Byla A-1764-662/2016

Dėl sprendimo panaikinimo, rašto pripažinimo niekiniu ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Aplinkos ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Žemės ūkio ministerijai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, J. B. ir L. O. R. dėl sprendimo panaikinimo, rašto pripažinimo niekiniu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (12-4)-D8-1535 ta apimtimi, kuria konstatuojama, kad miškų kadastro duomenys apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 5 taksaciniame sklype (toliau – ir taksacinis sklypas Nr. 5) mišku inventorizuotą žemės sklypą yra teisingi; 2) pripažinti nepagrįstu ir niekiniu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintą 2015 m. vasario 13 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patvirtinimo vietoje aktą Nr. 868 ta apimtimi, kuria konstatuojama, kad miškų kadastro duomenys apie taksaciniame sklype Nr. 5 mišku inventorizuotą žemės sklypą yra teisingi; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Pareiškėjas 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją, prašydamas įpareigoti Kauno miškotvarkos institutą ir Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5. Atlikus patikrinimą, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintu Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2015 m. vasario 13 d. aktu Nr. 868 buvo nustatyta, kad taksaciniame sklype Nr. 5 žemės plotas 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu inventorizuotas mišku pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, o šiuo metu minėtame plote yra 0,13 ha 15 metų amžiaus beržynas. Ši išvada buvo patvirtinta Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (12-4)-D8-1535. Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba konstatavo, kad nėra pagrindo pakeisti miškų valstybės kadastro duomenis apie taksaciniame sklype Nr. 5 inventorizuotą miško žemę. Pareiškėjo teigimu, minėtame Aplinkos ministerijos sprendime neatsižvelgta į tai, kad sklypo bendraturtė J. B. jos deklaruojamoje ir faktiškai naudojamoje sklypo dalyje, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, nuo 2001 m. leido augti savaiminiams medžių želdiniams ir tuo pažeidė Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatantį, jog žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas. Taip pat, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista nuostata, pagal kurią privačios žemės savininkas, norėdamas pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, privalo pateikti nustatytos formos prašymą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemės teritoriniam žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Taksaciniame sklype Nr. 5 šiuo metu yra 15 metų, o ne 20 metų amžiaus beržynas, todėl jis negalėjo būti inventorizuotas nurodyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, šis sklypas negalėjo būti inventorizuotas mišku ir pagal 2009 m. Miškų įstatymą, kuris nustatė, kad privačioje ne miško žemėje miškas įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 2009 m. valstybinė sklypinė inventorizacija atlikta vadovaujantis tarp Aplinkos ministerijos ir Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartimi. Pareiškėjo nuomone, tokia sutartis tarp žinybų pakeitė poįstatyminį aktą, todėl neatitinka įstatymo ir yra niekinė, negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad taksacinis sklypas Nr. 5 2009 m. nebuvo įtrauktas į miškų valstybės kadastrą, ir šiuo atveju turi būti vadovaujamasi G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, kuriuose taksacinis sklypas Nr. 5 nelaikytas mišku, bei miškų valstybės kadastro 2014 m. kovo 14 d. duomenų patikrinimo planu Nr. 64, kuriame taksacinį sklypą Nr. 5 tik siūloma priskirti miško žemės plotui.

6Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. kreipimąsi išnagrinėjo pagal kompetenciją. Klausimų, susijusių su melioracijos įrenginių naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimas nepriskirtas Aplinkos ministerijos kompetencijai, todėl, įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 26 d. skundą pateikė ir Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerija pareiškėjui nurodė, jog pagal patikrinimo vietoje aktą Nr. 868 nėra pagrindo pakeisti miškų kadastro duomenis taksaciniame žemės sklype Nr. 5. Patikrinimo vietoje akto išvadose nurodytas išsamus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis taksaciniame sklype Nr. 5 mišku inventorizuotas jame esantis beržynas. Minėto akto priede Nr. 3 pateikta beržyno nuotrauka, patvirtinanti faktinę aplinkybę, kad miškas ten auga. Atsakovo teigimu, pareiškėjas vadovaujasi nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis 20 metų medžių savaiminukų amžių, kad ne miško žemė būtų inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, tačiau valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta pagal 2009 m. galiojusią ir minimalaus savaiminukų amžiaus nenustatančią Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakciją. Tai, kad šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcija nustato minimalų vidutinį savaiminukų amžių jiems inventorizuoti ir įtraukti į apskaitą kaip mišką, nėra pagrindas keisti 2009 m. teisėtai atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatus ir registruotus miškų kadastro duomenis apie žemės sklype esantį mišką. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde nepagrįstai vadovaujasi Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, nes šios nuostatos taikomos, kai miškas įveisiamas, ir netaikomos, kai žemės sklypo dalis apauga medžių savaiminukais bei atsiranda teisinis pagrindas tokį plotą inventorizuoti mišku; tokiu atveju taikoma Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Aplinkos ministerijos ir Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. rugsėjo 11 d. sudaryta sutartis pakeitė poįstatyminį teisės aktą. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis buvo sudaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijai priskirtą funkciją – organizuoti ir koordinuoti visų šalies miškų inventorizaciją. Pagal nurodytą sutartį Valstybinis miškotvarkos institutas atliko miškų inventorizaciją, kurios duomenų pagrindu, vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatais, taksacinis sklypas Nr. 5 buvo registruotas miškų valstybės kadastre. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad sklypinės miškų inventorizacijos klaidų nėra, išvada pagrįsta fiksuojant faktinę padėtį ir nurodant teisės aktų nuostatas. Šis aktas yra teisėtas ir pagrįstas tiek faktais, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie taksacinį sklypą Nr. 5 yra teisėti ir teisingi, todėl nėra pagrindo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą šį taksacinį sklypą išbraukti iš miškų valstybės kadastro. Sprendimą dėl sklypo išregistravimo iš miškų valstybės kadastro priima ne Aplinkos ministerija, o Valstybinė miškų tarnyba, todėl atsakovo nuomone, Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. (12-4)-D8-1535 yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nelaikytinas savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, o byla šioje dalyje nutrauktina.

8Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas nurodė, kad taksacinis sklypas Nr. 5 miškų valstybės kadastre registruotas pagal Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, dar iki įsigaliojant Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui (2011 m. liepos 1 d.) bei Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo priėmimo (2012 m. gegužės 13 d.). Kadangi taksaciniame sklype Nr. 5 augantys medžiai inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje medynui nustatytus reikalavimus, jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundas nepagrįstai grindžiamas inventorizacijos metu negaliojusiais teisės aktais, kurie buvo priimti 2011–2012 m. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 31-15-V sudaryta komisija, dalyvaujant taksacinio sklypo Nr. 5 bendrtaturčiams ir Aplinkos ministerijos specialistams, atliko miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad miškų valstybės kadastre registruotas taksacinis sklypas Nr. 5 atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, nes jie taikomi įveisimo atveju ir netaikomi, kai žemės sklypo dalis apauga medžių savaiminukais bei atsiranda teisinis pagrindas tokį plotą inventorizuoti mišku; tokiu atveju taikomos Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

11Žemės ūkio ministerija atsiliepime nurodė, kad 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. 3IN-B-131-225, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pagal kompetenciją išdėstė teisės aktų nuostatas, susijusias su savaiminukais apaugusiais žemės sklypais, bei akcentavo, jog miškų inventorizavimas ir su tuo susiję klausimai yra priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai. Žemės ūkio ministerija nenagrinėjo konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo situacija, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčo baigtis neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl proceso šalimi į bylą jis buvo įtrauktas nepagrįstai.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo L. O. R. atsiliepime į skundą nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 238/713 dalys 7,1300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). L. O. R. pažymėjo, kad naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. L. O. R. teigimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl bendraturčių pareigų ar įsipareigojimų dėl sklype esančių valstybei priklausančių melioracijos sistemų priežiūros ir eksploatacijos yra neargumentuoti ir nesusiję su administracine byla, nes melioracijos sistemų ir įrenginių plotas žemės sklype sudaro 6,43 ha ir apima beveik visą sklypo plotą. Be to, L. O. R. nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad administracinės procedūros sprendimais buvo pažeistas Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pareiškėjas nenurodė, kaip melioracijos sistemos ir įrenginių veikla susijusi su žemės plotų priskyrimu miško plotams. Pažymėjo, kad Miškų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.) nenumatė medžių savaiminukų amžiaus, kuris būtų atskaitos kriterijus priskiriant jais apaugusius plotus miško žemės plotams

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino: panaikino Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 dalį, kuria atsisakyta įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą, ir įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą. Administracinės bylos dalį dėl Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. vasario 13 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 868 dalies panaikinimo nutraukė.

15Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. spalio 23 d. pažyma apie tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištrauka, Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 15 d. pažyma Nr. 51789 apie tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius, miškų valstybės kadastro 2014 m. rugpjūčio 5 d. miškų žemėlapio fragmentu, miškų valstybės kadastro taksacinių duomenų išrašu, nustatė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribose miškų valstybės kadastre įregistruotas taksacinis sklypas Nr. 5. Teismas nustatė, kad Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, kurią atliko Valstybinis miškotvarkos institutas pagal su Aplinkos ministerija 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarytą sutartį.

16Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ginčija 2015 m. vasario 13 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 868, kuriuo užfiksuota patikrinimo metu buvusi faktinė padėtis ir pateikta išvada, jog 5 taksacinis sklypas registruotas pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir šiame sklype augantys medžiai inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 14-09-G, reikalavimus, jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiame akte patvarkymų, privalomų pareiškėjui ar kitiems asmenims, nėra suformuluota, pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. prašymas nespręstas, jame padarytų išvadų pagrindu priimtas Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ginčijamas aktas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, ir administracinės bylos dalis dėl šio akto dalies panaikinimo turi būti nutraukta.

17Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku nepagrįstai. Remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. prašymu išregistruoti iš miškų kadastro taksacinį sklypą Nr. 5, Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. vasario 13 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 868, teismas sprendė, kad 5 taksacinis sklypas yra ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais. Patikrinimo metu vidutinis medžių amžius buvo 15 metų. 2009 m. atliekant tokios žemės inventorizaciją galiojo Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ne miško žemė, apaugusi savaiminukais, galėjo būti inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ne bendra, bet specialia minėtų institucijų nustatyta tvarka, tačiau tokia tvarka 2009 metais nebuvo patvirtinta. Taigi 2009 m. ginčo žemės inventorizacijos ir jos įtraukimo į miškų kadastrą metu nebuvo nustatytos nei esminės sąlygos (kriterijai), kurioms esant tokia žemė galėjo būti priskirta miškui, nei žemės priskyrimo miškui procedūra. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Miškų įstatyme nurodytoms institucijoms nenustačius tokios tvarkos, privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai nagrinėjamu atveju buvo priskirti miškui (įregistruoti miškų kadastre kaip miškas) neturint tam teisėto pagrindo. Teismo vertinimu, tuo buvo pažeisti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Be to, ginčo žemę priskiriant miškui, nebuvo užtikrintos esminės pareiškėjo teisės – teisė būti išklausytam, teisė žinoti apie priimto sprendimo motyvus. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nėra matyti, jog pareiškėjui, kaip žemės savininkui, buvo pranešta apie vykstančią inventorizaciją ir jos rezultatus, žemės priskyrimo miškui motyvai pareiškėjui buvo nurodyti tik šioje byloje pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose.

18Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymas medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo ir įtraukimo į apskaitą tvarką delegavo nustatyti konkrečioms institucijoms, t. y. Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai, todėl šie veiksmai negalėjo būti vykdomi vadovaujantis kito viešojo administravimo subjekto nustatytomis taisyklėmis, reguliavusiomis miškotvarkos darbus (Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija). Kita vertus, teismo teigimu, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.8 punktas numatė, kad ne miško žemės naudmenų sklypai aprašomi inventorizuojant valstybinius miškus, nurodant naudmenos tipą (5 priedas). Iš šios nuostatos matyti, kad minėtos instrukcijos 24.8 punkto atitinkami papunkčiai, tarp jų ir 24.8.4 papunktis, reglamentavo valstybinių miškų aprašymą ne miško žemėje inventorizavimo metu. Kadangi ginčo žemės sklypas yra privatus, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.8.4 papunktis priskiriant ginčo žemę miškui apskritai negalėjo būti taikomas.

19Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei skundžiamame sprendime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad 2009 metais ginčo žemė atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, išdėstytos nauja redakcija Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 14-09-G, 24.8.4 punkte nustatytus kriterijus, t. y. kad šioje žemėje 2009 m. sklypinės inventorizacijos metu vieno hektaro plote buvo 4000 vnt. arba daugiau ir 2 metrų arba daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių (beržų). Todėl teismas sprendė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

20Pirmosios instancijos teismo teigimu, iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. vasario 13 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 868 matyti, kad 5 taksaciniame sklype ne miško žemėje augančių savaiminukų vidutinis amžius yra 15 metų, todėl savaiminukais apaugusi žemės sklypo dalis neatitinka administracinio ginčo atsiradimo ir jo nagrinėjimo metu galiojančių apaugusios savaiminukais ne miško žemės priskyrimo miško žemei kriterijų, numatytų Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331. Teismo vertinimu, pagal administracinio ginčo atsiradimo ir jo nagrinėjimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, ginčo žemė be žemės sklypo savininkų valios negalėjo būti inventorizuota ir įregistruota miškų kadastre kaip miškas.

21Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Aplinkos ministerija, gavusi pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. prašymą, privalėjo jį tenkinti, t. y. konstatuoti, kad 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku nepagrįstai, įpareigoti miškų kadastro tvarkytoją Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti miškų inventorizacijos klaidą ir, remiantis Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punktu, įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą 5 taksacinį sklypą išregistruoti iš miškų valstybės kadastro.

22III.

23Atsakovas Aplinkos ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu.

24Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. raštas yra individualus administracinis aktas; atsakovo nuomone, tai yra informacinio pobūdžio, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas, nes pareiškėjo keliamas klausimas priskirtas ne Aplinkos ministerijos, bet Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai. Remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu tiek 2009 m., tiek šiuo metu, Aplinkos ministerija yra kompetentinga organizuoti ir koordinuoti valstybinės šalies miškų inventorizaciją ir apskaitą, sudaryti miškų kadastrą, tačiau į šias funkcijas neįeina miškų inventorizacijos ir apskaitos atlikimas ir Miškų valstybės kadastro tvarkymas. Šie klausimai priskirti Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai, todėl pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent šios institucijos priimtas sprendimas. Atsakovo nuomone, 2015 m. vasario 26 d. raštu pateiktas atsakymas yra pakankamai išsamus ir argumentuotas, jame remiamasi Valstybinės miškų tarnybos išvadomis, t. y. šiuo raštu pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė, atsižvelgus į kompetentingos institucijos sprendime nustatytas aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos kompetenciją, todėl nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas raštas yra individualus administracinis aktas. Atsakovo nuomone, šis raštas negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku, o byla šia apimtimi nutrauktina.

25Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai aiškino ir taikė Miškų įstatymo nuostatas, kuriose pateikiamos miško ir miško žemės sąvokos bei medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir apskaitoma, bei teisės aktų nuostatas, nustatančias tvarką, pagal kurią keičiami Miškų valstybės kadastro duomenys. Atsakovas pažymėjo, kad teritorija laikoma mišku, jei pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatyme nurodytus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-499/2004). Pagal Miškų įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., t. y. 5 taksacinio sklypo inventorizacijos metu, mišku laikytinas ne mažesnis nei 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos. Medynu laikoma miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę; miško žeme laikomas apaugęs mišku (medynais) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Įstatymas nustatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (13 str. 2 d.). Tik nuo 2011 m. liepos 1 d., įsigaliojus šios nuostatos pakeitimams, ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais, inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, kai jų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų. 2009 m. nurodyto amžiaus reikalavimo Miškų įstatyme nebuvo nustatyta.

26Atsakovas pažymėjo, kad miškų valstybinę inventorizaciją atlikti buvo įgaliotas Valstybinis miškotvarkos institutas 2009 m. rugsėjo 1 d. sutarties pagrindu. Šios sutarties priede „Techninė užduotis 2009–2010 metų miškotvarkos paslaugos“ nurodyta, kad vienas iš teisės aktų yra Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, taigi Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai 2015 m. vasario 13 d. akte nurodė aplinkybę, jog 5 taksacinį sklypą inventorizuojant kaip mišką 2009 metais, inventorizacija atlikta vadovaujantis minėtomis taisyklėmis. Atsakovo teigimu, savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas atitiko Miškų įstatyme nustatytą miško sąvoką, todėl net jei taisyklių 24.8.4 punktas taikytas nepagrįstai, tai nesudaro pagrindo 2009 m. atliktos inventorizacijos bei 2015 m. vasario 13 d. akto laikyti nepagrįstais.

27Be to, atsakovas nurodė, kad šio akto priėmimo metu galiojo Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarka, kurios 6.1 punktas numatė, jog atliekant sklypinę miškų inventorizaciją vadovaujamasi Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. Į miškų valstybės kadastrą įrašytų medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų duomenys tikslinami žemės valdytojo iniciatyva. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punktą miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami kadastro tvarkytojo sprendimu, jei taisoma miškų inventorizacijos klaida.

28Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvavo tiek 2015 m. vasario 13 d. patikrinimo metu, tiek patikrinimo akto surašymo metu, šis aktas jam įteiktas ir Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. raštu, taigi pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie patikrinimo rezultatus. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmenų informavimo apie inventorizaciją, rėmėsi teisės aktu, galiojančiu nuo 2012 m., todėl nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo nustatytos pareigos pranešti apie vykstančią inventorizaciją ir jos rezultatus.

29Atsakovo nuomone, ginčo žemės plotas atitiko Miškų įstatyme nustatytą miško sąvoką, inventorizacijos klaida nebuvo padaryta, o patikrinimo akto duomenys yra teisingi, todėl ginčo žemės plotas miško žemei priskirtas pagrįstai.

30Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu.

31Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovo teigimu, Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes prašyme keliamų klausimų nagrinėjimas priskirtinas ne Aplinkos ministerijos, bet Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai. Atsakovo nuomone, inventorizacija 5 taksaciniame sklype atlikta vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. 2009 m. inventorizacijos metu medžių savaiminukų amžiui reikalavimai nebuvo nustatyti, toks kriterijus nustatytas nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimams. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės plotas atitiko tuo metu galiojusios redakcijos Miškų įstatymo nuostatą dėl miško, inventorizacija atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pabrėžė, kad teisės aktai nenumatė prievolės pranešti žemės savininkui apie vykdomą miškų inventorizaciją, todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam ir žinoti sprendimo motyvus negalėjo būti pažeista.

32Pareiškėjas S. B. atsiliepimuose į atsakovų Valstybinės miškų tarnybos bei Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

33Pareiškėjo nuomone, atsakovai neatsižvelgia į tuos teisės aktus, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovai remiasi Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarka, tačiau ignoruoja šios tvarkos 8 punktą, pagal kurį medžių savaiminukais apaugęs ar įveistas ne miško žemėje miškas, privačioje žemėje inventorizuojamas mišku, įrašomas Valstybiniame žemės kadastre laikantis Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarkos. Šios tvarkos 6 punktas nustato, kad privačios žemės savininkas, norintis įveisti mišką, rajono žemėtvarkos skyriui pateikia raštišką prašymą. Be to, pagal šios tvarkos 4.1 punktą draudžiama įveisti miškus teritorijose, kuriose yra veikiančios melioracijos sistemos. Tokiu atveju savininkas teikia prašymą rajono melioracijos tarnybai, kad išbrauktų šį plotą iš nusausintos žemės apskaitos. Pareiškėjas su atitinkamais prašymais nesikreipė, o ginčo žemės plotas inventorizuotas prieš pareiškėjo valią. Pareiškėjo teigimu, ginčo sklypas turėjo būti išregistruotas iš Miškų kadastro tvarkytojo sprendimu, kai taisoma miškų inventorizacijos klaida. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atliekant ne miško žemėje augančių savaiminukų inventorizaciją ir jos pagrindu registruojant ginčo žemę kaip mišką, nebuvo galiojančios tvarkos, kuri reglamentuotų tokią procedūrą, t. y. privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai buvo priskirti miškui neturint tam teisėto pagrindo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą, ar ginčo žemę priskiriant miškui buvo užtikrintos pareiškėjo teisės būti išklausytam, žinoti priimto sprendimo motyvus, lemiamą reikšmę turi ne jo dalyvavimas, atliekant miškų valstybės duomenų patikrinimą vietoje, bet nepranešimas pareiškėjui apie miškų inventorizaciją. Nors Miškų valstybės kadastro nuostatuose nėra įtvirtinta prievolė apie tai pranešti žemės savininkui, ši prievolė kyla iš teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. To neatlikus, pažeidžiama teisė valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu, nes be savininko žinios keičiamas jam priklausančio turto statusas. Be to, įtraukiant ginčo žemę į apskaitą kaip mišką, tuo metu galioję Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numatė prievolę apie tai pranešti žemės savininkui (32.1.1 p.), tačiau tai nebuvo atlikta.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovų Aplinkos ministerijos bei Valstybinės miškų tarnybos apeliacinius skundus prašė juos nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Žemės ūkio ministerija nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo situacija, todėl ginčo baigtis jai neturės įtakos.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsisakymo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš miškų valstybės kadastro pareiškėjui S. B. priklausančio žemės sklypo ribose esantį Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą, kuris inventorizuotas mišku 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5.

38Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

39Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu S. B. skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 dalį, kuria atsisakyta įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą bei įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą. Teismas konstatavo, kad 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku nepagrįstai, todėl įpareigojo miškų kadastro tvarkytoją Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti miškų inventorizacijos klaidą ir, remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punktu, 5 taksacinį sklypą išregistruoti iš miškų kadastro.

40Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje administracinę bylą nutraukti, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą ir priimdamas sprendimą įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

41Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliaciniu skundu taip pat prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje administracinę bylą nutraukti, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl tenkindamas pareiškėjo skundą priėmė nepagrįstą sprendimą.

42Atsakovai apeliaciniais skundais iš esmės ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis teismas iš dalies patenkino pareiškėjo S. B. skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 dalį, kuria atsisakyta įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą, bei įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą. Atsižvelgusi į tai, kad proceso šalys nekelia ginčo dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų apeliacinių skundų ribose.

43Dėl Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 panaikinimo.

44Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Analogiška nuostata reglamentuota ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 1 punkte (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1473 redakcija).

45Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Tos pačios dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (1 punktas) bei atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą (2 punktas). Minėto įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija) 13 punktas numato, kad šio kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba.

46Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo seka, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pakeitimo/išregistravimo priskirtas Valstybinės miškų tarnybos, o ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati ministerija. Nesutiktina su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos apeliacinių skundų teiginiais, jog S. B. ginčijamas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis jam jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą ir ginčijamo sprendimo turinį, vertintina, jog atsakovas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) klausimą nagrinėjo iš esmės ir priėmė pareiškėjo atžvilgiu neigiamą sprendimą, nors prašyme keliamo klausimo nagrinėjimas nepriskirtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai.

47Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikinta, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas); neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (2 punktas); neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą (3 punktas). Nustatęs bent vieną iš ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų aplinkybių, bylą nagrinėjantis teismas turi panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas taikant ABTĮ 89 straipsnio 2 punktą (priėmė nekompetentingas administravimo subjektas).

48Dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5.

49Byloje nustatyta, kad Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas pagal su Aplinkos ministerija 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarytą sutartį ir atitinkami įtrauktas (įrašytas) į apskaitą. S. B. 2015 m. sausio 26 d. su prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją, prašydamas įpareigoti Kauno miškotvarkos institutą ir Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš miškų kadastro taksacinį sklypą Nr. 5. Nagrinėdama prašymą, Aplinkos ministerija 2015 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl komisijos sudarymo, kuri atliktų ginčo sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija 2015 m. vasario 13 d. surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 868, patvirtintą tarnybos direktoriaus, kuriame, be kita ko, pateikė išvadą, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinis sklypas registruotas pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir šiame sklype augantys medžiai inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. 14-09-G, reikalavimus, jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai. Aplinkos ministerija 2015 m. vasario 26 d. sprendimu, atsižvelgusi, kad atlikto patikrinimo vietoje metu Valstybinė miškų tarnyba nenustatė miškų kadastro duomenų neatitikimų, pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad pagrindo įpareigoti pakeisti miškų kadastro duomenis apie žemės sklypo 5 taksaciniame sklype inventorizuotą miško žemę, nėra.

50Lietuvos Respublikos miško įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.). To paties straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija (iki 2011 m. liepos 1 d.)) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

51Įpareigojimą išbraukti/išregistruoti ginčo sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro S. B. grindžia Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 16 d. priimto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 redakcija) nuostatomis. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi pakeista Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, t. y. nustatyta, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Būtent pareiškėjas teigia, jog medžių savaiminukais apaugusio ginčo sklypo vidutinis amžius yra mažesnis nei 20 metų (15 metų), todėl jis nepagrįstai inventorizuotas miško žeme.

52Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012).

53Nagrinėjamoje byloje ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos taikytinos tik naujai inventorizuojamai ir įtraukiamai į apskaitą medžių savaiminukais apaugusiai ne miško žemei. Vadovaujantis minėtų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 29 ir 30 punktais, įrašius duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų bazę, kadastro objekto duomenys ir informacija tik keičiami arba miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami (miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami Kadastro tvarkytojo sprendimu, jeigu: miško masyvas, miško kvartalas ar sklypas išnyksta, atitinkamai susijungęs su kitu miško masyvu, miško kvartalu ar sklypu (30.1 punktas); miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis (30.2 punktas); taisoma miškų inventorizacijos klaida (30.3 punktas). Nagrinėjamu atveju jokių ginčo sklypo išbraukimo/išregistravimo pagrindų (klaidų) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkto prasme nenustatyta (tuo labiau inventorizacijos klaida nelaikytinas pasikeitęs santykių teisinis reguliavimas).

54Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės kelia dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo (įrašymo) į apskaitą (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą) teisėtumo klausimą. Kadangi šis aspektas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tai apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakys ir nėra tikslinga detaliau analizuoti teisinį reguliavimą, susijusį su inventorizavimu bei kadastro objekto duomenų ir informacijos įtraukimu (įrašymu) į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2009 m. atliktos inventorizacijos bei duomenų ir informacijos įtraukimo (įrašymo) į apskaitą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, išėjo už pareiškėjo skundo ribų (neteisingai kaip „klaidą“ vertino visą medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos procedūrą).

55Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino administracinėje byloje ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą bei byloje pateiktus įrodymus. Dėl šių priežasčių atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas keistinas, atmetant S. B. skundo reikalavimą įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.

59Sprendimo dalį, kuria atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba įpareigota išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Balčių girininkijos 368 kvartalo 5 taksacinį sklypą, panaikinti ir šioje dalyje skundą atmesti.

60Kitose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

61Nutartis neskundžiama.