Byla 1S-82-491/2016
Dėl 2015-12-07 prokuroro nutarimo panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2016-01-29 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2015-12-07 prokuroro nutarimo panaikinimo,

Nustatė

22015-11-06 Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariate gautas iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros persiųstas Pareiškėjo skundas, kuriame jis nurodė, jog ant ( - ) pareiškimo uždėtas suklastotas jo tėvo - P. K., parašas. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas P. K. pareiškimu ( - ) apylinkės ( - ) tarnybai atsisakė jam priklausančios žemės dalies savo sesers G. D. naudai. Ši ( - ) suklastoto pareiškimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į didelės vertės turtą. Pareiškėjas prašė atlikti P. K. parašo ant ( - ) pareiškimo ekspertizę bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo vertinimu, G. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. ir 300 str.

3Panevėžio AVPK Biržų rajono PK kriminalinės policijos tyrėjas V. A. 2015-11-12 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, numatyti BK 95 str.

4Nesutikdamas su tokiu nutarimu Pareiškėjas padavė skundą prokurorui. Tačiau, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras P. J. 2015-12-07 nutarimu atmetė Pareiškėjo skundą bei nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas, t. y. yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

5Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu Pareiškėjas jį apskundė apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas iš esmės tais pačiais motyvais, papildant tik tuo, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas taikomas ne nusikalstamos veikos, o ją padariusio asmens atžvilgiu. Todėl senaties terminas taikomas su sąlyga, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos ar per įstatymu nustatytą senaties laiką nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog G. D. kaip asmuo, tariamai suklastojęs Pareiškėjo tėvo parašą, būtų padariusi kokią nors nusikalstamą veiką, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu pripažino, jog prokuroras visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

6Skundu apeliacinės instancijos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pavesti prokurorui iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tvirtina, kad G. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos ne tik ( - ), tačiau ir ( - ), t. y. nepraėjus 10 m. senaties terminui, veiką kvalifikuojant pagal BK 182 str. ar 183 str. Teigia, kad dokumento klastojimą, pagal BK 300 str. reikia vertinti kaip sukčiavimo ir didelės vertės turto pasisavinimo būdą. Dėstydamas teismų praktiką tęstinių nusikalstamų veikų kontekste mano, kad šiuo atveju taip pat turėtų būti keliamas klausimas ir dėl tęstinės veikos kvalifikavimo, nes ( - ) G. D. apgaule atkurdama, tariamai suklastoto dokumento pagrindu, nuosavybes teises į nekilnojamą turtą, padarė naują ar tęstinę tyčinę veiką. Tokiu būdu ji sumenkino Pareiškėjo šeimos galimybes apginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai apie nuosavybes teises, laikomi teisingais ir išsamiais. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo specialistas, tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė Pareiškėjo skundus apsiriboję formaliu BK 95 str. nuostatų taikymu, nesigilinant į faktines bylos aplinkybes, t.y. į aiškią įgyto turto lokalizaciją, asmenis, kuriems atiteko šis turtas bei valstybės tarnautoją, kuri neteisėtai sudarė bei patvirtino tariamai suklastotą dokumentą. Nurodo, jog taip pat nebuvo aiškintasi, kokiomis aplinkybėmis ( - ) pareiškimas buvo tvirtinamas ir ar iš viso buvo patvirtintas notarine tvarka, ar yra išsaugotas antras egzempliorius ir kt. Tvirtina, kad minėtas dokumentas neatitinka ne tik to meto reikalaujamos notarinės dokumentų formos reikalavimų, bet ir prieštarauja 1991-06-18 LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. nuostatoms – buvusio turto savininko vaikai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, šią teisę gali perleisti tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, vaikaičiams. Šiuo atveju mano, kad žemė neteisėtai buvo perleista Pareiškėjo tėvo seseriai. Remdamasis 1974-06-26 Valstybinio notariato įstatymo 20, 23 str., ir 1992-09-15 Notariato įstatymo 31, 34 str., vardina veiksmus, kuriuos turėjo atlikti notaras, tvirtindamas 1992-09-04 pareiškimą. Teigia, kad minimas dokumentas (pareiškimas) visomis prasmėmis yra abejotinos juridinės galios, ir juo pagrindu buvo įvykdyti nusikaltimai skirtingais laikotarpiais, dėl ko buvo pasisavintas didelės vertės svetimas turtas.

7Atsiliepimai į skundą negauti.

8Pareiškėjo skundas atmetamas.

9Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

10.

11Nagrinėjamu atveju prokuroras 2015-12-07 nutarimu, kurį skundžiama 2016-01-29 nutartimi paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėja, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nustatęs, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, numatyti BK 95 str. BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas < ... >, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Tai reiškia, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, numatyti BPK, negali būti atliekami, nes toks procesas neturi perspektyvos, t. y. trumpai tariant, baudžiamoji atsakomybė niekam nebegali būti realizuota.

12Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų paskirtis – garantuoti, kad kaltas asmuo būtų nubaustas per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju bausmė gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugo asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Priežastys, dėl kurių bausmė kaltam asmeniui per numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o jį pradėjus turi būti nutrauktas tiek tuo atveju, kai bausmės nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Priešingai, nei teigiama pareiškėjo skunde, baudžiamojo persekiojimo procesinės kliūties – baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo – panaikinti ar atnaujinti negali nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorai, nei teismai.

13Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme apkaltinamojo nuosprendžio senaties institutą, iš esmės pripažįsta, kad atitinkamos valstybės ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminės institucijos konkrečioje baudžiamojoje byloje gali neįvykdyti savo konstitucinės pareigos per įstatyme nustatytą laiką, todėl BPK 3 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtintas imperatyvas, kad tokiais atvejais baudžiamasis procesas besąlygiškai nutraukiamas neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas (kasacinė byla Nr. 2K-93/2007).

14Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Pareiškėjas į ikiteisminio tyrimo įstaigą 2015-11-06 skundu kreipėsi pranešdamas apie G. D. tariamai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. ir 300 str., t. y. kad ji suklastojo Pareiškėjo tėvo parašą ant ( - ) pareiškimo, kurio pagrindu P. K. atsisakė jam priklausančios žemės dalies G. D. naudai, ir dėl to ji vėliau apgaule įgijo nuosavybės teises į didelės vertės nekilnojamąjį turtą – ( - ) ha žemės. Kalbama apie įvykius, nuo kurių praėjo daugiau nei 20 metų, todėl nekyla jokių abejonių dėl prokuroro bei pirmos instancijos teismo išvados, jog senaties terminai yra šiuo atveju suėję. Apie tai motyvuotai ir išsamiai jau yra pasisakyta paminėtų instancijų priimtuose sprendimuose. Todėl pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą šiuo atveju nebuvo jokios galimybės. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas pakankamai išsamiai išvardijo visus esminės reikšmės turinčius duomenis, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182, 300 str., aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų plačiau nekomentuoja ir nekartoja.

15Pažymėtina, kad iš ( - ) pareiškimo matyti, kad jis yra patvirtintas ( - ) apylinkės viršaičio pavaduotojos A. G. Ji patvirtino, kad Pareiškėjo tėvas P. K. jos akivaizdoje pasirašė, ir parašas yra būtent jo. Netikėti jo juridine galia šiai dienai teismui nėra jokio pagrindo, todėl preziumuojama, kad jis yra teisėtas. Kita vertus, G. D. nuosavybės teisė yra nustatyta Pareiškėjo skunde nurodomais kompetentingų institucijų priimtais sprendimais. Jie yra galiojantys, ir šios institucijos taip pat nesuabejojo G. D. teise į nuosavybę.

16Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju prokuroras motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetusi Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Todėl, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

18J. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. sausio 29 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį.

19Ši nutartis neskundžiama.

Ryšiai