Byla e2A-444-330/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3837-275/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSGA“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „VSGA“ 60 467,88 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė nuosavybės teise valdanti pastatą ( - ), kurio bendras plotas 1071,68 kv. m, ir patalpas, esančias adresu ( - ), kurių bendras plotas 916,84 kv. m. Šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir papildomus susitarimus, jų pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei dalį patalpų, kurių bendras plotas sudarė 1 036,59 kv. m, suderino pozicijas dėl patalpų remonto darbų atlikimo, atskirų patalpų įrengimo. Pabaigusi išnuomotų patalpų įrengimo ir remonto darbus, atsakovė parengė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad kapitalinio remonto pirmuoju etapu priimamas naudoti 779,48 kv. m nuomojamų patalpų plotas. Atlikusi patalpų rekonstrukciją atsakovė parengė naują patalpų kadastro duomenų bylą. Nurodytus veiksmus atsakovė įvykdė pažeisdama šalių sudaryto susitarimo sąlygas.

82.

9Ieškinyje nurodyta, kad greta atsakovei išnuomotų patalpų ieškovė nuosavybės teise valdo ir naudoja patalpas, kuriose tuo pačiu metu, kuomet atsakovė remontavo savo nuomojamas patalpas, ieškovė įrenginėjo koncertų salės patalpas ir patalpas maitinimo paslaugų veiklai. Vienintelis patekimas į ieškovės ir atsakovės valdomas patalpas yra bendras – per pirmame aukšte esančias fojė patalpas, kurias, vadovaujantis nuomos sutartimi, nuomos teisės pagrindu valdo ir naudoja atsakovė.

103.

11Ieškovė nurodė, kad atsakovė, remontuodama pastato pirmajame aukšte esančias patalpas, neleistinai, nesuderinusi su ieškove ir negavusi jos pritarimo, pirmojo aukšto fojė patalpose įrengė pertvaras ir tokiu būdu pašalino vienintelį patekimą į ieškovės nuosavybės teise naudojamas ir valdomas patalpas. Dėl šios priežasties ieškovė nuo 2013 m. liepos 10 d. neteko galimybės naudotis savo patalpomis ir jose vykdyti veiklą. Aplinkybę, kad atsakovė pirmajame aukšte pertvaras įrengė savavališkai ir pažeisdama nuomos sutarties nuostatas, konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2175-910/2017. Teismas nurodytoje byloje priimtu sprendimu įpareigojo atsakovę išardyti pastate įrengtas pertvaras. Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-17056-809/2017 priimtame sprendime konstatavo, kad atsakovė nevykdė pareigos savo sąskaita įrengti pirmo aukšto fojė patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas toje byloje priimtu sprendimu įpareigojo atsakovę atlikti pastato pirmame aukšte esančiose patalpose (indeksai 1-3, 1-4 ir 1-5) apdailos remonto darbus.

124.

13Ieškovė nurodė informavusi atsakovę, kad negali naudotis koncertų sale, kitomis patalpomis ir negali jose vykdyti veiklos, prašė išardyti pirmajame aukšte esančių patalpų pertvaras ir atlikti apdailos remonto darbus taip, kad ieškovė įprastomis sąlygomis turėtų galimybę patekti į koncertų salę, kitas patalpas ir jomis naudotis. Atsakovė į ieškovės prašymus neatsižvelgė. Ieškovė paaiškino, jog jos valdomos patalpos yra parengtos nuomai, tačiau ieškovė, negalėdama naudotis patalpomis, neturi galimybės jų išnuomoti ir gauti pajamų, taigi patiria nuostolius. Ieškovės apskaičiavimu, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. per 4 metų ir 9 mėnesių laikotarpį nuostoliai negautų pajamų forma suma sudaro 60 467,88 Eur.

145.

15Atsakovė UAB „VSGA“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2175-910/2017 priimtu sprendimu įpareigojo atsakovę išardyti pertvaras, įrengtas tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-3, 1-4 ir 1-5, tačiau nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės nėra susijusios su ieškovės (ne) galėjimu naudotis patalpomis. Teismas minėtoje byloje sprendė ne ginčą, ar ieškovė ir jos klientai gali patekti į vienas ar kitas patalpas, o tai, ar atsakovė turėjo teisę pagal nuomos sutartį įrengti tokias pertvaras, kokias įrengė. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė panaikino vienintelį patekimą į ieškovės patalpas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ir anksčiau ir šiuo metu ieškovė į savo patalpas gali patekti (kitais) trimis būdais. Atsakovės teigimu, šalys nesitarė, o atsakovė neįsipareigojo sudaryti sąlygų, kad per atsakovei išnuomotas patalpas ieškovė galėtų patekti į ginčo patalpas.

166.

17Atsakovės nuomone, ieškovė negavo pajamų iš patalpų nuomos tik dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie ieškovės ketinimą išnuomoti patalpas ar jų parengimą nuomai. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovė iš negautų pajamų sumos neišskaičiavo pajamų mokesčio ir išlaidų administracinei veiklai. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, o jos nurodomose kitose išnagrinėtose bylose šiam ginčui reikšmingos aplinkybės nebuvo vertinamos.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Mūsų laikas“ iš atsakovės UAB „VSGA“ 19 095,12 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 430 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

228.

23Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo teismas padarė išvadą, kad ieškovė apie jos teises pažeidžiančius atsakovės veiksmus sužinojo 2013 m. rugpjūčio 1 d., todėl šį momentą pripažino ieškinio senaties termino eigos pradžia. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė gali reikalauti žalos atlyginimo tik už paskutinių trejų metų laikotarpį. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas dėl žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 10 d., o reikalavimas atlyginti ankstesniu laikotarpiu patirtą žalą, teismo vertinimu, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas.

249.

25Teismas pripažino, kad ieškovė turėjo interesą nuomoti turimas patalpas. Teismas sprendė, kad ieškovei priklausančios patalpos galėjo būti išnuomotos, nes atsakovė įrodė aplinkybę, kad, nepaisant jos atliktų statybos darbų, egzistavo galimybė patekti į tas ieškovės patalpas. Teismo vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad atsakovės įrengtos pertvaros apskritai eliminavo galimybę išnuomoti patalpas, dėl fakto, jog patalpos nebuvo išnuomotos, nėra atsakinga vien tik atsakovė. Teismas nusprendė, jog pripažinus abiejų šalių atsakomybę už apribotą galimybę patekti į patalpas, atsakovei kilo pareiga atlyginti pusę ieškovės patirtų nuostolių.

2610.

27Teismo vertinimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2175-910/2017 priimtas sprendimas nėra susijęs su ieškovės galėjimu ar negalėjimu naudotis patalpomis, visgi šiuo teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas atsakovei pašalinti įrengtas pertvaras leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pertvarų įrengimu pažeidė ieškovės teises. Ta aplinkybė, kad dėl įrengtų pertvarų, kurių pašalinimo siekė ieškovė, tiek ji pati, tiek jos galimi nuomininkai visgi galėjo patekti į komercinės paskirties patalpas, leido teismui daryti išvadą, kad atsakovės įrengtos pertvaros nebuvo vienintele kliūtimi ieškovės turimas patalpas išnuomoti tokia pačia kaina, kokia patalpas ieškovė nuomojo atsakovei. Teismo vertinimu, galimybė patekti į patalpas sudarė sąlygas tas patalpas išnuomoti, tačiau aplinkybę, kad jas buvo galima išnuomoti tokia pačia kaina, kokia buvo išnuomotos kitos patalpos tame pačiame pastate, turėjo įrodyti atsakovė. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos dėl nuomotinų patalpų patrauklumo potencialiems nuomininkams. Teismas, įvertinęs nuomotinų patalpų paskirtį, padarė išvadą, kad egzistuotų galimybė jas išnuomoti tokia pačia kaina, kokia kitos patalpos buvo išnuomotos atsakovei. Pripažinęs, kad galimybė patalpas, kurių nuomojimo interesą turėjo ieškovė, išnuomoti tokia pačia kaina, kokia patalpas nuomojosi atsakovė, buvo sumažinta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai neteisėtai įrengiant pertvaras buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės negautomis pajamomis. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės atsikirtimus, jog ieškovė esą neįrodė jos patalpų parengimo nuomai.

2811.

29Spręsdamas dėl nuostolių dydžio teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie ieškinio senaties terminą (kad žala atlygintina tik už paskutinių trejų metų laikotarpį) ir atsakovės atsakomybės formą (pripažinus abiejų šalių atsakomybę už apribojimą patekti į patalpas), konstatavo, jog atsakovė turi atlyginti 19 095,12 Eur nuostolių, ieškovės patirtų negautų pajamų forma.

30III.

31Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

3212.

33Atsakovė UAB „VSGA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3412.1.

35Teismo sprendime nepateikti motyvai dėl šalių nuomos sutartyje numatyto atsakomybės ribojimo. Atsakovei negali kilti atsakomybė, nes šalys buvo susitarusios, kad netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami. Teismo sprendime nesant motyvų dėl šios faktinės aplinkybės, konstatuotinas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimas. Ieškinys turėjo būti atmestas vien dėl nuomos sutartyje numatyto atsakomybės ribojimo. Ieškovei, pareiškusiai ieškinį dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, teko pareiga įrodyti, kad atsakovė veikė tyčia ar esant dideliam neatsargumui. Teismas turėjo vertinti ginčui reikšmingas aplinkybes, nustatytas kitoje civilinėje byloje dėl pertvarų įrengimo teisėtumo.

3612.2.

37Teismas sprendime neanalizavo, ar į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė žalą negautų nuomos pajamų forma. Ieškovė turėjo įrodyti ne tik siekį išnuomoti patalpas, bet ir tai, jog dėjo realias pastangas surasti nuomininkus. Be to, atsakovei reikalaujant pateikti įrodymus apie patalpų įrengimą 2013 metais, ieškovė tokių įrodymų pateikimo vengė. Ieškovė neįrodė, kad iš tiesų siekė gauti pajamų iš patalpų nuomos ir būtų neabejotinai jas gavusi. Teismo išvados dėl nuostolių dydžio grindžiamos tik ieškovės išdėstyta pozicija, nepasisakius dėl atsakovės atsikirtimų.

3812.3.

39Teismo nuostatos dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo yra nepagrįstos. Byloje nustatyta, kad ieškovė į savo patalpas galėjo patekti net per tris įėjimus. Nėra pagrindo teigti, jog patekimas į tas patalpas per atsakovės nuomojamas patalpas (per kazino vestibiulį) suteiktų ieškovės patalpoms kažkokią pridėtinę vertę. Net ir nustačius patekimo į patalpas apsunkinimą, tai nesudarytų pagrindo spręsti, kad atsakovės veiksmai sudarė kliūtis išnuomoti tas patalpas. Ieškovė yra įsirengusi atskirą įėjimą, kuris yra patrauklesnis patekimo į patalpas būdas, nei patekimas į jas per kazino vestibiulį. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys, kaip atsakomybės taikymo sąlyga.

4012.4.

41Teismas, atmetęs dalį ieškovės reikalavimų, nesprendė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Teismas turėjo priteisti atsakovei dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šioje dalyje teismo sprendimas taip pat nemotyvuotas.

4213.

43Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ atsiliepimu prašo atsakovės UAB „VSGA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

4413.1.

45Atsakovės skundo argumentas, jog šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės ribojimo, yra nepagrįstas. Nors nuomos sutartyje ir pavartota tiesioginių nuostolių sąvoka, pati sutarties sąlygos konstrukcija neleidžia daryti išvados, jog šalys susitarė tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Siekdamos tokio ribojimo šalys tai būtų aiškiai įtvirtinusios sutartyje. Įstatymas draudžia šalims iš anksto susitarti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo arba jos dydžio ribojimo. Atsižvelgiant į atsakovės kaltės formą, sutarties sąlyga tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo yra niekinė.

4613.2.

47Bylos duomenys patvirtina, kad patalpų remontą atsakovė atliko ignoruodama šalių susitarimus ir ieškovės interesus, kad patalpas pritaikė tik savo pačios poreikiams. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose. Sutarties nevykdymas nėra atsitiktinis ar pavienis reiškinys, o sisteminis bei ilgalaikis atsakovės veikimas. Tai patvirtina, kad žala padaryta dėl atsakovės tyčinių veiksmų.

4813.3.

49Dėl atsakovės veiksmų įrengiant pertvaras, ieškovė neteko galimybės patalpas nuomoti komercinei veiklai ir iš to gauti pajamų. Dėl įrengtų pertvarų patalpos tapo nepatrauklios verslui. Nagrinėjamu atveju teisiškai svarbi aplinkybė yra ne galimybė patekti į patalpas, o jas nuomoti. Tai patvirtina priežastinio ryšio sąlygos egzistavimą. Atsakovės argumentai dėl nuostolių dydžio skaičiavimo nepagrįsti. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, o teismo įsitikinimas ieškovės pateikto nuostolių skaičiavimo pagrįstumu buvo pakankamas.

5014.

51Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5214.1.

53Tas faktas, jog egzistavo galimybė į patalpas patekti pro kitus įėjimus, nesudaro pagrindo išvadai, jog taip pat egzistavo ir reali galimybė išnuomoti patalpas pagal tikslinę paskirtį – maitinimo veiklai. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė dėl egzistuojančių kliūčių neturėjo galimybės siūlyti patalpas nuomai. Teismo išvada, jog patalpos galėjo būti išnuomotos už mažesnę kainą, yra nepagrįsta. Esant tokioms faktinėms kliūtims, joks ūkio subjektas nesinuomotų patalpų, kuriose negalėtų vykdyti veiklos. Teismas nepagrįstai sutapatino galimybę patekti į patalpas su galimybe šiose patalpose vykdyti veiklą. Mažinant atlygintinų nuostolių dydį, neužtikrinamas ieškovės grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį.

5414.2.

55Teismas, nepagrįstai taikydamas ieškinio senatį, nuostolius priteisė tik už paskutinių trejų metų laikotarpį. Taikydamas senatį teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, jog ieškovė siekė ginčą išspręsti taikiai ir tik vėliau kreipėsi į teismą inicijuodama teisminius procesus, jog ieškovė buvo aktyvi ginčytinų klausimų sprendimo dalyvė. Šias aplinkybes teismas turėjo pripažinti objektyviai trukdžiusiomis laiku pareikšti ieškinį. Taikydamas ieškinio senatį teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.

5615.

57Atsakovė UAB „VSGA“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

5815.1.

59Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė galėjo naudotis kitais įėjimais į savo patalpas. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad kiti įėjimai neužtikrina didesnio asmenų srauto pralaidumo. Byloje kilo ginčas dėl galimybės patekti į administracines (bet ne maitinimo) patalpas, į kurias yra įrengtas atskiras įėjimas. Nuomos sutarties pagrindu atsakovė neįsipareigojo užtikrinti, kad fojė patalpomis galėtų naudotis ieškovės potencialūs nuomininkai ir suinteresuoti patekti į administracines patalpas asmenys. Priešingai nei teigia ieškovė, atskiras įėjimas su galimybe turėti iškabą, potencialiam administracinių patalpų nuomininkui būtų patrauklesnis.

6015.2.

61Kritiškai vertintini ieškovės skundo argumentai dėl negalėjimo siūlyti patalpų nuomai. Tokie argumentai grindžiami subjektyviu ieškovės vertinimu. Ieškovė klaidina teismą, tvirtindama, jog kitose civilinėse bylose buvo nustatytos aplinkybės dėl svarbiausio, reprezentacinio ir vienintelio praėjimo į patalpas. Minėtose civilinėse bylose nenustatyta, kad šalys susitarė kartu vykdyti veiklą fojė patalpose, kad patalpa, kurios indeksas 1-5, būtų pagrindinis ir vienintelis įėjimas. Kitose bylose nustatytos aplinkybės šioje byloje sprendžiamam ginčui neturi prejudicinės reikšmės.

6215.3.

63Ieškovės nurodytos aplinkybės, esą sutrukdžiusios laiku pareikšti ieškinį, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigai. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu prievolę vykdyti natūra (išardyti pertvaras), neturi įtakos ieškinio senaties termino eigai byloje dėl nuostolių atlyginimo. Tokios aplinkybės taipogi nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

6416.

65Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. birželio 11 d. gautas atsakovės UAB „VSGA“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6917.

70Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

71Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

7218.

73Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ yra 1 071,59 kv. m ploto pastato, esančio ( - ), savininkė. 2012 m. sausio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovė dalį patalpų (plane pažymėtų indeksais 1-1, nuo 1-12 iki 1-15, 1-40, 1-41, nuo 2-7 iki 2-12, 2-16, nuo 3-1 iki 3-4; bendras nuomojamų patalpų plotas 1 011,64 kv. m) išnuomojo atsakovei UAB „VSGA“. 2012 m. balandžio 12 d. negyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo aktu atsakovei buvo perduotos nuomojamos patalpos. 2012 m. balandžio 12 d. sutikimu dėl statytojo teisių perleidimo ieškovė atsakovei perleido visas statytojo teises. 2012 m. rugpjūčio 3 d. papildomu susitarimu prie 2012 m. sausio 31 d. sutarties ieškovė papildomai išnuomojo atsakovei patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-28, o bendras nuomojamų patalpų plotas padidėjo iki 1 036,59 kv. m. 2012 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu – patvirtinimu šalys suderino, kaip turi būti įrengtos nuomojamos pirmojo aukšto patalpos (fojė, rūbinė, tualetai). Atsakovės pasitelkta projektuotoja UAB „Studija33“ parengė pastato kapitalinio remonto, keičiant paskirtį į lošimo namus su kavine, projektą, kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 10 d. išdavė pritarimą. Atsakovė 2013 m. liepos 10 d. parengė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria patvirtinta, kad kapitalinio remonto pirmuoju etapu priimamas naudoti 779,48 kv. m plotas.

7419.

75Ieškovė, nuosavybės teise valdanti dalį atsakovei neišnuomotų patalpų, nurodė, kad atsakovė, remontuodama pastato pirmajame aukšte esančias patalpas, neleistinai, nesuderinusi su ieškove ir negavusi jos pritarimo, pirmojo aukšto fojė patalpose įrengė pertvaras ir tokiu būdu pašalino vienintelį patekimą į ieškovės nuosavybės teise valdomas patalpas. Dėl šios priežasties ieškovė nuo 2013 m. liepos 10 d. neteko galimybės naudotis savo patalpomis ir jose vykdyti veiklą. Ieškovė nurodė, jog jos valdomos patalpos yra parengtos nuomai, tačiau negalėdama naudotis patalpomis, ji negauna pajamų (patiria nuostolius negaunamų pajamų forma). Ieškovės apskaičiavimu, per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. už 4 metus ir 9 mėnesius nuostolių suma dėl negautų pajamų sudarė 60 467,88 Eur. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog jos veiksmai įrengiant pertvaras pirmajame patalpų aukšte, nelėmė nuostolių ieškovei atsiradimo. Paaiškino, jog, net ir įrengus pertvarą, ieškovei išliko galimybė į patalpas patekti per kitus tris įėjimus. Ta aplinkybė, jog ieškovė negavo pajamų iš patalpų nuomos, yra sąlygota išimtinai pačios ieškovės elgesio ir veiksmų. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Atsakovė akcentavo aplinkybę, jog šalys susitarė tik dėl tiesioginių nuostolių kompensavimo, nors ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, be to, ji prašė taikyti ieškinio senatį.

7620.

77Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apskųstasis teismo sprendimas, kuriuo sumažintas atlygintinų netiesioginių nuostolių dydis, grindžiamas tuo, jog ieškovė, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę žalos teisinių santykių atveju, gali reikalauti nuotolių atlyginimo tik už paskutinių trejų metų laikotarpį. Teismas, nustatęs visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas bei padaręs išvadą dėl abiejų šalių atsakomybės (kaltės), konstatavo atsakovės pareigą atlyginti tik pusę ieškovės patirtų nuostolių. Nesutikdamos su tokiu teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė abi ginčo šalys. Ieškovė, prašydama ieškinio visiško patenkinimo, savo skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą reguliuojančias teisės normas, bei tuo, jog sprendimu nepagrįstai konstatuota pačios ieškovės įtaka nuostolių atsiradimui. Atsakovė, prašydama ieškinį atmesti, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino jos argumentų dėl nuomos sutarties sąlygos, ribojančios civilinę atsakomybę, kad konstatuodamas civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes.

78Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto

7921.

80Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas apie įrodinėjimo pareigą sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Vadinasi, yra įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

8122.

82CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

8323.

84Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dalyje ieškovei nuosavybės teise priklausančių nuomojamų patalpų atsakovė įrengė pertvaras. Kolegija taip pat pažymi, kad kitoje civilinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog pertvaras nuomojamose patalpose atsakovė įrengė pažeisdama šalių sudarytos 2012 m. sausio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir jos pagrindu 2012 m. rugpjūčio 3 d. šalių pasirašyto patvirtinimo sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2175-910/2017 pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei UAB „VSGA“ dėl nuomos sutarties pažeidimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2017 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkinęs ieškovės ieškinį įpareigojo atsakovę išardyti tarp pirmo aukšto fojė patalpų, pažymėtų indeksais 1-3, 1-4 ir 1-5, įrengtas pertvaras, kurių nėra pažymėtų pirmojo aukšto plane, pridėtame prie šalių 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinimo, esančio 2012 m. sausio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudėtine dalimi. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinimą ir prie jo pridėtą pirmojo aukšto patalpų pertvarkymo planą šalys susitarė, jog nuomojamos pirmojo aukšto patalpos bus įrengtos taip, kaip nurodyta prie patvirtinimo pridėtame plane, kurį parengė pati atsakovė. Šiame plane nėra atsakovės po to faktiškai įrengtų pertvarų. Teismo konstatuota, jog nepaisant šalių 2012 m. rugpjūčio 3 d. pasirašyto patvirtinimo ir prie jo pridėto pirmojo aukšto patalpų pertvarkymo plano, atsakovė 2013 metais atliko patalpų pertvarkymą įrengdama pertvaras, dėl kurių vietoje vienos fojė patalpos atsirado trys patalpos (prie 2012 m. sausio 31 d. sutarties pridėtame plane pažymėtos indeksais 1-3, 1-4 ir 1-5). Teismas, įvertinęs faktinę ginčo patalpų padėtį, padarė išvadą, jog nors ieškovė ir po patalpų pertvarkymo turi galimybę patekti į jos valdomas patalpas, tačiau tokia padėtis neatitinka 2012 m. sausio 31 d. sutarties ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinimo sąlygų. Aptariamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8524.

86Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007.).

8725.

88Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2175-910/2017 nustatytos aplinkybės dėl šalių sudarytos sutarties pažeidimo įrengus pertvaras pastato pirmame aukšte išnuomotose patalpose, šiai nagrinėjamai bylai dėl ieškovės negautų pajamų turi prejudicinę reikšmę. Vadinasi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą atsakovės neteisėtų veiksmų padarymo sąlyga yra nustatyta ir iš naujo neįrodinėtina. Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė analizuotame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime konstatuotoms aplinkybėms suteikiantis prejudicinę reikšmę, apskųstojo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, jog minėtam apylinkės teismo sprendimui, kiek tai susiję su šalių nuomos sutarties ir jos prieduose nustatytų sąlygų pažeidimu, teismas suteikė būtent tokią (prejudicinę) aplinkybių galią ir reikšmę. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu aplinkybių vertinimu. Kitoje nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, atsakovės veiksmų sąlygotas sutartinių prievolių pažeidimas reikšmingas abiejose civilinėse bylose, kitoje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovės pasirinktų teisių gynimo priemonių skirtumai nepaneigia abiejų civilinių bylų nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių sutapties. Ieškovės pozicija nagrinėjamoje civilinėje byloje patvirtina, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo susieti su pertvarų patalpose įrengimu pažeidžiant šalių susitarimo sąlygas. Tokie faktai sudarė esminę Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėtų aplinkybių dalį. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje neteisėti atsakovės veiksmai, pasireiškę pertvarų patalpose įrengimu pažeidžiant šalių susitarimą, kaip atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyti. Atsakovės prieštaravimai šios atsakomybės taikymo sąlygos egzistavimo nepaneigia.

8926.

90Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniam teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, teigdama, jog jos valdomos patalpos yra parengtos nuomai, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėdama tinkamai naudotis patalpomis, ji negali gauti nuomos pajamų. Ieškovės apskaičiavimu, per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. (už 4 metus ir 9 mėnesius) nuostolių negautų pajamų forma dydis sudaro 60 467,88 Eur. Negauto nuomos mokesčio sumą ieškovė apskaičiavo pagal atsakovės mokamą nuomojamų patalpų nuomos kainą, t. y. darydama prielaidą, kad ginčo patalpos galėjo būti (jeigu atsakovė neįrengtų pertvarų) išnuomotos už tokį mokestį, kokį moka atsakovė už tame pačiame pastate nuomojamas patalpas.

9127.

92Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės interesas nuomoti turimas patalpas buvo. Teismas pažymėjo, kad patalpos galėjo būti išnuomotos, nes atsakovė įrodė aplinkybę, kad, nepaisant jos atliktų statybos remonto darbų, egzistavo galimybė patekti į tas patalpas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neįrodžius, kad atsakovės įrengtos pertvaros eliminavo ieškovės galimybę išnuomoti patalpas, darytina išvada, jog dėl fakto, kad patalpos nebuvo išnuomotos, nėra atsakinga vien tik atsakovė. Teismas nusprendė abi ginčo šalis pripažinti atsakingas už apribojimą patekti į patalpas, todėl nustatė atsakovei pareigą atlyginti pusę ieškovės patirtų nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad dėl atsakovės įrengtų pertvarų (ieškovė siekė jų pašalinimo) tiek pati ieškovė, tiek jos galimi nuomininkai galėjo patekti į komercinės paskirties patalpas, padarė išvadą, jog atsakovės įrengtos pertvaros nebuvo vienintele kliūtimi ieškovės patalpas išnuomoti tokia pačia kaina, kokia ji nuomojo atsakovei.

9328.

94Atsakovė UAB „VSGA“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės nurodytų patirtų nuostolių realumo. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo įrodyti ne tik deklaruojamą siekį išnuomoti patalpas, bet ir įrodyti tai, jog iš tikrųjų dėjo pastangas surasti patalpų nuomininkus, pagrįsti, kad patalpos buvo parengtos nuomai. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad iš tiesų siekė gauti pajamų iš patalpų nuomos ir būtų neabejotinai jas gavusi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

9529.

96Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta, žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

9730.

98Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, ieškovės argumentus ir atsakovės atsikirtimus, priėjo prie išvados, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, jog ji dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nuomojamų patalpų pertvarkymo pažeidžiant šalių susitarimą, patyrė nuostolių negautų pajamų forma (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė, perdavusi atsakovei naudotis dalį patalpų, liko administracinės paskirties patalpų savininke ir valdytoja. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo patalpos, neatsižvelgiant į jų faktinę būklę (parengimą jose vykdyti atitinkamą veiklą) galėjo būti išnuomotos tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog netinkama (reikalaujanti remonto ir/ar pertvarkymo) patalpų būklė nesutrukdė pačiai atsakovei išsinuomoti tame pačiame pastate esančių patalpų; nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo, o ieškovė leido atlikti nuomai perduotų patalpų remontą, jas pritaikant atsakovės planuojamai ūkinei veiklai. Dėl šios aplinkybės netenka teisinės reikšmės atsakovės argumentai, jog ieškovė esą neįrodė jos žinioje po nuomos sutarties su atsakove sudarymo likusių (ginčo) patalpų parengtumo nuomai.

9931.

100Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste laikytinos hipotetinėmis, jų realumas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, subjektyviu vertinimu bei prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė turėjo interesą nuomoti jos žinioje likusias patalpas, iš esmės nevertino ieškovės galimybių gauti nuomos pajamas realumo, atsižvelgiant į ankstesnes jos gautas pajamas, jos pasiruošimą, priemones, kurių ėmėsi, siekdama gauti šių pajamų. Teismas taip pat nevertino, ar ieškovės deklaruojamas lūkestis verstis konkrečių (ginčo) patalpų nuoma ir gauti iš to pajamų, buvo tikras, ar tik hipotetinis ir nulemtas šalių ginčo (neapsiribojant vien nagrinėjama byla). Nors tarp šalių kilo ginčas iš jas siejančių patalpų nuomos teisinių santykių, byloje nėra duomenų, jog ieškovė anksčiau (t. y. iki atsakovės neteisėtų veiksmų) yra gavusi pajamų būtent iš ginčo patalpų nuomos, jog tokia veikla ginčo patalpose ieškovei buvo įprastinė, tęstinė ar nuosekliai planuota. Toks vertinimas lemia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad neteisėti atsakovės veiksmai galėjo turėti esminės įtakos įprastinio ieškovės nuomos verslo nutrūkimui arba suvaržymui. Nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šios (administracinės paskirties) patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovės žinioje, teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė dėtų bent minimalias pastangas pasiekti deklaruojamus tikslus – ginčo patalpas reklamuoti ar kitaip pateikti nuomos rinkai, siūlyti jas potencialiems nuomininkams, ir, sudarius nuomos sandorius, iš šios veiklos gauti pajamų. Priešingai, šiuo klausimu ieškovė išsakė tik subjektyvų motyvą, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, panaikinusių galimybę patekti į jos (ieškovės) patalpas per išnuomotas pastato pirmo aukšto fojė patalpas, ji esą suvokė, kad tokių patalpų išnuomoti nepavyks, todėl net nebuvę prasmės jų siūlyti nuomai. Tokia motyvacija iš esmės suponuoja ieškovės pripažinimą ginčui reikšmingos aplinkybės, jog ji faktiškai ir neatliko jokių veiksmų, nukreiptų į galimą ginčo patalpų išnuomojimą ir pajamų gavimą iš nuomos. Kai nagrinėjamu atveju tiek prejudicinę reikšmę turinčiame pirmiau analizuotame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, tiek apskųstajame teismo sprendime konstatuota, tiek atsakovės įrodyta, jog net ir neleistinai (neteisėtai) pašalinus vieną (ieškovei ir atsakovei bendrą) įėjimą į ginčo patalpas, ieškovei išliko galimybė į jas patekti per kitus įėjimus. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, siejamų su tokios aplinkybės nustatymu. Aplinkybė, jog atsakovė panaikino anksčiau buvusią galimybę į ieškovės valdomas administracinės paskirties patalpas patekti per ieškovės reprezentaciniu įvardijamą įėjimą, egzistuojant galimybei į tas patalpas patekti per kitus faktiškai esančius įėjimus, paneigia ieškovės iškeltą versiją dėl ginčo patalpų siūlymo nuomai beprasmiškumo. Tiek ieškovės argumentacija, tiek faktiniai bylos duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų įrengiant pertvaras, ginčo patalpos tapo tiek nepatrauklios, kad bandymas (siūlymas) jas išnuomoti būtų beprasmis. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo sumažėjusį patalpų patrauklumą, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepateisina ieškovės pasyvumo norint gauti pajamų iš šių patalpų nuomos. Taipogi pažymėtina, jog ginčo patalpų nuomos vertės (kainos) sumažėjimas dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų byloje nebuvo įrodinėjamas, o atitinkama pirmosios instancijos teismo išvada stokoja objektyvaus pagrindimo ir argumentacijos, kadangi grindžiama tik esamų faktinių aplinkybių subjektyviu suvokimu ir vertinimu.

10132.

102Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, formuluoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodyta atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą – žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Byloje surinktų įrodymų visetas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja nuostatą, jog ieškovės reikalaujamos priteisti negautos pajamos yra hipotetinės, ieškovė neįrodė pagrįstai planavusi jas gauti ir atlikusi aktyvius veiksmus, nukreiptus į tokių pajamų gavimą.

10333.

104Ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą įrengus patalpų patvaras, tačiau neįrodžius patirtos žalos (nuostolių negautų pajamų pavidalu) fakto, o atitinkamai – ir dydžio, kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų analizė nebetenka teisinės reikšmės. Kaip minėta, civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nenustačius žalos (nuostolių) fakto, konstatuotinas civilinės atsakomybės sąlygų viseto nebuvimas, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Toks procesinis sprendimas taip pat lemia tai, jog apeliacinių skundų argumentai dėl nepagrįstai taikytos ieškinio senaties, dėl poreikio atnaujinti ieškinio senaties terminą arba pateisinti jo praleidimą, dėl šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties sąlygos, ribojančios atsakovės atsakomybę, taikymo, dėl mišrios kaltės formos instituto taikymo netenka teisinės prasmės ir praranda aktualumą, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

105Dėl bylos procesinės baigties

10634.

107Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti visetas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš dalies tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą.

10835.

109Pirmiau aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkindama atsakovės apeliacinį skundą ir atmesdama ieškovės apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

110Dėl bylinėjimosi išlaidų

11136.

112Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs dalį ieškovės reikalavimų, nesprendė atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos procesinė baigtis lemia išvadą, jog nurodytas atsakovės argumentas tapo nebeaktualus. Proceso įstatyme nurodyta, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas arba kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Todėl šioje byloje priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, teisinis vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovės naudai dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nesukels jai pasekmių, nes kitokia bylos procesinė baigtis savaime reikalauja bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nevertina apskųstojo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

11337.

114Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinį atmeta, todėl sprendžiamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 165,60 Eur išlaidų (4 065,60 Eur – ieškinio ir teismo dokumentų analizė, įrodymų rinkimas, teismų praktikos analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas, komunikacija su klientu, ieškovės dubliko analizė, įrodymų rinkimas, teismų praktikos peržiūra triplikui pateikti, tripliko rengimas, komunikacija su klientu, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje, 100 Eur – antstolio paslaugos konstatuojant faktines aplinkybes), apeliacinės instancijos teisme – 4 105,98 Eur išlaidų (2 405,48 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 270,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, 430 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

11538.

116Atsakovės patirtos išlaidos už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes (100 Eur) ir už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (430 Eur) priteistinas atsakovei iš ieškovės.

11739.

118Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos iš esmės neviršija (jas apskaičiuojant ne atsakovės nurodytu atstovo taikomu valandiniu įkainiu, o atsižvelgiant į teisinių paslaugų apmokėjimo maksimalius dydžius, nurodytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytų maksimalių dydžių) rekomenduojamus priteisti užmokesčio advokatui dydžius. Visgi, atsižvelgdama į bylos sudėtingumo laipsnį, įvertinusi suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, taip pat tai, jog teisines paslaugas apeliaciniame procese suteikė atstovas, atstovavęs atsakovę ir pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir sąžininga bendrą atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinti penktadaliu (20 proc.). Tokiu būdu atsakovės naudai iš ieškovės priteistina: 100 Eur už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes, 430 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 6 193,26 Eur (7 741,58 Eur - 20 proc.) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Bendra atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 723,26 Eur.

119Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

120panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atmesti.

121Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSGA“ (j. a. k. 125968073) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (j. a. k. 140422672) 6 723,26 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris eurus ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodyta, kad greta atsakovei išnuomotų patalpų ieškovė... 10. 3.... 11. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, remontuodama pastato pirmajame aukšte... 12. 4.... 13. Ieškovė nurodė informavusi atsakovę, kad negali naudotis koncertų sale,... 14. 5.... 15. Atsakovė UAB „VSGA“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimui... 16. 6.... 17. Atsakovės nuomone, ieškovė negavo pajamų iš patalpų nuomos tik dėl nuo... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino... 22. 8.... 23. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo teismas padarė išvadą,... 24. 9.... 25. Teismas pripažino, kad ieškovė turėjo interesą nuomoti turimas patalpas.... 26. 10.... 27. Teismo vertinimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje... 28. 11.... 29. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio teismas, remdamasis nustatytomis... 30. III.... 31. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 32. 12.... 33. Atsakovė UAB „VSGA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 34. 12.1.... 35. Teismo sprendime nepateikti motyvai dėl šalių nuomos sutartyje numatyto... 36. 12.2.... 37. Teismas sprendime neanalizavo, ar į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad... 38. 12.3.... 39. Teismo nuostatos dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės... 40. 12.4.... 41. Teismas, atmetęs dalį ieškovės reikalavimų, nesprendė atsakovės patirtų... 42. 13.... 43. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ atsiliepimu prašo atsakovės UAB „VSGA“... 44. 13.1.... 45. Atsakovės skundo argumentas, jog šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės... 46. 13.2.... 47. Bylos duomenys patvirtina, kad patalpų remontą atsakovė atliko ignoruodama... 48. 13.3.... 49. Dėl atsakovės veiksmų įrengiant pertvaras, ieškovė neteko galimybės... 50. 14.... 51. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 52. 14.1.... 53. Tas faktas, jog egzistavo galimybė į patalpas patekti pro kitus įėjimus,... 54. 14.2.... 55. Teismas, nepagrįstai taikydamas ieškinio senatį, nuostolius priteisė tik... 56. 15.... 57. Atsakovė UAB „VSGA“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Mūsų laikas“... 58. 15.1.... 59. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė galėjo naudotis kitais įėjimais į... 60. 15.2.... 61. Kritiškai vertintini ieškovės skundo argumentai dėl negalėjimo siūlyti... 62. 15.3.... 63. Ieškovės nurodytos aplinkybės, esą sutrukdžiusios laiku pareikšti... 64. 16.... 65. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. birželio 11 d. gautas atsakovės UAB... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV.... 68. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 69. 17.... 70. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 71. Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės... 72. 18.... 73. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ yra 1 071,59 kv. m ploto pastato, esančio (... 74. 19.... 75. Ieškovė, nuosavybės teise valdanti dalį atsakovei neišnuomotų patalpų,... 76. 20.... 77. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apskųstasis teismo... 78. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto... 79. 21.... 80. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 81. 22.... 82. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 83. 23.... 84. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dalyje ieškovei nuosavybės teise... 85. 24.... 86. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 87. 25.... 88. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus miesto apylinkės... 89. 26.... 90. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniam teismui... 91. 27.... 92. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės interesas nuomoti... 93. 28.... 94. Atsakovė UAB „VSGA“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 95. 29.... 96. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne... 97. 30.... 98. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, ieškovės... 99. 31.... 100. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos... 101. 32.... 102. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, formuluoja išvadą,... 103. 33.... 104. Ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą įrengus patalpų patvaras,... 105. Dėl bylos procesinės baigties... 106. 34.... 107. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 108. 35.... 109. Pirmiau aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 111. 36.... 112. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas,... 113. 37.... 114. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 115. 38.... 116. Atsakovės patirtos išlaidos už antstolio paslaugas konstatuojant faktines... 117. 39.... 118. Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos iš esmės... 119. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 120. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir... 121. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSGA“ (j. a. k....