Byla 2A-9-555/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokatui A. D.,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ atstovei advokatei I. B.,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2815-475/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija“ dėl nuostolių atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7Ginčo esmė

8Ieškovė UAB „Lukrida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Envija“ 21 236,44 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės UAB „Envija“ 2011 m. spalio 26 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti kogeneracinę jėgainę ( - ). 2012 m. sausio 20 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) dėl papildomos įrangos įsigijimo. Visai šiai įrangai pagal minėtas sutartis atsakovas pateikė 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00224, kurią ieškovė pasirašė. 2012 m. rugpjūčio 30 d. pasirašytas Sutartinio prekių perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 14 dėl minėtos įrangos perdavimo ieškovei. 2012 m. vasario 20 d. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti Kogeneracinę jėgainę ( - ). Jėgainės pardavimą atsakovė įformino 2012 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00262, kurią ieškovas pasirašė. 2012 m. gruodžio 4 d. buvo pasirašytas Sutartinio prekių perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 14 dėl minėtos jėgainės perdavimo ieškovui. Jėgainę, įgytą iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 1, ieškovė perleido Ecogen ApS pagal 2012 m. gruodžio 17 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0003212. Jėgainę, įgytą iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 2, ieškovė perleido Latvijos įmonei WESAB, KS pagal 2012 m. gruodžio 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0003191. Tiek Sutarties Nr. 1, tiek Sutarties Nr. 2 (kurių tekstai yra vienodi) 6.1.2. punkte numatyta, kad garantinio termino trukmė yra 24 mėnesiai. Pagal abi minėtas sutartis jėgainės buvo perleistos 2012 metais, todėl garantinis terminas pasibaigęs nebuvo nei pagal vieną iš sutarčių. Ieškovė atsakovę elektroniniu paštu ir raštu informavo apie jėgainių gedimus, tačiau atsakovė, atsakydama į minėtus ieškovės laiškus, 2014 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr. S2014-072 nurodė, jog ieškovės aptarnaujamoms jėgainėms nėra taikomas garantinis aptarnavimas. Atsakovė savo garantinių įsipareigojimų dėl gedimų nesiėmė vykdyti, kaip ir ankstesnių gedimų atveju, kuomet ieškovei juos taip pat teko šalinti savo jėgomis ir sąskaita. Dėl anksčiau patirtų nuostolių atlyginimo ieškovė jau yra kreipusis į teismą su ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas pilnai patenkino civilinėje byloje Nr. 4968-877/2014. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog atsakovei atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. nevykdant savo prievolių dėl garantinio aptarnavimo pagal tarp ginčo šalių sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovė patyrė nuostolius, nes vykdydama garantinius jėgainių įsipareigojimus savo pirkėjams, visus garantinio aptarnavimo darbus atliko vietoje atsakovės. Atsakovė UAB „Envija“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės UAB „Lukrida“ ieškinį, su kuriuo atsakovė nesutiko. Atsakovė sutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl sutarčių sudarymo ir jėgainių perdavimo, tačiau nesutiko ir nepripažino pačių ieškovės ieškinyje minimų gedimų egzistavimo fakto. Atsakovė teigė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių priteisimo, kadangi atsakovė niekada nebuvo kviesta įvertinti ieškovės nurodomų gedimų ir iš karto atsiųsdavo konstatuojamojo pobūdžio pranešimus apie gedimus su jau iš karto pateiktu reikalingų detalių sąrašu. Patys gedimai jei ir atsirado, tai dėl pačios ieškovės kaltės, nes jėgainės galimai buvo naudojamos nesilaikant keliamų reikalavimų, numatytų ieškovei perduotoje dokumentacijoje. Be to nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiame ieškinyje formuluojamiems reikalavimams pareikšti, nes iš esmės ieškovė reiškia ieškinį dėl jai parduotų daiktų trūkumų, o tokiam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės UAB „Lukrida“ atsakovės UAB „Envija“ naudai priteista 4 348,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 7,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertinęs byloje atliktą teisminės ekspertizės aktą nustatė, kad nesant techninių priežiūrų vykdymą patvirtinančių dokumentų (žurnalų, protokolų ir pan.), yra akivaizdus vykdyto savavališko ir nekokybiško remonto faktas (jėgainės ( - ) variklio alyvos purkštuko gedimas), ir laikė, kad ekspertizės akto išvados patvirtina, kad ieškovės nurodyti gedimai nėra gamykliniai, o atsirado dėl netinkamo įrenginių naudojimo, priežiūros ar savavališko remonto. Nesant jėgainės operacijų registro, techninių priežiūrų protokolų, vibracijų monitoringo dokumentų, karterio ventiliacijos sistemos priežiūros dokumentacijos bei įvertinęs byloje atliktą teisminę ekspertizę, teismas labiau tikėtina laikė tai, kad gedimai atsirado nesilaikant jėgainių naudojimo reikalavimų, kuriuos atsakovė buvo perdavusi ieškovei, todėl minėti reikalavimai buvo žinomi ir privalomi ieškovei. Teismas byloje rėmėsi teismo ekspertizės aktu, o ne ieškovės pateiktu ekspertiniu nagrinėjimu, kurį vertino kritiškai dėl objektyvumo, kadangi buvo darytas užsakovės (ieškovės) prašymu. Ieškovės pateiktą ekspertinį nagrinėjimą teismas laikė paprastu rašytiniu įrodymu. Teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė Kogeneracinių jėgainių naudojimosi taisykles, dėl ko atsirado jėgainės gedimai, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti dėl ieškovės kaltės atsiradusių gedimų remonto išlaidų, nes atsakovė įrodė, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Teismas taip pat laikė, kad kitoje civilinėje byloje konstatuotas faktas, jog ieškovės veiksmai šalinant 2013 m. gedimus buvo pateisinami, negali suponuoti išvados, kad ir dėl šioje byloje nagrinėjamų gedimų atsakovė buvo davusi leidimą ieškovei pačiai nustatyti ir šalinti gedimus. Šioje byloje nagrinėjami gedimai yra kiti, nei ieškovės nurodytoje byloje, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės duotą leidimą pačiai atsakovei nustatyti ir šalinti šioje byloje nurodytus gedimus, civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 nustatyto sutikimo dėl gedimų šalinimo fakto nelaikė prejudiciniu ir suteikiančiu ieškovei teisę ne tik nustatyti gedimus, tačiau ir atlikti ardymo ir remonto darbus.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lukrida“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė įstatyme ir sutartimis nustatytos pareigos perduoti ieškovei tinkamos kokybės jėgaines nesilaikė ir sutarčių pagrindu perdavė ieškovei prekes, kurios neatitiko joms keliamų kokybės reikalavimų. Perdavus jėgaines pagal sutartis, jų eksploatavimo eigoje ir garantinio aptarnavimo laikotarpiu išryškėjo jų defektai, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Dėl paaiškėjusių defektų jėgainių nebuvo galima naudoti tuo tikslu, kuriam jos buvo naudojamos, o šių jėgainių naudingumas sumažėjo taip, kad žinodama apie šiuos trūkumus ieškovė jų nebūtų pirkusi. Sutarčių sudarymo metu ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie perduodamų jėgainių neatitikimą sutarčių ir įprastiems reikalavimams. Jėgainių defektai nebuvo akivaizdūs, jų neatitikimą kokybei keliamiems reikalavimams buvo galima pastebėti tik pradėjus šiuos įrenginius eksploatuoti. Atsakovė perduodama jėgaines ieškovei sutartimis garantavo, kad joms bus taikoma 24 mėnesių garantija, tačiau atsiradus jėgainės defektams ne tik jų nepašalino, tačiau nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovės garantinių įsipareigojimų pagal sutartis nevykdymas yra tiesioginė ieškovės patirtų nuostolių atsiradimo priežastis. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 nustatyti faktai, susiję su atsakovės pareigos perduoti tinkamos kokybės prekes pagal sutartis netinkamu įvykdymu, atsakovės garantinių įsipareigojimų termino ir apimties pagal sutarčių 6.1.2. punktą nustatymu, šioje byloje pripažintini prejudiciniais, tačiau į tokius reikšmingus prejudicinius faktus, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo atsižvelgta bei ginčo situacija skundžiamame sprendime buvo aiškinama atsiribojant nuo šių reikšmingų faktų ir šalių teisinių raidos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tik į ekspertizės akto išvadas, parengtas prof. V. J., kitų byloje esančių įrodymų plačiau nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime, iš esmės apsiribodamas vienintelio rašytinio įrodymo – ekspertizės akto, turinio analize ir pateiktomis išvadomis, nusprendė ieškovės ieškinį atmesti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisykles, kadangi nevertino įrodymų pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, taip pat nepagrįstai didesnę įrodomąją vertę suteikė ekspertizės aktui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi ekspertizės akto išvadomis, tačiau jo ir jame nurodomų teiginių, jų patikimumo aspektu, plačiau nenagrinėjo, tokiu būdu suteikdamas šiam rašytiniam įrodymui nepagrįstai didelę ir iš anksto nustatytą įrodomąją galią. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ekspertizės aktas teismui yra neprivalomas ir teisiniu požiūriu neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pateiktą ekspertinį tyrimą kaip įrodymą, neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti šiais byloje esančiais tiriamojo-mokslinio pobūdžio tyrimais, kurie pagal savo pobūdį laikytini vienodą įrodomąją reikšmę, kaip ekspertizės aktas, turinčiais rašytiniais įrodymais. Ekspertizės akte pateiki rezultatai apie tikrąsias ieškovės nurodytas jėgainių gedimų atsiradimo priežastis, jų patikimo aspektu, negali būti laikomi patikimi ir objektyvūs, norint nustatyti tikrąsias ieškovės nurodomų įrenginių (jėgainių) gedimų atsiradimo priežastis: mechanikos mokslas nėra pagrįstas elektromagnetinių reiškinių tyrimu ir jų stebėsena, todėl mechaniko kvalifikaciją turintis prof. V. J., teikdamas ekspertizės akto išvadas, neturėjo specialių žinių tam, kad galėtų nustatyti tikrąsias elektros įrenginių (elektrinių) – jėgainių – gedimo priežastis; ekspertizės aktas parengtas remiantis iš esmės netinkama ir neinformatyvia ekspertinio tyrimo medžiaga, kurią sudaro pažeistų jėgainų detalių foto nuotraukos; dėl netinkamos ekspertinio tyrimo medžiagos pasirinkimo, tikrosios jėgainės, perduotos bendrovei Ecogen ApS, gedimų atsiradimo priežastys ekspertizės akte apskritai nebuvo nustatytos, o jėgainės, perduotos Latvijos įmonei, gedimų atsiradimo priežasčių apibūdinimas ekspertizės akte kelia pagrįstų abejonių tokių ekspertizės akto išvadų patikimumu. Nagrinėjamos bylos metu buvo pateikti du ekspertiniai tyrimai, kurie pagrindžia visiškai skirtingas jėgainių gedimų atsiradimo priežastis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų prieštaringumo ne tik nepašalino, bet ir suteikė ekspertizės aktui, kuris vertintinas prieštaringai dėl jo patikimumo, nepagrįstai didelę ir iš anksto nustatytą įrodomąją galią. Tuo tarpu kiti byloje esantys ir daug didesnę mokslinę-tiriamąją vertę turintys rašytiniai įrodymai, tokie kaip dr. A. R. atliktas 2016 m. vasario 12 d. ekspertinis nagrinėjimas, išvis nebuvo įvertinti, nenurodant jokių teisinę reikšmę turinčių tokio sprendimo motyvų. Atsakovė UAB „Envija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Lukrida“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė neturi techninės priežiūros vedimą patvirtinančių žurnalų, protokolų ir pan., to pasėkoje pirmosios instancijos teismas ir padarė pagrįstą išvadą, kad techninės priežiūros dokumentai nebuvo vedami, t. y. eksploatuojant jėgaines nebuvo laikomasi prekės naudojimo ir priežiūros instrukcijų, prekė buvo naudojama pažeidžiant jos naudojimo technines sąlygas. Ieškovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad atsakovė turėjo šalinti absoliučiai visus gedimus, atsiradusius per 24 mėnesių terminą, o to nedariusi, padarė sutartinį pažeidimą. Be to, ieškovė, priešingai nei teigia savo apeliaciniame skunde, turėjo pareigą įrodyti ne tik gedimų faktą, bet ir aplinkybę, kad tokie gedimai laikytini paslėptais trūkumais, tačiau ieškovė absoliučiai neįrodinėjo, kad tariamai egzistavę gedimai laikytini paslėptais trūkumais. Šiuo atveju ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo. Ieškovė nepateikė privalomų tinkamą eksploataciją patvirtinančių žurnalų, protokolų, kadangi jie nebuvo vedami, o tai neabejotinai ir nepaneigiamai patvirtina, kad pati ieškovė pažeidė jėgainės naudojimo taisykles, numatytas prekės techninėje dokumentacijoje, todėl atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už netinkamai eksploatuojamo daikto atsiradusius gedimus. Vertinant į bylą pateiktą V. J. ekspertizės aktą vadovaujantis proceso teisės normų nustatytomis ir teismų praktikos išplėtotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, jog eksperto V. J. išvada yra išsami ir pagrįsta: ekspertizės akte detaliai nurodomos gedimų priežastys, išnagrinėtos bei aprašytos galimos jų atsiradimo priežastys, taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nustatyti jėgainės gedimai. Taigi, priešingai nei ieškovė nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti eksperto V. J. ekspertizės išvados pagrįstumu, kadangi ekspertizės akte aiškiai vardijamos gedimų atsiradimo priežastys, taip pat pagrįstai ieškovės pateiktą ekspertinį nagrinėjimą laikė paprastu rašytiniu įrodymu, o tokią savo poziciją grindė kasacinio teismo praktika. Kadangi prekės naudotojas (ieškovė) pats savavališkai atliko remontą, nesilaikė įrenginio aptarnavimo taisyklių garantiniu laikotarpiu, todėl pažeidė prekės naudojimo taisykles, dėl ko įrenginys sugedo, todėl pats naudotojas yra atsakingas už padarytą žalą. Anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 buvo nustatyta, kad dėl 2013 metų gedimo atsakovė buvo davusi sutikimą ieškovei nustatyti gedimo priežastis ir negali suponuoti išvados, kad ir šioje byloje dėl nagrinėjamų gedimų atsakovė buvo davusi leidimą ieškovei pačiai nustatyti ir dar daugiau pačiai šalinti gedimus. Nors šalys ir tos pačios, tačiau nagrinėjami gedimai kiti, nei ieškovės nurodytoje byloje, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės duotą leidimą pačiai ieškovei nustatyti ir dar daugiau šalinti šioje byloje nurodytus gedimus, kitoje byloje nustatytas sutikimo dėl gedimų šalinimo faktas nėra laikytinas prejudiciniu ir suteikiančiu ieškovei teisę ne tik nustatyti gedimus, tačiau ir atlikti ardymo ir remonto darbus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie užtikrintai patvirtintų faktą, jog neva egzistavę gedimai yra laikytini paslėptais trūkumais, už kuriuos atsakovė yra atsakinga, tačiau ieškovė neatskleidė ir neįrodė šių aplinkybių.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų, t. y. prievolės dėl garantinio aptarnavimo nevykdymo pagal tarp šalių sudarytas kogeneracinių jėgainių pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2011 m. spalio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti kogeneracinę jėgainę ( - ). 2012 m. sausio 20 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) dėl papildomos įrangos įsigijimo. 2012 m. vasario 20 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti kogeneracinę jėgainę ( - ). Tiek Sutarties Nr. 1, tiek Sutarties Nr. 2 6.1.2. punkte įtvirtintos nuostatos, kad garantinio termino trukmė yra 24 mėnesiai. 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė informavo atsakovę dėl jėgainės ( - ) B5 cilindro alyvos tepimo purkštuko gamyklinio defekto ir sutrikusio cilindro stūmoklio aušinimo trūkusių žiedų; 2) 2014 m. kovo 28 d. dėl jėgainės ( - ) tepalo nutekėjimo per galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės; 3) 2014 m. kovo 31 d. dėl jėgainės ( - ) sugedusio cilindro B6 temperatūros daviklio; 4) 2014 m. gegužės 29 d. raštu dėl jėgainės ( - ) nutrūkusių elektros generatoriaus vidinių kabelių prie gnybtų; antifrizo pratekėjimo pro variklio aušinimo sistemos magistralinio vamzdyno jungtį; tepalo prasiskverbimo per alkūninio veleno sandariklį (generatoriaus pusėje). Minėta, kad pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ieškovei (pirkėjai) pateikus ieškinį dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių atsakovės parduotos įrangos trūkumų ieškovei pakanka nurodyti nupirktos įrangos trūkumus, o atsakovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po įrangos perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė, kaip pirkėja, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles ar kitas CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga už pirkėjos nurodytus trūkumus. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, kad aplinkybes, šalinančias pardavėjo atsakomybę privalo įrodyti pardavėjas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės nurodyti gedimai nėra gamykliniai, o atsirado dėl netinkamo įrenginių naudojimo, priežiūros ar savavališko remonto, sprendimą grindė teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis. Apeliantė skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai įvertino šalių pateiktus ir byloje esančius įrodymus, byloje esančių įrodymų plačiau nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime, iš esmės apsiribojo ekspertizės akto turinio analize ir pateiktomis išvadomis. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad gedimai yra atsiradę garantiniu terminu, todėl atsakovei turėjus pareigą pašalinti gedimus ir šių gedimų nepašalinus, gedimai buvo pašalinti ieškovės jėgomis. Atsakovė nepripažindama parduotų daiktų trūkumų nurodė, kad atsakovė nebuvo informuota ar kviesta įvertinti apie parduotų jėgainių trūkumus, iš pirkėjos gaudavo pranešimus apie atskirų jėgainių detalių gedimų pašalinimą su reikalavimu atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Šioje byloje parduoto daikto trūkumų (atskirų jų detalių) atsiradimo priežastys gali būti nustatomos remiantis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė. Minėta, kad su ekspertizės išvadomis apeliantė nesutinka ir mano, kad jos pateiktas rašytinis įrodymas paneigia teismo paskirstos ekspertizės akto išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei ieškovės atstovo pripažinimą apie jėgainės variklio ardymą, sprendė, kad nesant techninių priežiūrų vykdymą patvirtinančių dokumentų (žurnalų, protokolų ir pan.), yra nustatytas akivaizdus vykdyto savavališko ir nekokybiško remonto faktas (jėgainės ( - ) variklio alyvos purkštuko gedimas). Be to, vertino, kad jėgainės ( - ) variklio cilindro B6 temperatūros jutiklio gedimas negali būti įrodinėjamas nuotrauka; alkūninio veleno sandariklio gedimas nuotraukose neparodytas apskritai, o elektros generatoriaus vidinių kabelių nutrūkimas parodytas nuotraukomis kaip faktas, tačiau nuotraukos neinformatyvios priežasčių vertinimo kontekste, todėl laikė, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo paminėti gedimai. Be to, byloje kilus ginčui dėl kokybės skyrė ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog gedimų fiksacija ieškovės buvo atlikta vienašališkai ir tik nuotraukų pagrindu, pardavėjai nedalyvaujant, ir pranešimai pardavėjai apie įrangos trūkumus buvo pateikiami po gedimų pašalinimo, t.y. tokiu būdu ribojant pardavėjo teisę dalyvauti konstatuojant jėgainių trūkumus. Parduotų daiktų trūkumų (atskirų jų detalių) atsiradimo priežastimi pirmosios instancijos teismo paskirstos ekspertizės išvada įvardinta savavališkas nekvalifikuotas jėgainių remontas. Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas greta eksperto išvados analizavo kitus byloje surinktus, tame tarpe ir ieškovės pateiktą specialisto išvadą, įrodymus, kuriuose pateikti ieškovės fiksuotos jėgainių gedimų aplinkybės. Apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės išvadas, apeliacinės instancijos teisme 2017 m. liepos 7 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti ieškovės siūlytam ekspertui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos pakartotinės ekspertizės išvados patvirtina pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės išvadas, kad jėgainės ( - ) gedimus: B5 cilindro alyvos tepimo purkštuko gedimą ir cilindro stūmoklio darbo sutrikimą bei kompresinių (aušinimo) žiedų trūkius sukėlė neteisingai sumontuotas stūmoklio aušinimo (cilindro alyvos tepimo) purkštukas variklio surinkimo metu. Pakartotinės ekspertizės metu ekspertas atsakydamas dėl kokių priežasčių atsirado 2014 m. kovo 28 d. nustatytas jėgainės ( - ) tepalo nutekėjimas per galinius dangtelius virš smagračio iš generatoriaus pusės nurodė, kad nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių atsirado šis nutekėjimas. Be to, pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas analogiškai, kaip ir pirmąją ekspertizę atlikęs ekspertas nurodė, kad nepateikus jėgainės ( - ) cilindro B6 temperatūros daviklio negalima pateikti atsakymo ne tik apie gedimo priežastis, bet ir apie šio daviklio būklę, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, ar iš ties pasitvirtino ieškovės teiginiai, kad daviklis turi trūkumų. Pakartotinės ekspertizės akte taip pat analogiškai nurodyta, kad elektros generatoriaus vidinių kabelių prie gnybtų nutrūkimą galėjo įtakoti jėgainės veikimas, be to, ekspertas teikia prielaidą, kad elektros generatoriaus vidinių kabelių prie gnybtų nutrūkimą, antifrizo pratekėjimą pro variklio aušinimo sistemos magistralinio vamzdyno jungtį, tepalo prasiskverbimą per alkūninio veleno sandariklį galėjo lemti netinkama elektros generatorių konstrukcija. Vertinant atliktų ekspertizių aktų išvadas