Byla 2-514-159/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J., ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei L. P., atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei R. J., atsakovės UAB „Kleta“ ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S. atstovui advokatui A. J., trečiųjų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui J. Ž. (J. Ž.) ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J., ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“ dėl įsakymų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras M. S., Klaipėdos miesto šeštojo notaro biuro notarė L. P., Nordea Bank Finland PLC, atstovaujama Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Nustatė

2ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė prokurorė L. P. prašo teismo:

31) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16 įsakymą Nr.

413.6-2966;

52) pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12231;

63) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16 įsakymą Nr.

713.6-2967;

84) pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12239;

95) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-26 įsakymą Nr. 13.6-523;

106) pripažinti negaliojančia 2004-02-26 Klaipėdos miesto šeštajame notaro biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PL-3929;

117) pripažinti negaliojančiu 2004-02-26 priėmimo–perdavimo aktą Nr. LP-3930;

128) taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Kleta“ 531 487,21 Lt;

139) 0,1027 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn;

1410) 0,1012 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn;

1511) 0,0841 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn;

1612) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Paaiškino, kad UAB „Kleta“ 2004-10-18 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatą–gyvenamąjį namą, esantį ( - ), 2003-09-30 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatą–gyvenamąjį namą, esantį ( - ), 2003-09-30 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatą–sandėlį, esantį ( - ). Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16 įsakymais Nr. 13.6-2966 ir 13.6-2967 buvo nutarta parduoti UAB „Kleta“ pastatui eksploatuoti 0,1027 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), ir 0,1012 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ) kitai paskirčiai, dėl to 2004-10-18 buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-26 įsakymu Nr. 13.6-523 buvo nutarta parduoti UAB „Kleta“ pastatui eksploatuoti 0,0841 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), kitai paskirčiai, dėl to 2004-03-23 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. UAB „Kleta“ nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2004-11-03 ir 2004-04-05. 2006-05-25 patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypas, esantis ( - ), buvo suformuotas sujungiant žemės sklypus, esančius ( - ). Ginčo sklypas patenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytą neprivatizuojamą teritoriją. Atsakovė UAB „Kleta“ už trijų žemės sklypų pirkimą sumokėjo 594 438,19 Lt sumą. Nuomos mokestis už naudojimąsi ginčo žemės sklypu nuo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo yra 62 950,98 Lt, todėl atsakovei UAB „Kleta“ taikant restituciją grąžintina suma mažintina iki 531 487,21 Lt. Žemės paskirtis pardavimo momentu buvo komercinė.

18Atsakovės UAB „Kleta“ ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro

19M. S. atstovas advokatas A. J. ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad dėl atsakovės įgytų žemės sklypų viešame registre nebuvo padaryta jokių žymų dėl specialių parduodamų žemės sklypų naudojimo sąlygų. Ginčijamoms valstybinėms pirkimo–pardavimo sutartims taikytinos ne Žemės reformos įstatymo, bet Žemės įstatymo nuostatos. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Ieškovo ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys yra sandoriai Žemės įstatymo prasme (t. 3, b. l. 30–32). Niekas kitas, išskyrus UAB „Kleta“, negali naudotis ginčo žemės sklypu, neįrodyta, kokia yra šio žemės sklypo, kaip kultūros vertybės, svarba, todėl neaišku, kokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas. Už žemę atsakovė atsiskaitė visiškai. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S. tvirtindamas sandorius pareikalavo visų ginčijamiems sandoriams sudaryti reikalingų dokumentų, atliko visus būtinus veiksmus, kad sandoriai būtų teisėti, o šalys sutartyse išdėstytas aplinkybes patvirtino savo parašais.

20Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė R. J. ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja viešasis interesas. Ginčui taikytinas ne Žemės reformos įstatymas, o Žemės įstatymas. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypai, esantys ( - ), yra priskirti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat nėra duomenų, kad teritorija įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir objektas priskirtas valstybinės reikšmės išimtinei nuosavybei. Visi žemės sklypai yra įkeisti už 10 mln. eurų sumą, hipoteka seka paskui daiktą, todėl tenkinus ieškinį UAB „Kleta“ įsipareigojimai pereitų valstybei.

21Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. UAB „Kleta“ pripažintina sąžininga žemės sklypo įgijėja, todėl reikalavimas grąžinti ginčo sklypus valstybei yra nepagrįstas (t. 3, b. l. 12–14).

22Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Sklypai, esantys ( - ), patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie neprivatizuojamos žemės teritorijos (t. 3, b. l. 20–21).

23Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti (t. 3, b. l. 23–24).

24Trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas J. Ž. sutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau nesutinka su 8-uoju ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakovei UAB „Kleta“ 531 487,21 Lt. Paaiškino, kad teismas turėtų priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tik tiek lėšų, kiek pastaroji yra realiai gavusi įvykdžius lėšų paskirstymą pagal sandorius. Kita suma turėtų būti priteista iš kitų institucijų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybė ar Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi lėšas už parduotus žemės sklypus, turėjo jas įmokėti į valstybės biudžetą.

25Trečiojo asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su pareikštu ieškiniu (t. 3, b. l. 123–124).

26Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas I. K. su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes Klaipėdos miesto savivaldybė nėra nurodytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių šalimi, ieškinyje nėra Klaipėdos miesto savivaldybei pareikštų reikalavimų, ji neturi galimybės pateikti duomenų apie lėšų, gautų už minimus valstybinės žemės sklypus, pasiskirstymą.

27Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir Klaipėdos miesto šeštojo notaro biuro notarė L. P. atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

28Ieškinys tenkintinas iš dalies.

29Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos administracinius aktus ir sandorius, kuriais buvo parduoti valstybinės žemės sklypai bei taikyti restituciją natūra, gindamas viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino apskrities institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą.

30Dėl Žemės reformos įstatymo taikymo

31Civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovo ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys yra laikytinos sandoriais Žemės įstatymo ar Žemės reformos įstatymo prasme. Kai tą patį žemės santykį reguliuoja bendrieji ir specialieji įstatymai, jeigu tarp jų yra prieštaravimų arba kolizija, įstatymų konkurencija išsprendžiama specialiųjų įstatymų naudai. Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo žemės reformos metu būdų, nurodytų Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje. Šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jis reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, o 3 straipsnyje – jog žemės reformos objektas yra Lietuvos Respublikos žemės fondas. Pagal Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą, todėl privatizuojant valstybinę žemę Žemės reformos ir Žemės įstatymo normos taikomos subsidiariai, t. y. Žemės reformos įstatymo nuostatos turi būti taikomos tiems atvejams, kurių nereglamentuoja Žemės įstatymas, ir atvirkščiai. Pažymėtina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatyti atvejai, kai žemė neprivatizuojama, o Žemės įstatymo 6 straipsnyje – Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė. Kadangi šios sąvokos nėra tapačios – nėra įstatymų kolizijos, todėl negalima vadovaujantis Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi netaikyti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų, kurios dėl neprivatizuotinos žemės yra imperatyvios – atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo susilaikyti nuo draudžiamo veiksmo – žemės sklypo privatizavimo.

32Dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

33Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-02-10 specialisto išvadų Nr. (11.35)2-280 matyti, kad sklypas, esantis ( - ), patenka į Miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y., šis sklypas yra miesto teritorijos dalyje, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą) (t. 1, b. l. 14–17). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-04-22 specialisto išvadoje „Dėl žemės sklypo ( - ) mieste pardavimo teisėtumo“ konstatuota, kad žemės sklypo ( - ), dalis (žemės sklypas suformuotas iš ( - )) privatizuota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą (t. 1, b. l. 33–37).

34Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad draudžiama žemę parduoti, privatizuoti, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad parduotas žemės sklypas patenka į Miesto istorinės dalies teritoriją, todėl darytina išvada, kad jis parduotas pažeidžiant galiojančius įstatymus ir poįstatymines teisės normas. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CPK 178 str., 185 str.). CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

35Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16 įsakymus Nr. 13.6-2966 (t. 2, b. l. 8–9) ir Nr. 13.6-2967 (t. 2, b. l. 107–108), 2004-02-26 įsakymą Nr. 13.6-523 (t. 1, b. l. 151–152), Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004-10-18 sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1MS-12231 (t. 2, b. l. 4–6) ir Nr. K1MS-12239 (t. 2, b. l. 103–105), Klaipėdos miesto šeštajame notaro biure 2004-03-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-3929 (t. 1, b. l. 145–147) ir 2004-03-23 priėmimo–perdavimo aktą Nr. LP-3930 (t. 1, b. l. 148). Ieškovas ieškinyje klaidingai nurodo Klaipėdos miesto šeštajame notaro biure 2004-03-23 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties datą ir numerį bei 2004-03-23 priėmimo–perdavimo akto Nr. LP-3930 datą.

36Dėl restitucijos taikymo

37Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Nagrinėjamoje byloje restitucijos klausimas kilęs iš sutartinių santykių, kurių viena šalis buvo valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 6.145 straipsnio l dalies normas restitucija taikoma sandorio šalims. CK 2.36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių subjektai lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Ji įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybines institucijas. Sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis valstybę pagal suteiktą kompetenciją atstovavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Atsakovė UAB „Kleta“ pinigines sumas už valstybinės žemės sklypų pirkimą šalių sutarimu iki 2013 m. įsipareigojo sumokėti į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 5, 104). Miesto žemėtvarkos skyrius yra Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento struktūrinis padalinys, turintis savo antspaudą ir sąskaitas banke ir, pagal savo kompetenciją, įgyvendinantis žemės reformą mieste (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-09-15 įsakymu Nr. K-321, 1 p.). Konstatuotina, kad atsakovės UAB „Kleta“ sumokėtas pinigines lėšas gavo atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, privalo jas grąžinti. Kitos institucijos pinigines lėšas gavo ne sandorio, o teisės akto (Vyriausybės nutarimo) pagrindu (t. 3, b. l. 120), todėl vadovaujantis teismų praktika, jų atžvilgiu restitucija negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-436/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009).

38Restitucija yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. CK 6.145 straipsnio 1 dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo pradžios arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti.

39Nagrinėjamu atveju taikytina restitucija natūra: žemės sklypai, esantys ( - ), pagal negaliojančiais pripažintus pirkimo–pardavimo sandorius atitenka valstybei, o atsakovei UAB „Kleta“ priteistini už žemės sklypus sumokėti pinigai – 594 438,19 Lt (t. 3, b. l. 95–106). Taikant natūra dvišalę restituciją, šalių sąžiningumas teisiškai nereikšmingas, todėl jis paprastai neturi būti nustatinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Nagrinėjamu atveju restitucijos klausimas kilęs iš sutartinių santykių, kurių viena šalis buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, todėl, kaip jau minėta, ši institucija pasirašiusi sutartį ir gavusi atsakovės pinigines lėšas, privalo jas grąžinti.

40Nustatyta, kad 2880/3464 žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalys yra įkeistos užtikrinant UAB „Kleta“ ir Nordea Bank Finland Plc ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/08/07. Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 10 000 000 Eur (t. 3, b. l. 15–17, t. 1, b. l. 38–59). Esant žemės sklypo įkeitimui ieškinio patenkinimo atveju žemės sklypą grąžinus valstybės nuosavybėn hipotekos dalis, susijusi su ginčo sklypo įkeitimu tampa niekine, kadangi nelieka hipotekos objekto CK 4.171 straipsnio l dalies ir 9 dalies prasme. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio ir Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybei priklausantis žemės sklypas negali būti įkeistas. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio l dalies 4 punktą ginčo sklypą perleisti kitų asmenų nuosavybėn draudžia, todėl viešasis interesas bus tinkamai apgintas pripažinus negaliojančia ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį ir administracinį aktą bei pritaikius restituciją natūra, neginčijant šioje byloje sudarytos hipotekos sutarties.

41Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-05-07 žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo matyti, kad nuo 2004-04-01 iki 2009-04-30 žemės mokesčio dydis už sklypus, esančius ( - ), sudaro 62 950,98 Lt sumą (t. 1, b. l. 82). Ieškovas, prašydamas taikyti restituciją, nurodė, kad iš UAB „Kleta“ grąžintinos sandorio sumos turi būti išminusuojamas nuomos mokestis, tačiau toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybė nėra sutarties šalis, todėl išminusavus žemės nuomos mokestį iš restitucijos pagrindu atsakovei UAB „Kleta“ grąžintinos sumos, Klaipėdos miesto savivaldybė negautų nustatyto nuomos mokesčio.

42Dėl viešojo intereso tinkamo gynimo

43Šioje byloje vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ginčija valstybinės žemės pardavimo sandorį. Valstybei priklausančio turto perleidimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas tik įstatymu, nes jo naudojimas turi atitikti visos visuomenės poreikius ir interesus. Privačių subjektų nuosavybėn perleistas žemės sklypas patenka į teritoriją, įrašytą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ji turi urbanistinę, architektūrinę, istorinę vertę. Įtvirtindamas visuomenės poreikį išsaugoti kultūrinę vertę turinčią vietovę ir siekdamas užtikrinti jos apsaugą bei apsaugos valstybinį valdymą, įstatymų leidėjas numatė draudimą ją privatizuoti. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinės politikos ir strategijos vykdymas įtvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas už nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą atsako jų savininkai ir valdytojai, todėl grąžinus sklypą valstybei bus užtikrintas visos visuomenės interesus atitinkantis sklypo valstybinis valdymas ir jo vertę atitinkančio valstybinės apsaugos režimo įgyvendinimas.

44Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo turtą, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė sudaro 2 624 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 60), todėl iš esmės patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 15 120 Lt žyminio mokesčio ir po 61,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

45Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Kleta“ priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 196–197). Patenkinus ieškinį iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

47ieškinį tenkinti iš dalies.

481. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16 įsakymą Nr.

4913.6-2966 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir pardavimo“.

502. Pripažinti negaliojančia 2004-10-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr.

51K1MS-12231, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S., kuria valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Kleta“ Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - );

523. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16 įsakymą Nr.

5313.6-2967 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir pardavimo“.

544. Pripažinti negaliojančia 2004-10-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr.

55K1MS-12239, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S., kuria valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Kleta“ Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ).

565. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-26 įsakymą Nr. 13.6-523 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), įregistravimo ir pardavimo“.

576. Pripažinti negaliojančia 2004-03-23 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr.

58LP-3929, patvirtintą Klaipėdos miesto šeštojo notaro biuro notarės L. P., kuria valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Kleta“ Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ).

597. Pripažinti negaliojančiu 2004-03-23 priėmimo–perdavimo aktą Nr. LP-3930, patvirtintą Klaipėdos miesto šeštojo notaro biuro notarės L. P.

608. Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovę UAB „Kleta“, juridinio asmens kodas 110734730, grąžinti valstybės nuosavybėn 0,1027 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), 0,1012 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), 0,0841 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ).

619.

62Priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, juridinio asmens kodas 188608448, UAB „Kleta“, juridinio asmens kodas 110734730, 594 438,19 Lt sumą.

6310. Ieškinio dalį dėl 62 950,98 Lt dydžio nuomos mokesčio išskaitymo iš atsakovei UAB „Kleta“ taikius restituciją grąžintinos piniginės sumos atmesti.

6411. Priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Kleta“ po 15 120 Lt žyminio mokesčio bei po 61,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6512. Laikinąsias apsaugos priemones Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-18 nutartimi taikytas žemės sklypui, esančiam ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

66Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija... 2. ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė prokurorė L. P. prašo... 3. 1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16... 4. 13.6-2966;... 5. 2) pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų... 6. 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16... 7. 13.6-2967;... 8. 4) pripažinti negaliojančia 2004-10-18 Klaipėdos miesto pirmajame notarų... 9. 5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-26... 10. 6) pripažinti negaliojančia 2004-02-26 Klaipėdos miesto šeštajame notaro... 11. 7) pripažinti negaliojančiu 2004-02-26 priėmimo–perdavimo aktą Nr.... 12. 8) taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko... 13. 9) 0,1027... 14. 10) 0,1012... 15. 11) 0,0841... 16. 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 17. Paaiškino, kad UAB „Kleta“ 2004-10-18 pirkimo–pardavimo sutartimi... 18. Atsakovės UAB „Kleta“ ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto pirmojo... 19. M. S. atstovas advokatas A. J. ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti.... 20. Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė R. J.... 21. Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea... 22. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 23. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 25. Trečiojo asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 26. Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas I. K. su pareikštu... 27. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir... 28. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 29. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 30. Dėl Žemės reformos įstatymo taikymo... 31. Civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovo ginčijamos valstybinės... 32. Dėl administracinių aktų ir sandorių... 33. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-02-10... 34. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad... 35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti... 36. Dėl restitucijos taikymo... 37. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas 38. Restitucija yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai,... 39. Nagrinėjamu atveju taikytina restitucija natūra: žemės sklypai, esantys 40. Nustatyta, kad 2880/3464 žemės sklypo, esančio 41. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-05-07 žemės nuomos... 42. Dėl viešojo intereso tinkamo gynimo... 43. Šioje byloje vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ginčija valstybinės žemės... 44. Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti... 45. Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas... 47. ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. 1. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16... 49. 13.6-2966 „Dėl valstybinės žemės sklypo 50. 2. Pripažinti negaliojančia 2004-10-18 valstybinės žemės... 51. K1MS-12231, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S.,... 52. 3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-16... 53. 13.6-2967 „Dėl valstybinės žemės sklypo 54. 4. Pripažinti negaliojančia 2004-10-18 valstybinės žemės... 55. K1MS-12239, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro M. S.,... 56. 5. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-26... 57. 6. Pripažinti negaliojančia 2004-03-23 valstybinės žemės... 58. LP-3929, patvirtintą Klaipėdos miesto šeštojo notaro biuro notarės L. P.,... 59. 7. Pripažinti negaliojančiu 2004-03-23 priėmimo–perdavimo aktą Nr.... 60. 8. Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovę UAB „Kleta“,... 61. 9.... 62. Priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, juridinio... 63. 10. Ieškinio dalį dėl 62 950,98 Lt dydžio nuomos mokesčio išskaitymo iš... 64. 11. Priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB... 65. 12. Laikinąsias apsaugos priemones Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-18... 66. Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos...