Byla 2-471-780/2012
Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. Č

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovui P. B. ir jo atstovui advokatui Juozui Šilanskui, atsakovės atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. Č.,

Nustatė

2Ieškiniu prašoma pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo jo sūnaus D. B. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, ir priteisti iš ieškovo jo sūnaus D. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo antrojo sūnaus D. B. gimimo dienos, tai yra nuo 2011-02-09, iki sūnui D. B. sueis pilnametystė.

3Ieškovas paaiškino, kad jis negali teikti teismo sprendimu nustatyto 400 Lt dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D. B., kadangi pagal dabartines jo pajamas ir išlaikytinų vaikų sakaičių šio sūnaus išlaikymui tenka neproporcingai didelė jo pajamų dalis, o pačiam ieškovui ir jo naujai šeimai lieka per mažai. Ieškovas nurodė, kad išlaikymo priteisimo metu jis dirbo ( - ) ir gavo apie 1500 Lt atlyginimą bei turėjo tik vieną sūnų, kuriam ir buvo priteistas išlaikymas. Tačiau 2009 metų žiemą jis prarado darbą ir tais pačiais metais išvyko į Airiją pas savo sugyventinę, kur uždirbdavo labai mažai, todėl neteikė išlaikymo ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Tuo metu išlaikymą atsakovei mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. 2011-02-09 ieškovas susilaukė antrojo sūnaus D. B. ir su nauja šeima grįžo į Lietuvą. Nuo 2011 m. birželio mėnesio ieškovas pradėjo dirbti ( - ) ir padengė 3000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Tačiau dabartinis jo atlyginimas yra vidutiniškai 1200 Lt per mėnesį, o iš šios sumos antstolis kas mėnesį išskaičiuoja apie 800 Lt sūnaus D. B. išlaikymui, kadangi kartu su kasmėnesine išmoka išieškomas ir išlaikymo įsiskolinimas. Todėl pačiam ieškovui, jo antrajam sūnui ir jo sugyventinei lieka mažesnė atlyginimo dalis nei tenka jo sūnui D. B.. Kadangi dabartinės ieškovo šeimos pajamas sudaro tik jo atlyginimas, pašalpa antrajam sūnui ir socialinė pašalpa, kurių dydžių jis nežino, todėl prašo sumažinti priteistą išlaikymą sūnui D. B. iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo antrojo sūnaus D. B. gimimo dienos, tai yra nuo 2011-02-09.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad po išlaikymo priteisimo jos pačios turtinė padėtis pablogėjo, o vaiko poreikiai per šį laiką išaugo. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu gyvena Anglijoje, niekur nedirba, o 2011-07-16 jai gimė antrasis sūnus K. T.. Savo vaikus jis išlaiko tik iš vaikams mokamų pašalpų ir dabartinio savo draugo darbo užmokesčio. Be to, sūnus D. turi sveikatos sutrikimų, susijusių su nevalingu naktiniu šlapinimusi, kuriam gydyti reikalingos papildomoms nuolatinės išlaidos. Vaiko poreikiai nuo priteisimo laiko išaugo ir šiuo metu jų patenkinimui per mėnesį ji išleidžia apie 940 Lt. Todėl priteistas išlaikymo dydis ir taip gali tenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius ir jo mažinti negalima. Atsakovė dėl savo turtinės padėties negali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra itin bloga. Ieškovas net nepateikė duomenų apie jo šeimos gaunamas kitas pajamas – išmoką vaikui, socialinę pašalpą, duomenų apie savo turtą. Be to, jis vengė teikti išlaikymą net ir susiradęs dabartinį darbą, nes apie tai iš karto nepranešė antstoliui, o išlaikymo įsiskolinimą pirmiausiai padengė valstybei, o ne pačiam vaikui.

5Ieškinys atmestinas.

6Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

7Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2008), kad spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

8Ieškovas kaip pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydį nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad jis augina antrąjį sūnų, gimusį po to kai buvo priteistas išlaikymas pirmajam (b. l. 13), taip pat gaunamas nedideles pajamas (b. l. 14-15), iš kurių didesnė dalis išieškoma kaip išlaikymas sūnui D.. Atsakovė prašydama atmesti ieškinį nurodė, kad jų vaiko poreikiams patenkinti reikalinga išlaikymo suma nuo priteisimo momento išaugo (b. l. 33), atsirado papildomos išlaidos, susijusios su sūnaus sveikatos sutrikimu (b. l. 34), jai taip pat tenka išlaikyti dar viena sūnų, gimusį po to kai buvo priteistas išlaikymas pirmajam (b. l. 32), o jos pačios pajamos ir turtinė padėtis nuo priteisimo momento pablogėjo (b. l. 43-44, 46-47, 54-55).

9Byloje nustatyta, kad ieškovo atlyginimas šiuo metu yra apie 1200 Lt, o atsakovė nedirba ir jos pajamas sudaro tik apie 82 Lt dydžio savaitinė išmoka sūnui D. ir apie 54 Lt dydžio savaitinė išmoka sūnui K.. Taip pat nustatyta, kad šalių sūnui D. 2011 metais diagnozuotas naktinis šlapimo nelaikymas, kurio gydymui reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų paskaičiavimų dėl 942 Lt per mėnesį išlaidų, reikalingų jų sūnui D. B. išlaikyti, todėl teismas pripažįsta, kad ši suma yra būtina vaiko poreikiams patenkinti. Be to, atsižvelgęs į atsakovės atstovės ir paties ieškovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovas savo turtinę padėtį atskleidė neišsamiai, nes jis pripažino, kad jo dabartinė faktinė šeima pragyvena ne tik iš jo atlyginimo, bet ir iš gaunamos socialinės pašalpos bei išmokos antrajam jo vaikui, tačiau nenurodė šių išmokų tikslaus dydžio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nereguliariai teikė išlaikymą šalių sūnui D. B. ir įsiskolino didelę sumą (b. l. 35), o turėdamas galimybę padengti dalį šio įsiskolinimo jis pirmiausiai padengė išlaikymo įsiskolinimą valstybei, o ne savo vaikui (b. l. 18).

10Vertinant šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes pirmiausia pabrėžtina, kad pagal bendrąją taisyklę aplinkybė, jog vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau šiuo atveju ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis, be šalių sūnaus D. B., išlaiko dar ir vėliau gimusį sūnų D. B., nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo visų šios bylos aplinkybių kontekste. Ieškovo argumentas, kad priteisto išlaikymo dydis jo pirmajam sūnui neleidžia jam teikti tokio paties išlaikymo dydžio antrajam jo vaikui nėra pagrindas mažinti pirmajam vaikui priteisto išlaikymo dydžio jeigu toks išlaikymo dydis iš tiesų yra reikalingas patiems būtiniausiems šalių sūnaus Dominyko poreikiams patenkinti. Aukščiausiasis Teismas analogišku atveju yra išaiškinęs, kad priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovės sūnui Dominykui yra beveik septyni metai ir jis turi sveikatos sutrikimų, reikalaujančių papildomų išlaidų, susijusių su gydymu, taigi jo poreikiai yra didesni nei ieškovo dviejų metų dar neturinčio sūnaus Danieliaus, darytina išvada, kad didesnės ieškovo atlyginimo dalies skyrimas didesnius poreikius turinčiam sūnui nepažeidžia kito ieškovo vaiko interesų. Be to, atsakovė lygiai taip pat kaip ir ieškovas po išlaikymo priteisimo jų sūnui Dominykui susilaukė antrojo vaiko, tačiau skirtingai nei ieškovas, ji šiuo metu nedirba. Todėl jos turtinė padėtis pablogėjo net labiau nei ieškovo. Tai reiškia, kad sumažinus iš ieškovo gaunamo išlaikymo dydį, šalių sūnaus Dominyko poreikių patenkinimas nepateisinamai pablogėtų ir tai visiškai neatitiktų prioritetinio vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principo sprendžiant šį ginčą. Taigi, teismas pripažįsta, kad atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Pabrėžtina, kad turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį turi būti esminis. Tik tokiu atveju, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, tai gali būti pagrindas sumažinti nepilnamečio išlaikymo dydį. Šiuo atveju ieškovas dirba ir gauna nuolatines, tik nežymiai mažesnes nei išlaikymo priteisimo metu pajamas, gyvena kitoje šeimoje, kurioje išlaikymą antrajam jo vaikui teikia ir pastarojo motina, todėl įvertinus tai, kad atsakovės turtinė padėtis taip pat pablogėjo, teismas pripažįsta, jog abiejų šalių turtinė padėtis pasikeitė, tačiau iš esmės nepablogėjo tiek, kad dėl to reikėtų mažinti jų vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes vaiko poreikiai per tą laiką tik dar labiau išaugo.

11Šioje byloje taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas priteistą išlaikymą mokėjo nereguliariai ir yra įsiskolinęs didelę sumą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Kasacinės nutartys Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Kasacinės nutartys Nr. 3K-3-628/2006, 3K-3-303/2008). Ieškovo ir atsakovės sūnus Dominykas gyvena su atsakove, kuri teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, taip pat išlaiko ir gyvena kartu su kitu sūnumi. Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Todėl priteisto išlaikymo mažinimas tokiu atveju turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, kai sąžiningai savo pareigą vykdęs vienas iš tėvų dėl objektyvių aplinkybių toliau to daryti negali dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Ieškovas, kaip minėta, neužtikrino reguliaraus ir pakankamo išlaikymo, todėl susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas reiškia ir atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, nes negaudama priteisto išlaikymo iš ieškovo atsakovė viena turėjo vykdyti abiem tėvams tenkančią pareigą ir viena išlaikyti jų vaiką. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Be to, ieškovas net ir susiradęs dabartinį darbą iš karto apie tai neinformavo nei atsakovės nei antstolio, o gaunamas pajamas pirmiausiai skyrė padengti įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, bet ne pačiai atsakovei, kuri ilgą laiką viena vykdė ir ieškovui tenkančią pareigą išlaikyti jų vaiką. Todėl toks ieškovo elgesys taip pat neatitinka prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ir sąžiningo savo pareigos vykdymo, kuris yra svarbus sprendžiant vaiko interesų ir ieškovo galimybių teikti priteistą išlaikymą derinimo klausimą.

12Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Kasacinės nutartys Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-303/2008). Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinos ne tik jo gaunamos pajamos ir iš jų išieškomos sumos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, bei pats nesusikurtų sunkiai vykdytinų finansinių įsipareigojimų. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuspręsdamas susilaukti antrojo vaiko ieškovas žinojo apie didėjantį išlaikymo įsiskolinimą pirmajam savo vaikui, ir suvokė, jog gimus antrajam vaikui jis turės dėti daugiau pastangų tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti abiem savo vaikais. Tačiau ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti savo ir atsakovės sūnaus turtines teises į išlaikymą, ir tik dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas iš anksto turėjo pagalvoti apie savo atsakomybę už antrojo savo vaiko išlaikymą, todėl netinkamas savo galimybių įvertinimas iš tiesų negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos visapusiškai rūpintis pirmuoju savo vaiku. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti šalių sūnaus D. išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nes taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

13Be to, minėta, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jis teigia ir nurodo savo ieškinyje, kadangi bylos nagrinėjimo metu jis pripažino, jog jo dabartinė šeima be jo atlyginimo turi ir kitų pajamų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vadinasi ieškovas nesąžiningai naudojosi savo teise prašyti sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi reikalavimą grįsdamas sunkia savo turtine padėtimi nepateikė visų įrodymų, išsamiai apibūdinančių tikrąją jo dabartinės šeimos turtinę padėtį, kuri yra reikšminga nagrinėjant šią bylą. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Kasacinė nutartis 3K-3-303/2008).

14Taigi, ieškovas neįrodė, kad jos turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir jis neturi galimybės mokėti sūnui priteistą išlaikymą, kurio dydis, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius, yra būtinas, o pasunkėjusi turtinė jo padėtis, dėl kas mėnesį išieškomo išlaikymo ir jo įsiskolinimo, yra netinkamo savo galimybių įvertinimo išlaikyti kelis vaikus pasekmė, dėl kurios kaltas pats ieškovas. Todėl ieškovo nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu mažinti priteisto išlaikymo dydį jo sūnui Dominykui.

15Ieškinį atmetus visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei, susijusios su advokato pagalba ir įrodymų rinkimu, priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Pagal atsakovės pateiktus šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus jai iš ieškovo priteistina 1109,50 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (b. l. 56-61).

16Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., teismas

Nutarė

17P. B. ieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo P. B. 1109,50 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. Č..

19Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai