Byla e2A-485-656/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ banko ieškinį atsakovams T. G. ir S. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

  1. .Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų T. G. ir S. G. 1443,84 Eur skolos (235,00 Eur kredito, 300,04 Eur palūkanų, 891,11 Eur delspinigių, 17,69 Eur už Gyventojų registro pažymas), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas" ir T. G., būdamas santuokoje su S. G., sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T602016484, kurios pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas" sutartyje sutartomis sąlygomis išdavė atsakovui kredito kortelę „Kreditinė UBL kortelė" Nr. 5400232000158562 ir įsipareigojo suteikti 1 000 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesio 30 dieną pervesti kreditoriui į kreditoriaus sąskaitą 50 Lt dydžio sumą kredito daliniam grąžinimui ir palūkanų mokėjimui, iki 2008-02-29 visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, iki kredito grąžinimo termino mokėti 13,99 proc. palūkanas, o viršijus kredito limito sumą – 30 proc, dydžio padidintas metines palūkanas.
  3. Atsakovas (atsakovai) per nustatytą kredito terminą prievolių pagal sutartį neįvykdė: nuo 2007-03-30 nesumokėjo 811,42 Lt (235,00 Eur) kredito bei kitų mokėjimų, prievolės neįvykdė iki šiol. UAB „Ūkio banko lizingas" perleido reikalavimo teisę najajam kreditoriui UAB „Kapitalo valda“. Kadangi Sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, atsakovei žinant ir sutinkant, atsakovai prievoles ieškovui privalo įvykdytų solidariai.
  4. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių atsakovų atžvilgiu.

3II.Teismo sprendimo esmė

  1. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš abiejų atsakovų ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 235 Eur kredito, 300,04 Eur palūkanų, 49,14 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 584,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 49,69 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų (po 24,85 Eur iš kiekvieno).
  2. Teismas konstatavo, jog atsakovai netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, laiku nemokėjo ieškovui kredito grąžinimo įmokų, todėl solidariai iš atsakovų ieškovui priteisiama 235,00 Eur kredito, 300,04 Eur palūkanų (CK 6.4 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.249 str. 4 d., 6.873 str., 6.874 str.).

    4

  3. Atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-03-30, nei pradinis kreditorius, nei ieškovas ilgai nesikreipė į teismą, todėl sprendžiant netesybų klausimą, kai pats ieškovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę, netesybų dydis apribotinas ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 182 dienas pagal 0,05 proc. normą, t. y. 49,14 Eur (535,04 Eur x 0,05 proc. x 182 d.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str., 6.72 str., 6.101 str. 1 d.).

5III.Apeliacinio skundo argumentai

  1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti priteisti solidariai iš atsakovų 0,05 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 535,04 eur skolos sumos už visas praleistas 3331 dienas, t.y. 891,11 eur.
  2. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes bylos šalys (atsakovai) neprašė taikyti ieškinio senaties. Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Nors teismas nenurodė, kad taiko ieškinio senatį, tačiau delspinigius apskaičiavo tik už 182 dienas.
  3. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas savo iniciatyva nuo 0,2 proc. iki0,05 proc. sumažino delspinigius, Ieškovas nuo pat reikalavimo teisės reikalauti skolos grąžinimo atsiradimo momento ėmėsi aktyvių veiksmų skolos išieškojimui ikiteismine tvarka per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“ ir nepavykus skolos išieškoti kreipėsi į teismą. Atsakovai iš viso nebendradarbiavo ir nesusisiekė su ieškovu, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas ikiteisminio išieškojimo procedūrų metu patyrė papildomų išlaidų, tačiau reikalavimo dėl jų priteisimo nereiškia. Sutartinės netesybos suteikia kreditoriui galimybę jas gauti neįrodinėjant nuostolių dydžio.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
  2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai pagal Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T602016484 . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Taigi būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl Sutarties sąlygų arba jo galimybės buvo labai apribotos, kadangi ieškovas naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtina vadovautis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, kurios saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja šiuo atveju paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris pagrįstai pripažino ieškovo prašomus priteisti 891,11 Eur delspinigius nepagrįstai dideliais, neatitinkančiais šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.
  4. Aplinkybė, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau kaip devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, yra svarbi šiame ginče, ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Pranešimo siuntimas skolininkams ir išieškojimo perdavimas skolų išieškojimo bendrovei nepateisina tokio ilgo termino iki kreipimosi į teismą. Todėl konstatuotina, kad daugiau kaip beveik keturis kartus 235 eur kredito sumą viršijanti delspinigių suma visiškai neatitikta šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Svarbu ir tai, kad teismas priteisė ne tik delspinigius, bet ir kredito sumą viršijančią palūkanų sumą - 300,04 Eur.
  5. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Tačiau, kaip minėta, teismas nenurodė ir netaikė ieškinio senaties. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį, nors teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį ir sutrumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 6 mėnesių. Priešingai, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus daroma išvada, kad teismas netaikė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, o tiesiog sumažino prašomas priteisti netesybas, jo manymu, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančia suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jei netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos ir pripažįstamos per didelėmis. Aplinkybė, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybas, nurodė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatantį ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų priteisimo, per se nereiškia, jog teismas savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį šiam reikalavimui, kadangi teismas rėmėsi ir kitais įstatymo straipsniais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas (CK 6. 71 str., 6.72 str., 6.101 str. 1 d. ir pan.). Sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti nurodytas tik kaip kriterijus vertinant ieškovo veiksmus sąžiningumo aspektu.
  6. Apelianto nurodytų precedentinių apeliacinės instancijos teismo nutarčių teisiškai reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes apelianto nurodytose bylose nebuvo reikalaujama priteisti didelių palūkanų sumų.

7Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

8Ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai