Byla 2S-196-881/2012

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10155-592/2011 pagal ieškovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ieškinį atsakovui UAB „Vystyk“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutarties nutraukimą, atsakovo UAB „Vystyk“ atliktą 2011 m. liepos 27 d. ir 2011 m. rugsėjo 2 d., ir įpareigoti atsakovą toliau vykdyti šią sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovui UAB „Vystyk“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutartimi išnuomoto turto perėmimu iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“; 2) uždrausti atsakovui UAB „Vystyk“ atlikti su minėtos sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kurie darytų bet kokią žalą ieškovo vykdomai komercinei veiklai, įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti ar trikdyti pagal 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutartį numatytų komunalinių, priešgaisrinių, ryšio paslaugų teikimą į sutartyje nurodytas patalpas, atsisakyti vykdyti pagal šią sutartį priklausančius remonto darbus ir kitaip riboti nuomojamose patalpose ieškovo vykdomą veiklą; 3) areštuoti atsakovo UAB „Vystyk“ turtą, paliekant jo saugotoju ieškovą, leidžiant atitinkamą turtą naudoti ieškovo ūkinėje-komercinėje veikloje: negyvenamąją patalpą – ( - ) (( - )), esančius ( - ); 9987/10000 dalį negyvenamųjų patalpų – ( - ) (( - )), esančių ( - ); 4) įpareigoti atsakovą UAB „Vystyk“ tinkamai vykdyti 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutartį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo sutartinių prievolių pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovo argumentai dėl atsakovo ketinimų sužlugdyti ieškovo verslą yra prielaidų pobūdžio ir neparemti įrodymais, taip pat nepateikti įrodymai, kokia dalis UAB „Vystyk“ akcijų priklausė ieškovui, kada buvo priimami sprendimai nutraukti sutartį (reikšminga sprendžiant klausimą dėl akcininkų pritarimo nutraukti sutartį) (CPK 178 str.). Taigi teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, atsižvelgęs į įrodymų nepakankamumą, manė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas nurodė, kad prašymas taikyti atsakovui priklausančio turto areštą negali būti tenkinamas atsižvelgiant ir į ieškinio pagrindą bei dalyką (atsakovui nereiškiami turtiniai reikalavimai, neginčijamos daiktinės teisės ar piniginės prievolės ir pan.), todėl nagrinėjamoje byloje teismas negali išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų ar kitu nei ieškinyje nurodytu pagrindu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nepagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės ir pasisakė dėl ieškovų reikalavimų pagrįstumo, be to, tyrė įrodymus, reikšmingus nagrinėjant bylą iš esmės.

102. Jei atsakovas perimtų patalpas, atliktų kitus veiksmus, kuriais būtų trikdoma ieškovo veikla, ieškovas patirtų milžiniškus finansinius nuostolius, dėl kurių galimai žlugtų visas ieškovo verslas – apgyvendinimo paslaugų teikimas. Dėl šių priežasčių atsakovo atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas arba taptų neįmanomas, nes dėl užtrukusio bylinėjimosi verslo nebūtų įmanoma atstatyti. Be to, jei patalpos nebus areštuotos, atsakovas turės galimybę jas parduoti, išnuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino realios grėsmės, kad dėl atsakovo veiksmų palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti apskritai neįmanomas, o remdamasis vien tik nepagrįstais formaliais pagrindais, atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Atsakovas UAB „Vystyk“ pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą, be to, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.

132. Ieškovo ieškinys yra dėl pripažinimo, kas reiškia, kad jis negali būti užtikrintas ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

143. Pirmosios instancijos teismas, prima facie įvertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesinės teisės normas.

154. Pagal nutrauktą nuomos sutartį ieškovui nuomotos patalpos 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo perimtos atsakovo, todėl ieškovo prašymas uždrausti atsakovui perimti patalpas ir atlikti veiksmus, kurie trikdytų ieškovo ūkinę-komercinę veiklą, vykdomą patalpose, negalėjo ir negali būti tenkinamas iš esmės, tuo tarpu ieškovo reikalavimo areštuoti atsakovo turtą tenkinimas pažeistų ekonomiškumo principą ir nebūtų suderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių esme ir tikslu.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmetamas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

19Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis šia teisės norma, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinį ir pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

20Kita vertus, civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato ir kitą šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovo įpareigojimo toliau vykdyti šią sutartį. Pareikšto reikalavimo įvykdymą prašė užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis atsakovas būtų įpareigotas vykdyti minėtą nuomos sutartį, t. y. uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutartimi išnuomoto turto perėmimu iš ieškovo, uždrausti atsakovui atlikti su minėtos sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kurie darytų bet kokią žalą ieškovo vykdomai komercinei veiklai, įpareigoti atsakovą UAB „Vystyk“ tinkamai vykdyti 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutartį.

22Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti ieškovui vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-382/2010).

23Ieškinio reikalavimo įvykdymą ieškovas taip pat prašė užtikrinti nutrauktos nuomos sutarties objektu buvusių patalpų areštu. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, šios būtinos sąlygos atsakovo turto areštui nėra, nes nėra pagrindo teigti, kad neareštavus atsakovui priklausančių patalpų, būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo nuomos sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, juo labiau, kad toks teismo sprendimas nereikalauja priverstinio įvykdymo.

24Taigi, net jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismas negalėtų taikyti dėl to, kad jos neatliktų savo kaip teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio patenkinimo atveju.

25Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.