Byla e2S-602-198/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7028-902/2018 pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja E. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. slaugė namuose savo neįgalią motiną E. M..
  2. Nurodė, kad dėl motinos sunkios sveikatos būklės jai teko išeiti iš darbo. E. M. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2017 m. kreipėsi į teismą dėl neveiksnumo ir globos nustatymo, tačiau motinai mirus byla buvo nutraukta.
  3. Juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti socialinį draudimą valstybės lėšomis kaip asmeniui, slaugiusiam namuose neįgalų asmenį. Neįgalią motiną prižiūrėjo nuo 2010 m., tačiau nesikreipė dėl socialinio draudimo gavimo. Kitų galimybių nustatyti šį faktą nėra.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. Įvertinęs teisinį reglamentavimą teismas sprendė, kad globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Išimčių, kad neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju.
  3. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos motina E. M. teismo buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, o pareiškėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka, nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja (tokių duomenų nėra ir LITEKO sistemoje), dėl to teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismo nustatytas faktas, kad pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną negali būti prilygintas teismo sprendimui dėl pareiškėjos paskyrimo globėja ar rūpintoja.
  4. Teismas pažymėjo, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti.
  2. Nurodo, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, atsirastų pareiškėjos turtinė teisė į pensijų ir nedarbo socialinį draudimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Teismas neanalizavo įstatymo esmės, papildomų ir būtinų sąlygų dėl socialinio draudimo valstybės lėšomis, todėl netinkamai taikė įstatymo nuostatas.
  3. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-194-260/2014, kadangi vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo klausimu vieningos kasacinio teismo praktikos nėra.
  4. Mano, kad teismas be pagrindo pritaikė CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatas.
  5. Pažymi, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo slaugomas ligonis namuose, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, o prižiūrintis asmuo neturi draudžiamųjų pajamų ir yra nesulaukęs pensinio amžiaus, remiantis įstatymo nuostatomis, būtų draudžiamas valstybės lėšomis už visą laikotarpį, būtų įskaičiuotas darbo stažas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu slaugymo laikotarpis turi būti įskaičiuotas į darbo stažą ir ji turės teisę į valstybės teikiamas socialines garantijas.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliantės E. K. atskirojo skundo netenkinti.
  2. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ir keisti atskirojo skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
  3. Pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. Mano, kad apeliantės reikalavimas išplėsti civilinio proceso normas ir siekis nustatyti globą kaip juridinę reikšmę turintį faktą yra nepagrįstas ir prieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės įstatymui principui.
  4. Taip pat pažymi, kad teismo nustatytas faktas, kad pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną negali būti prilygintas teismo sprendimui dėl pareiškėjos paskyrimo globėja ar rūpintoja. Todėl teismas bylą pagrįstai nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.

9Teismas

konstatuoja:

10atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, jog pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių.
  3. Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą prašydama valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialinio draudimo tikslu, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, o kaip naujai nurodė atskirajame skunde, ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. faktiškai slaugė namuose neįgalią motiną E. M..
  4. Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. gruodžio 13 d. E. M. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2011 m. gruodžio 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą, kuriuo E. M. nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. nustatė didelių specialiųjų poreikių lygį. Nuo 2014 m. lapkričio 17 d. E. M. nuolatinės slaugos poreikis nustatytas neterminuotai, nuo 2014 m. lapkričio 24 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. 2017 m. spalio 17 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl E. M. pripažinimo neveiksnia (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civ. byla Nr. e2YT-705-812/2018). E. M. 2017 m. gruodžio 22 d. mirus, civilinė byla nutraukta.
  5. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, nes nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai, ir teismo gali būti nustatytas faktas, kuris neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007).
  6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teisinių pasekmių atsiradimą nustačius juridinę reikšmę turintį faktą sieja su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurį valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiamas, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad šios įstatymo nuostatos pagrindu nustačius atitinkamą faktą, galėtų atsirasti jos teisė į socialines garantijas pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, kadangi slaugymo laikotarpis prilyginamas pensijų socialinio draudimo stažo laikotarpiui (įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 10 straipsnis).
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde netinkamai aiškina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies turinį, nepagrįstai išskaidydama teisės normos dispoziciją, o ne aiškindama teisės normos visumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra jokio pagrindo minėtą įstatymo normą aiškinti plečiamai, nes joje imperatyviai nustatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. CK trečiosios knygos VII dalies ir CPK XXX skyriaus normų teisinis reglamentavimas, detaliai išdėstytas skundžiamoje nutartyje, leidžia daryti išvadą, jog globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo sprendimu (nutartimi). Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta.
  8. Paminėtina ir tai, kad asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1-7 ir 10 dalyse draudimo valstybės lėšomis tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymu 2011 m. liepos 5 d. Nr. V-269. Minėto aprašo 35 punkte nurodyta, kad asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, draudžiamas valstybės lėšomis pagal jo pateiktą prašymą nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Kartu su prašymu, be kita ko, pateikiant savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo arba teismo nutartį dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, arba teismo sprendimą (nutartį) dėl globos (rūpybos) nustatymo pilnamečiui asmeniui (pateikia globėjas ar rūpintojas). Atkreiptinas dėmesys, kad ši informacija pareiškėjai buvo pateikta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. rašte Dėl draudimo valstybės lėšomis, nurodant, kad teisė į draudimą valstybės lėšomis kaip asmens, slaugančio namuose neįgalų asmenį, būtų nustatoma pateikus prašymą ir teismo sprendimą (nutartį) dėl globos (rūpybos) nustatymo pilnamečiui asmeniui.
  9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neneigia, jog jos nurodomu laikotarpiu 2010 m. sausio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. ji įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas įstatyminiame reglamentavime nustatytomis sąlygomis ir nesukels teisinių pasekmių, t. y. neatitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų galimas socialinis draudimas pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Ši aplinkybė paaiškėjo priėmus pareiškimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.
  10. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės ir faktinės reikšmės procesinio sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  11. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai