Byla 2A-436/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant atsakovų atstovui adv. Viliui Martišiui, atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Natalijai Soroko, trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Daliui Ramonui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nijolės Žilinskienės, Roberto Ragausko, Vidos Marijos Rutkovienės, Valdimaro Ragelevičiaus, Arūno Stikliūno, Vidos Čepulienės, Violetos Grigaliūnienės, Baltramiejaus Martišiaus ir Albinos Marės Marčiulionienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-298-378/2008 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Bronislavai Načajienei, Baltramiejui Martišiui, Albinai Marei Marčiulionienei, Nijolei Žilinskienei, Robertui Ragauskui, Vidai Marijai Rutkovienei, Gailutei Vadopalienei, Linai Kvedarienei, Onai Vidai Baltušytei, Valdimarui Ragelevičiui, Arūnui Stikliūnui, Violetai Grigaliūnienei, Vidai Čepulienei, Danutei Strazdienei, Romualdui Romanui Špokui, Vyčiui Maleckui, Lietuvos Žemės ūkio universitetui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bei tretiesiems asmenims Antanui Vytautui Čepuliui, VĮ Registrų centrui, Aldonai Valerijai Liškauskienei, dėl restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

41) panaikinti 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 13 sesijos sprendimo „Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamųjų namų statybai“, kuriuo nuspręsta suteikti žemės sklypus LŽŪA mokomojo bandymų ūkio darbuotojams, 3, 5 punktus;

52) panaikinti 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 13 sesijos sprendimo „Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamų namų statybai“ 6, 8,20, 21, 30, 39, 98, 127, 128, 144,149, 161 punktus; kuriais nuspręsta suteikti žemės sklypus LŽŪA darbuotojams; panaikinti 1992 m. kovo 12 d. LŽŪA rektoriaus įsakymo Nr. 56-kb priedo5, 6, 8, 20, 21 30, 39, 68, 98, 127, 128, 144, 149, 161 punktus;

63) panaikinti 1993 m. kovo 18 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos šaukimo 18 sesijos sprendimą;

74) panaikinti 1995 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 23 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ 33 punktą.;

85) panaikinti 1995 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 33 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ 40 punktą;

96) panaikinti 1995 m. birželio 13 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 116 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ 115 punktą;

107) panaikinti 1995 m. kovo 27 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 195 „ Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ 79 punktą;

118) panaikinti 1995 m. balandžio 6 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 216 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ 61-63, 65, 67, 79, 87 134 140180-182, 188 punktus;

129) pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0241 dėl 1500 kv.m. sklypo Nr. 141, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno apskrities valdytojo administracijos ir Baltramiejaus Martišiaus:

1310) pripažinti negaliojančia 1995 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0429 dėl 1495 kv. m sklypo Nr. 145, esančio Kauno rajono, Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno apskrities valdytojo administracijos ir Albinos Marės Marčiulionienės;

1411) pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0405 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 211, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno apskrities valdytojo administracijos ir Bronislavos Načajienės;

1512) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0954 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 69, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Linos Kvedarienės;

1613) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nr. RR-P52/95-0868 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 84, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Onos Vidos Baltušytės;

1714) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nr. RR-P52/95-0909 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 87, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Nijolės Žilinskienės;

1815) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0956 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 83, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Valdimaro Ragelevičiaus;

1916) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nr. RR-P52/95-0958 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 68, esančio Kauno rajono, Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Danutės Strazdienės;

2017) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-1001 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 72, esančio Kauno rajono. Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Vidos Marijos Rutkovienės;

2118) Pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-1017 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 71, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Vyčio Malecko;

2219) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0892 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 86, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Romualdo Romo Špoko;

2320) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0905 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 88, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Arūno Stiklino;

2421) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0911 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 85, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Vidos Čepulienės;

2522) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0943 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 74, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Roberto Ragausko;

2623) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RR-P52/95-0948 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 74, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Antano Vadopalo;

2724) pripažinti negaliojančia 1995 m. gegužės 4 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nr. RR-P52/95-0048 dėl 1500 kv. m sklypo Nr. 73, esančio Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje LŽŪA gyvenvietėje, sudarytą Kauno rajono valdybos ir Violetos Grigaliūnienės, pritaikius restituciją.

28Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 7 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų Baltramiejaus Martišiaus, Nijolės Žilinskienės, Vidos Čepulienės, Onos Vidos Baltušytės, Roberto Ragausko, Vidos Marijos Rutkovienės, Valdimiro Ragelevičiaus, Arūno Stikliūno, Danutės Strazdienės, Romualdo Romano Špoko, Violetos Grigaliūnienės, Vyčio Malecko apeliacinius skundus - panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas, panaikinęs sandorius, taikė restituciją ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas, pritaikęs restituciją, buvo įpareigojęs Kauno rajono savivaldybę grąžinti atsakovams jų sumokėtas vienkartines išmokas, kurių panaudoti kaip atsiskaitymo priemonę šiuo metu jau negalima, o tai, kolegijos nuomone, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai restitucijos negalima taikyti natūra, ji turi būti atliekama pinigais, o piniginis ekvivalentas turi būti apskaičiuojamas pagal kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui bylą, kad pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 6.145 straipsnį būtų apskaičiuotos grąžintinos žemės sklypų pirkėjams pinigų sumos, kurias privalo apskaičiuoti ir pateikti teismui šalis, pateikusi ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CPK 177 straipsnis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartį. Todėl liko neišnagrinėtas tik restitucijos taikymo atsakovų atžvilgiu klausimas.

30Ieškovas, atsakovai Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kauno rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė teismo prašė taikyti restituciją pagal ieškovo poziciją, t.y. priteisti atsakovams – fiziniams asmenims piniginį ekvivalentą pagal žemės sklypų kainą, nurodytą pirkimo pardavimo sutartyse, atitinkamai perskaičiavus ją į litus.

31Kauno apygardos teismas restituciją taikė pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos patikslintą ieškinį. Teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu priteisė iš ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos 2 380,56 Lt atsakovui Baltramiejui Martišiui, 2380,56 Lt atsakovei Bronislavai Načajienei, ir Albinai Marei Marčiulionienei 29,70 Lt, bei iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės po 29,70 Lt atsakovams Romualdui Romanui Špokui, Albinai Marei Marčiulionienei, Linai Kvedarienei, Vidai Marijai Rutkovienei, Danutei Strazdienei, Nijolei Žilinskienei, Valdimarui Ragelevičiui, Robertui Ragauskui, Arūnui Stikliūnui, Vidai Čepulienei, Gailutei Vadopalienei, Violetai Grigaliūnienei, Onai Vidai Baltušytei, Vyčiui Maleckui. Teismas nurodė, kad teismas, konstatavęs sandorio negaliojimo faktą, turi taikyti CK nuostatas bei taikyti restituciją – grąžinti šalims tai, ką jos yra gavusios pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.). Taikant restituciją turtas grąžinamas natūra. Jeigu jo natūra grąžinti neįmanoma, turi būti grąžinta turto vertė. Teismas taip pat nurodė, kad restitucija natūra atsakovų – fizinių asmenų atžvilgiu - tikrąja to žodžio prasme šioje byloje nėra galima, nes yra praėję nemažai laiko, per kurį pasikeitė civilinėje apyvartoje cirkuliuojanti valiuta bei pakito jos nominalumas. Todėl restituciją taikė CK 6.146 str. numatytu būdu, t.y. atsakovams, fiziniams asmenims, kurie panaikintų sandorių pagrindu buvo įsigiję žemės sklypus, priteisė ekvivalentą pinigais. Teismo nuomone, piniginį ekvivalentą reikia skaičiuoti vadovaujantis CK 6.147 str. 1 dalies, o ne 6.147 str. 2 d. nuostatomis. Teismas nurodė, kad CK 6.147 str. 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, jog piniginis ekvivalentas skaičiuojamas remiantis tomis kainomis, kurios galiojo, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Šio straipsnio 2 dalis, kuria atsakovai grindžia savo prašymus dėl restitucijos taikymo, yra specialioji norma, nustatanti išimtis iš pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės. Nurodyta norma reglamentuoja piniginio ekvivalento apskaičiavimo taisykles, kai grąžintinas turtas yra sunaikintas arba jau perleistas kitiems asmenims. Tuomet šis skaičiavimas galimas atsižvelgiant į kainas pagal tris galimus laiko kriterijus, t.y. kainas: 1) galiojusias, gaunant turtą, 2)galiojusias sunaikinant arba perleidžiant turtą, 3)galiojančias taikant restituciją. Kuris variantas bus pasirinktas skaičiuojant piniginį ekvivalentą, priklauso nuo to ar skolininkas yra sąžiningas. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypai privačion atsakovų nuosavybėn buvo įsigyti ne už rinkos, o už nominalią kainą, kuri buvo akivaizdžiai žemesnė. Tuo metu sumokėtų vienkartinių išmokų perkamoji galia ir pasireiškė atsakovų galimybe įsigyti žemės sklypus už nominalią, o ne už rinkos kainą. Todėl teismas sprendė, jog ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktas piniginio ekvivalento apskaičiavimo metodas, paremtas žemės sklypų įkainojimo aktais, bei pagrįstas norminiais aktais, reglamentavusiais nacionalinės valiutos keitimąsi, yra teisingas ir atitinka restitucijos taikymo principą. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog restitucija šioje byloje taikoma dėl vienos iš sandorio šalių – valstybės kaltės, todėl piniginis ekvivalentas skaičiuotinas vadovaujantis CK 6.147 straipsnio 2 dalies taisykles, atlyginant atsakovams didžiausią turto vertę. Teismas pažymėjo, kad atsakovams grąžintinas restitucijos pasėkoje turtas yra ne žemės sklypai, o už šiuos sklypus sumokėtos piniginės lėšos ir turi būti atlyginama šių lėšų, o ne žemės sklypų vertė. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad valstybinė institucija pardavinėjo žemę, kurios neturėjo teisės parduoti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo pirkėjo laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis žemę pirko iš valstybinės institucijos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovai tinkamai nesidomėjo pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą buvimu, o pasitikėjo nepatikrinta informacija, jog kliūčių žemės sklypų įsigijimui nėra. Tokiu būdu ir atsakovai patys prisiėmė riziką.

32Apeliaciniu skundu atsakovai Nijolė Žilinskienė, Robertas Ragauskas, Vida Marija Rutkovienė, Valdimaras Ragelevičius, Arūnas Stikliūnas, Vida Čepulienė, Violeta Grigaliūnienė, Baltramiejus Martišius ir Albina Marė Marčiulionienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – restituciją taikyti priteisiant atsakovams piniginį ekvivalentą, lygų žemės sklypų rinkos kainai pagal atkliktos teismo ekspertizės išvadas. Jie nurodo, kad:

331) Teismas nepagrįstai nusprendė taikyti ekvivalento apskaičiavimui CK 6.147 straipsnio 1 dalį, o ne šio straipsnio 2 dalį. Nors teismas konstatavo, kad turi būti nustatyta vienkartinių išmokų perkamoji galia, jis nesiaiškino kokia turėtų būti jų dabartinė vertė ir nepagrįstai atmetė atsakovų reikalavimą priteisti dabartinę sklypų vertę.

342) Teismas turėjo taikyti CK 6.147 straipsnio 2 dalį ir CK 6.148 straipsnio 2 dalį, nes tam yra visos faktinės aplinkybės ir teisinės prielaidos.

353) Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad analogiškai restitucijos klausimas buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2002 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1-2002, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais sandoriai dėl toje pačioje vietoje esančių žemės sklypų pardavimo pagrindu kitiems asmenims. Minėtu sprendimu vieniems asmenims buvo grąžinti sumokėti pinigai, o kitiems vienkartinės išmokos, todėl šis sprendimas negali būti precedentu.Be to, toje byloje atsakovai neprašė taikyti restitucijos pagal naujojo CK 6.147 straipsnio 2 dalį.

364) Nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje restitucija taikoma ne tik dėl valstybės, bet ir dėl atsakovų kaltės.

375) Atsakovu iš kurio priteistos piniginės sumos turėtų būti nurodyta Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o ne Kauno apskrities viršininko administracija ar Kauno rajono savivaldybė.

386) Nesutinka su teismo sprendimu, kad grąžinus sumokėtas investiciniais čekiais sumas, prilygintas litams santykiu 1:1, būtų atlyginta tų investicinių čekių vertė, buvusi 1995 metais. Atsakovams turi būti sugrąžinta tokia pinigų suma, už kurią jie dabar turėtų analogišką galimybę įsigyti tokį patį turtą. Todėl kadangi šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinio turto ir apeliantai jį gali įsigyti tik rinkos verte, jiems turėtų būti priteisiam dabartinė žemės sklypų rinkos vertė.

39Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir teisingai išsprendė bylą.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos žemės ūkio universitetas prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantai žemę įsigijo lengvatinėmis sąlygomis pagal nominalią, o ne už tuometinę žemės sklypų rinkos kainą, todėl priteisus atsakovams rinkos kainos vertę, jie nepagrįstai praturtėtų.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Vyriausybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad nesutinka, jog atsakovams piniginis ekvivalentas turėtų būti nustatomas pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, nes tai prieštarautų restitucijos paskirčiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiais atvejais visuomet grąžinama piniginė suma, nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyse. Vyriausybės atstovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiu, jog sumos turi būti priteistos iš Lietuvos valstybės, o ne iš Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės.

42Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė restituciją reglamentuojančias teisės normas, nes asmuo taikant restituciją negali gauti nei mažiau negu prarado, nei daugiau negu mokėjo. Žemė buvo įsigyjama lengvatinėmis sąlygomis, t.y. ne už rinkos kainą, todėl atsakovams negali būti priteista dabartinė žemės sklypų rinkos vertė. Be to, atsakovai tinkamai nesidomėjo pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimo buvimu.

43Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

45Kaip jau buvo minėta, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priteisė nepagrįstai mažas pinigines sumas.

46Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 44 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos X skyriaus normos dėl restitucijos taikomos ir sprendžiant ginčus, kilusius iš civilinių santykių, atsiradusių iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigu restitucija taikoma įsigaliojus šiam kodeksui. Todėl ginčui taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos.

47Restitucija yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Civilinio kodekso 6.145 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo pradžios arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

48Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti.

49Kaip jau minėta, apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.147 straipsnio 1 dalies normas, o turėjo taikyti CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

50Teismas restituciją taiko atsižvelgdamas į jos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į CK 6.147 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatęs ir įvertinęs visas taikytinai restitucijai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Viena iš tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje yra šalių sąžiningumas ar nesąžiningumas, kuris yra teisiškai reikšmingas nustatant restitucijos būdą (CK 6.147 str. 2 .).

51Sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu tai draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti ir tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tokiu atveju iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį). Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

52Žemės reformos metu ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese informacija apie pretendentus atkurti nuosavybės teises į žemę buvo kaupiama agrarinės reformos tarnybose, vėliau – žemėtvarkos skyriuose. Asmuo, ketinantis įsigyti nuosavybėn jo naudojamą asmeniniams poreikiams išskirtą žemės sklypą, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus. Jam tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių valstybinės žemės sklypui pirkti, t. y. kad į sklypą nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra. Ta aplinkybė, kad valstybinė institucija pardavinėjo žemę, kurios neturėjo teisės parduoti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo pirkėjo laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis žemę pirko iš valstybinės institucijos. Jeigu valstybinėse institucijose iš tikrųjų buvo pretendentų pareiškimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o perkantis valstybinę žemę asmuo šios aplinkybės nesiaiškino ir žemės sklypą nupirko, tai jis negali būti traktuojamas sąžiningu įgijėju pagal CK 4.96 straipsnį.

53Teisėjų kolegijos nuomone, asmenys, pirkimo–pardavimo sutartimi įgiję nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, teismui pripažinus sandorio neatitikimą imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, traktuojami nesąžiningais įgijėjais, jeigu neįrodo, kad valstybinės institucijos buvo suklaidinti nuslepiant informaciją apie pretendentus. Kartu tai nereiškia, kad jų teisės yra neginamos, nes dėl informacijos neteikimo ar klaidinimo – neteisėtų veiksmų – padaryti nuostoliai gali būti atlyginami.

54Kadangi apeliantai nebuvo sąžiningi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatų, o piniginį ekvivalentą reikia skaičiuoti pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį.

55CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Nagrinėjamu atveju žemė privačių gyvenamųjų namų statybai buvo įgyjama lengvatinėmis, o ne rinkos kainomis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmenims, siekiantiems įsigyti žemės sklypus privačion nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypams pirkti, ar į perkamus sklypus nėra pretendentų siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra (nagrinėjamo ginčo atveju). Nepakankamas pirkėjų atidumas taip pat lėmė neteisėto sandorio dėl žemės sklypo sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-294/2007).

56Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas jiems iš Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės turėjo priteisti dabartinę neparduotų žemės sklypų vertę. Kolegija pažymi, jog vadovaujantis CK 6.147 straipsniu taikant restituciją piniginis ekvivalentas skaičiuojamas taikant kainas, kurios galiojo, kai skolininkas gavo tai, ką atliekant restituciją privalo grąžinti. Todėl apeliantams priteistina suma turi būti skaičiuojama pagal žemės pirkimo metu, t.y. 1995 metais, galiojusias žemės kainas.

57Iš bylos medžiagos matyti, kad Baltramiejus Martišius 1995 m. birželio 13 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 51 Lt 59 ct investiciniais čekiais (t. 1, b.l. 52-53). Albina Marė Marčiulionienė 1995 m. liepos 5 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 1, b.l. 61). Nijolė Žilinskienė 1995 m. balandžio 11 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 1, b.l. 162-163). Valdimaras Ragelevičius 1995 m. balandžio 11 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 2, b.l. 5). Vida Marija Rutkovienė 1995 m. balandžio 11 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 2, b.l. 20). Arūnas Stikliūnas 1995 m. balandžio 11 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 1, b.l. 44). Vida Čepulienė 1995 m. balandžio 11. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 2, b.l. 52). Robertas Ragauskas 1995 m. balandžio 11. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 2, b.l. 601). Violeta Grigaliūnienė 1995 m. balandžio 11. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi už žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2976 Lt, sumokėjo 29 Lt 70 ct investiciniais čekiais (t. 2, b.l. 75).

58Kadangi šiuo metu investiciniais čekiais atsiskaitymai negalimi, todėl restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Kaip jau minėta, pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, t.y. iš esmės turi būti teisingai atlyginama - grąžinama tokia pinigų suma, kokią asmuo yra išleidęs. Kadangi restitucijos tikslas atstatyti šalis į ankstesnę padėtį, todėl nė viena restitucijos šalis negali gauti turto daugiau nei jo turėjo.

59Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai prašydami taikyti restituciją, priteisiant dabartinę žemės sklypų vertę, iš esmės prašo atlyginti patirtą žalą. Restitucija nėra žalos atlyginimas. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Todėl apeliantams restitucijos būdu gali būti priteista tik žemės sklypų pirkimo metu sumokėtų investicinių čekių vertė sandorio metu.

60Investiciniai čekiai buvo kaip atsiskaitymo priemonė tik riboto naudojimo. Kadangi nėra nustatyto investicinių čekių ir pinigų ekvivalento, kolegijos nuomone, investicinių čekių vertė gali būti nustatyta pagal tuo metu buvusią investicinių čekių perkamąją galią. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuometinę investicinių čekių vertę atspindi už juos pirktos žemės nominali vertė, todėl apeliantams priteistina iš Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės jų žemės sklypo pirkimo sutartyse nurodyta žemės sklypų nominali vertė.

61Be to, nepagrįstas atsakovų argumentas, jog restitucija turėtų būti taikoma priteisiant pinigines lėšas iš valstybės, o ne iš Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės. Nagrinėjamu atveju restitucijos klausimas kilęs iš sutartinių santykių, kurių viena šalis buvo Kauno apskrities viršininko administracija arba Kauno rajono savivaldybė, todėl šios institucijos pasirašę sutartį ir gavę atsakovų pinigines lėšas, privalo jas grąžinti.

62Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą jiems priteistina dalis atstovavimo išlaidų.

63Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines teisės normas, tačiau neteisingai taikė investicinių čekių piniginį ekvivalentą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

66Restitucijos taikymo pagrindu priteistas iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės sumas Nijolei Žilinskienei, Robertui Ragauskui, Vidai Marijai Rutkovskienei, Valdimarui Ragelevičiui, Arūnui Stikliūnui, Vidai Čepulienei, Violetai Grigaliūninei padidinti iki 2976 Lt.

67Restitucijos taikymo pagrindu priteistas iš ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos sumas atsakovams Baltramiejui Martišiui ir Albinai Marei Marčiulionienei padidinti iki 2976 Lt.

68Priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės atsakovams Vidai Marijai Rutkovskienei 100 Lt, Robertui Ragauskui 400 Lt, Nijolei Žilinskienei 100 Lt, Vidai Čepulienei 100 Lt, Valdimarui Ragelevičiui 100 Lt, Arūnui Stikliūnui 100 Lt ir Violetai Grigaliūninei 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

69Likusią Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su... 4. 1) panaikinti 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos... 5. 2) panaikinti 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos... 6. 3) panaikinti 1993 m. kovo 18 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos... 7. 4) panaikinti 1995 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities valdytojo... 8. 5) panaikinti 1995 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities valdytojo... 9. 6) panaikinti 1995 m. birželio 13 d. Kauno apskrities valdytojo... 10. 7) panaikinti 1995 m. kovo 27 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 195 „... 11. 8) panaikinti 1995 m. balandžio 6 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 216... 12. 9) pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 13 d. žemės sklypo... 13. 10) pripažinti negaliojančia 1995 m. liepos 5 d. žemės sklypo... 14. 11) pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 29 d. žemės sklypo... 15. 12) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 16. 13) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 17. 14) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 18. 15) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 19. 16) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 20. 17) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 21. 18) Pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 22. 19) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 23. 20) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 24. 21) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 25. 22) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 26. 23) pripažinti negaliojančia 1995 m. balandžio 11 d. žemės sklypo... 27. 24) pripažinti negaliojančia 1995 m. gegužės 4 d. žemės sklypo... 28. Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Ieškovas, atsakovai Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kauno rajono... 31. Kauno apygardos teismas restituciją taikė pagal ieškovo Kauno apskrities... 32. Apeliaciniu skundu atsakovai Nijolė Žilinskienė, Robertas Ragauskas, Vida... 33. 1) Teismas nepagrįstai nusprendė taikyti ekvivalento apskaičiavimui CK 6.147... 34. 2) Teismas turėjo taikyti CK 6.147 straipsnio 2 dalį ir CK 6.148 straipsnio 2... 35. 3) Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad analogiškai restitucijos klausimas... 36. 4) Nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje restitucija taikoma ne tik... 37. 5) Atsakovu iš kurio priteistos piniginės sumos turėtų būti nurodyta... 38. 6) Nesutinka su teismo sprendimu, kad grąžinus sumokėtas investiciniais... 39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybės... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos žemės ūkio... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Vyriausybės atstovė Nacionalinė... 42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija... 43. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 45. Kaip jau buvo minėta, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 47. Restitucija yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai,... 48. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, arba... 49. Kaip jau minėta, apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.147... 50. Teismas restituciją taiko atsižvelgdamas į jos taikymą reglamentuojančias... 51. Sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti,... 52. Žemės reformos metu ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese... 53. Teisėjų kolegijos nuomone, asmenys, pirkimo–pardavimo sutartimi įgiję... 54. Kadangi apeliantai nebuvo sąžiningi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra... 55. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas... 56. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos... 57. Iš bylos medžiagos matyti, kad Baltramiejus Martišius 1995 m. birželio 13... 58. Kadangi šiuo metu investiciniais čekiais atsiskaitymai negalimi, todėl... 59. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai prašydami taikyti restituciją,... 60. Investiciniai čekiai buvo kaip atsiskaitymo priemonė tik riboto naudojimo.... 61. Be to, nepagrįstas atsakovų argumentas, jog restitucija turėtų būti... 62. Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą jiems priteistina dalis... 63. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 65. Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti:... 66. Restitucijos taikymo pagrindu priteistas iš atsakovo Kauno rajono... 67. Restitucijos taikymo pagrindu priteistas iš ieškovo Kauno apskrities... 68. Priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės atsakovams Vidai Marijai... 69. Likusią Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo dalį palikti...