Byla 2S-688-544/2017
Dėl leidimo išdavimo namo rekonstrukcijai, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą, tretieji asmenys, nepareikiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atstovo advokato S. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3515-940/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Z. S. dėl leidimo išdavimo namo rekonstrukcijai, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą, tretieji asmenys, nepareikiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismas prašydama leisti be atsakovo sutikimo išsikirsti langą jai priklausančioje namo dalyje pagal pateiktą projektą; pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą; leisti deklaruoti gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje jos dukrai K. K..
  2. 2017 m. birželio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas patikslintas ieškovės L. K. ieškinys, kuriuo buvo prašoma: leisti be atsakovo Z. S. sutikimo išsikirsti langą ieškovei priklausančioje namo dalyje pagal pateiktą projektą; pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą; leisti deklaruoti gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje jos dukrai K. K.; panaikinti skundžiamą statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Patikslintą ieškinį ieškovė pareiškė atsakovams Z. S. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
  3. Panevėžio miesto aplinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. K. 2017 m. birželio 22 d. patikslintą ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovė 2017 m. birželio 22 d. patikslintu ieškiniu pakeitė pradinio ieškinio pagrindą ir dalyką, nes, be pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų, pateikė du naujus, nors ir susijusius su nagrinėjama byla, reikalavimus – panaikinti skundžiamą statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei nurodė naują atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Teismo nuomone, ieškovė pakeitė abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad ji tikslina, o ne reiškia naują ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnis). Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis procesinis sprendimas nėra skundžiamas.
  4. 2017 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas ieškovės L. K. atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio miesto 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, jog patikslintu ieškiniu nesiekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o jį patikslino todėl, kad nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos bylos aplinkybės. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su pradiniu ieškiniu, o naujo ieškinio pareiškimas prieštarautų CPK įtvirtintiems ekonomiškumo ir koncentracijos principams.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Skundžiama 2017 m. liepos 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl 2017 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties ir grąžino jį pareiškėjai.
  2. Teismas sprendė, jog neskundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės 2017 m. birželio 22 d. pateiktą patikslintą ieškinį, nes laikė, kad juo keičiamas pradinio ieškinio dalykas ir pagrindas. Pabrėžė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patiksliną ieškinį, nėra apeliacijos objektas (CPK 141 straipsnio 4 dalis) ir ji neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog suinteresuoti asmenys, nesutikdami su tarpinėmis teismo nutartimis, kurios nėra apeliacinio apskundimo objektas, turi teisę nesutikimo motyvus išdėstyti apeliaciniame skunde, skųsdami galutinį teismo procesinį sprendimą.
  3. Papildomai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, atskirąjį skundą gali surašyti tik advokatas, o skundą turi pasirašyti ne tik jį paduodantis asmuo, bet ir jį surašęs advokatas (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovės L. K. atstovas advokatas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė motyvų, kodėl vertina, jog apskųsta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių.
  3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnio dalis).
  3. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nors bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis.
  4. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą CPK nustatyta tvarka. Pareiškimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 141 straipsnis. Jo 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.
  5. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 22 d. ieškovės L. K. teismui pateikto patikslinto ieškinio su nauju reikalavimu panaikinti skundžiamą statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasis CPK 141 straipsnio nuostatomis. Todėl, jei priėjo išvados, kad nėra pagrindo jo priimti, turėjo priimti procesinį sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo (CPK 141 straipsnio 4 dalis), o priėmė sprendimą atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, nors toks teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytas.
  6. Tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus (ir dalyką, ir pagrindą), laikoma, kad jis ne tikslina ieškinį, o reiškią naują ieškinį. Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs naujai pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas ar ieškinio dalyko (pagrindo) keitimas, turėjo nustatyti, ar ieškovas pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus, ar nepareiškė naujo susijusio su pradiniu reikalavimo. Teismas, spręsdamas klausimą, ar dalyvaujantys byloje asmenys keičia ieškinio pagrindą ar dalyką, ar reiškia naują ieškinį, turi vertinti ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį. Nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas naujas ieškinys, teismas turi perduoti jį teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kurie teisės aktų nustatyta tvarka priskiria teisėją, spręsiantį ieškinio priėmimo klausimą. Siekiant proceso koncentruotumo, naujai pareikštas ieškinys, jeigu jis susijęs su anksčiau nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, turėtų būti perduotas nagrinėti tam pačiam teisėjui, nagrinėjančiam anksčiau pareikštą ir priimtą ieškinį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Taip naujų reikalavimų, pareikštų nagrinėjamoje byloje, priėmimą aiškina Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 2-334/2008; Nr. 2-297/2009).
  7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad patikslintu ieškiniu ieškovė, pasinaudodama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, dėl ko jos patikslintą ieškinį buvo atsisakyta priimti (CPK 141 straipsnis). Tokia teismo nutartis išties yra neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis), dėl ko atskirasis skundas dėl jos negali būti priimamas ir nagrinėjamas.
  8. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, nevertino, kad teisės normos suteikia teisę ieškovui įstatymų nustatyta tvarka ginti subjektines teises bei teisėtus interesus ne tik pateikiant pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, bet ir sujungiant į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis) bei padidinant ieškinio reikalavimus, reiškiant naujus reikalavimus, kurie susiję su byloje jau nagrinėjamais reikalavimais (CPK 5 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-933/2002; Nr. 3K-3-34/2008; Nr. 3K-3-380/2008).
  9. Šiuo atveju byloje esantys duomenys, kuriuos išdėstė ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje, rodo, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė patikslintu ieškiniu, be pirminių ieškinio reikalavimų (leisti be atsakovo sutikimo išsikirsti langą, jai priklausančioje namo dalyje pagal pateiktą projektą, pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą, leisti deklaruoti gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje jos dukrai), nurodė ir visiškai naują reikalavimą su savarankišku pagrindu – panaikinti skundžiamą statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Patikslintu ieškiniu pirminio ieškinio dalykas ir pagrindas pakeistas nebuvo, ieškovė ir toliau palaikė pareikštus reikalavimus, bet juos padidino nauju ieškinio reikalavimu, kuris susijęs su pradiniame ieškinyje nurodytais reikalavimais. Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovė vietoje pirminio ieškinio pareiškė naują ieškinį ir kad yra teisinis pagrindas atsisakyti jį priimti CPK 141 straipsnio pagrindu.
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes bei šios nutarties 13, 14, 16, 18 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Iš naujo nagrinėjant ieškovės L. K. 2017 m. liepos 7 d. atskirojo skundo dėl 2017 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi iš naujo nuspręsti, ar nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas teisingai ir ar teismas nesuklydo kvalifikuodamas ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio pobūdį (ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, ieškinio reikalavimų papildymas susijusiais reikalavimais ar naujo ieškinio pareiškimas) bei jo priėmimo nagrinėjimui taikytinas CPK nuostatas (CPK 137 straipsnis ar 141 straipsnis) ir ar pakankamai atsižvelgė į CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui suteiktą teisę padidinti ieškinio reikalavimus, į CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, į CPK 137 straipsnį, kuris reglamentuoja bendrąsias ieškinio padavimo bei atsisakymo jį priimti sąlygas, o taip pat nustato, kad nutartis dėl atsisakymo priimti ieškinį yra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 137 straipsnio 5 dalis).
  11. Priėjęs kitokių išvadų, negu jos buvo padarytos dėl 2017 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje, gavęs atskirąjį skundą, kurio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, ir su juo sutikdamas, teismas gali pats panaikinti skundžiamą nutartį, nes ji priimta ne dėl CPK 293 straipsnyje numatytų atvejų (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, atskirąjį skundą gali surašyti tik advokatas, o jį pasirašyti turi ne tik jį paduodantis asmuo, bet ir jį surašęs advokatas (CPK 306 straipsnio 3 dalis).
  13. Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Manoma, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. K. atskirojo skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai