Byla 3K-3-461/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininko),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Passat“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S., bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl administracinio akto ir sandorio pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos taikymą pripažinus sandorį dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir negaliojančiu, klausimai.

6Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais: Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymą ( - ); 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ( - ), kuria valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), parduotas UAB „Passat“; 2004 m. kovo 18 d. šio žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktą Nr. K1ES-3982 bei taikyti restituciją: priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Passat“ naudai 18 480,85 Lt, o žemės sklypą, kadastro ( - ), esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn.

7Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas bei du administraciniai pastatai, kiemo statiniai jame nuosavybės teise priklauso UAB „Passat“. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įregistravimo ir pardavimo“ ( - ) pardavė šį 0,0614 ha valstybinės žemės sklypą UAB „Passat“ su nurodytais reglamentais: žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti bei kt. Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. vasario 10 d. priėmė kitą įsakymą ( - ), kuriuo, neįvykus valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui, iš dalies pakeitė Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymą ( - ) ir nurodė, kad parduoda valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), UAB „Passat“. 2004 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Passat“ valstybei nuosavybės teise priklausantį 0,0614 ha žemės sklypą bei tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktu ( - ) perdavė, o UAB „Passat“ priėmė šį žemės sklypą. Šių sandorių pagrindu UAB „Passat“ valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale 2004 m. kovo 22 d. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą bei Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos registre įregistravo hipoteką, įkeisdamas šį žemės sklypą bei pastatus. Ieškovo nuomone, šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymas ( - ) dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įregistravimo ir pardavimo dalinio pakeitimo, 2004 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria parduotas valstybinės žemės sklypas, sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir reikalavimus (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes žemės sklypas yra priskirtas prie neprivatizuojamos žemės teritorijos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymu ( - ) leista išnuomoti UAB „Passat“ faktiškai naudotą valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, I. Kanto g. 34, komercinei ūkinei veiklai, o 1996 m. lapkričio 22 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis. Pagal UAB „Passat“ prašymą 2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymu patvirtintas parduodamo ginčo žemės sklypo planas su naudojimo apribojimais ir sąlygomis, o Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu UAB „Passat“ parduotas 0,0614 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas. Klaipėdos miesto bendrajame plane, kuris patvirtintas 1997 m., teritorija, į kurią patenka šis žemės sklypas, nurodyta kaip gyvenamoji. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. gruodžio 15 d. priėmė įsakymą ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Klaipėdoje, įregistravimo ir pardavimo“. Šiuo įsakymu buvo prieš terminą nutraukta šio žemės sklypo nuomos sutartis ir jis parduotas išsimokėtinai per 10 metų. Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. vasario 10 d. įsakymu ( - ) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo ( - ) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įregistravimo ir pardavimo“ dalinio pakeitimo“ pakeitė įsakymo 3 punktą, kuris reglamentavo apmokėjimo už perkamą žemės sklypą tvarką ir sąlygas. Teismas sprendė, kad atsakovui parduotas žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal Žemės reformos įstatymą, bet Vyriausybės nustatyta tvarka, nesilaikant asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilių bei netaikant kitų Žemės reformos įstatymo nuostatų, todėl ginčijamai valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai taikytinos ne Žemės reformos įstatymo, bet Žemės įstatymo nuostatos. Teismas pagal įstatymų priėmimo ir įsigaliojimo datas konstatavo, kad Žemės įstatymas yra specialusis Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, o nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo pardavimą reguliuoja Žemės įstatymas ir kiti Vyriausybės norminiai aktai, kurie buvo parengti šio Žemės įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Atsakovo nupirktas žemės sklypas yra prie I. Kanto g. 34 gyvenamojo namo Klaipėdoje, o namą atsakovai įsigijo iš privačių asmenų, gretimų namų gyventojai žemę išsipirko, todėl, teismo nuomone, pripažinti, kad patalpų statuso pakeitimas gali paveikti žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, yra nelogiška, be to, pats ieškovas pažymi, kad patenkinus ieškinį atsakovai turėtų teisę tą žemę nuomoti. Pripažinti, kad yra pažeistas viešasis interesas vien dėl to, kad toje pačioje vietoje žemės sklypas parduotas UAB „Passat“, o ne vien fiziniams asmenims, nėra pagrindo. Patenkinus ieškinį ir pripažinus 0,0614 ha žemės pardavimą neteisėtu ir vėl žemę nuomojant, pripažinti, kad taip bus apgintas viešasis interesas, teismo sprendimu, nebūtų teisinga, juolab kad valstybė žemę atgautų su įkeitimu, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais tenkinti ieškinį nebūtų teisinga (CK 1.5 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2004 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2004 m. vasario 10 d. įsakymą, tačiau neprašo panaikinti 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo ( - ), kuris iš esmės leido parduoti žemės sklypą ir lieka galioti, teismas siūlė ieškovui patikslinti ieškinį, tačiau šis atsisakė.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 15 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pripažino negaliojančiais: Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymą ( - ) ,,Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo ( - ) dalinio pakeitimo“; 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ( - ) dėl 0,0614 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo UAB ,,Passat“; 2004 m. kovo 18 d. priėmimo–perdavimo aktą ( - ) bei taikė restituciją: priteisė BUAB ,,Passat“ naudai iš valstybės ir iš Klaipėdos m. savivaldybės po 15 601,50 Lt, o iš BUAB ,,Passat“ valstybei – 0,0614 ha ginčo žemės sklypą.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadą sklypas, esantis ( - ), patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, įrašytą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei priskiriamą prie Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos neprivatizuojamos žemės teritorijos. Miesto istorinė dalis į Kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą) buvo įrašyta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas, kuriame stovi administracinės paskirties statiniai, yra taip pat komercinės paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, nepagrįsta, t. y. iš žemės sklypo plano matyti, kad gretimų sklypų savininkai yra akcinės bendrovės ir valstybės institucija – Pasienio policijos departamentas. Taigi, teisėjų kolegijos sprendimu, šis žemės sklypas privatizuotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog administraciniai–procedūriniai veiksmai (2003 m. gruodžio 15 d. įsakymas ( - ) nebuvo ginčyti, nereiškia, kad negalima kvestionuoti tokių veiksmų pagrindu priimto sprendimo. Nagrinėjamu atveju tik pirkimo–pardavimo sutartis buvo pagrindas įregistruoti UAB ,,Passat“ nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą, o administracinis aktas, priimtas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti ji negaliojančiu.

13Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nė vienos CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, todėl atsakovas privalo grąžinti valstybei valstybinės reikšmės žemės sklypą, esantį ( - ). Aplinkybė, kad ginčijamas žemės sklypas yra įkeistas, teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos, nes daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 straipsnio 1, 9 dalys). Be to, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio ir Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybei priklausantis žemės sklypas negali būti įkeistas. Taigi, teisėjų kolegija sprendė, kad, pripažinus 2004 m. kovo 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija. Kadangi atsakovas BUAB ,,Passat“ pagal minėtą sutartį už žemės sklypą sumokėjo 31 203,01 Lt, o ši suma yra paskirstyta tarp valstybės ir savivaldybės biudžeto (pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas 50 proc. šios sumos pateko į valstybės biudžetą, o 50 proc. – į savivaldybės biudžetą), tai taikant restituciją BUAB ,,Passat“ naudai iš valstybės ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteistina po 15 601,50 Lt, o valstybės naudai iš BUAB ,,Passat“ priteistinas žemės sklypas ( - ).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir dėl šios dalies priimti naują teismo sprendimą – taikyti restituciją taip: BUAB „Passat“ naudai iš valstybės priteisti 31 203 Lt, o iš BUAB „Passat“ valstybės naudai – 0,0614 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Taip pat kasatorius prašo priteisti iš ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros jo naudai 468,05 Lt sumokėto žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

16Dėl restitucijos taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu bei taikydamas restituciją – priteisdamas BUAB „Passat“ naudai iš valstybės ir iš Klaipėdos miesto savivaldybės (kurioms buvo paskirstytos lėšos už gautą sklypą po 50 proc.) po 15 601,50 Lt, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, t. y. pažeidė CK 1.80 straipsnio 2 dalį ir 6.145 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, negalima taikyti restitucijos Klaipėdos miesto savivaldybei, nes ji nėra ir nebuvo negaliojančia pripažintos 2004 m. kovo 18 d. sutarties ( - ) šalis, o pagal restitucijos taisykles viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį. Klaipėdos miesto savivaldybė lėšas gavo teisės akto – Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ – pagrindu.

17Taip pat, kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) ir neatsižvelgė į tai, kad apeliantas prašė taikant restituciją priteisti sumokėtą atsakovo UAB „Passat“ sumą būtent iš sandorio šalies – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Kasatorius pabrėžia, kad institucija, pasirašiusi sutartį ir gavusi lėšas, privalo jas grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2009).

18Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė savo paties formuojamos praktikos restitucijos taikymo klausimais bylose, kurių faktinis pagrindas yra iš esmės tapatus nagrinėjamai bylai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-436/2008; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-419/2011; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-22/2012). Tai, kad už parduotą ginčo žemės sklypą gautas lėšas valstybės valdymo institucijos pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos skirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punktą paskirstė į valstybės ir savivaldybės biudžetus, nesudaro pagrindo, anot kasatoriaus, spręsti, kad pirkėjo sumokėtus pinigus turi grąžinti ne juos gavusi sandorio šalis, o po gautų pinigų paskirstymo lėšas įgijusios institucijos.

19Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu su kasatoriaus argumentais nesutinka ir prašo palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad, atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylos, kurioje ginamas viešasis interesas, aplinkybes, susijusias su restitucijos taikymu. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į status quo (ankstesnę padėtį; CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnis). Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2, 2.9 punktus, Vietos savivaldos įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas nacionalinį biudžetą sudaro atskiri valstybės ir savivaldybių biudžetai, į kuriuos yra paskirstomos lėšos, todėl panaikinto pirkimo–pardavimo sandorio šalis negali būti suprantama siaurąja prasme, laikant, kad tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pagal teisės aktų nuostatas valstybei atstovavusi ir sudariusi sandorį valstybės institucija, turi grąžinti pirkėjo sumokėtus pinigus. Valstybės, kuriai ši institucija atstovauja, biudžeto visa sumokėta suma nepasiekė, toks paskirstymas nustatytas ne valstybinės žemės patikėtinio ir savivaldybės institucijos tarpusavio susitarimu, bet imperatyviosiomis nuostatomis, į kurias apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, restitucijos taikymas lemtų nepagrįstą valstybės padėties pablogėjimą, o savivaldybės – pagerėjimą, nes dalis gautų lėšų nebūtų grąžinta tos institucijos, kuri tas lėšas gavo ir panaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo nuomone, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2011) ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

20Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą sutiko su kasaciniame skunde nurodytais argumentais dėl restitucijos taikymo. Ieškovas nurodė, kad aplinkybė, jog už parduotą ginčo žemės sklypą gautas lėšas valstybės valdymo institucijos pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 2.9 punktą paskirstė į valstybės ir savivaldybės biudžetus, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirkėjo sumokėtus pinigus turi grąžinti ne juos gavusi sandorio šalis, o po gautų pinigų paskirstymo lėšas įgijusios institucijos. Restitucijos, pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, taikymo esmė – sandorio šalių grąžinimas į iki neteisėto sandorio sudarymo buvusią padėtį. Ginčo sandorio šalimi nebuvusiai kitai valstybės institucijai, ieškovo teigimu, negali būti taikoma restitucija, nes ji lėšas gavo ne iš panaikinto sandorio, o teisės akto pagrindu. Paskirstytais pinigais disponuojančių valstybės ir savivaldybės institucijų tarpusavio padėtis yra valstybės vidaus reikalas, kuris pripažintų negaliojančiais sandorių šalių prievolėms teisiškai nereikšmingas ir neturi lemti pirkėjo teisės susigrąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus prašymu priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas – 468,05 Lt sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde, taikant restituciją, lėšas prašė priteisti būtent iš sandorio šalies, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, tokia pozicija buvo išdėstyta ir ieškinyje, todėl kasatoriaus reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas už kasacinio skundo padavimą, pateiktą tik dėl restitucijos taikymo klausimo, anot ieškovo, visiškai nepagrįstas.

21Atsakovai BUAB „Passat“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., BAB bankas „Snoras“ atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl restitucijos taikymo

25Nagrinėjamu atveju kasatoriaus keliama esminė problema yra tokia, kad apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją ne tik sandorio šalims, bet ir kasatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės atžvilgiu, t. y. priteisė atsakovo BUAB „Passat“ naudai iš valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri nebuvo negaliojančia pripažintos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, po 15 601,50 Lt, o iš BUAB „Passat“ valstybei – ginčo žemės sklypą.

26Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo restitucijos taikymo. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais padariniai: kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį (restitucija) (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.145 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tai reiškia, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal tą sandorį.

27Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-126/2011). Pabrėžtina, kad esminis restitucijos bruožas (požymis), jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokie asmenys yra sutarties šalys. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroro pavaduotojas v. UAB „Urtė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2012; kt.).

28Nagrinėjamu atveju restitucija taikoma pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nes ji prieštaravo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, todėl restitucija natūra turi būti taikoma, kaip pagrįstai nurodo ir kasatorius, būtent šios sutarties šalims: valstybei (grąžinant ginčo žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, I. Kanto g. 34, iš atsakovo) ir atsakovui BUAB „Passat“ (grąžinant visą šio sumokėtą sumą už žemės sklypą – 31 203,01 Lt iš valstybės).

29Teisėjų kolegija pabrėžia, kad taikant restituciją neatsižvelgiama į tai, kaip po sandorio sudarymo buvo paskirstytos pardavėjo gautos lėšos. Taigi, tai, kad po to, kai atsakovas BUAB „Passat“ pervedė pinigus už žemės sklypą sutartyje nustatytomis sąlygomis, šios lėšos, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punkto nuostatomis, buvo paskirstytos (po 50 proc. į savivaldybės ir valstybės biudžetus), t. y. 50 proc. sumos buvo pervesta į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą, nėra pagrindas taikant restituciją pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį priteisti iš savivaldybės – ne sandorio šalies, pusę atsakovo sumokėtos sumos.

30Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika restitucijos taikymo klausimu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2011), pripažintinas nepagrįstu, nes nurodytoje byloje kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas nebuvo restitucijos taikymo klausimas, teismas nepasisakė dėl restitucijos taikymo subjektų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacijoje patikrinami apskųsti sprendimai ir (ar) nutartys teisės taikymo apsektu, neperžengiant kasacinio skundo ribų, o nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 kasatorius nekėlė klausimo dėl asmenų, kuriems taikytina restitucija, pripažinus negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, todėl joje pateiktais išaiškinimais šiuo atveju neturėjo būti vadovaujamasi kaip precedentu.

31Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad pritaikius restituciją atsakovo BUAB „Passat“ naudai iš valstybės priteistina 31 203,01 Lt, o valstybei iš BUAB „Passat“ – 0,0614 ha žemės sklypas, esantis ( - ).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese paskirstymo

33Kasatorius prašo priteisti iš ieškovo už kasacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nesutinka su tokiu kasatoriaus prašymu, nurodydamas, kad ieškiniu prašydamas pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, jis neprašė dalies pirkėjo sumokėtos sumos, pritaikius restituciją, priteisti iš savivaldybės, todėl tik už šiuo pagrindu paduotą kasacinį skundą neturi atlyginti bylinėjimosi išlaidų kasatoriui.

34CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokia taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad esant kiekvienai vėlesnei bylos nagrinėjimo stadijai (apeliacija, kasacija, t. y. ne pirmąja instancija), susidariusios bylinėjimosi išlaidos tarsi papildo tas, kurios susidarė esant ankstesnėms stadijoms, todėl, sprendžiant dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jame priimto procesinio sprendimo (nutarties) palankumą vienai iš šalių CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme reikia vertinti atsižvelgiant į kasacinio proceso stadiją atskirai, tačiau kartu palyginant ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ir kasacijoje priimtus procesinius sprendimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

35Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės kasacinis skundas patenkintas, todėl kasatorius turi teisę į kasacijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą pagal CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis. Kasatorius prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo – prokuroro, pareikštu ieškiniu ginančio viešąjį interesą, tačiau nagrinėjamu negali būti taikoma CPK 961 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai visiškai ar iš dalies atmetamas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų, nes šioje byloje prokuroras ieškiniu ir apeliaciniu skundu neprašė teismo, pritaikius restituciją, priteisti dalį pirkėjo (atsakovo UAB „Passat“) sumokėtos sumos iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir sutiko su kasatoriaus argumentais šiuo klausimu, o restitucija netinkamai pritaikyta teismo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi), atsižvelgiant į kasatoriaus kasacijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą – žyminis mokestis apmokėtas už kasacinį skundą, paduotą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime netinkamai pritaikytos restitucijos kasatoriaus atžvilgiu, konstatuotina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovo – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, veiksmų, bet dėl teismo netinkamai pritaikytos restitucijos. Kasatorius Klaipėdos miesto savivaldybė 2012 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu ( - ) sumokėjo 468,05 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas valstybės ir savivaldybės biudžetai yra atskiri. Įvertinus visa tai, kas nurodyta, kasatoriaus naudai jo sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas iš ieškovo, tačiau priteistinas iš valstybės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimą dėl restitucijos taikymo: priteisti BUAB ,,Passat“ (juridinio asmens kodas 140232541) naudai iš valstybės 31 203,01 Lt, o iš BUAB ,,Passat“ valstybei – 0,0614 ha žemės sklypą (kadastro ( - ), esantį ( - ).

38Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

39Kasatoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės naudai priteisti iš valstybės 468,05 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu ( - ).

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos... 6. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais: Klaipėdos apskrities... 7. Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas bei du administraciniai pastatai,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. lapkričio 20 d.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Kultūros paveldo departamento prie... 13. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nė... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos... 16. Dėl restitucijos taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos... 17. Taip pat, kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos... 18. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė savo paties... 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu... 20. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 21. Atsakovai BUAB „Passat“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės,... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl restitucijos taikymo... 25. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus keliama esminė problema yra tokia, kad... 26. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo... 27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis... 28. Nagrinėjamu atveju restitucija taikoma pripažinus valstybinės žemės... 29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad taikant restituciją neatsižvelgiama į... 30. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 31. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese paskirstymo... 33. Kasatorius prašo priteisti iš ieškovo už kasacinį skundą sumokėtą... 34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai... 35. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės kasacinis skundas patenkintas,... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 38. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 39. Kasatoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės naudai priteisti iš valstybės... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...