Byla e2A-1166-467/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S., J. S., K. L. ir J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., J. S., K. L. ir J. T. ieškinį atsakovui A. N. dėl servituto panaikinimo, tretieji asmenys – I. N., antstolis V. Č., E. Š., G. Š., AB „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Gvazdikas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai A. S., J. S., K. L. ir J. T. 2016 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2017 m. gegužės 9 d. patikslino, ir prašė panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 (teisminio proceso Nr. 2-01-316951-2010-1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimu nustatytą A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, kaip viešpataujančio daikto, naudai 87 m2 ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutą, plane pažymėtą skaičiais 24, 74, 75.,25 ir 82 per J. T. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priteisiant iš A. N. J. T. 300 Lt kompensaciją, mokamą kartą į metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo; panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 (teisminio proceso Nr. 2-01-316951-2010-1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimu nustatytą A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, kaip viešpataujančio daikto, naudai 224 m2 ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutą, plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 8, 13, 12, 1, 27, 26 ir 2 per ieškovams A. S., J. S. ir K. L. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ), priteisiant iš A. N. A. S., J. S. ir K. L. 1000 Lt kompensaciją, mokamą kartą į metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. N. į jam priklausantį žemės sklypą gali patekti naudodamasis faktiškai įrengtu ir naudojamu keliu, esančiu valstybinėje žemėje, kuriuo palei upę naudojasi ne tik atsakovas, bet ir kiti žemės sklypų savininkai. Iš atsakovo žemės sklypo šiaurinės pusės yra upelis Kairėnė, kurios kitoje pusėje yra naujai įrengtas kelias (privažiavimas), skirtas patekti, pavyzdžiui, į L. K. (( - )), A. K. (( - )) priklausančius žemės sklypus. Atsakovui įrengus tiltą per upelį, į savo žemės sklypą jis gali patekti ir tokiu būdu. Tiltas gali būti įrengiamas ir iš šiaurės-rytų pusės nuo kelio, kuriuo patenkama, pavyzdžiui, į A. M. (( - )), V. K. ir kt. (( - )) priklausančius žemės sklypus.

83.

9Ieškovai nurodė, kad šalių, trečiųjų ir kitų asmenų žemės sklypai yra buvusioje sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijoje, kuri Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėta indeksu Nr. ŠR3.4.1. ir kuri pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano 2015 m. sprendimus konvertuojama į mažo intensyvumo gyvenamąją teritoriją, t.y. individualių gyvenamųjų namų teritoriją. Tai reiškia, kad sodininkų bendrija nenumatyta. Vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendinius yra pažymėtos rengiamos gatvių raudonosios linijos, tai reiškia, kad ginčo teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybė turės atlikti suplanuotą susisiekimo infrastruktūros plėtrą.

104.

11Ieškovai atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuo 2014-10-24 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr( - ), esantį ( - ), besiribojantį su ginčo žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), Vilniuje, per kurį galėjo patekti (privažiuoti) į savo žemės sklypą, tačiau 2017-04-18 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą žemės sklypo 355/711 dalį perleido E. Š. ir G. Š., nors per šį, jam priklausantį, žemės sklypą atsakovas galėjo laisvai ir nevaržomai patekti į ginčo žemės sklypą.

125.

13Atsakovas A. N. su ieškiniu nesutiko, prašė skirti ieškovams 4 000 EUR baudą už nesąžiningo ieškinio pareiškimą. Akcentavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu įstatymo galią, prejudiciškai yra nustatyta, kad kelio servitutas sklypui Nr. 3 tikslu pateikti į A. N. sklypą negali būti nustatytas. Sklypo Nr. 3 savininkų pasikeitimas 2014-10-24, atsižvelgiant net į tai, kad savininkais tapo ir atsakovas su sutuoktine, jokios įtakos sklypo Nr.3 fizinėms savybėms neturi – sklypas Nr.3, kaip buvo 7.69 m pločio, taip ir liko toks pat, kaip nebuvo privažiavimo į jį mišku, taip jo nėra ir dabar, o tai reiškia, kaip teisingai nustatė ir teismas bei patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2014-12-10 nutartimi, kad kelio servituto jame būti negali. Be to, akivaizdu, jog servitutu nustatomi apsunkinimai daiktui, o ne savininkui, dėl ko yra suvaržoma tarnaujančio daikto nuosavybės teisė tiek, kiek būtina viešpataujančiu tampančio daikto naudojimui. Todėl neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad sklypą Nr. 3 įsigijo atsakovo šeima ir tretieji asmenys, nedaro įtakos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams.

146.

15Ieškovai ieškinyje užsimena apie dar vieną tariamą galimybę atsakovui patekti į savo sklypą, t.y. kitoje Kairėnės upelio pusėje šiuo metu yra įrengtas naujas kelias, kuriuo galėtų naudotis ir A. N.. Tačiau toks argumentas taip pat nėra naujas. Atsakovui norint naudotis nauju privažiavimu kitoje upelio pusėje, būtina pastatyti tiltą pervažiavimui per upelį. Teismas prejudiciniame sprendime įvertino tokį buvusių atsakovų argumentą ir konstatavo, kad servituto įteisinimas iš šiaurinės pusės per 4 kitus sklypus bei nutiesiant tiltą, yra negalimas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovų nepagrįstai iškelta hipotetinė prielaida, jog savivaldybė kažkada turi įrengti privažiavimą prie sklypo, negali būti laikoma pagrįsta aplinkybe teismo nustatytam servitutui panaikinti.

167.

17Tretieji asmenys E. Š. ir G. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypą, unikalus Nr( - ), esantį ( - ), besiribojantį su ginčo žemės sklypu, jie ir atsakovas nusprendė nusipirkti lygiomis dalimis, kadangi jis ribojasi su jų turimu žemės sklypu. Antstoliui nesutikus parduoti žemės sklypo dviem fiziniams asmenims, 2014-09-19 tarp E. Š. ir atsakovo A. N. buvo sudaryta preliminari žemės sklypo padalinimo bei pirkimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nupirkti iš antstolių minėtą žemės sklypą, padalinti ir parduoti ½ žemės sklypo dalį, o E. Š. įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš A. N. ½ žemės sklypo dalį. Tretieji asmenys kategoriškai nesutinka, kad per įsigytą 355/711 dalį sklypo eitų servitutas, kadangi žemės sklypas yra labai siauras. Be to, toje sklypo dalyje stovi ir silikatinių plytų pastatas.

188.

19Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovų šioje byloje pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės apie galimybę privažiuoti į atsakovo sklypą Nr. 3 per sklypą Nr. 4, įrengiant tiltą per Kairėnės upelį ar naudojantis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiu 17245 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr( - ), jau buvo vertinami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013. Ieškovai nenurodė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, galinčių lemti būtinybei panaikinti nustatytą servitutą.

209.

21Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad 2015-11-26 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas sodų bendrijos narių, tarp jų ir ieškovo A. S. prašymas „Dėl patekimo į žemės sklypus užtikrinimo, teritorijų planavimo dokumentuose esančių sprendinių įgyvendinimo“, kuriame taip pat buvo keliami klausimai dėl galimybės įrengti įvažiavimo kelią palei Kairėnės upę. Išnagrinėjusi minėtą prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-12-28 raštu atsakė, kad, vadovaujantis sodininkų bendrijų veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šiuo metu tokia tvarka dar nėra patvirtinta ir faktiškai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo kelių perdavimas savivaldybėms nevykdomas.

2210.

23Minėtame atsakyme pažymėta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1503-01 „Dėl sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“ patvirtino sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos ribas ir kaip priedą patvirtino sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ generalinį planą. Pagal generalinio plano sprendinius ieškovo rašte minimas privažiavimo kelias prie sodo sklypų Nr. 31-43 yra sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos ribose. Sodininkų bendrija „Gvazdikas“ nėra parengusi teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, pagal kuriuos būtų suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrojo naudojimo žemės sklypai (tarp jų ir vidaus keliais užimti plotai). Taigi vidaus kelių užimta bendrojo naudojimo teritorija yra valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybei nėra suteikti įgaliojimai prižiūrėti sodininkų bendrijų veiklą ir teikti rekomendacijas dėl bendrojo naudojimo teritorijų tvarkymo ir priežiūros.

2411.

25Šiai dienai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra duomenų, jog sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ visuotiniame susirinkime būtų priimtas sprendimas dėl bendrojo naudojimo teritorijos formavimo, taip pat nėra duomenų, jog sodininkų bendrija „Gvazdikas“ bendromis savo narių lėšomis būtų nusprendusi įsirengti privažiavimo kelią prie sodo sklypų besiribojančių su Kairėnės upe ar kaip nors inicijavusi šį procesą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 1646-340/2014, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimas paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjusi ir įgijusi res judicata galią, tai reiškia, jog ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas (nutartis) šalims turi įstatymo galią, todėl ieškovai negali iš esmės reikšti tapačių reikalavimų Vilnius miesto apylinkės teismui.

