Byla 2-189-723/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D. Dubakienei, nedalyvaujant ieškovo atstovui, atsakovams G. B., E. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Citadele“ ieškinį atsakovams G. B. (G. B.) ir E. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007 m. su atsakovais sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią suteikė 6000 Lt kreditą, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka solidariai grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. 2010 m. pradžioje atsakovai nustojo tinkamai vykdyti įsipareigojimus, todėl jiems buvo išsiųstas įspėjimas apie sutarties nutraukimą, o vėliau sutartis nutraukta ir atsakovams priminta, kad privalo visiškai atsiskaityti su banku. Atsakovai pažeidė Sutarties 4.1. p., 5.2. p., CK 6.873 str. 1 d., nes nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, dėl ko nuo 2010-02-17 įsiskolinimas bankui ėmė didėti. Nutraukus sutartį ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų nedelsiant grąžinti 3629,08 Lt negrąžinto kredito dalį. Prašo priteisti iš atsakovų 3629,08 Lt skolos, 349,17 Lt palūkanų, 644,47 Lt delspinigių, 9 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 3629,08 Lt dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 4622,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovams teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) (CPK 130 str.). Todėl ieškinys nagrinėjamas atsakovams nedalyvaujant.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Byloje nustatyta, kad 2007-10-01 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/1382 (b. l. 5-9), kuriuo ieškovas suteikė atsakovams 6000 Lt kreditą iki 2012-10-01, nustatė 9 proc. metinę palūkanų normą, 0,09 proc. delspinigių dydį. Ieškovas sandorius įvykdė tinkamai, tačiau atsakovai įsipareigojimų nesilaikė, įmokų nemokėjo ir sutartis buvo nutraukta (b. l. 10-11), todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų 3629,08 Lt mokėtinų įmokų, 349,17 Lt palūkanų, 9 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 3629,08 Lt dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, (LR CK 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.260-6.261 str., 6.881 str., 6.886 str.).

6Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų delspinigių dydžio, turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio.

7LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas prašomus priteisti delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis, kas prieštarauja formuojamai pratikai, todėl sumažino priteistiną delspinigių sumą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005). Taip pat kasacinis teismas sumažino delspinigius civilinėje byloje, kurioje šalys 2002 m. kovo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 73 proc. metinių palūkanų. Kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 7,3 proc. metinių palūkanų, t. y. 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005). Analogiškas išvadas kasacinis teismas padarė ir kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tais pačiais motyvais panaikinęs žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta mažinti sutartyje nustatytus delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005). Šioje byloje prašomi delspinigiai yra 0,09 proc.

8Toks šiuo metu neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis duoda pagrindą konstatuoti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

9Teismas mato, kad ieškovo elgesys – laukti ilgą laiko tarpą nesikreipiant į teismą to, kai galėjo nutraukti sutartį daug ankščiau, bet vis tiek nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl skolininko prievolės įvykdymo, paskaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų delspinigių dydį (b. l. 8,sutarties 8.2p.) nėra sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 str.) nepriklausomai, ar skolininkas sąžiningas atsakovo atžvilgiu.Tai matyti ir iš paties kreditoriaus įspėjimo skolininkui 2011-05-20,kai delspinigiai sudarė 252,77 Lt(b.l.10,11).Teismas šiuo atveju neturi pagrindo manyti, kad ieškovas išaiškino skolininkui prieš pasirašant sutartį apie sutarties delspinigius ir jų skaičiavimo galimybes tuo aspektu, dėl ko kyla tokio pobūdžio ir dydžio reikalavimas byloje. Teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovas turi pareigą paaiškinti standartines sutarties sąlygas ir jas pagrįsti, kaip sąžiningas ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB DK „PZU Lietuva; byla Nr. 3K-3-80/2008.).

10Todėl, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (atsakovas yra vartotojas -„silpnoji šalis“ tokio pobūdžio ginče), bei atsižvelgdamas į galimus ieškovo nuostolius dėl nesumokėtų pinigų panaudojimo negalimumo, teismas mato, kad patys delspinigiai aiškiai per dideli, jeigu skaičiuoti kiekvieną pradelstą dieną (0,09 procento per dieną-2,7 proc. per mėnesį, 32,4 proc. per 365 dienas ir t.t.), kaip tai padarė ieškovas, ir prašoma priteisti suskaičiuota delspinigių suma aiškiai per didelė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skolos išieškojimo klausimas nebuvo sprendžiamas dėl atsakovo kaltės, ko ieškovas neįrodė (CPK 185 str.). Todėl teismas laiko sąžiningu ir teisingu sumažinti prašomus delspinigius perpus iki 322,23 litų.

11CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-22) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

12Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 129 Lt žyminio mokesčio ieškovui (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai) ieškovui(LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).

13Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

14Ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti iš atsakovų G. B. (G. B., a. k. ( - ) ir E. B. (a. k. ( - ) solidariai ieškovui AB „Citadele“ (į. k. 112021619) 3629,08 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis litus 8 ct) skolos, 349,17 Lt (tris šimtus keturiasdešimt devynis litus 17 ct) palūkanų, 322,23 Lt (tris šimtus dvidešimt du litus 23 ct) delspinigių, 9 procentus metinių palūkanų už negrąžintą 3629,08 Lt dydžio kreditą nuo 2011-12-22 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 129 Lt (šimtą dvidešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

16Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

17Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai