Byla 2-382/2010

Dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, prašydamas:

41. uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tolimesnius su 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimu susijusius veiksmus;

52. uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 objekto (Koncesijos ruožo) tinkamo bei saugaus funkcionavimo apribojimui, įskaitant, bet neapsiribojant Koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį už objekto eksploataciją sustabdymą;

63. uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo galimybes tinkamai vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartį Nr. 1717, įskaitant, bet neapsiribojant Koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį sustabdymą;

74. areštuoti 4000 000 Lt vertės atsakovui priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovo nekilnojamuosius daiktus.

8Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašalio 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o taip pat dėl skolos ir delspinigių priteisimo (preliminari ieškinio suma – 4000 000 Lt). Nurodė, jog ieškinys nėra paduodamas iš karto, nes jis yra kreipęsis dėl ieškiniui parengti reikalingų dokumentų pateikimo. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos sąlygoja poreikis apsaugoti ne tik jo, bet ir viešąjį interesą. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Kamesta“ su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717, kuria atsakovas suteikė ieškovui leidimą vykdyti Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatacijos ir priežiūros darbus už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį. Suinteresuotas asmuo yra išrašęs bei įteikęs atsakovui koncesijos mokesčio apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias bendras atsakovo įsiskolinimas, įskaitant delspinigius, sudaro apie 4000 000 Lt. 2009 m. spalio 30 d. UAB „Kamesta“ gavo iš atsakovo 2009 m. spalio 29 d. pranešimą dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimo, su kuriuo nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos ir Nutarė

101. uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tolimesnius su 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimu susijusius veiksmus;

112. uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 objekto (Koncesijos ruožo) tinkamo bei saugaus funkcionavimo apribojimui, įskaitant bet neapsiribojant Koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį už objekto eksploataciją sustabdymą;

123. uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų UAB „Kamesta“ galimybes tinkamai vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartį Nr. 1717, įskaitant, bet neapsiribojant Koncesijos mokesčių mokėjimų pagal Koncesijos sutartį sustabdymą;

134. UAB „Kamesta“ būsimo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo tikslu areštuoti Kauno miesto savivaldybės kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą 4000 000 Lt sumai, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti atitinkamą Kauno miesto savivaldybės turtinių teisių ar piniginių lėšų dalį, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

14Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos, nes ieškovas ketina pateikti ieškinį, siekdamas iš atsakovo prisiteisti labai didelę skolos sumą, t.y. 4 000 000 Lt, kurios atsakovas nesumokėjo pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas, nustatęs, kad atsakovas vengia vykdyti įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Koncesijos sutartį Nr. 1717, šią sutartį vienašališkai nutraukė, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

15Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir atmesti UAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pažeisdamas ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Teismui uždraudus koncesijos mokesčio mokėjimų sustabdymą, yra tikimybė, kad ieškovas savo reikalavimus dėl skolos priteisimo sieks patenkinti per skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo institutą, reikalaudamas išmokėti „sustabdytą“ skolos mokėjimą. Tačiau ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali spręsti ieškinio pagrįstumo klausimo.

172. Skundžiamos nutarties nuostatos yra perteklinės ir apimančios viena kitą. Teismas uždraudė vykdyti „koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį už objekto eksploataciją sustabdymą“ ir „koncesijos mokesčių mokėjimų pagal Koncesijos sutartį sustabdymą“. Tuo tarpu pagal Koncesijos sutartį koncesijos mokestis yra vientisas, mokamas už koncesininko veiklos, vykdomos Koncesijos ruožo atžvilgiu, visumą ir nėra skirstomas į atskiras mokesčio dalis.

183. Teismas, uždrausdamas „koncesijos mokesčių mokėjimo sustabdymą“ ir areštuodamas atsakovo turtą (pinigines lėšas) sudarė sąlygas ieškovui ne tik patenkinti savo ieškinio reikalavimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, bet atėmė galimybę atsakovui laisva valia grąžinti skolą dėl jo turtui pritaikyto arešto.

194. Teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovo turto areštą remdamasis didele ieškinio suma, nes atsakovo kaip viešo subjekto veiklą reglamentuoja LR Vietos savivaldos įstatymas. Todėl atsakovas negalėtų tyčia nevykdyti teismo sprendimo.

205. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovas kaip savivaldybės institucija vykdo Kauno miesto ir jo gyventojų viešųjų interesų įgyvendinimo funkciją, veikdamas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės biudžetą. Ekonominio sunkmečio sąlygomis, esant apsunkintam biudžeto surinkimui, atsakovo turto areštas paralyžuotų dalies visuomenei svarbių sričių tinkamą veiklą.

216. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pareigos pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Nepranešimas nagrinėjamu atveju nulėmė viešojo intereso pažeidimą bei nepagrįstos nutarties priėmimą, nes atsakovas negalėjo pateikti savo argumentų dėl ieškovo prašymo nepagrįstumo. Pagal įstatymą nepranešimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o nagrinėjamu atveju tokios grėsmės nebuvo. Kadangi teismas nepagrindė susidariusios situacijos išimtinumo, šioje skundžiamos nutarties dalyje egzistuoja absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 338 str., 329 str. 2 d. 4 p.).

227. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Ieškovas kaip viena iš Koncesijos sutarties šalių turėjo visą medžiagą, reikalingą ieškiniui parengti, o trūkstamus įrodymus galėjo gauti po to, kai teisme būtų iškelta byla ir atsakovas būtų įpareigotas pateikti trūkstamus įrodymus.

238. Teismo nutartis neatitinka teismo procesinio sprendimo aiškumo reikalavimų, dėl ko ji yra realiai neįvykdoma. Nesant aiškumo, kokie konkretūs veiksmai yra uždrausti skundžiama nutartimi, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

24Ieškovas UAB „Kamesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog per laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo institutą negali būti išreikalauta iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojimo susidariusi atsakovo skola, o ieškovas neketina piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Vykdant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas įpareigotinas sumokėti koncesijos mokestį pagal sąskaitas, išrašytas po nutarties priėmimo dienos. Be to, šios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimą dėl vienašalio Koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nutarties nuostatos yra perteklinės ir viena kitą apimančios. Draudimu vykdyti „koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį už objekto eksploataciją sustabdymą“ siekiama apsaugoti Koncesijos ruožo tinkamą funkcionavimą ginčo laikotarpiu, o draudimu vykdyti „koncesijos mokesčių mokėjimų pagal Koncesijos sutartį sustabdymą“ siekiama užtikrinti ieškovo interesų apsaugą iki bus išspręstas klausimas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsakovo turto areštas yra susijęs su turtinių reikalavimų užtikrinimu, o draudimas sustabdyti koncesijos mokesčių mokėjimus – su ginčijamu vienašaliu Koncesijos sutarties nutraukimu. Ta aplinkybė, kad atsakovas yra viešasis subjektas, nereiškia, kad jis visas savo prievoles vykdo ir bus pajėgus ateityje jas tinkamai vykdyti. Atsakovo finansines problemas patvirtina dienraščiuose ir internetinėje svetainėje skelbiama vieša informacija, jas patvirtino ir pats atsakovas. Argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįsti, nes, vykdant skundžiamą nutartį, buvo aprašytas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Apelianto nurodomi procesinės teisės normų pažeidimai neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisingam išsprendimui.

25Atskirasis skundas tenkintinas.

26Nagrinėjamoje byloje yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos klausimas. Suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“, nurodydamas, jog siekia pateikti ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tolimesnius su 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimu susijusius veiksmus; uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 objekto (Koncesijos ruožo) tinkamo bei saugaus funkcionavimo apribojimui, įskaitant, bet neapsiribojant Koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį už objekto eksploataciją sustabdymą; uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo galimybes tinkamai vykdyti 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartį Nr. 1717, įskaitant, bet neapsiribojant Koncesijos mokesčio mokėjimų pagal Koncesijos sutartį sustabdymą; areštuoti 4000 000 Lt vertės Kauno miesto savivaldybės administracijai priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovo nekilnojamuosius daiktus. Planuojamo teismui paduoti ieškinio dalyku nurodė reikalavimą dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o taip pat reikalavimą dėl skolos bei delspinigių priteisimo, kurių preliminari suma UAB „Kamesta“ paskaičiavimu sudaro 4000 000 Lt. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens UAB „Kamesta“ prašymą ir pritaikė suinteresuoto asmens prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

27Pažymėtina, jog įstatymas suteikia galimybę asmeniui, negalinčiam iš karto paduoti teismui ieškinio, jei yra kilusi grėsmė jo turtiniams interesams, kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tokiu atveju sudaro grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, buvimas (CPK 144 str. 1 d.).

28Sprendžiant dėl savivaldybei priklausančio turto ar piniginių lėšų arešto kaip procesinės ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog bylose dėl pinigų išieškojimo šios priemonės neturėtų būti taikomos dėl atsakovu esančios savivaldybės teisinio statuso specifikos, kuri savaime suponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-80/2010; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-47/2010; 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1678/2009 ir kt.). Savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys (CK 2.34 str. 2 d., 2.35 str. 1 d.), kurie valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybių turtu ar valstybės turtu, perduotu savivaldybėms valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tai, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, laikantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principų, eliminuoja savivaldybės kaip civilinių santykių dalyvės sąmoningo elgesio, siekiant išvengti savo prievolių kreditoriui įvykdymo, galimybę. Šią galimybę eliminuoja ir griežtas savivaldybės finansinių išteklių panaudojimo reglamentavimas. Kitas savivaldybių teisinio statuso ypatumas – tai, jog savivaldybė kaip juridinis asmuo negali pasibaigti ją likviduojant dėl bankroto, o įstatyme numatyta jos likvidavimo galimybė yra susijusi su savivaldybės teritorijos ribų pasikeitimu. Tokiu atveju naujai įsteigtai savivaldybei perduodamas nekilnojamasis turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai bei teisės (Vietos savivaldos įstatymo 49 str.). Nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju, atsakovui priklausančio turto areštas negali būti savitikslis, nes kreditorius, kuris vykdymo procese įgytų išieškoto statusą, neturi pirmumo teisės prieš kitus išieškotojus, jei jis nėra hipotekos kreditorius, įkaito turėtojas arba jeigu jo reikalavimai nėra kilę iš materialinių teisinių santykių, susijusių su išlaikymu, žalos, padarytos suluošinimu, sveikatos sužalojimu, taip pat netekus maitintojo, atlyginimu, ar darbo teisiniais santykiais (CPK 754 str.). Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Kauno miesto savivaldybės turto ir/ar piniginių lėšų areštą.

29Be atsakovo turto arešto pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tolimesnius su 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimu susijusius veiksmus, o taip pat veiksmus, kurie savo esme būtų susiję su netinkamu sutartinių prievolių pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartį Nr. 1717 vykdymu ar jų nevykdymu. Šias teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones teismas taikė, atsižvelgdamas į UAB „Kamesta“ siekį planuojamu pareikšti ieškiniu ginčyti vienašalį sutarties nutraukimą.

30Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo šalių sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartis Nr. 1717 buvo nutraukta prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą vienašaliu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 29 d. pareiškimu, sutarties nutraukimo priežastimi nurodant esminį sutarties pažeidimą iš koncesininko UAB „Kamesta“ pusės (b.l. 57-59). Vienašalis sutarties nutraukimas – tai vienas iš įstatyme numatytų sutarčių pasibaigimo atvejų, kai, esant esminiam sutarties pažeidimui, užtenka vienos šalies valios, kad, laikantis įstatymo ar sutarties nustatytų tvarkos reikalavimų, pranešus apie sutarties nutraukimą kitai šaliai, ši sutartis būtų laikoma pasibaigusia (CK 6.217 str., 6.218 str.). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Ginčo dėl sutarties nutraukimo atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas.

31Nagrinėjamu atveju, esant pasibaigusiai 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarčiai Nr. 1717, o kartu ir iš sutarties kylančioms šalių sutartinėms prievolėms, procesinės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės negali būti iš sutarties kylančių prievolių vykdymo pagrindas. Įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti ieškovui vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

32Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju buvimą, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei turi būti panaikinta (CPK 144 str. 1 d.). Nustačius, kad suinteresuoto asmens UAB „Kamesta“ prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos neatliktų savo kaip teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio tenkinimo atveju, Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis naikintina, atmetant suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 337 str. 2 p.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto nurodomų CPK 148 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų pažeidimų, nes, pripažinus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, jie neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos.

35Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).