26II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2712.

28Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2913.

30Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugelis ieškovų argumentų buvo nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013, kurioje buvo nustatytas ginčo servitutas, todėl pastarojoje byloje nustatytos aplinkybės turi būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013, paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014-12-10 nutartimi Nr. 2A-1646-340/2014, yra įsiteisėjęs, nagrinėjamos bylos šalys dalyvavo (šios bylos atsakovas toje byloje buvo ieškovu, o šios bylos ieškovai – atsakovais), todėl tam tikros šioje byloje nustatytos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant ir šią bylą, laikytinos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje.

3114.

32Teismas civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 nustatė ir atmetė ieškovų teiginį, kad atsakovas savo sklypą pasiekia važiuodamas Kairėnės upelio šlaitu, kadangi tai prieštarauja galiojantiems norminiams aktams, be to teismas padarė išvadą, kad tiesti kelio, nepažeidžiant upės apsauginės zonos, teisinės galimybės nėra. Nors šiuo metu galioja nauja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies redakcija, tačiau iš esmės straipsnis nėra pasikeitęs, o ieškovai nepateikė į bylą duomenų, jog aplinkybės pasikeitė taip, kad Kairėnės upės apsaugos zonoje būtų galima tiesti kelią.

3315.

34Ieškovai atsakovui į savo žemės sklypą siūlė patekti pasistatant tiltą per Kairėnės upę, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis argumentas taip pat buvo nagrinėjamas aukščiau minėtoje civilinėje byloje ir nustatyta, kad tokios galimybės praktiškai nėra – ji buvo atmesta kaip netinkama ir neracionali.

3516.

36Ieškovų teigimu, atsakovas į sklypą Nr. 642 gali patekti per kitą jam dalinės nuosavybės teise priklausantį ir su žemės sklypu Nr. 642 besiribojantį žemės sklypą Nr. 707. Ieškovai teigia, kad pasikeitė žemės sklypo Nr. 707 savininkas, t. y. atsakovas įsigijo dalį šio žemės sklypo, todėl jis gali važinėti per savo žemės sklypą, neapribojant kitų asmenų teisių. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dar civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 teismas nustatė, kad iš vakarų pusės su atsakovo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas yra tokios formos, kad, nustačius per jį kelio servitutą atsakovo sklypui pasiekti, naudojimasis minimu žemės sklypu būtų pernelyg apribotas, kad būtų apskritai galima jį naudoti pagal paskirtį. Be to, servitutas nustatomas daiktui, o ne jo savininkui, todėl teismas padarė išvadą, kad daikto savininko pasikeitimas neturi įtakos servituto nustatymui ar pasikeitimui, todėl ieškovų argumentą, jog atsakovas įsigijo šalia esantį žemės sklypą, per kurį jis gali patekti į žemės sklypą Nr. 642, atmetė kaip nepagrįstą.

3717.

38Be to, išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjęs minėtus sklypus, teismas nustatė, kad sklypas Nr. 642 yra ne tik itin siauras, bet taip pat jo reljefe susiformavęs šlaitas, yra pastatytas sodo namelis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2009-11-23 išdavė atsakovui statybos leidimą pagal parengtą namo statybos architektūrinį projektą. Minėtu projektu patekimas į atsakovo sklypą numatytas naudojantis pietrytinėje žemės sklypo pusėje esančiais servitutiniais privažiavimais. Akcentavo, kad toje pačioje servituto vietoje yra nustatytas servitutas ESO, kad būtų galima patekti prie elektros tinklų. ESO šio servituto nėra atsisakiusi.

3918.

40Aptaręs ieškovų siūlomus patekimo į atsakovo žemės sklypą variantus, teismas konstatavo, kad nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nustatytą servitutą. Teismas pažymėjo, kad sklypams, esantiems Gvazdikų g. 74A ir 74, Vilniuje, jau yra nustatytas kelio servitutas tose pačiose vietose dėl patekimo prie inžinerinių tinklų, be to, naudotis nustatytu servitutu trukdo tik ieškovų įrengtas gėlynas bei tvotos stulpas, todėl ginčo servitutas yra optimaliausias ir ekonomiškiausias variantas atsakovui patekti į savo žemės sklypą.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4219.

43Ieškovai A. S., J. S., K. L. ir J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4420.

