Byla 2-2815-475/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ atstovams direktoriui M. J. ir teisininkui A. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ atstovei advokatei I. B., ekspertui V. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lukrida“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Envija“ prašydama priteisti iš atsakovės 21 236,44 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-7).

5Ieškovė ieškinyje ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2011-10-26 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti kogeneracinę jėgainę MWM TCG 2016 V16C. 2012-01-20 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) dėl papildomos įrangos įsigijimo. Visai šiai įrangai pagal minėtas sutartis atsakovas pateikė 2012-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ), kurią ieškovė pasirašė. 2012-08-30 bylos šalys pasirašė Sutartinio prekių perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 14 dėl minėtos įrangos perdavimo ieškovei. 2012-02-20 šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti Kogeneracinę jėgainę MWM TCG 2020 V20. Jėgainės pardavimą atsakovė įformino 2012-12-04 PVM sąskaita-faktūra Nr. ( - ), kurią ieškovas pasirašė. 2012-12-04 buvo pasirašytas Sutartinio prekių perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 14 dėl minėtos jėgainės perdavimo ieškovui. Jėgainę, įgytą iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 1, ieškovė perleido Ecogen ApS pagal 2012-12-17 sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ). Jėgainę, įgytą iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 2, ieškovė perleido Latvijos įmonei WESAB, KS pagal 2012-12-04 sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ). Ieškinyje nurodė, kad tiek Sutarties Nr. 1, tiek Sutarties Nr. 2 (kurių tekstai yra vienodi) 6.1.2. punkte numatyta, kad garantinio termino trukmė yra 24 mėnesiai. Pagal abi minėtas sutartis jėgainės buvo perleistos 2012 metais, todėl garantinis terminas nėra pasibaigęs nei pagal vieną iš sutarčių. Ieškovė atsakovę elektroniniu paštu ir raštu informavo apie šiuos gedimus: 1) 2014-03-31 ir 2014-04-01 – dėl jėgainės TCG 2016 V16C (tiektos pagal Sutartį Nr. 1) B5 cilindro alyvos tepimo purkštuko gamyklinio defekto ir sutrikusio cilindro stūmoklio aušinimo trūkusių žiedų; 2) 2014-03-28 dėl jėgainės TCG 2020 V20 (tiektos pagal Sutartį Nr. 2) tepalo nutekėjimo per galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės (dėl jėgainės, tiektos pagal Sutartį Nr. 2); 3) 2014-03-31 dėl jėgainės TCG 2020 V20 (tiektos pagal Sutartį Nr. 2) sugedusio cilindro B6 temperatūros daviklio; 4) 2014-05-29 raštu dėl jėgainės TCG 2020 V20 (tiektos pagal Sutartį Nr. 2): (i) nutrūkusių elektros generatoriaus vidinių kabelių prie gnybtų; (ii) antifrizo pratekėjimo pro variklio aušinimo sistemos magistralinio vamzdyno jungtį; (iii) tepalo prasiskverbimo per alkūninio veleno sandariklį (generatoriaus pusėje). Nurodė, kad atsakovė į minėtus ieškovės laiškus atsakė 2014-04-04 pranešimu Nr. S2014-072 nurodydama, jog ieškovės aptarnaujamoms jėgainėms nėra taikomas garantinis aptarnavimas. Ieškovė 2014-04-16 raštu dar kartą pateikė atsakovui visus minėtus pranešimus dėl jėgainių gedimų. Tačiau jau 2014-05-06 elektroniniu paštu atsiuntė „taisykles“ dėl garantinio aptarnavimo, kur nurodė kokią informaciją ir įrodymus atsakovė pageidauja gauti apie gedimą. Ieškovė 2014-05-21 raštu dar kartą pateikė informaciją apie minėtus gedimus. Atsakovė savo garantinių įsipareigojimų dėl minėtų gedimų taip ir nesiėmė vykdyti, kaip ir ankstesnių gedimų atveju, kuomet ieškovei juos taip pat teko šalinti savo jėgomis ir sąskaita. Ieškovė pažymėjo, kad dėl anksčiau patirtų nuostolių atlyginimo ieškovė jau kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas pilnai patenkino civilinėje byloje Nr. 4968-877/2014. Minėtoje byloje ieškovė taip pat teikė įrodymus, jog kreipėsi į atsakovę su 2013-09-26 pretenzija dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo. Tačiau atsakovė 2013-10-24 atsakyme į minėtą ieškovo pretenziją neigė savo įsipareigojimus, atsisakymą grįsdamas teisiniais išvedžiojimais. Ieškovės teigimu, atlyginti prašomus nuostolius ieškovė patyrė dėl to, kad, vykdydamas garantinius minėtų jėgainių įsipareigojimus savo pirkėjams, visus garantinio aptarnavimo darbus atliko vietoje atsakovės. Dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė papildomų išlaidų, užaktuotų dokumentais, bendrai pasirašytais su jėgaines iš ieškovo pirkusiomis įmonėmis: 2014-08-18 garantinių remonto darbų priėmimo aktas (dėl remonto jėgainės tiektos pagal Sutartį Nr. 1) ir 2014-08-22 garantinių remonto darbų priėmimo aktas (dėl remonto jėgainės tiektos pagal Sutartį Nr. 2). Nurodė, kad atsakovei buvo įteiktos 2014-12-15 PVM sąskaitos-faktūros dėl nuostolių apmokėjimo iki 2014-12-22: Nr. 0004122 dėl 21089,68 Lt ir Nr. 0004123 dėl 52235,49 Lt. Viso už 73 325,17 Lt (kas atitinka 21 236,44 Eur). Ieškovė ieškiniu prašo teismą priteisti iš atsakovės atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl to, jog atsakovas atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t.y. atsakovas nevykdė savo prievolių dėl garantinio aptarnavimo pagal tarp ginčo šalių sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl šių atsakovės sutartinių prievolių pažeidimo, ieškovė pati turėjo atlikti garantinio aptarnavimo darbus, todėl patyrė papildomų išlaidų – nuostolių, kuriuos ir prašoma atlyginti teismą šiuo ieškiniu dėl čia toliau pateikiamų motyvų.

6Atsakovė atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 3-11) ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė sutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl sutarčių sudarymo ir jėgainių perdavimo, tačiau nesutinka su visa eile kitų ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir nepripažįsta pačių ieškovės ieškinyje minimų gedimų egzistavimo fakto. Nurodė, kad atsakovė niekada nebuvo kviesta įvertinti ieškovės nurodomų gedimų. Kadangi jėgainės buvo nebe pas ieškovę, o ieškovė jas buvo pardavusi tretiesiems asmenims, atsakovė prašė ieškovės sudaryti jai sąlygas apžiūrėti jėgaines, tačiau ieškovė tokį atsakovės prašymą ignoravo ir iš karto atsiųsdavo konstatuojamojo pobūdžio pranešimus apie gedimus su jau iš karto pateiktu reikalingų detalių sąrašu. Toks ieškovės elgesys, kai ji neinicijavo jėgainių apžiūros dalyvaujant atsakovei, o pati vienašališkai, nepasitelkusi jokių specialistų, nustatė gedimus ir jiems šalinti reikalingas supirkti detales, verčia atsakovę abejoti ieškovės sąžiningumu bei turėdama tikslą – nepagristai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovės teigimu ieškovė neįrodė, faktinės patirtos žalos. Nurodė, kad ieškovė nuostolius kildina iš Kogeneracinių jėgainių pirkimo pardavimo sutarčių 6.1.2. punkto pažeidimo iš atsakovės pusės. Atsakovės teigimu, ieškovės pozicija, kad atsakovė turėjo šalinti absoliučiai visus gedimus, atsiradusius per 24 mėnesių terminą, o to nedariusi, pažeidė sutartį, yra nepagrįsta. Nurodė, kad aiškinant Kogeneracinių jėgainių pirkimo pardavimo sutarčių 6.1.2. punktą teikiant prioritetą pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, yra akivaizdu, jog šis punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog atsakovė yra atsakinga prieš ieškovę tik dėl paslėptų trūkumų. Ieškovė ieškinyje tvirtina, jog šis punktas įtvirtina absoliučią atsakovės atsakomybę už bet kokius trūkumus, atsiradusius per 24 mėnesių terminą po jėgainių perdavimo momento, netinkamai aiškina šį punktą, nes jo reguliavimą neleistinai išplečia, ir atitinkamai kitą garantiniams įsipareigojimams reikšmingą sutarties sąlygą – Sutarčių priedo Nr. 1 6.1.2. punktą neleistinai ignoruoja. Atsakovės teigimu, Kogeneraciniu jėgainių pirkimo pardavimo sutarčių 6.1.2. punkto reguliavimą, Pirkėjas – šiuo atveju ieškovė, turi teise iš atsakovės reikalauti šalinti trūkumus tik tada, kai egzistuoja ne bet kokie, o paslėpti trūkumai. Nurodė, kad ieškovės ieškinys turi būti atmetamas ir dėl to, nes nėra įrodytos esminės aplinkybės, t .y. kad ieškovė ieškinyje minimi tariamai egzistavę gedimai yra paslėpti trūkumai. Atkreipė dėmesį, kad sutarčių priedo Nr. 1 6.1.2. punkte yra įtvirtina garantija dėl eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų. Šiame punkte šalys tarpusavyje yra nusistačiusios, jog Pardavėjas (šiuo atveju – atsakovė) turi pareigą šalinti eksploatavimo metu atsiradusius trūkumus, jei jie paaiškėja per 12 mėnesių terminą nuo jėgainės perdavimo momento. Pati ieškovė pripažįsta, jog kogeneracinė jėgainė pagal Pirmąją sutartį jam buvo perduota 2012-08-30, todėl, atsakovės teigimu, eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantija galiojo iki 2013-08-30. Kogeneracinės jėgainės, atsakovės ieškovui perduotos pagal pirmąją sutartį, defektus (trūkę žiedai) ieškovė detalizavo atsakovei 2014-03-31 dieną, t.y. tada, kada buvo objektyviai praleistas eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantinis terminas. Tas pats pasakytina ir apie kitus ieškinyje minimus defektus. Kogeneracinė jėgainė pagal Antrąją sutartį atsakovės ieškovei buvo perduota 2012-12-04, todėl, atsakovės teigimu, eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantija galiojo iki 2013-12-04. Kogeneracinės jėgainės, atsakovės ieškovei perduotos pagal antrąją sutartį, defektus (tepalo nutekėjimas per galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės; sugedęs cilindro B6 temperatūros daviklis; nutrūkę elektros generatoriaus vidiniai kabeliai prie gnybtų) ieškovas detalizavo atsakovei 2014-03-28, 2014-03-31, 2014-05-29 dienomis t.y. tada, kada buvo objektyviai praleistas terminas eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų garantinis terminas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių priteisimo, kadangi ieškinyje minimi gedimai tikėtina atsirado dėl pačios ieškovės kaltės. Pagal Kogeneracinių jėgainių pirkimo pardavimo sąlygas pačios ieškovės kaltė, pasireiškianti jėgainės naudojimo ir (ar) saugojimo taisyklių pažeidimu, yra aplinkybė eliminuojanti atsakovės atsakomybę dėl išryškėjusių paslėptų parduoto daikto trūkumų. Atsakovė yra įsitikinusi, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiame ieškinyje formuluojamiems reikalavimams pareikšti, nes iš esmės ieškovė reiškia ieškinį dėl jai parduotų daiktų trūkumų, o tokiam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

7Ieškinys atmestinas.

8Iš byloje esančių duomenų ir bylos šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2011-10-26 sudarė kogeneracinės jėgainės MWM TCG 2016 V16C pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1) (1 t., b. l. 107-119), 2012-01-20 sudarė papildomą pirkimo-pardavimo sutartį dėl papildomos įrangos įsigytai kogeneracinei jėgainei (1 t. b. l. 104-106). Kogeneracinė jėgainė ir papildoma įranga pagal minėtą sutartį atsakovo ieškovui perduota 2012-08-30 priėmimo-perdavimo aktu (1 t., b. l. 103). Ieškovė pagal Sutartį Nr. 1 nusipirktą kogeneracinę jėgainę perleido Ecogen ApS (1 t., b. l. 83). Ieškovė ir atsakovė 2012-02-20 sudarė kogeneracinės jėgainės MWM TCG 2020 V20 pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 2) (1 t., b. l. 87-102). Atsakovė Kogeneracinę jėgainę ieškovei perdavė 2012-12-04 priėmimo-perdavimo aktu (1 t., b. l. 86). Ieškovė pagal Sutartį Nr. 2 nusipirktą kogeneracinę jėgainę perleido Latvijos įmonei WESAB KS (1 t., b. l. 84). 2014-03-31 ir 2014-04-01 ieškovė informavo atsakovę dėl jėgainės TCG 2016 V16C (Sutartį Nr. 1) B5 cilindro alyvos tepimo purkštuko gamyklinio defekto ir sutrikusio cilindro stūmoklio aušinimo trūkusių žiedų; 2) 2014-03-28 dėl jėgainės TCG 2020 V20 (tiektos pagal Sutartį Nr. 2) tepalo nutekėjimo per galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės (dėl jėgainės, tiektos pagal Sutartį Nr. 2); 3) 2014-03-31 dėl jėgainės TCG 2020 V20 (tiektos pagal Sutartį Nr. 2) sugedusio cilindro B6 temperatūros daviklio; 4) 2014-05-29 raštu dėl jėgainės TCG 2020 V20 (tiektos pagal Sutartį Nr. 2): (i) nutrūkusių elektros generatoriaus vidinių kabelių prie gnybtų; (ii) antifrizo pratekėjimo pro variklio aušinimo sistemos magistralinio vamzdyno jungtį; (iii) tepalo prasiskverbimo per alkūninio veleno sandariklį (generatoriaus pusėje).

9Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 1, 4 dalys). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis atsako už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles).

10Ieškovė įrodinėjo, kad gedimai yra atsiradę garantiniu terminu, todėl atsakovė turėjo pareigą šalinti gedimus. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta ieškovės ieškinyje minimų gedimų egzistavimo fakto bei pažymėjo, kad atsakovė niekada nebuvo kviesta įvertinti ieškovės nurodomų gedimų ir iš karto atsiųsdavo konstatuojamojo pobūdžio pranešimus apie gedimus su jau iš karto pateiktu reikalingų detalių sąrašu. Atsakovė įrodinėjo, kad gedimai jei ir atsirado, tai dėl pačios ieškovės kaltės, nes jėgainės galimai buvo naudojamos nesilaikant keliamų reikalavimų, numatytų ieškovei perduotoje dokumentacijoje. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovės nurodytų gedimų atsiradimo priežasčių.

11Byloje kilus klausimų, kuriems reikia specialių žinių, be kurių negalima visapusiškai išnagrinėti bylos, teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskyrė ekspertizę civilinėje byloje. Iš byloje pateikto ekspertizės akto nustatyta, kad Kogeneracinės jėgainės TCG 2016 VI6C variklio alyvos purkštuko, o vėliau ir stūmoklio perkaitinimo, jo kompresinių žiedų sulaužymo priežastimi yra savavališkas nekvalifikuotas variklio purkštuko remontas bei sumontavimas variklyje jėgainės garantinio naudojimo laikotarpiu (6 t., b. l. 25). Ekspertas atsakydamas dėl kokių priežasčių atsirado 2014-03-28 nustatytas jėgainės TCG 2020 V20 tepalo nutekėjimas per galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės, nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad įrengimo priežiūrą vykdžiusios įmonės darbuotojai ardė ir aplaidžiai surinko galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės. Neatmestina alyvos prasiveržimo pro galinius dangtelius priežastimi yra slėgio variklio karteryje padidėjimas užsikimšus karterio vėdinimo sistemai. Ekpertizės akte (6 t., b. l 4-27), taip pat nurodyta, kad pažeistų kabelių nuotraukos rodo kabelių galų nutrūkimo faktą, bet naudojant jas neįmanoma įvardinti trūkimo priežasčių. Labiausia tikėtina, kad elektros generatoriaus trijų vidinių kabelių prie gnybtų nutrūkimą įtakojo padidintas jėgainės variklio sukeliamas vibracijų lygmuo. Labiausiai tikėtina, kad antifrizo pratekėjimą pro variklio aušinimo sistemos magistralinio vamzdyno jungtį įtakojo intensyvus sandarinimo žiedų (O-ring tipo) dilimas varikliui ilgą laiką dirbant padidintų vibracijų sąlygomis. Nuotraukos (dokumento), kuris įrodytų TCG2020V20 jėgainės alkūninio veleno sandariklio gedimo bei remonto faktus nėra pateikta. Nesant pateikto gedimo fakto nelogiška spėlioti galimus jo gamyklinius defektus ar netinkamos eksploatacijos pasekmes (atsakymas į 4 klausimą). Ekspertas atsakydamas į klausimą, ar galėjo jėgainės TCG 2020 V20 (jėgainės gamyklinis Nr.: 2210376; atidirbta darbo valandų 7069) aušinimo skystis pro variklio aušinimo sistemos magistralinę vamzdyno jungtį pratekėti dėl gamyklinio broko ar dėl netinkamo techninio aptarnavimo, nurodė, kad gamyklinis defektas tyrimo metu nenustatytas, todėl tai negali būti kogeneracinės jėgainės TCG 2016 V16C variklio alyvos purkštuko gedimo priežastimi. Šio alyvos purkštuko, o vėliau ir stūmoklio-cilindro detalių grupės sugadinimo priežastimi yra neleistinas ir nekvalifikuotas alyvos purkštuko remontas ir sumontavimas variklyje. Akte nustatyta, kad galinių dangtelių sandarinimo gamyklinio defekto tikimybė itin maža. Labiausiai tikėtina, kad jėgainėje TCG 2020 V20 alyva per galinius dangtelius virš smagračio nutekėjo dėl dangtelių nuėmimo ir nekokybiško surinkimo (sandarinimo) arba dėl dujų slėgio karteryje padidėjimo sutrikus karterio vėdinimo sistemos darbui. Ekspertas nurodė, kad naudojant pateiktą nuotrauką neįmanoma įrodyti temperatūros jutiklio būklės (ar darbingas, ar sugedęs), nelogiška įrodinėti jo gedimo priežastis. Ekspertas atsakydamas į 9 klausimą nurodė, kad gamyklinio broko tikimybė itin maža dėl variklio didelio išdirbio iki nutekėjimų pastebėjimo. Ekspertas nurodė, kad naudojant pateiktą nuotrauką neįmanoma įrodyti temperatūros jutiklio būklės (ar darbingas, ar sugedęs), nelogiška įrodinėti jo gedimo priežastis (atsakymas į 7 klausimą) bei nurodė, kad nuotraukos (dokumento), kuri įrodytų TCG2020V20 jėgainės alkūninio veleno sąndariklio gedimo bei remonto faktus nėra pateikta (atsakymas į 10 klausimą).

12Teismas nuodugniai įvertinęs byloje atliktą teisminės ekspertizės aktą nustatė, kad nesant techninių priežiūrų vykdymą patvirtinančių dokumentų (žurnalų, protokolų ir pan.), yra akivaizdus vykdyto savavališko ir nekokybiško remonto faktas (jėgainės TCG 2016 VI6C variklio alyvos purkštuko gedimas). Be to, ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad siekiant nustatyti gedimo priežastis buvo ardomas jėgainės variklis. Teismo vertinimu ekspertizės akto išvados patvirtina, kad ieškovo nurodyti gedimai nėra gamykliniai, o atsirado dėl netinkamo įrenginių naudojimo, priežiūros ar savavališko remonto. Be to, nustatyta, kad jėgainės TCG 2020 V20 variklio cilindro B6 temperatūros jutiklio gedimas negali būti įrodinėjamas nuotrauka; alkūninio veleno sandariklio gedimas nuotraukose neparodytas apskritai, o elektros generatoriaus vidinių kabelių nutrūkimas parodytas nuotraukomis kaip faktas, tačiau nuotraukos neinformatyvios priežasčių vertinimo kontekste, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo paminėti gedimai. Be to, byloje kilus ginčui dėl netinkamos jėgainių eksploatacijos ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių tinkamą jėgainių priežiūrą. Nesant jėgainės operacijų registro, techninių priežiūrų protokolų, vibracijų monitoringo dokumentų, karterio ventiliacijos sistemos priežiūros dokumentacijos bei įvertinus byloje atliktą teisminę ekspertizę, labiau tikėtina, kad gedimai atsirado nesilaikant jėgainių naudojimo reikalavimų, kuriuos atsakovė buvo perdavusi ieškovei, todėl minėti reikalavimai buvo žinomi ir privalomi ieškovei. Tai, kad Kogeneracinių jėgainių eksploatavimo ir techninių priežiūrų taisyklių laikymasis yra privalomas, patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad techninė priežiūra atliekama tikslu padidinti techninių objektų patikimumą bei resursą, užtikrinti saugumą, pasiekti eksploatuojamų mašinų minimalius naudojimo kaštus išdirbio vienetui.

13Ieškovė nesutiko su teisminės ekspertizės išvadomis ir pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. A. R. ekspertinį nagrinėjimą, kuriame pateikiama ekspertizės akto analizė bei vertinimas (6 t., b. l. 37-55). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad teismas įvertina eksperto išvadą atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar eksperto atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-248/2007). Atsižvelgiant į tai, teismas byloje rėmėsi teismo ekspertizės aktu, o ne ieškovės pateiktu ekspertiniu nagrinėjimu, kuris vertintinas kritiškai dėl objektyvumo, nes buvo darytas užsakovės (ieškovės) prašymu. Ieškovės patetikas ekspertinis nagrinėjimas laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu. Nustatyta, tiek ieškovės pasirinktas specialistas A. R., tiek ekspertas nurodė padidėjusią vibraciją kaip gedimo priežastis. Padidėjus vibracijai ieškovė ar tretieji asmenys, naudojantys jėgaines, turėjo stabdyti jėgainių darbą ir fiksuoti padidėjusią vibraciją. Ieškovė nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad buvo fiksuota padidėjusi vibracija ir nurodė, kad vibracija turėjo būti tikrinama jėgainei išdirbus 30 000 val., todėl tokios pareigos ieškovė neturėjo. Be to, ieškovės pasirinktas specialistas nurodė, kad gedimo priežastis buvo nepakankamas detalių atsparumas ir detalių konstrukcijos netikslumai, netinkama medžiaga detalių gamybai, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių detalių laboratorinių ar kitų tyrimų neatliko ir rėmėsi tik nuotraukomis ir detalių vizualia apžiūra. Tuo tarpu eksperto V. J. duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs, ekspertas paaiškino ekspertizės akto išvadas, ekspertizės aktas yra išsamus ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo laikyti V. J. parengtą ekspertizės aktą netinkamu ar nepatikimu įrodymu.

14Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 buvo nustatyta, kad dėl 2013 metų gedimo atsakovė buvo davusi sutikimą ieškovei nustatyti gedimo priežastis. Teismo vertinimu, kitoje civilinėje byloje buvo konstatuotas faktas, kad ieškovės veiksmai šalinant 2013 m. gedimus buvo pateisinami, negali suponuoti išvados, kad ir dėl šioje byloje nagrinėjamų gedimų atsakovė buvo davusi leidimą ieškovei pačiai nustatyti ir šalinti gedimus. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjami gedimai yra kiti, nei ieškovės nurodytoje byloje, todėl byloje neesant duomenų apie atsakovės duotą leidimą pačiai atsakovei nustatyti ir šalinti šioje byloje nurodytus gedimus, civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 nustatytas sutikimo dėl gedimų šalinimo faktas nėra laikytinas prejudiciniu ir suteikiančiu ieškovei teisę ne tik nustatyti gedimus, tačiau ir atlikti ardymo ir remonto darbus. Be to, tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 ieškovei buvo priteistas nuostolių atlyginimas dėl kitų gedimų, negali savaime būti pagrindu tenkinti ieškinį šioje byloje dėl kitų gedimų. Dėl šios priežasties teismas byloje skyrė teisminę ekspertizę ir nagrinėjo gedimų priežastis.

15Teismui nustačius, kad atsakovė pažeidė Kogeneracinių jėgainių naudojimosi taisykles ir dėl to atsirado jėgainės gedimai, atsakovei nekyla pareiga atlyginti dėl ieškovės kaltės atsiradusių gedimų remonto išlaidų, nes atsakovė įrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles (6.333 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas. Ieškinį atmetus šiuo pagrindu, teismas nebevertina bylos šalių argumentų dėl garantinio termino.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 4 348,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 348,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai bei 1 000,00 Eur avanso ekspertizei apmokėti. Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (6 t., b. l. 124-150). Įvertinus bylos sudėtingumą ir atsakovės patetiką teiktų paslaugų išklotinę, pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra, nes jos atitinka rekomenduojamus dydžius.

18Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 7,81 Eur, todėl ieškinį atmetus šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, CPK 96 str. 6 d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

20Ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“, į. k. 134010835, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“, į. k. 302454563, naudai 4 348,20 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“, į. k. 134010835, valstybės naudai 7,81 Eur (septynis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

23Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lukrida“ kreipėsi... 5. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad... 6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 3-11) ir atsakovės atstovė... 7. Ieškinys atmestinas. ... 8. Iš byloje esančių duomenų ir bylos šalių paaiškinimų teismas nustatė,... 9. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei... 10. Ieškovė įrodinėjo, kad gedimai yra atsiradę garantiniu terminu, todėl... 11. Byloje kilus klausimų, kuriems reikia specialių žinių, be kurių negalima... 12. Teismas nuodugniai įvertinęs byloje atliktą teisminės ekspertizės aktą... 13. Ieškovė nesutiko su teisminės ekspertizės išvadomis ir pateikė Vilniaus... 14. Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad anksčiau nagrinėtoje... 15. Teismui nustačius, kad atsakovė pažeidė Kogeneracinių jėgainių... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 17. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios... 18. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 7,81 Eur, todėl... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 20. Ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“, į. k.... 22. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“, į. k.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...