Byla e2-4313-430/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solesva“ (toliau – BUAB „Solesva“) bankroto administratoriui S. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Solesva“ ieškinį atsakovams E. Z. ir E. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė BUAB „Solesva“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų E. Z. ir E. K. 119 725,71 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovo E. Z. 96 315,81 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Solesva“ bankroto bylą. Teismas patvirtino bankroto byloje keturių kreditorių kreditorinius reikalavimus 216 077,52 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi pripažino BUAB „Solesva“ bankrotą tyčiniu ir apribojo atsakovo E. K. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Bankrutavusios bendrovės buvę valdymo organai iki šiol neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto. Dėl šios priežasties bendrovės bankroto procesas buvo apsunkintas ir administratoriui nebuvo galimybės tiksliai nustatyti nei įmonės kreditorių, nei debitorių sąrašų, nei galimo kito bendrovės turto. Taip pat nebuvo išsaugotas bendrovės turtas, dėl to bankroto byloje nėra galimybių tenkinti patvirtintus kreditorinius finansinius reikalavimus. Pažymėjo, kad bankrutavusios bendrovės vienasmeniu valdymo organu nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei dieną buvo įmonės direktorius ir vienintelis įmonės akcininkas bei šios bylos atsakovas E. Z., kurio buvimo vietos administratoriui nepavyko nustatyti. Nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. liepos 24 d. įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas E. K.. Per šį laikotarpį atsakovas E. K., būdamas ir uždarosios akcinės bendrovės „Dorespa“ (toliau – UAB „Dorespa“), uždarosios akcinės bendrovės „KTA group“ (toliau – UAB „KTA group“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Malsina“ (toliau – UAB „Malsina“) direktoriumi, atliko ieškovės reorganizaciją, aukščiau paminėtų trijų įmonių prijungimo prie bendrovės būdu. Po šios reorganizacijos ieškovės nuosavybėje liko trys transporto priemonės. Atsakovas E. K., 2018 metais atvykęs pas bankroto administratorių, paaiškino, kad bendrovės transporto priemonės kažkur Lietuvoje yra, tačiau perduoti jas bankroto administratoriui atsisakė ir paaiškino, jog šiuo metu už bendrovės turtą jis neatsakingas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 28 d. nutartyje, iškeldamas ieškovei bankroto bylą, nustatė, kad jau pagal 2014 m. finansinę atskaitomybę (balansą) ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 83,92 procentus viso turimo turto vertės. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatė, kad vėliausiai nuo 2015 m. pradžios bendrovė jau buvo nemoki ir įmonės valdymo organai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jokia bendrovės veikla nebuvo vykdoma, o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2014 m. bendrovės metinę finansinės atskaitomybės ataskaitą Valstybės įmonei Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) pateikė atsakovas E. K., tai reiškia, kad jam buvo žinoma itin bloga ieškovės finansinė padėtis, tačiau atsakovas E. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to ieškovės finansinė padėtis pablogėjo dar labiau, įsipareigojimai padidėjo iki 92,51 procentų turimo turto vertės. Bendrovė vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. veikė nuostolingai ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovės bankroto administratoriaus manymu, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl atsakovo E. K. pavėlavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovės skola kreditoriams padidėjo 103 367,71 Eur. 2015 m. liepos 15 d. atsakovas E. K. pardavė bendrovės akcijas atsakovui E. Z., tačiau dar pagal 2015 m. liepos 1 d. bendrovės balansą, bendrovės nuosavybėje buvo 8 784 Eur vertės transporto priemonės, 1 602 Eur vertės kitokio ilgalaikio turto, o taip pat 4 370 Eur vertės trumpalaikio materialaus turto. Bankroto administratorius neturi duomenų, kad šį turtą atsakovas E. K. perdavė atsakovui E. Z., todėl nėra pagrindo teigti, jog šis turtas realiai buvo perduotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bendri ieškinio reikalavimai atsakovui E. K. yra 119 725,71 Eur. Kito atsakovo E. Z. atsakomybė pasireiškė tuo, jog atsakovas E. Z. nevykdė jokios bendrovės veiklos, nesudarė ir neteikė VĮ Registrų centras metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, nevykdė teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, neperdavė bankroto administratoriui bendrovės veiklos dokumentų ir turto pagal balanso, sudaryto nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Dėl šių priežasčių atsakovas E. Z., nevykdydamas įstatymais, teismo nutartimi jam nustatytų pareigų, padarė bendrovei ir jos kreditoriams 216 077,52 Eur dydžio žalą, kurią privalo atlyginti.

93.

10Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pažymą apie patikslintus ieškinio reikalavimus. Pažymoje nurodė, kad paskutinis ieškovės BUAB „Solesva“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra E. Z.. Paskutinės ieškovės finansinės atskaitomybės (balanso), sudaryto 2015 m. liepos 1 d., duomenimis ieškovės turtą sudarė 5 660 822 Eur, iš kurio 5 605 484 Eur sudarė trumpalaikis turtas. Administratorius neturi duomenų apie tai, kad ieškovės turėtas trumpalaikis turtas galėtų būti bevertis, nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl administratoriaus nuomone, atsakovas E. Z. privalo atsakyti visa ieškovės BUAB „Solesva“ kreditorinių reikalavimų – 216 077,52 Eur suma. Bendraatsakovis šioje byloje E. K. atsakingas už žalos kreditoriams padarymą, nes jis, žinodamas, jog BUAB „Solesva“ yra nemoki, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, formaliai vykdydamas reorganizaciją, nepagrįstai prisiėmė dar trijų įmonių įsipareigojimus. Dėl tokių priežasčių ieškovės įsipareigojimai jos kreditoriams išaugo –reikalavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai padidėjo 97 278,40 Eur ir 5 254,85 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį, kai įmonės vadovu buvo atsakovas E. K., t. y. iš viso 102 533,33 Eur. Dėl to ši suma (102 533,33 Eur) turi būti išieškota solidariai iš abiejų atsakovų, o iš atsakovo E. Z. likusi priteistina 113 544,19 Eur.

114.

12Atsakovas E. K. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės BUAB „Solesva“ direktoriumi jis buvo tik 90 dienų, t. y. nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. liepos 15 d. Atsakovas minėtu laikotarpiu vykdė savo pareigas sąžiningai ir pagal įstatymų reikalavimus, žalos bendrovei nepadarė. Vėliau jis atsakovui E. Z. pardavė bendrovės akcijas, kartu perdavė bendrovės turtą ir dokumentus. Atsakovo manymu, ieškovės bankroto administratoriaus teiginiai apie dokumentų ir turto neperdavimą, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad, jam pradedant vadovauti UAB „Solesva“, bendrovė jau buvo nemokumo būsenoje, todėl šios situacijos iš esmės jis negalėjo įtakoti ar pakeisti. Atsakovui nežinoma dėl kokių priežasčių vėliau susidarė bendrovės skolos. Teigė, kad jis savo tyčiniais veiksmais prie bankroto neprisidėjo, o teismo nutartį dėl tyčinio bankroto pavėlavo apskųsti. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju negalima solidari atsakomybė, nes jis neturi jokio ryšio su tolimesne bendrovės veikla ir padaryta žala. Atsakovas, pardavęs bendrovės akcijas, įmonėje nebedirbo ir bendrovės veikla nesidomėjo. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas.

135.

14Atsakovas E. Z. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

156.

16Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui jokių dokumentų ir turto, dėl to bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto proceso eigoje bankrotas pripažintas tyčiniu ir šios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje, nustatant įmonės vadovų kaltę, padarytą žalą, jos dydį, priežastinį ryšį ir neteisėtus veiksmus. Prašo teismo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kuri buvo priimta 2018 m. lapkričio 23 d. Akcentavo, kad nė vienas iš atsakovų savo kaltės nebuvimo šiuo atveju nepaneigė. Bankroto administratoriaus nuomone, atsakovų atsakomybė dėl pirmojo ieškinio reikalavimo yra solidari, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato įmonės vadovų ir akcininkų solidariąją atsakomybę. Nors atsakovai buvo bendrovės vadovais skirtingais laikotarpiais, tačiau Valstybės mokesčių inspekcijos reikalavimai bendrovei atsirado, kai bendrovės vadovu buvo ne tik E. Z., bet ir E. K., t. y. atsakovas E. K., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas apie bendrovės nemokumą, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau jam nesikreipus, o įvykdžius reorganizavimą (prijungus dar papildomas nemokias bendroves) atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai. Vien reikalavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai padidėjo 97 278,40 Eur ir papildomai 5 254,85 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį, kai įmonės vadovu buvo atsakovas E. K., t. y. iš viso 102 533,33 Eur. Dėl to ši suma (102 533,33 Eur) turi būti išieškota solidariai iš abiejų atsakovų, o iš atsakovo E. Z. likusi priteistina 113 544,19 Eur.

177.

18Atsakovams apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, iki nurodytos teismo posėdžio datos nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pagrindžiančių jų neatvykimą į teismą.

19II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

208.

21Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas E. K. nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. liepos 24 d. buvo UAB „Solesva“ vadovu ir vieninteliu akcininku; nuo 2015 m. liepos 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas E. Z. (e. b. l. 68–73). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3236-781/2016 iškelta UAB „Solesva“ bankroto byla (e. b. l. 8–9). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3236-781/2016 patvirtintas BUAB „Solesva“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 118 297,66 Eur sumai (e. b. l. 6–7). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3236-781/2018 bendrovės administratoriumi paskirtas S. S. (e. b. l. 19–20). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3236-781/2016 bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. l. 21–22). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3236-781/2016 patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 216 077,52 Eur sumai (e. b. l. 10–11). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2728-781/2017 bankrutavusios UAB „Solesva“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir apribota atsakovui E. K. teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (e. b. l. 12–18). Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registre 2014 m. bendrovės balanse nurodyta, kad įmonė 2014 m. pabaigoje turėjo turto už 1 593 925,80 Eur (5 503 507 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 337 709,40 Eur (4 618 843 Lt) (e. b. l. 54). Paskutinio ieškovės finansinės atskaitomybės (balanso), sudaryto 2015 m. liepos 1 d., duomenimis įmonė tuo metu turėjo turto už 5 660 825 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 55 341 Eur, trumpalaikis turtas – 5 605 484 Eur; tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 236 713 Eur (e. b. l. 36–37).

229.

23Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

2410.

25Nagrinėjamos bylos ypatumas (lyginant su bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais) yra tas, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2728-781/2017 pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu. Minėtoje byloje buvo įvertinti atsakovų E. K. ir E. Z. valdymo laikotarpiai ir pripažinta, kad jie, nors turėjo žinoti apie bendrovės nemokumo būseną, nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir, kaip vadovai, veikė aplaidžiai. Bendrovėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, neteikiami Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Konstatuota, jog atsakovas E. Z., kuriam buvo perduoti visi įmonės dokumentai, nevykdė ir nevykdo įsipareigojimų šiuos dokumentus kartu su turtu perduoti bankrutuojančios bendrovės bankroto administratoriui. Dėl šių priežasčių bankroto administratorius negali visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.

2611.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 išaiškino, kad teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto. Taigi, kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Įrodinėjimo našta perkeliama kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskirtai nebegali būti kvestionuojami. Jam taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas.

2812.

29Pirmiau išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste. Tyčinio bankroto bylose procese nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2728-781/2017 nustatyta, kad abu atsakovai E. Z. ir E. K. (savo vadovavimo bendrovės laikotarpiais) lėmė dėl tyčinį bankrotą. Nors atsakovas E. K. atsiliepime į ieškinį kėlė klausimą dėl jo, kaip buvusio ieškovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (nurodydamas, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prie naujų skolų susidarymo neprisidėjo, o priešingai gelbėjo bendrovę (ją reorganizuodamas), tačiau tokiu būdu yra kvestionuojamos faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu. Kaip pirmiau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, šios faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti ginčijamos. Atsakovo E. K. argumentai, kad jis nespėjo apskųsti teismo nutarties dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vertinamos kaip neturintys teisinės reikšmės.

3013.

31Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad pripažinus bankrotą tyčiniu, įsigalioja prezumpcija, kad atsakovo, kaip vadovo, neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro visi ieškovės bankroto procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto byloje 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų – 216 077,52 Eur, todėl laikoma, jog kreditorių finansinių reikalavimų suma yra ieškovės dėl atsakovų veiksmų patirtos žalos dydis. Taigi, įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad nustatytos atsakovų E. Z. ir E. K. būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių jie, kaip buvę bendrovės (kurios bankrotas pripažintas tyčiniu) vadovai, turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.

3214.

33Ieškovės bankroto administratoriaus reiškia reikalavimą priteisti 102 533,33 Eur solidariai iš abiejų atsakovų (E. K., E. Z.) ir 113 544,19 Eur iš atsakovo E. Z.. Kaip minėta, abu atsakovai įmonei vadovavo skirtingais laikotarpiais, tačiau abiejų veiksmai įvertinti kaip neteisėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2728-781/2017, pripažįstant bendrovės bankrotą tyčiniu.

3415.

35Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Skirtingų laikotarpių bendrovės vadovų atsakomybė paprastai negali būti solidari. Kiekvienas jų privalo individualiai atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno jų padarytos žalos dydį pagal faktines bylos aplinkybes, tačiau yra išimčių ir solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui.

3616.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 išaiškino, kad kai dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, tuomet įsigalioja deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Kasacinis teismas akcentavo, kad prievolės solidarumo prezumpcijai kilti gali pakakti ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą (objektyvaus bendrininkavimo). Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas atskirai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, tinkamai neperdavė dokumentų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jai remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, kad žala nėra bendra.

3817.

39Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2728-781/2017 dėl tyčinio bankroto buvo nustatytas abiejų atsakovų netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas įmonėje ir kiti veiksmai, kurie sukėlė bendrovei žalą. Ieškovės bankroto administratorius įrodinėjo, kad atsakovas E. Z. buvo paskutinis ieškovės BUAB „Solesva“ vadovas ir vienintelis akcininkas, jo veiksmai pasireiškė tokiu mastu, kad jis turi atlyginti bendrovei visą žalą (216 077,52 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad šis atsakovas netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, neteikė Valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų, iškėlus bendrovei bankroto bylą neteikė nei teismui, nei bankroto administratoriui informacijos apie bendrovės turto ir dokumentų buvimo vietas. Nors pagal paskutinį žinomą bendrovės balansą, sudarytą 2015 m. liepos 1 d., bendrovė turėjo 5 660 825 Eur vertės turto, tačiau šio turto likimas nežinomas ir nėra galimybių jį realizuoti, tenkinant bendrovės kreditorių reikalavimus. Teismas daro išvadą, jog atsakovas E. Z. nepaneigė aplinkybių, jog nėra atsakingas už bendrovei padarytą 216 077,52 Eur žalą, ar kad jo veiksmais (neveikimu) buvo padaryta mažesnė žala, todėl yra teisinis pagrindas reikalavimą tenkinti.

4018.

41Sprendžiant dėl atsakovų E. K. ir E. Z. solidarios atsakomybės dalyje dėl 102 533,33 Eur žalos, pažymėtina, kad ieškovės bankroto administratorius įrodinėjo, jog bendraatsakovis E. K. atsakingas už žalos kreditoriams padarymą, nes žinodamas, jog BUAB „Solesva“ yra nemoki, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, formaliai vykdydamas reorganizaciją, nepagrįstai prisiėmė dar trijų įmonių įsipareigojimus. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas E. K. savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie tyčinio bankroto, konstatuotos įsiteisėjusia teismo nutartimi, tuo tarpu kiti bylos įrodymai, tiek ir pačio atsakovo E. K. paaiškinimai atsiliepime į ieškinį patvirtina, kad jis, žinodamas, jog bendrovė yra nemokumo būsenoje, nesikreipė dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o vykdė reorganizaciją, kurios metu prisiėmė nemokiai bendrovei papildomų įsipareigojimų. Dėl netinkamo atsakovo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje, dingus bendrovės dokumentams, negalima nustatyti, kiek realiai tokie atsakovo veiksmai padarė bendrovei žalos, tačiau bylos duomenimis dalis skolos VMI susidarė būtent šio atsakovo vadovavimo laikotarpiu ar vėliau savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o vykdant reorganizaciją (e. b. l. 43–50, 64–66, 80–82). VMI 2018 m. birželio 27 d. pažyma Nr. (20.21-06) RMA-16366 patvirtina, kad 102 533,33 Eur bendrovės skola susidarė dėl kitų bendrovių (UAB „Dorespa“, UAB „Malsina“, UAB „KTA Group“) turėtų skolų perkėlimo UAB „Solesva“ po reorganizacijos (e. b. l. 80–82). Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas E. K. būtų tinkamai perdavęs atsakovui E. Z. visą bendrovės turimą turtą. Taigi, šiuo atveju, nors byloje nėra duomenų, kad abiejų atsakovų veiksmai buvo suderinti, tačiau abu atsakovai atskirais veiksmais sukėlė atsakovei bendrą žalą (objektyvus bendrininkavimas). Dėl to teismas vertina, kad šioje byloje taikytina deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija dėl ieškovės nurodytos 102 533,33 Eur žalos padarymo bendrais atsakovų veiksmais, kurios nė vienas iš atsakovų nepaneigė.

4219.

43Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkinami, ieškovei priteisiant solidariai iš atsakovų E. Z. ir E. K. 102 533,33 Eur, o iš atsakovo E. Z. 113 544,19 Eur žalai atlyginti.

4420.

45Ieškovė prašo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato fiziniams asmenims 5 penkių procentų dydžio metines palūkanas. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios sąlygos nagrinėjamu atveju yra: teisme iškelta civilinė byla ir pareikštas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovų priteistinos 5 dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4621.

47Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už ieškinį (pareikštą elektroniniu būdu) turėtų sumokėti 1 744 Eur žyminį mokestį už solidarų reikalavimą atsakovams (102 533,33 Eur) ir 1 827 Eur žyminį mokestį už reikalavimą (113 544,19 Eur) atsakovui E. Z.. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinio reikalavimas visiškai tenkinamas atsakovų E. Z. ir E. K. atžvilgiu dėl solidaraus reikalavimo, žyminio mokesčio suma – 1 744 Eur, mokėtina paduodant ieškinį, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, valstybei priteisiama iš šių atsakovų lygiomis dalimis – po 872 Eur. Iš atsakovo E. Z. valstybei taip pat priteisiama 1 827 Eur bylinėjimosi išlaidų už patenkintą atskirą reikalavimą jo atžvilgiu, bendrai iš šio atsakovo valstybės naudai priteistina 2 699 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

4822.

49Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinančius dokumentus pateiks teismui vėliau, tačiau iki bylos išnagrinėjimo tokių įrodymų teismui nepateikė, dėl to bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

5023.

51Kadangi atsakovo E. Z. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, tikslinga paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai, paskelbiant tokio turinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (http://www.teismai.lt): „Vilniaus apygardos teisme 2018 m. gruodžio 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4313-430/2018 pagal ieškovės BUAB „Solesva“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., ieškinį atsakovams E. Z., gim. ( - ), ir E. K., gim. ( - ), dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovo E. Z. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo dieną. Atsakovas E. Z. informuojamas, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Daugiau informacijos teirautis tel. 870668490“.

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, teismas

Nutarė

53ieškinį tenkinti.

54Priteisti ieškovei BUAB „Solesva“ (j. a. k. 303356015) iš atsakovo E. Z., gim. ( - ), 113 544,19 Eur (vienas šimtas trylika tūkstančių penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai ir 19 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55Priteisti ieškovei BUAB „Solesva“ (j. a. k. 303356015) solidariai iš atsakovo E. Z., ( - ), ir atsakovo E. K. (a. k. ( - ) 102 533,33 Eur (vienas šimtas du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt trys eurai ir 33 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. Z., gim. ( - ), 2 699 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

57Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. K. (a. k. ( - ) 872 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

58Paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai, paskelbiant tokio turinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (http://www.teismai.lt): „Vilniaus apygardos teisme 2018 m. gruodžio 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4313-430/2018 pagal ieškovės BUAB „Solesva“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., ieškinį atsakovams E. Z., gim. ( - ), ir E. K., gim. ( - ), dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovo E. Z. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo dieną. Atsakovas E. Z. informuojamas, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Daugiau informacijos teirautis tel. 870668490“. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė BUAB „Solesva“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1)... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismas... 9. 3.... 10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pažymą apie patikslintus ieškinio... 11. 4.... 12. Atsakovas E. K. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį... 13. 5.... 14. Atsakovas E. Z. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą... 15. 6.... 16. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 17. 7.... 18. Atsakovams apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsakovai į teismo... 19. II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. 8.... 21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas E. K. nuo 2015 m. balandžio 27 d.... 22. 9.... 23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip... 24. 10.... 25. Nagrinėjamos bylos ypatumas (lyginant su bendrais vadovo civilinės... 26. 11.... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje... 28. 12.... 29. Pirmiau išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio... 30. 13.... 31. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad pripažinus bankrotą tyčiniu,... 32. 14.... 33. Ieškovės bankroto administratoriaus reiškia reikalavimą priteisti 102... 34. 15.... 35. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK... 36. 16.... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje... 38. 17.... 39. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d.... 40. 18.... 41. Sprendžiant dėl atsakovų E. K. ir E. Z. solidarios atsakomybės dalyje dėl... 42. 19.... 43. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškinio... 44. 20.... 45. Ieškovė prašo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti iš atsakovų 5... 46. 21.... 47. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies... 48. 22.... 49. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 50. 23.... 51. Kadangi atsakovo E. Z. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, tikslinga... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270,... 53. ieškinį tenkinti.... 54. Priteisti ieškovei BUAB „Solesva“ (j. a. k. 303356015) iš atsakovo E. Z.,... 55. Priteisti ieškovei BUAB „Solesva“ (j. a. k. 303356015) solidariai iš... 56. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. Z., gim. ( - ), 2 699 Eur (du... 57. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. K. (a. k. ( - ) 872 Eur (aštuonis... 58. Paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai, paskelbiant tokio turinio...