Byla e2A-711-577/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilgersta“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Dagret“) bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fucus statyba“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilgersta“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Stogų spektras“ (teisių perėmėja UAB „Dagret“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ 122 791,94 Lt (35 563 Eur) nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2011 m. lapkričio 2 d. Pastolių nuomos sutartį Nr. 11-11/02-6 trečiajam asmeniui išnuomojo pastolius su priedais. Ieškovė 2013 m. sausio 14 d. trečiajam asmeniui pateikė pretenziją dėl įrangos grąžinimo. Trečiasis asmuo 2012 m. sausio 14 d. pranešimu informavo, kad įranga laikoma objekte ( - ), tačiau ieškovės atstovui su antstoliu nuvykus į objektą, atsakovės įgaliotas atstovas minėtų asmenų neįleido ir įrangos negrąžino, tik perdavė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovė į trečiąjį asmenį turi 400 000 Lt reikalavimo teisę, todėl naudojasi įrangos sulaikymo teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 įpareigojo atsakovę UAB „Fucus statyba“ perduoti ieškovei visą sulaikytą įrangą ir priteisė ieškovei 7 849,25 Lt nuostolių už 2013 m. sausio mėnesį. Kadangi atsakovė iki ieškinio pateikimo nebuvo grąžinusi visos įrangos, ja naudojasi, ieškovės teigimu, atsakovė už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio privalo atlyginti 122 791,94 Lt nuostolių sumą.
  2. Atsakovė UAB „Fucus statyba“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė naudojosi įranga ir negrąžindama jos padarė ieškinyje nurodytą žalą. Šalys dėl įrangos nuomos ir jos kainų niekada nesitarė, jokios sutarties nesudarė. Įrangos, priklausančio ieškovei statybos objekte, esančiame ( - ), atsakovė ir jos samdyti rangovai nenaudojo, o tai, kad atsakovė, būdama įsitikinusi, jog turi teisę sulaikyti skolininkei priklausančią įrangą, jos neperdavė ieškovei, negali būti vertinama kaip sutikimas su ieškovės pasiūlytomis įrangos nuomos sąlygomis. Pagal teismų praktiką, reikalaudama priteisti negautas pajamas, ieškovė turėtų įrodyti, jog realiai būtų galėjusi gauti ieškinyje nurodyto dydžio pajamas už įrangos nuomą iš trečiųjų asmenų, tačiau įrodymų, išskyrus vienašališkai nustatytus nuomos įkainius, į bylą nepateikta. Teismo sprendimu priteistas nuostolių dydis negali būti laikomas neginčijamu bei ieškovės įrodytu nagrinėjant reikalavimą dėl nuostolių už sprendimu neapimtus laikotarpius. Be to, pagal teismų praktiką, negautomis pajamomis gali būti laikomas tik asmens negautas grynasis pelnas, atskaičius būtinas sąnaudas bei nuo likusios sumos sumokėjus teisės aktų nustatytus mokesčius. Papildomai atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė visos įrangos perdavimo atsakovei fakto. Įvertinusi viešai skelbiamus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, pažymėjo, kad ieškovė tiek 2013 m., tiek 2014 m. veikė nuostolingai ir iš savo tipinės veiklos negavo grynojo pelno.
  3. Trečiasis asmuo prašė ieškinį patenkinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „Stogų spektras“ iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ 13 639,92 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2014-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Stogų spektras“ valstybei 375,10 Eur sumą; iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ valstybei 229,90 Eur sumą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
    1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl sulaikytos įrangos grąžinimo bei nuostolių priteisimo už 2013 m. sausio mėnesį yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tų pačių aplinkybių nebenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
    2. Kadangi teismas sprendimu įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei visą sulaikytą įrangą bei priteisė ieškovei iš atsakovės 7 849,25 Lt nuostolių (vieno mėnesio nuomos mokestį), teismas konstatavo, jog grąžinus ieškovei įrangą, ieškovės teisės pažeidimas nutrūko, todėl ieškovė nebeturi pagrindo teigti, kad negrąžinus visos įrangos ieškovė ir toliau patyrė nuostolius. Tačiau sprendė, jog ieškovė turi teisę prašyti priteisti nuostolių sumą iki aukščiau paminėto teismo sprendimo priėmimo, t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. liepos mėn.
    3. Pažymėjo, jog nagrinėjant bylą dėl kito laikotarpio, atsakovė gali teikti į bylą savo paskaičiavimus dėl mėnesinio nuomos mokesčio, tačiau to nepadarė. Laikė, jog atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, nes ginčijamu laikotarpiu nevykdė jokios veiklos, yra ne šios bylos dalykas, todėl juos atmetė. Kadangi atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kaip turėtų būti skaičiuojami nuostoliai, ieškovės reikalavimą patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės po 7 849,25 Lt nuomos mokestį už 6 mėnesius (nuo 2013 metų vasario iki liepos mėnesio imtinai), t. y. 13 639,92 Eur sumą.

4III.

5Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

  1. Ieškovė UAB „Stogų spektras“ (teisių perėmėja UAB „Dagret“) apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Stogų spektras“ ieškinys dėl 21 923,08 Eur nuostolių priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės UAB „Fucus Statyba“ ieškovei UAB „Stogų spektras“ 35 563 Eur nuostolių; bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas be motyvų nepriteisė nuostolių už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. (imtinai), t. y. už visą laikotarpį kuomet atsakovė buvo neteisėtai sulaikiusi ieškovei priklausančią įrangą. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 19 d. teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2014 m. balandžio 4 d., todėl ieškovė ir po palankaus teismo sprendimo neturėjo galimybės įrangos išreikalauti iš neteisėto valdymo; atsakovė ir toliau neteisėtai naudojosi sulaikymo teise, o įrangos dalį grąžino tik po antstolio raginimo (2014 m. balandžio - gegužės mėn.). Teismas turėjo priteisti visą ieškovės prašomą priteisti nuostolių sumą už laikotarpį kuomet atsakovė neteisėtai naudojosi sulaikymo teise.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, nagrinėjant bylą dėl kito laikotarpio gali teikti į bylą savo paskaičiavimus dėl mėnesinio nuomos mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2014 nustatytos aplinkybės, t.y. tai, kad vieno mėnesio ieškovės patirti nuostoliai dėl neteisėto įrangos sulaikymo yra 7 849,25 Lt, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Ieškovės nuomone, atsakovei į šią bylą pateikus tam tikrus įrodymus (neva paneigiančius ankstesnėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą nuostolių dydį), šioje byloje, tokiais įrodymais nebūtų galima remtis.
  2. Atsakovė UAB „Fucus statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Stogų spektras“ ieškinys buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas dėl esminės dalies ieškinio reikalavimų tenkinimo negalėjo spręsti tol, kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-480-391/2016, kurioje yra sprendžiamas UAB „Stogų spektras“ nuosavybės teisės į dalį įrangos (kuri išvardinta ieškovės pateikto Negrąžintos įrangos sąrašo 1-15 punktuose) įgijimo teisėtumo klausimas. Su šia dalimi įrangos ieškovė sieja 28 298,64 Eur (97 709,53 Lt) dydžio ieškinio reikalavimą. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą, nepagrįstai netaikė CPK 261 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2713-160/2014 pateiktą išaiškinimą dėl procesinės teisės normų taikymo šioje civilinėje byloje (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
    2. Teismas, nepagrįstai netyrė ir nenustatinėjo fakto, ar negrąžintos įrangos sąrašo 16-27 punktuose nurodytos įrangos (7 264,33 Eur (25 082,29 Lt) dydžio reikalavimas) dalis apskritai buvo atsakovei perduota bei egzistavo. Civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 prejudicinis faktas dėl įrangos perdavimo atsakovei, jos kiekio bei sudėties, nebuvo nebuvo nustatytas.
    3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5888-872/2015 konstatavo, kad ieškovė UAB „Stogų spektras“ neįrodė įrangos perdavimo UAB „Fucus statyba“ fakto. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, jog dalis įrangos (įskaitant Negrąžintos įrangos sąrašo 16-27 punktuose nurodytus įrenginius) yra prarasta dar 2013 m. vasario mėnesį. Neįrodžiusi įrangos valdymo fakto atitinkamu laikotarpiu, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už naudojimąsi įranga. Ieškovė nebūtų galėjusi gauti pajamų iš prarastos įrangos nuomos, todėl žala ieškovui negautų pajamų forma negalėjo atsirasti. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nepagrįstai vadovavosi išimtinai CPK 182 straipsnio 2 punktu.
    4. Spręsdamas priteistinų nuostolių patyrimo fakto bei dydžio klausimą teismas nepagrįstai perkėlė nuostolių dydžio įrodinėjimo pareigą atsakovei; nevertino atsakovės argumentų, susijusių su pajamų gavimo realumu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti nuostolių dydį bei pagrįsti juos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovė neįrodė, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; nepateikė duomenų, ar nurodyta nuomos kaina atitiko galiojusias rinkos kainas; įrodymų, kad buvo potencialių įrangos nuoma suinteresuotų nuomininkų. Ieškovė neturėjo realių galimybių gauti pajamų iš neegzistuojančios įrangos nuomos. Be to, pagal ieškovės finansinius duomenis, laikotarpiu, už kurį ieškovė skaičiuoja negautas pajamas, ieškovės veikla buvo iš esmės nuostolinga, iš šios veiklos ieškovė negavo jokio grynojo pelno, todėl daro išvadą, kad ieškovė nesitikėjo gauti pajamų iš šios veiklos. Apeliantės nuomone, tai, kad dalį ginčo įrangos iš karto po jos grąžinimo ieškovė pardavė tretiesiems asmenims, patvirtina, jog ji neketino toliau nuomoti įrangos ir gauti pajamų iš tokios veiklos. Ieškovė, skaičiuodama negautų pajamų dydį, neatskaičiavo visų tokioms pajamoms gauti būtinų sąnaudų bei teisės aktų nustatytų mokesčių (pridėtinės vertės mokestis - 21%, pelno mokestis - 15%).
    5. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies ir 93 straispnio 2 dalies nuostatas. Nurodė, kad su atsakovės 2016 m. vasario 10 d.prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teiktoje Advokatų profesinės bendrijos IN JURE pažymoje yra atsakovei teisines paslaugas suteikusio asmens patvirtinimas, kad už visas teisines paslaugas atsakovė yra atsiskaičiusi. Tokia pažyma ir joje pateiktas patvirtinimas apie visišką atsakovo atsiskaitymą savo turiniu prilygsta CK 6.65 straipsnyje nurodytam kreditoriaus savo skolininkui išduodamam prievolės įvykdymo patvirtinimui. Pažymoje suteikta informacija apie atsakovei suteiktas konkrečias teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-416-833/2016 bei jų kainą. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie išlaidas, susijusias su byla, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012, 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011 ir kt.,).
    6. Teismas negalėjo spręsti ieškinio tenkinimo klausimo 80 proc. ieškinio reikalavimų dalyje, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla. Bet kuriuo atveju, aplinkybė, kad ieškovė neįrodė nuostolių patyrimo fakto bei jų dydžio, yra pakankamas pagrindas atmesti visą ieškinį, neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų atsiradimo (CK 6.245 str. - 6.249 str.).

67.

7Atsakovė UAB „Fucus statyba“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Stogų spektras“ ieškinys buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde. Papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 7 849,25 Lt nuostolių už 2013 m. sausio mėn., negali būti laikoma prejudiciniu faktu nustatant galimus ieškovės nuostolius, patirtus kitu laikotarpiu. Atsakovės nuomone, šis faktas galėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytų nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo, laikantis teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų (pelno) įrodinėjimui keliamų reikalavimų. Pasak atsakovės, ieškovė turi įrodyti faktą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negavo realiai iš savo normalios veiklos numatyto gauti grynojo pelno. Ieškovė žalos fakto bei dydžio šioje byloje neįrodė.

88.

9Ieškovė UAB „Stogų spektras“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies panaikinimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

108.1.

11Atsakovės pozicija, kad teismas privalėjo priimti dalinį sprendimą dėl 20 proc. reikalavimo, nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2713-160/2014 panaikino 2014 m. lapkričio 3 d.Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl šios civilinės bylos sustabdymo. Be to, ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-480-391/2016, kuriuo ginčijamas sandoris yra prima facie akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 įsiteisėjusiu 2013 m. liepos 19 d. sprendimu konstatavo, kad pripažinti 2012 m. gruodžio 31 d. susitarimą niekiniu nėra pagrindo. Sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai vilkinimas procesas. Naikinti teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

128.2. Pažymėjo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 priteisė ieškovei visą ginčo įrangą. Šiame sprendime nustatyti, šiuo metu nenuginčyti ir nepaneigti, prejudiciniai faktai, kad atsakovė neteisėtai sulaikė ginčo įrangą, objekte ( - ); ginčo įrangos buvimo atsakovės dispozicijoje faktas; aiški įrangos struktūra ir jos kiekiai. Atsakovė antstolio patvarkymų dėl ginčo įrangos turto arešto ar turto apžiūros aktų neginčijo, nekvestionavo ginčo įrangos sudėties bei jos kiekių.

138.3. Teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos atsakovei. Ieškovė įrangą buvo išnuomojusi trečiajam asmeniui ir iš ginčo įrangos nuomos gavo pajamas; atsakovei neteisėtai sulaikius statybinę įrangą, ieškovė fiziškai nebegalėjo vykdyti veiklos ir neieškojo potencialių klientų įrangai, kuri buvo atsakovės dispozicijoje.

148.4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės argumentai dėl nuostolingos ieškovės veiklos nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

158.5. Atkreipė dėmesį, kad prie 2016-02-10 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pridėtoje pažymoje tėra nurodytas išlaidų paskaičiavimas, bet ne išlaidų pagrindimas; su pažyma nėra pateikta advokato išrašyta sąskaita, pažymoje nurodytų išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teigia, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies kontekste akivaizdu, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Atsakovės nurodomos nutartys nepatvirtina atsakovės teisės prisiteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pažymą.

169.

17Trečiasis asmuo BUAB „Vilgersta“ atsiliepime į šalių apeliacinius skundus nurodė, kad priimtas teismo sprendimas negali turėti įtakos BUAB „Vilgersta“ teisėms ir pareigoms, todėl prašo UAB „Stogų spektras“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 įpareigojo atsakovę UAB „Fucus statyba“ perduoti ieškovei UAB „Stogų spektras“ visą sulaikytą ir PVM sąskaitoje-faktūroje serija SDC Nr. 3532 nurodytą įrangą ir priteisė iš atsakovės 7 849,25 Lt nuostolių (pagal 2013 m. sausio 23 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija SDC Nr. 3532). Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. 2A-489-590/2014 paliktas nepakeistas. Dalį teismo sprendime nurodytos įrangos 2014 m. balandžio 25 d., 2014 m. balandžio 28 d. bei 2014 m. gegužės 27 d. atsakovė perdavė UAB „Stogų spektras“. Antstolis D. T. 2014 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodė, jog UAB „Fucus statyba“ pateikė įrangos grąžinimo aktus ir informavo dėl dalinio įpareigojimo įvykdymo, taip pat nurodė, jog negali visiškai įvykdyti įpareigojimo, nes nėra aiški šių daiktų buvimo vieta; antstolis vykdomąjį raštą Nr. 2 -10771-864/2013 (su aktu) grąžino jį išdavusiam teismui.
  3. Nurodžiusi, kad atsakovė ir toliau neteisėtai naudojosi UAB „Stogų spektras“ priklausančia įranga, o teismo sprendimu jai priteisti nuostoliai tik už 2013 m. sausio mėnesį, pradinė ieškovė (UAB „Stogų spektras“) pateikė ieškinį atsakovei dėl nuostolių už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. birželio mėn. (įvertinus grąžintos įrangos kiekį) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė nuostolius už šešis mėnesius, t. y. nuo 2013 m. vasario mėnesio iki minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo priėmimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovė (apeliantė) UAB „Stogų spektras“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Dagret“.
  4. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą, nepagrįstai netaikė CPK 261 straipsnio 1 dalies. Pasak apeliantės, teismas dėl esminės dalies ieškinio reikalavimų negalėjo spręsti tol, kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-480-391/2016 pagal UAB „Holding Burbiškės“ netiesioginį ieškinį, kurioje sprendžiamas UAB „Stogų spektras“ nuosavybės teisės į nurodytą dalį įrangos (sudarančios 28 298,64 Eur ieškinio reikalavimo dalį) įgijimo teisėtumo klausimas. Pasak apeliantės, paaiškėjus faktui, kad ieškovė nuosavybės teisę į įrangą įgijo neteisėtai, ieškovė netektų pagrindo sieti nuostolių su šia įrangos dalimi.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.
  6. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-414-391/2017 (ankstesni numeriai: Nr. 2-42531-391/2014, Nr. 2-2589-391/2015; Nr. 2-480-391/2016) pagal ieškovo UAB „Holding Burbiškės“ netiesioginį ieškinį atsakovams BUAB „Vilgersta“ ir UAB „Stogų spektras“, kuriuo prašoma pripažinti 2012 m. gruodžio 31 d. Susitarimą dėl skolos užskaitymo prie pastolių nuomos sutarties 2011-11-02 Nr. 11-11/02-6, 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras Serijos VIL Nr. 552, Nr. 553, Nr. 554 ir 2012 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiais ab initio ir taikyti restituciją. Minėtoje civilinėje byloje 2017 m. vasario 15 d. teismo sprendimu ieškinys atmestas, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.
  7. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi nagrinėjama byla jau buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Holding Burbiškės“ netiesioginį ieškinį atsakovams BUAB „Vilgersta“, UAB „Stogų spektras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas panaikino šią nutartį ir atsakovės UAB „Fucus statyba“ prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog UAB „Holding Burbiškės“ ginčija tik dalies (15 punktų iš 27) įrangos perleidimo teisėtumą bei nurodė, jog jei nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad daliai ginčo turi reikšmės kitoje byloje nustatytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas turi galimybę ginčą išspręsti iš dalies (priimti dalinį sprendimą). Pažymėjo, jog prerogatyva priimti dalinį sprendimą tenka pirmosios instancijos teismui.
  8. Pirmosios instancijos teisme atsakovės prašymas priimti dalinį sprendimą nebuvo tenkintas, o priimdamas ginčijamą sprendimą teismas vadovavosi prejudicinę reikšmę turinčiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti visą įrangą, kuri nurodyta ir šioje byloje pareikštame ieškinyje. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad minėtame sprendime nustatyti prejudiciniai faktai, jog atsakovė neteisėtai sulaikė konkrečią ginčo įrangą, kurią turi grąžinti būtent ieškovei, šiuo metu nenuginčyti ir nepaneigti. Pati atsakovė nuosavybės teisės į ginčo įrangą neginčijo.
  9. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą dėl atsakovų UAB „Fucus statyba“ ir buvusio vadovo A. J. pareigos atlyginti nuostolius dėl negrąžintos, atsakovo sulaikytos ir teismo nutartimi areštuotos ieškovui priklausančios įrangos neišsaugojimo, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1026-653/2016 taip pat nenustatė, kad civilinės bylos Nr. 2-2589-391/2015 nagrinėjimas turi įtaką šios bylos aplinkybėms, kadangi ieškovo nuosavybė teisė į įrangą šiuo metu nėra paneigta.
  10. Esant duomenims, kad 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės UAB Holding Burbiškės netiesioginis ieškinys atmestas (nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs), akivaizdu, jog dalies bylos sustabdymas užvilkintų bylos išnagrinėjimą, o tai prieštarautų civilinio proceso tikslui kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Jeigu apeliantės minėtoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai (t.y. bus paneigtos aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio reikalavimų išsprendimui), šalys galėtų pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nesustabdydamas civilinės bylos dalies, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.
  12. Apeliantė (atsakovė) taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nenustatinėjo fakto, ar įrangos dalis, nurodyta Negrąžintos įrangos sąrašo 16-27 punktuose (7 264,33 Eur (25 08,29 Lt)) apskritai buvo atsakovui perduota bei egzistavo, neatsižvelgė į tai, kad ši įrangos dalis iki šiol nerasta ir ieškovei negrąžinta.
  13. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog kaip minėta, atsakovės pareiga perduoti ieškovei įrangą konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013, kuriuo teismas įpareigojo atsakovę UAB „Fucus statyba“ perduoti ieškovei UAB „Stogų spektras“ visą sulaikytą įrangą, sprendimo rezoliucinėje dalyje ją detaliai išvardindamas. Taigi, nustatytos aplinkybės dėl atsakovės atlikto neteisėto konkrečios įrangos sulaikymo, neteisėto daiktų valdymo turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo negali būti nustatinėjamos. Akivaizdu, jog įpareigojimas grąžinti konkrečią įrangą savaime reiškia konstatavimą, kad ši įranga yra pas atsakovę. Kitoks nustatytų aplinkybių interpretavimas yra nepagrįstas. Atsakovė argumentus, kad objekte nebuvo ir ji nebuvo sulaikiusi atitinkamos įrangos, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, galėjo ir turėjo teikti nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą.
  14. Apeliantė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5888-872/2015 konstatavo, jog ieškovė UAB „Stogų spektras“ neįrodė įrangos perdavimo UAB „Fucus statyba“ fakto. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė vadovavosi neįsteisėjusiu teismo sprendimu. Iš Liteko duomenų matyti, kad minimas teismo sprendimas buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1026-653/2016, kurioje pažymėta, jog civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovo neteisėtai sulaikytos, t.y. atsakovo dispozicijoje esančios, ir ieškovui priklausančios įrangos kiekio, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas minimoje byloje priteisė iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ ieškovei UAB „Stogų spektras“ 6 802 Eur nuostolių už negrąžintos atsakovo neišsaugotos įrangos dalį.
  15. Apeliantės argumentas dėl UAB „Stogų spektras“ pozicijos, jog dalis įrangos prarasta dar 2013 metų vasario mėnesį, dėl ko nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius už naudojimąsi prarasta įranga, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nepacituota konkreti ieškovės pozicija, tačiau iš byloje esančių atsakovės rašytinių paaiškinimų matyti, jog išvadą, kad ieškovė įrangos praradimo momentą sieja su 2013 m. vasario mėn. laikotarpiu, apeliantė sprendžia iš UAB „Stogų spektro“ patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-5888-872/2015 esančių formuluočių „neužtikrino 2013 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir 2013 m. vasario 28 d. antstolio D. T. patvarkymų vykdymo“. Teisėjų kolegijos vertinimu šis teiginys, visų pirma, nepatvirtina apeliantės išvados apie ieškovės poziciją. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog sprendimai dėl įrangos grąžinimo priimti po apeliantės nurodytos datos; įrodymų dėl įrangos praradimo momento į bylą nepateikta. Apie tai, kad dalies įrangos buvimo vieta nežinoma, atsakovė antstoliui pranešė 2014 m. liepos 9 d. pranešimu (1 t., b.l. 185); antstolis sprendimo neįvykdymo aktą surašė 2014 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, apeliantės argumentai nepagrindžia fakto, kad įranga prarasta dar 2013 metų vasario mėnesį.
  16. Su pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių dydžiu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo fakto, nei jų dydžio (grynojo pelno). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nepriteisė nuostolių už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn.
  17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių susidarymo laikotarpio nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. liepos 19 d. sprendimu „išnagrinėjus bylą ir grąžinus ieškovui įrangą, ieškovo teisės pažeidimas nutrūko, nepriklausomai nuo to, kad šis teismo sprendimas buvo peržiūrimas apeliacine tvarka ar ne. Dėl to, kas pasakyta, ieškovas nebeturi pagrindo iš naujo kreiptis į teismą motyvuodamas tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovas iki šiol nėra grąžinęs visos įrangos, todėl ieškovas ir toliau patyrė nuostolius“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta.
  18. Pažymėtina, kad teisės pažeidimas pašalinamas faktiškai įvykdžius teismo sprendimą, tačiau šiuo atveju teismas nuostolių susidarymo pabaigą susiejo vien tik su procesinio sprendimo (kuris net nebuvo įsiteisėjęs) priėmimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įranga ieškovei grąžinta išnagrinėjus bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad dalį įrangos atsakovė faktiškai grąžino 2014 m. balandžio 25 d., 2014 m. balandžio 28 d., ir 2014 m. gegužės 27 d.; be to, kaip minėta, dėl negrąžintos įrangos antstolis 2014 m. rugpjūčio 13 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktą ir tik po to (2014 m. spalio 14 d. (Liteko duomenys) ieškovė kreipėsi dėl nuostolių už prarastą įrangą priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių už neteisėtą naudojimąsi jai priklausančia įranga ieškinyje nurodytu laikotarpiu.
  19. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės reikalaujamų nuostolių dydžiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenimis ieškovė įrangą nuomojo trečiajam asmeniui. Akivaizdu, jog negrąžinus įrangos ieškovei, pastaroji negalėjo jos nuomoti kitiems asmenims (taip pat ir siūlyti ją išnuomoti bei atitinkamai pateikti įrodymus apie potencialius įrangos nuomininkus), todėl patyrė nuostolius. Apeliantė nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė nebūtų gavusi jos nurodomų pajamų.
  20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  21. Taigi, būtent apeliantė, nesutikdama su ieškovės nurodytais įrangos nuomos įkainiais, turėjo pateikti įrodymus, kad jie neatitinka rinkos kainos ar pan. Atsakovės teiginiai dėl nuostolingos ieškovės veiklos nepaneigia galimybės nuomoti įrangą ir gauti pajamų. Apeliantė nenurodė jokių savo paskaičiavimų, konkrečių sumų, kurias apeliacinės instancijos teismas galėtų vertinti, tačiau nėra pagrindo iš dalies nesutikti su apeliantės UAB „Fucus statyba“ argumentais dėl PVM mokesčio įtraukimo į nuostolių sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008, pasisakydamas dėl negautos nuomos mokesčio sumos, laikė nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo ieškovui priteisti kartu su negautais nuompinigiais pridėtinės vertės mokesčio. Kolegija nurodė, kad būdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras, į pardavimų ataskaitą įtraukė PVM sumas ir šį mokestį sumokėjo, todėl teismai pagrįstai priteisė ieškovo negautą nuomos mokestį kartu su PVM. Ieškovui prievolė mokėti PVM nustatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
  22. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovei 2014 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija SDC Nr. 3653 tik dėl 12 902,44 Lt (3 736,80 Eur) sumos (už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.). Kitą nuostolių sumą paskaičiavo, atsižvelgdamas į ankstesnę, t.y. 2013 m. sausio mėnesį išrašytą 7 849,25 Lt (2 273,30 Eur) sumos PVM sąskaitą – faktūrą bei ankstesniu teismo sprendimu priteistą vieno mėnesio nuostolių sumą, nors duomenų patvirtinančių, kad šiai sumai buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, ar sumokėtas PVM mokestis, byloje nėra. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė į nuostolių sumą, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. kovo mėn., nepagrįstai įtraukė iš viso 19 071,78 Lt (5 523,57 Eur) PVM. Kiti atsakovės abstraktūs samprotavimai dėl veiklos sąnaudų, kitų mokesčių išskaičiavimo, nesudaro pagrindo nepriteisti likusios ieškinyje nurodytų nuostolių sumos. Taigi, apibendrinus išdėstytą bei įvertinus netinkamai pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą dėl ginčo įrangos grąžinimo momento, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus dėl priteistos nuostolių sumos tenkinti iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistą nuostolių sumą iki 30 039,43 Eur ((6 486,98 Lt (1 878, 76 Eur) x 14) +12 902,44 Lt (3 736,80 Eur)).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atsakovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2016 m. vasario 10 d. pažymą „Dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-416-833/2016). Pažymėjo, kad pažymoje suteikta informacija apie atsakovei suteiktas konkrečias teisines paslaugas šioje byloje bei jų kainą, pateiktas paslaugas suteikusio subjekto patvirtinimas, kad paslaugos gavėjas už paslaugas visiškai atsiskaitęs. Taip pat apeliantė teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012, 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011 ir kt.,), institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie išlaidas, susijusias su byla, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos.
  2. Spręsdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. vasario 10 d. pažymos, kuri aptarta skundžiamame teismo sprendime (teismas šios pažymos nepripažino tinkamu rašytiniu įrodymu apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas), civilinėje byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti pažymos turinio ir pasisakyti dėl jos pakankamumo išlaidų už teisines paslaugas priteisimui. Dėl šios priežasties skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikinama ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  3. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, spręsdamas tarp tų pačių šalių kilusį ginčą, nurodė, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Plėtodama CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo, teisėjų kolegija konstatavo, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos.
  4. Taigi, nagrinėdamas iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šia nutartimi pakeistą patenkintų/atmestų reikalavimų proporciją, paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus. Dėl šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų galimo įskaitymo, pirmosios instancijos teismui tikslinga perduoti spręsti klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  5. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl papildomų įrodymų pateikimo

2038.

21Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė UAB „Fucus statyba“ 2013 m. kovo 6 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą (civ. byloje Nr. 2-10771-864/2013) su lydraščiu.

2239.

23CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiame straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, jog pastarieji įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

24Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, teismas

Nutarė

25Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Stogų spektras“ (teisių perėmėjai UAB „Dagret“) iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ priteista 13 639,92 Eur nuostolių, padidinant ieškovei UAB „Dagret“ iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ priteistų nuostolių sumą iki 30 039,43 Eur.

26Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Stogų spektras“ (teisių perėmėjai UAB „Dagret“) iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ priteista 147 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės UAB „Stogų spektras“ valstybei priteista 375,10 Eur, o iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ - 229,90 Eur suma, ir bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

27Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB... 4. III.... 5. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 6. 7.... 7. Atsakovė UAB „Fucus statyba“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo... 8. 8.... 9. Ieškovė UAB „Stogų spektras“ pateikė atsiliepimą į atsakovės... 10. 8.1.... 11. Atsakovės pozicija, kad teismas privalėjo priimti dalinį sprendimą dėl 20... 12. 8.2. Pažymėjo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-10771-864/2013 priteisė... 13. 8.3. Teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos atsakovei. Ieškovė įrangą... 14. 8.4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės argumentai dėl nuostolingos... 15. 8.5. Atkreipė dėmesį, kad prie 2016-02-10 prašymo dėl bylinėjimosi... 16. 9.... 17. Trečiasis asmuo BUAB „Vilgersta“ atsiliepime į šalių apeliacinius... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19.
    1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis... 20. 38.... 21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė UAB... 22. 39.... 23. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos... 24. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 25. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo... 26. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Stogų spektras“... 27. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....