45Apeliantai nurodo, kad šiuo metu atsakovas į savo žemės sklypą patenka sodų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijoje esančiu ir įrengtu keliu palei Kairėnės upę. Kelias yra įrengtas, faktiškai naudojamas, įteisintas tiek SB „Gvazdikas“ bendrajame plane, tiek kitų žemės sklypų planuose, esančiuose jų kadastrinių matavimų bylose, jis yra įrengtas dar 1964 metais, o įteisintas – 1996 metais.

4621.

47Kadangi privažiavimui prie atsakovo žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, naujo kelio įrengti (pastatyti) nereikia, todėl teisės aktai, reglamentuojantys Kairėnės upelio pakrančių apsaugos juostos apsaugos juostą, šiam keliui negali būti taikomi. Be to, iš byloje esančio 2015-12-01 statinių išdėstymo plano matyti, kad prie ginčo žemės sklypo nuo jo vakarinės pusės yra privažiavimas. Šiame punkte nurodytas planas nėra ginčijamas ir/ar nuginčytas. 2015-12-01 statinių išdėstymo plane pažymėtas privažiavimas atitinka sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ generalinio (bendro) plano sprendinius ir yra kelio sudėtinė dalis.

4822.

49Ginčo servitutas šiuo metu nėra įrengtas, tačiau atsakovas gali laisvai patekti į savo žemės sklypą, taigi ir netrukdomai juo naudotis. Iš to seka, kad servituto nustatyti nereikia. Pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi prejudiciniu 2013 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu, o ne realiai nustatinėjo, ar servitutas yra reikalingas.

5023.

51Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovo naujai įsigytam žemės sklypui, unikalus Nr( - ), kuris ribojasi su atsakovo turimu žemės sklypu, yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti, patekimui į šį žemės sklypą yra įrengtas ir faktiškai naudojamas kelias, kuris yra įteisintas, pažymėtas tiek SB „Gvazdikas“ bendrame plane, taip pat ir žemės sklypo, unikalus Nr( - ), kadastrinių matavimų byloje. Dėl to atsakovas gali patekti į savo žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, per naujai įsigyto žemės sklypo dalį ir taip neriboti servitutais kitų žmonių nuosavybės.

5224.

53Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų. Reglamento IV skyriuje taip pat nustatomi ir sklypo tvarkymo reikalavimai. Reglamento 9.6.1 papunktyje nustatyta, kad mažiausias automobilių privažiavimo prie gyvenamojo namo plotis turi būti 3,5 m. Iš kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo, unikalus Nr( - ), plano matyti, kad šio žemės sklypo plotis yra 7,21 m. Dėl šios aplinkybės šalių ginčo nėra. Akivaizdu, kad atsakovas turi galimybę žemės sklype, unikalus Nr( - ), įrengti 3,5 m pločio privažiavimą prie ginčo žemės sklypo, o tretieji asmenys gali naudotis jiems priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr( - ), dalimi besiribojančia su jiems priklausančiu žemės sklypu.

5425.

55Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, ir žemės sklypas unikalus Nr( - ) bei kiti žemės sklypai yra sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijoje, todėl juos naudojant privaloma laikytis sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ generalinio (bendro) plano, kuris prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Kadastro žemėlapio ištraukos patvirtina, kad tarp sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijoje esančių žemės sklypo 707, žemės sklypo 615 ir šio apeliacinio skundo 19 punkte nurodytų žemės sklypų pietinės pusės ir tarp miškų paskirties valstybinio žemės, unikalus Nr. ( - ), sklypo kadastro Nr( - ) Vilniaus m. k. v., esančio Vilniuje (registro Nr. 44/1765565), yra laisva valstybinė žemė. Tai reiškia, kad atsakovas gali kreiptis į sodininkų bendriją dėl jos generalinio (bendro) plano pertvarkymo – detaliojo plano rengimo ir tokiu būdu inicijuoti žemės sklypo 707, žemės sklypo 615 ir šio apeliacinio skundo 19 punkte nurodytų žemės sklypų pertvarkymo projektus, perkeliant jų pietinę ribą iki žemės sklypo 533. Tokiu atveju atsakovas turės galimybę įrengti naują kelią privažiavimui prie žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje.

5626.

57Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vėl analizuoti, ar atsakovas turi galimybes pateikti prie savo žemės sklypo ieškinyje nurodytais pagrindais, o ne apsiriboti kitų teismų sprendimuose jau nustatytomis aplinkybėmis.

5827.

59Atsakovas A. N. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo už nesąžiningo ieškinio pareiškimą ieškovams skirti 4000 eurų baudą ir 50 procentų šios sumos priteisti atsakovui A. N..

6028.

61Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 buvo tiriama galimybė atsakovui važiuoti per sklypą Nr. 707 ir ji atmesta kaip nepagrįsta. Sklypo Nr.707 savininkų pasikeitimas 2014-10-24 jokios įtakos sklypo Nr.707 fizinėms savybėms neturi – sklypas Nr.707 kaip buvo 7.69 m pločio, taip ir liko toks pat, kaip nebuvo privažiavimo į jį mišku, taip jo nėra ir dabar.

6229.

63Kita neva nauja esminė aplinkybė, turinti reikšmės servituto panaikinimui, pasak apeliantų, yra ta, jog už Kairėnės upės iš šiaurės pusės yra naujai įrengtas privažiavimas, kuriuo jau dabar A. N. gali važiuoti į savo sklypą. Su šiuo argumentu nesutiktina ir teismas teisingai jį vertino, nes, atvažiavus nauju keliu, atsakovas patekimui į savo sklypą turėtų pasistatyti tiltą. Teismas 2013-12-20 sprendime taip pat jau įvertino tokį buvusių atsakovų argumentą ir konstatavo, kad servituto įteisinimas iš šiaurinės pusės per 4 kitus sklypus bei nutiesiant tiltą, yra negalimas.

6430.

65Apeliaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama įrodyti bei paneigti teismo sprendimui toje dalyje, kurioje teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybių atsakovui važiuoti savavališkai įrengtu keliu iš šiaurės pusės palei Kairėnės upelį. Teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 nustatytomis aplinkybėmis, be to, iš į bylą pateikto žemės sklypo plano matyti, kad teisės aktu numatyto atstumo per visą Kairėnės upės pakrantę, kuria siūloma ieškovui pasidaryti kelią, nėra. Tokias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-05-21 rašte. Teismas taip pat padarė išvadą, kad tiesti kelio, nepažeidžiant upės apsauginės zonos, teisinės galimybės nėra.

6631.

67Teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2009-11-23 išdavė atsakovui statybos leidimą GN/1158/09-1186 pagal parengtą namo statybos architektūrinį projektą. Architektūriniame projekte nurodoma, kad įvažiavimas į atsakovo sklypą yra numatomas iš pietrytinėje sklypo pusėje esamo servitutinio privažiavimo. Taigi ieškovams nustatyto servituto būtinybė yra pagrįsta iš šia aplinkybe. Statybos leidimo ieškovai niekada neginčijo, todėl yra sutikę su jo sprendiniais ir jo pakeisti nebegali.

6832.

69Pažymėtinos ir kitos svarbios teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2225-864/2013 tirtos aplinkybės, kurias apeliantai nutyli, o būtent: kad patys apeliantai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2006-11-15 sutartimi Nr.04774 įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybei savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, t. y. atsakovai įsipareigojo įrengti ir kelią servituto ribose ir šio įsipareigojimo būtinybė yra neišnykusi, nes AB LESTO jiems nustatyto servituto nėra atsisakiusi; kad administracinėje byloje ieškovams nepavyko panaikinti šio servituto, nes viešpataujančio daikto turėtojas – AB ,,Lesto“ kategoriškai su tuo nesutiko.

7033.

71Atsakovo teigimu, iš esmės ieškovai nepagrįstai iš naujo siekia peržiūrėti aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 ir kurios sprendimas vykdomas priverstine tvarka. Atsakovas mano, jog ieškovai nesąžiningai pareiškė ieškinį ir piktnaudžiaudami teise siekia užvilkinti teismo sprendimo įvykdymą.

7234.

73Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime civilinę bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir teikdama atsiliepimą į ieškinį. Pažymi, kad valstybinės žemės naudotoja yra sodininkų bendrija, kurios veiklą reglamentuoja specialusis teisės aktas - sodininkų bendrijų įstatymas, pagal kurį bendrija turi teisę pirkti arba nuomoti bendrojo naudojimo teritoriją ne aukciono būdu bei priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir/ar infrastruktūros įrengimo.

7435.

75Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės laikosi pozicijos, kad daugelis ieškovų argumentų jau buvo išnagrinėti prejudicinėje civilinėje byloje dėl servituto nustatymo. Papildomai akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1646-340/2016, nurodė, kad „galimybės faktiškai įrengti kelią ir teisėtai juo naudotis nėra, todėl tai, kad juo faktiškai naudojasi ieškovas (nągrinėjamoje byloje atsakovas) ir kiti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ nariai nesudaro pagrindo jo įteisinimui. Apeliantų argumentas, kad jokių draudimų naudotis šiuo keliu nėra nustatyta, atmetamas kaip nepagrįstas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje de jure egzistuotų apeliantų nurodomas kelias.

76IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7736.

78Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7937.

80Ši byla nagrinėjama ieškovų J. T., K. L., A. S. ir J. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8138.

82Nagrinėjamoje byloje ypač aktualus įsiteisėjęs ir vykdytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1646-340/2014, kuriuose buvo nuspręsta nustatyti kelio servitutą per J. T. priklausantį žemės sklypą Nr. 956 bei servitutą per A. S., J. S., K. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 957 atsakovo naudai. Šie sprendimai yra priimti bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, todėl neabejotinai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jais vadovavosi bei iš naujo nenustatinėjo juose nustatytų aplinkybių, dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas privalėjo vėl analizuoti, ar atsakovas turi galimybes pateikti prie savo žemės sklypo ieškinyje nurodytais pagrindais, o ne apsiriboti kitų teismų sprendimuose jau nustatytomis aplinkybėmis.

8339.

84Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo išnagrinėtas šalių ginčas, kur ieškovai įrodinėjo, jog aukščiau paminėtais teismų sprendimais servitutai nustatyti nepagrįstai, dėl to yra pagrindas juos panaikinti, o atsakovas tvirtino, kad jokios faktinės aplinkybės, nustatytos ankstesniais sprendimais, nepasikeitė ir servitutą naikinti nėra jokio pagrįsto pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nustatytą servitutą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti servitutą, išnykus jo būtinumui. Su tokia išvada nesutinka ieškovai apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, kurie iš esmės sutampa su jų ieškinio (taip pat ir patikslinto) argumentais ir motyvais.

8540.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).

8741.

88Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi pasikeisti taip, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu, jį panaikinus, viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.

8942.

90Apeliantai laikosi pozicijos, kad atsakovas į savo žemės sklypą gali laisvai patekti keliu, einančiu palei Kairėnės upelį, t. y. laiko, kad pirmosios instancijos teismas, neapsiribodamas kitų teismų sprendimuose jau nustatytomis aplinkybėmis, turėjo aiškintis ir ištirti, kad atsakovai šiuo metu gali laisvai patekti keliu, einančiu palei Kairėnės upelį, į ginčo žemės sklypą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nagrinėjant bylą dėl servituto panaikinimo, būtent ieškovai privalo įrodyti, kad išnyksta servituto būtinumas ir buvusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, yra iš esmės pasikeitusios. Taigi šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas iš esmės yra aplinkybių pasikeitimas, o ne anksčiau nustatytų ir konstatuotų aplinkybių peržiūrėjimas ar pakartotinis vertinimas, ko iš esmės nepagrįstai ir siekia apeliantai.

9143.

92Apeliantai, teigdami, kad atsakovas į savo žemės sklypą gali patekti keliu, einančiu palei Kairėnės upelį, ką iš esmės jis šiuo metu ir daro, jokių naujų aplinkybių nenurodo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodo, kad minimo kelio buvimo faktas ir galimybė atsakovui naudotis šiuo keliu jau buvo išsamiai išanalizuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Jokių naujų aplinkybių šiuo aspektu ieškovai nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamos aplinkybės yra pasikeitusios ir/ar yra naujos. Pažymėtina, kad ginčo, jog atsakovas faktiškai naudojasi nurodytu keliu, iš esmės tarp šalių nėra, kadangi iki šiol teismų sprendimais nustatytas servitutas nėra įrengtas, tačiau toks naudojimasis yra neteisėtas, savavališkas, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra neginčijamai konstatuota, kad įrengti kelią minimoje vietoje, nepažeidžiant upės apsauginės zonos ir norminių aktų reikalavimų, teisinės galimybės nėra

9344.

94Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo prejudicinės galios konkrečiu atveju, o apeliantai nepaneigė ir neginčijo, kad minėtoje civilinėje byloje nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės yra prejudicinės, taip pat ir apeliaciniame skunde nepaaiškino, kaip galimai pasikeitė padėtis po servituto nustatymo, kad būtų pagrindas vertinti, jog servitutui taikyti būtinumas išnyko. Teismui iš naujo pradėjus kitaip vertinti tas pačias faktines aplinkybes, būtų paneigtas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principai.

9545.

96Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad kelias palei Kairėnės upelį įrengtas dar 1964 metais, t. y. iki teisės aktų, reglamentuojančių Kairėnės upelio pakrančių apsaugos zoną, ir jis iki šiol yra naudojamas, nepaneigia įrengimo ir naudojimosi neteisėtumo, bet, taip pat nėra naujos. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad bylos dalyviai neginčijo savavališkai įrengto keliuko palei Kairėnės upę egzistavimo fakto, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis neįteisintas ir negali būti įteisintas dėl upės apsaugos zonos. Kaip pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje de jure egzistuotų apeliantų nurodomas kelias, ir priešingų duomenų ieškovai nepateikė.

9746.

98Iš esmės vienintelė nauja aplinkybė, kurią nurodo ieškovai kaip pagrindą peržiūrėti, ar neišnyko servituto būtinumas, yra tai, kad atsakovas 2014-10-24 nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr( - ), kadastro Nr. ( - ), Vilniaus m. k. v., esantį Gvazdikų g., Vilniaus m., kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, o vėliau jo dalį perleido tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė ir pats faktas byloje nebuvo ginčijamas, tačiau ji šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 buvo tiriama galimybė atsakovui važiuoti per sklypą Nr. 707 ir ji atmesta kaip nepagrįsta. Sklypo Nr.707 savininkų pasikeitimas 2014-10-24 jokios įtakos sklypo Nr.707 fizinėms savybėms neturi – sklypas Nr.707 kaip buvo 7.69 m pločio, taip ir liko toks pat, kaip nebuvo privažiavimo į jį mišku, taip jo nėra ir dabar.

9947.

100Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad teismas dar prejudicinėje civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 nustatė, jog iš vakarų pusės su atsakovo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas yra tokios formos, kad nustačius per jį kelio servitutą atsakovo sklypui pasiekti, naudojimasis minimu žemės sklypu būtų pernelyg apribotas, kad būtų apskritai galima jį naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad servitutas nustatomas daiktui, o ne jo savininkui. Taigi, ieškovų argumentas, jog atsakovas įsigijo šalia esantį žemės sklypą, per kurį jis gali patekti į žemės sklypą Nr. 642, yra nepagrįstas.

10148.

102Be to, išvažiuojamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas, apžiūrėjęs minėtus sklypus, nustatė, kad sklypas Nr. 642 yra ne tik itin siauras, bet taip pat jo reljefe susiformavęs šlaitas, yra pastatytas sodo namelis. Taip pat byloje yra duomenys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2009-11-23 išdavė atsakovui statybos leidimą pagal parengtą namo statybos architektūrinį projektą. Minėtame projekte patekimas į atsakovo sklypą numatytas naudojantis pietrytinėje žemės sklypo pusėje esančiais servitutiniais privažiavimais. Taigi aplinkybė, kad atsakovas įgijo dalį žemės sklypo, unikalus Nr( - ), akivaizdžiai negali ir nėra pagrindu panaikinti teismo sprendimu nustatytą servitutą.

10349.

104Iš esmės jau aptartais motyvais atmestini ir apeliantų argumentai, kad atsakovas gali žemės sklype, unikalus Nr( - ), kurio plotis 7,21 m, įrengti 3,5 m pločio privažiavimą prie savo sklypo, nes tokiu būdu, vadovaujantis apeliantų argumentais, kelio servitutas užimtų beveik pusę žemės sklypo pločio, naudingojo žemės sklypo pločio liktų apie 3,71 m, o tai akivaizdžiai nėra pakankama, siekiant sklypu naudotis pagal paskirtį. Tai, kad žemės sklype, unikalus Nr( - ), stovintis sodo namelis yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad minėtame žemės sklype neįmanoma būtų įrengti kelio dėl kitų aplinkybių, o būtent – susiformavusio šlaito. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes visais ieškovų nurodytais pagrindais.

10550.

106Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

10751.

108Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

10952.

110Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo už nesąžiningo ieškinio pareiškimą skirti ieškovams J. T., K. L., A. S., ir J. S. 4000 EUR baudą, 50 procentų šios sumos priteisiant atsakovui. Analogiškas prašymas buvo pareikštas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovams, motyvuodamas tuo, kad ieškinio pareiškimas dėl nustatyto servituto panaikinimo, pasikeitus aplinkybėms, nors ir pripažintinas nepagrįstu, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti vienareikšmiškai vertinamos kaip ieškovo akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka ir pažymi, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą šių teismo motyvų nepaneigė. Priešingai, atsakovo nurodomi argumentai, jog ieškovai kliudo sprendimo įvykdymui, dėl ko atsakovai patiria nepatogumus, negali normaliomis sąlygomis naudotis savo turtu, gyvena įtampoje ir pan., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai konkrečioje byloje piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su nagrinėjama civiline byla, o su jau įsiteisėjusių sprendimų tinkamu vykdymu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

111Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

112Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai A. S., J. S., K. L. ir J. T. 2016 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į... 6. 2.... 7. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. N. į jam priklausantį žemės... 8. 3.... 9. Ieškovai nurodė, kad šalių, trečiųjų ir kitų asmenų žemės sklypai... 10. 4.... 11. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuo 2014-10-24 įsigijo žemės... 12. 5.... 13. Atsakovas A. N. su ieškiniu nesutiko, prašė skirti ieškovams 4 000 EUR... 14. 6.... 15. Ieškovai ieškinyje užsimena apie dar vieną tariamą galimybę atsakovui... 16. 7.... 17. Tretieji asmenys E. Š. ir G. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės... 18. 8.... 19. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės... 20. 9.... 21. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė... 22. 10.... 23. Minėtame atsakyme pažymėta, jog Vilniaus apskrities viršininko... 24. 11.... 25. Šiai dienai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra duomenų, jog... 26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 12.... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį... 29. 13.... 30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugelis ieškovų argumentų buvo... 31. 14.... 32. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 nustatė ir atmetė ieškovų... 33. 15.... 34. Ieškovai atsakovui į savo žemės sklypą siūlė patekti pasistatant tiltą... 35. 16.... 36. Ieškovų teigimu, atsakovas į sklypą Nr. 642 gali patekti per kitą jam... 37. 17.... 38. Be to, išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjęs minėtus sklypus,... 39. 18.... 40. Aptaręs ieškovų siūlomus patekimo į atsakovo žemės sklypą variantus,... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 42. 19.... 43. Ieškovai A. S., J. S., K. L. ir J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 44. 20.... 45. Apeliantai nurodo, kad šiuo metu atsakovas į savo žemės sklypą patenka... 46. 21.... 47. Kadangi privažiavimui prie atsakovo žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje,... 48. 22.... 49. Ginčo servitutas šiuo metu nėra įrengtas, tačiau atsakovas gali laisvai... 50. 23.... 51. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovo naujai įsigytam žemės... 52. 24.... 53. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai... 54. 25.... 55. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, ir žemės... 56. 26.... 57. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vėl analizuoti, ar... 58. 27.... 59. Atsakovas A. N. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti... 60. 28.... 61. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo,... 62. 29.... 63. Kita neva nauja esminė aplinkybė, turinti reikšmės servituto panaikinimui,... 64. 30.... 65. Apeliaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama įrodyti bei paneigti teismo... 66. 31.... 67. Teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto... 68. 32.... 69. Pažymėtinos ir kitos svarbios teismo civilinėje byloje Nr. Nr.... 70. 33.... 71. Atsakovo teigimu, iš esmės ieškovai nepagrįstai iš naujo siekia... 72. 34.... 73. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime civilinę bylą... 74. 35.... 75. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 76. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 77. 36.... 78. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 79. 37.... 80. Ši byla nagrinėjama ieškovų J. T., K. L., A. S. ir J. S. apeliacinio skundo... 81. 38.... 82. Nagrinėjamoje byloje ypač aktualus įsiteisėjęs ir vykdytinas Vilniaus... 83. 39.... 84. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo išnagrinėtas šalių ginčas, kur... 85. 40.... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutas gali būti panaikintas tik... 87. 41.... 88. Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su... 89. 42.... 90. Apeliantai laikosi pozicijos, kad atsakovas į savo žemės sklypą gali... 91. 43.... 92. Apeliantai, teigdami, kad atsakovas į savo žemės sklypą gali patekti keliu,... 93. 44.... 94. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Vilniaus miesto... 95. 45.... 96. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad kelias palei Kairėnės upelį... 97. 46.... 98. Iš esmės vienintelė nauja aplinkybė, kurią nurodo ieškovai kaip pagrindą... 99. 47.... 100. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad teismas dar prejudicinėje... 101. 48.... 102. Be to, išvažiuojamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas,... 103. 49.... 104. Iš esmės jau aptartais motyvais atmestini ir apeliantų argumentai, kad... 105. 50.... 106. Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 107. 51.... 108. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 109. 52.... 110. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo už nesąžiningo ieškinio... 111. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 112. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti...