta, kad: 1. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo” 1 punktu patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto „( - )“ mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kuriame suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas; 2. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A1-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, „( - )“, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino 0,27 ha žemės sklypo, esančio „( - )“, planą bei nustatė žemės sklypo naudojimo būdą; 3. Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM.1-61-74 J. G. atkūrė nuosavybės teises į visą buvusio žemės savininko P. G. valdytą 0,27 ha žemę, esančią Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“; 4. Telšių apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“, kurio nominali vertė – 23 085,00 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šių administracinių aktų pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotas kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypas (kadastro Nr. „( - )“) Mažeikių mieste, nuosavybės teise priklausantis J. G.. Tyrimo metu Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad Mažeikių mieste esantis kitos paskirties žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis, 2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys miško plotai, kurie patenka į ginčo žemės sklypą. Šis miško plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28), kuriame buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01), kuriame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-29 iki 2009-07-09, nuo 2009-07-09 iki 2009-12-28) nuostatomis draudžiančiomis privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus. Prokuroro manymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo gautas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“.

6Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamo Mažeikių skyriaus, atsiliepime (I t., b. l. 71–80) nurodoma, kad atlikus 0,27 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, žemės naudmenų eksplikacijoje nenurodyta miško žemė, patenkanti į šį žemės sklypą, yra nurodyta, jog žemės sklypą sudaro 0,27 ha žemės ūkio naudmenų. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. R2-2277 „Dėl žemės sklypų suteikimo“, 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, „( - )“ žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,27 ha žemės sklypo, esančio „( - )“, planą, 2 punktu nustatė žemės sklypo naudojimo būdą – genamosios teritorijos ir pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“ J. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio žemės savininko P. G. valdytą 0,27 ha žemę, esančią Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“. Telšių apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ atkūrė nuosavybės teises J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“, kurio nominali vertė – 23 085,00 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypą (kadastro Nr. „( - )“) Mažeikių mieste, nuosavybės teise priklausantį J. G., sudaro 0,27 ha žemės ūkio naudmenų. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi buvusio žemės savininko P. G. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 24 esančius dokumentus, 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1SD-IV3435 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, pažymėdama, kad joje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškų plotams, bei prašydama Valstybinės miškų tarnybos pateikti informaciją, ar Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“ priėmimo metu Žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miškų plotų ir kokią dalį nurodyto Žemės sklypo jie užėmė. Šiuo raštu Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinės miškų tarnybos taip pat paprašė informuoti (pateikiant grafinę medžiagą), kurioje konkrečioje vietoje valstybinės reikšmės miškų plotai pateko į Žemės sklypą, taip pat informuoti, nuo kada šiame Žemės sklype esantys miškai buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybinė miškų tarnyba, atsakydama į minėtą Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. lSD-(3.1)-3435, 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad 2006 m. buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į Žemės sklypo teritoriją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Iš Valstybinės miškų tarnybos su raštu Nr. R2-397 pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad Žemės sklypo, į kurį Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės J. G., dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio Žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, t. y. plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš šios Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, kuriame yra miško sklypai Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis) ir Nr. 28 (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl ribinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“. Taigi visą J. G. perduotą neatlygintinai nuosavybėn Žemės sklypo plotą užima miesto miškas. Daroma išvada, kad miškų plotai, esantys Žemės sklype, Atkūrimo įstatymo prasme Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM.1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“ priėmimo metu buvo valstybės išperkami ir nuosavybės teisės į juos negalėjo būti atkurtos.

7Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas „( - )“ gyvenamojo rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintas Mažeikių miesto „( - )“ mikrorajono II-os dalies 36 ha detalusis planas. Šio detaliojo plano esamos būklės analizės dalyje buvo nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje šiuo metu yra ariamos žemės, ganyklos, pievos ir nedideli miško masyvai. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347. Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos). „( - )“mikrorajono II-osios dalies detaliojo plano viešojo svarstymo su visuomene procedūras dalyvavo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovai, tačiau 2008 m. lapkričio 5 d. vykusio detaliųjų planų svarstymo su visuomene susirinkimo metu pastabų ar pretenzijų dėl rengiamų detaliųjų planų gauta nebuvo. Taigi Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto „( - )“ mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kuriame suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo „( - )“ mikrorajone“ 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresą – „( - )“. Pažymėjo, kad administracijos direktorius įsakymą priėmė vadovaudamasis turima informacija, t. y. turimi duomenys nepatvirtino, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Nurodė, kad VĮ Registrų centre ginčo teritorija iki šiol nėra įregistruota kaip valstybinės reikšmės miškas. Rėmėsi teisėtų lūkesčių principu. Savivaldybė mano, kad ginčo situacija susiklostė dėl valstybinės reikšmės miškų plotų netikslios kartografijos. Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad jis veikė neteisėtai teikdamas viešojo administravimo subjektui neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdamas, kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti sprendimą formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje. Paaiškėjus, kad sprendimas prieštarauja teisei, pagal kurią perduota sklypo dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė ir ją paimant valstybės naudai, turi būti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kurios nustato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo viešojo intereso, bet ir privataus intereso svarbą, įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimus. Savivaldybės nuomone, įvertinus prokuroro ginamą viešąjį interesą, t. y.: žemės sklypo plotas yra nedidelis (0,27 ha), nustatytą sklypo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Mano, kad apgynus viešąjį interesą prokuroro prašomu būdu bus padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms, būtent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sąžiningai įgijusiam žemės sklypą, bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.

8Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atliepime (II t., b. l. 49–51) nurodoma, kad Mažeikių mieste esantis kitos paskirties žemės sklypas (0,27 ha), kadastrinis Nr. „( - )“, nuosavybės teise priklausantis J. G., patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Ginčo žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26, 27, 28 taksacinius sklypus (t. y. sklypų dalis), kurie valstybinės reikšmės miškams priskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“. Taigi, visą atsakovei J. G. perduotą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotą užima miesto miškas. Todėl prokuroro prašymas tenkintinas. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus (jų dalis), turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės – atkuriama buvusi iki ginčijamų aktų priėmimo padėtis. Pripažinus administracinius aktus (jų dalis) negaliojančiais, taikytina restitucija natūra, valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei.

9Trečiojo suinteresuoto asmens J. G. atsiliepime (II t., b. l. 80–81) nurodoma, kad žemės sklypą įgijo sąžiningai. Nuosavybės teisių atkūrimo procese neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintinos žemės plotų nustatymo, be to, neatliko jokių neleistinų veiksmų, turėjusių įtakos valstybės institucijų sprendimams. Buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, įregistravo VĮ Registrų centre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kitos paskirties 0,27 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „( - )“, kadastro Nr. „( - )“) Mažeikių mieste nuosavybės teise priklauso J. G., kurį sudaro 0,27 ha žemės ūkio naudmenų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui, neturinčiam specialių žinių, valstybinės reikšmės miškų schema dėl prastos spaudos kokybės ir mažo mastelio yra sunkiai suprantama, taigi, pagal tai negalima nustatyti, kad žemė negali būti grąžinama, kad šis žemės sklypas atitinka Miškų įstatyme nustatytą miško sąvoką. Trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip paprastam fiziniam asmeniui, nepanašu, kad šį žemės sklypo plotą, esantį adresu „( - )“, užima miesto miškas. Atgavus žemės sklypą, juo rūpinosi penkerius metus, mokėjo žemės mokestį (pridedama žemės mokesčio deklaracijos duomenys už 2014 metus ir kvitas), turėjo teisėtų svajonių ir lūkesčių pasistatyti namą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip savininkė, tikėjo, kad galės įsigytą žemės sklypą naudoti šiam tikslui. Negalėjo numatyti, kad valdžios institucijų klaida bus pastebėta praėjus beveik penkeriems metams, jog sprendimas atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypą gali būti panaikintas. Rėmėsi teisėtų lūkesčių apsaugos principu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu, įtvirtinančiu, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. Mano, kad reiktų vertinti, ar toks nuosavybės paėmimas būtų proporcingas, t. y. užtikrintų pusiausvyrą tarp bendro intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos.

10II.

11Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas; panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, „( - )“ žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; panaikino Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“; panaikino Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“. Taikė restituciją natūra grąžinant 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“, kadastro Nr. „( - )“, Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.

12Teismas nustatė, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2014 m. rugpjūčio 5 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr.1SD-(3.1)-2564 „Dėl viešojo intereso gynimo“. Įvertinusi tai, kokius duomenis (dokumentus) Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teisėjų kolegija darė išvadą, jog iki kreipimosi į Mažeikių rajono savivaldybę Šiaulių apygardos prokuratūra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas viešasis interesas. Daryta išvada, jog pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras operatyviai sprendė šį klausimą, realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais. Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 3 d. nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, šiuo atveju po duomenų gavimo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iš Mažeikių rajono savivaldybės mero, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

13Teismas, remdamasis, Žemės įstatymo, Miškų įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, nurodė, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jie neprivatizuojami.

14Iš Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. R2-3764 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 0,27 ha žemės sklypas, unikalus Nr. „( - )“, kadastrinis Nr. „( - )“, esantis „( - )“, kuris nuosavybės teise priklauso J. G., patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Taip pat iš pateiktų Valstybinės miškų tarnybos duomenų nustatyta, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš šios Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat nustatyta, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, kuriame yra miško sklypai Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis) ir Nr. 28 (dalis), vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

15Teismas sprendė, kad ginčo atveju 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą (Mažeikių miestas) negali būti pripažintas mažareikšmiu, t. y. šiuo atveju viešo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

16Konstatuota, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. Al-1101 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, „( - )“žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. VM. 1-61-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste J. G.“, Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. G., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,27 ha žemės sklypą, esantį „( - )“, yra nepagrįsti, todėl naikintini.

17Teismas taip pat konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

18III.

19Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

20Atsakovas nurodo, kad rengdamas detalųjį planą atsižvelgė į Generalinį planą, patvirtintą LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154, kuriame ginčo teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-94 patvirtintą bendrąjį planą, kuriame ginčo teritorijoje numatyta gyvenamųjų namų statyba. Šiuose planuose ginčo teritorijoje niekada nebuvo pažymėtas miškas. Pažymi, kad duomenys apie mišką turi būti įrašyti į Miškų valstybės kadastrą, tokių duomenų apie ginčo teritorijoje esančio miško registraciją byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad ginčo teritorija buvo perduota patikėjimo teise miškų urėdijai valstybinėms funkcijoms atlikti, pasirašant Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų perdavimo ir priėmimo aktus. Pažymi, kad nuo tada, kai 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai iki dabar galiojančios šio nutarimo redakcijos, Mažeikių rajono miškų plotai buvo koreguojami 8 kartus ir svyravo nuo 14,30 iki 19,68 tūkstančių hektarų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra jokių duomenų apie šioje teritorijoje įregistruotą miško plotą, darytina išvada, kad neatlikus tikslios miškų plotų kartografijos negalima daryti vienareikšmės išvados apie žemės sklypo patekimą į miško plotą. Administracija mano, kad ginčas kilo dėl to, kad 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 13701 valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografija. Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. galėjo pagrįstai manyti, kad administracinis aktas yra neteisėtas. Mano, kad patenkinus pareiškėjo prašymą viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnę žalą kitoms viešojo intereso sferoms, o sąžiningam įgijėjui bus sukurti papildomi jo teisių apsunkinimai ir apribojimai. Remiasi Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu.

21Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

22Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

23Pareiškėjas pažymi, kad ne bendraisiais planais yra nustatomi valstybinės reikšmės miškų plotai. Savivaldybė turėjo pareigą išsiaiškinti, koks šiai dienai yra teritorijos naudojimo reglamentas, ar jis nėra pasikeitęs. Pažymi, kad ginčo teritorija turi valstybinės reikšmės miško statusą, savivaldybė neturi jokių teisių į šią teritoriją, tame tarpe ir būti šios teritorijos planavimo organizatoriumi. Laikosi pozicijos, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas, kuris negalėjo būti privatizuotas. Nurodo, kad būtina vadovautis Miškų valstybės kadastro duomenimis. Šiuo aspektu remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-3041/2012. Mano, kad Miškų valstybės kadastro duomenys tam tikrais atvejais gali nesutapti su Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, tačiau tai nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro duomenys yra neteisingi. Teigia, kad šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui.

24Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

25NŽT nurodo sutinkantis su teismo sprendimo motyvais, naujų argumentų nepateikia.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

27Mažeikių miškų urėdija mano, kad savivaldybė turėjo vadovautis ne tik generaliniu planu, bet ir Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, kuriuo ginčo sklypas įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pažymi, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir negali būti suteiktas prioritetas jų išsaugojimui.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

29Valstybinė miškų tarnyba mano, kad teismas teisingai vertino reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

konstatuoja:

30IV.

31Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro viešojo intereso išsaugoti valstybinės reikšmės miškų plotų visos visuomenės reikmėms apsauga.

32Byloje ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu ir sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) buvo įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, priskiriami ir miestų miškai. Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžė, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija). Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams.

33Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokį šio nekilnojamojo turto statusą nulemia ypatinga miškų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

34Nurodyta konstitucinė nuostata perkelta į Miškų įstatymo 4 straipsnį, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu valstybinės reikšmės miškams priskiriami ir miesto miškai. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas miškus privatizuoti, t. y. įgyti privačion nuosavybėn.

35Administracinėje byloje pateikiamas Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. R2-3764 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. II, b. l. 93) patvirtina, kad 0,27 ha žemės sklypas, unikalus Nr. „( - )“, kadastrinis Nr. „( - )“, esantis „( - )“, nuosavybės teise priklausantis J. G., patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, kuriame yra miško sklypai Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis). Dalis šios teritorijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms urėdijoms“ patikėjimo teise buvo perduota VĮ Mažeikių miškų urėdijai. Minėto sklypo teritorijos dalis inventorizuota kaip miško žemės 1998 m. Mažeikių urėdijos Mažeikių girininkijos Pagrindinių miško kirtimų išdėstymo plane. Valstybinės miškų tarnybos pateikti grafiniai duomenys patirtina, kad dalis ginčo sklypo yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), likusi dalis pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Kitame Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 nurodoma, kad 2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų kadastre miško plotai, taip pat patenkantys ir į ginčo žemės sklypą. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad šie miško plotai turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau to negalima padaryti dėl miško žemėje suformuoto kitos paskirties žemės sklypo, kuris perduotas privačiam asmeniui.

36Aptarti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Mažeikių miesto teritorijoje, kurioje esančio žemės sklypo dalis yra Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirta miškui, bei 2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją esantis miško ir miško žemės sklypas 2007 metais įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų kadastrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Kol miško žemė teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeista kitomis naudmenomis, jai taikytinas miško teisinis režimas, todėl nagrinėjamu atveju visa ginčo teritorija, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, laikytina valstybinės reikšmės mišku, išimtine nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

37Apelianto argumentas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes miškas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Minėtos Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos reiškia, kad valstybinės reikšmės miško statusą nulemia pats jo augimo miesto teritorijoje faktas, todėl duomenų neįtraukimas į Nekilnojamojo turto registrą negali turėti įtakos miško teisiniam režimui. Pažymėtina, kad apeliantui detaliojo plano rengimo metu nebuvo kliūčių gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro, Valstybinėje miškų tarnyboje patikslinti teritorijoje esančių miško plotų bei žemės statusą. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų ginčo teritorijos įtraukimo į Lietuvos Respublikos miškų kadastrą pagrįstumą. Konstitucinis Teismas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pasisakydamas dėl miškų priskyrimo valstybinės reikšmės sklypams, konstatavo, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti, inter alia, miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą), taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą laikytini valstybinės reikšmės miškai.

38Sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo (pateisinimo), teismas rėmėsi EŽTT praktika bylose dėl viešo intereso poreikių ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimo taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją). EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.

39Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

40Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

41Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą (Mažeikių miestas) negali būti pripažintas mažareikšmiu, t. y. šiuo atveju viešo intereso poreikio apsauga yra proporcinga priemonė, padaryta nustačius visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai išaiškinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų pratiką, ginčijami administraciniai aktai panaikinti pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti. Teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės nustatytinos remiantis byloje pirmosios instancijos teismo surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, šalių argumentai išdėstyti procesiniuose dokumentuose (ABTĮ 137 str. 1 d.).

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

44Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.