yra pagrindas spręsti, kad ekspertai vieningai pateikė išvadą, kad jėgainės ( - ) variklio alyvos purkštuko, o vėliau ir stūmoklio perkaitinimo, jo kompresinių žiedų sulaužymo priežastimi yra netinkamas purkštuko sumontavimas variklyje, tačiau išsiskyrė ekspertų nuomonė dėl šio purkštuko montavimo momento. Pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas pateikė prielaidą, kad purkštukas galėjo būti netinkamai sumontuotas gamintojo, tuo tarpu ekspertizę pirmosios instancijos teisme atlikęs ekspertas, atlikęs išmontuoto ir naujo purkšto tyrimą, t. y. sulyginęs byloje pateiktus jų duomenis pateikė išvadą, kurią patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kad išmontuotame iš jėgainės purkštuke stebimi paties purkštuko remonto (litavimo) požymiai, kas eksperto vertinimu, neatitinka gamyklinės purkštuko būklės ir kas neabejotinai patvirtina, kad purkštukas buvo remontuojamas naudojant negamyklines technologijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad buvo atliktas ir purkštuko remontas, įgalina spręsti, kad siekiant suremontuoti purkštuką buvo būtina atlikti ir buvo atlikti jo montavimo (ne gamintojo) darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertų išvados sutapo ir dėl jėgainės ( - ) cilindro B6 temperatūros daviklio gedimo. Ekspertų vertinimu byloje pateikti duomenys (nuotrauka) nėra pakankami konstatuoti daviklio gedimą. Teisėjų kolegija sprendžia, šiuo atveju reikšminga faktinė aplinkybė yra tai, kad ieškovei įrodinėjant, kad daviklį buvo būtina išmontuoti dėl jo gedimo, sugedusio (kaip teigia ieškovė) daviklio neišsaugojo jį išmontavęs asmuo, taip užkirsdamas galimybę betarpiškai ištirti detalę ir nustatyti jo būklę. Vertinant jėgainės ( - ) tepalo nutekėjimo per galinius dangtelius virš smagračio bei iš generatoriaus pusės nutrūkusių elektros generatoriaus vidinių kabelių prie gnybtų, antifrizo pratekėjimo pro variklio aušinimo sistemos magistralinio vamzdyno jungtį ir tepalo prasiskverbimo per alkūninio veleno sandariklį priežastis šiuo atveju nustatyta, kad abu ekspertai, kaip galimą šių gedimų priežastį įvardijo padidėjusią jėgainių vibraciją. Pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad tiek ieškovės pasirinktas specialistas A. R., tiek ekspertas nurodė padidėjusią vibraciją kaip gedimo priežastis, kurią patvirtino ir pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad padidėjus vibracijai ieškovė ar tretieji asmenys, naudojantys jėgaines, turėjo stabdyti jėgainių darbą ir fiksuoti padidėjusią vibraciją. Teisėjų kolegija nesutinka su pakartotinės ekspertizės išvada, kad galima gedimo priežastimi buvo nepakankamas detalių atsparumas ir detalių konstrukcijos netikslumai, netinkama medžiaga detalių gamybai, kadangi pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas išvadą grindė vien tik prielaidomis, neatlikdamas detalių laboratorinių ar kitų tyrimų neatliko, todėl atsižvelgus į eksperto V. J. apeliacinės instancijos teisme duotus išaiškinimus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai patvirtintina, kad padidintą jėgainės vibraciją ir jos pasekmėje atsiradusius gedimus lėmė nekvalifikuotas jėgainės remontas. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog apeliantės minimoje anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4968-877/2014 nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su šioje byloje ginčijamais jėgainių gedimais. Nurodytoje byloj nustatyti faktai apie tai, kad atsakovė dėl 2013 metų įvykusių gedimų buvo davusi sutikimą ieškovei nustatyti gedimo priežastis nepatvirtina, kad ir šioje byloje dėl nagrinėjamų gedimų atsakovė buvo davusi leidimą ieškovei pačiai nustatyti ir pačiai šalinti gedimus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs dėl kitų jėgainės trūkumų, apeliantės nurodytame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, apie sutikimą šalinti gedimus, nėra prejudiciniai faktai sprendžiant šioje byloje pardavėjo atsakomybę. Dėl to atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė faktų prejudicialumo taisykles (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, nagrinėjamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė įrodė jos atsakomybę šalinantį (ribojantį) pagrindą pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kadangi nustačius, jog ieškovė, savavališkai ir nekokybiškai atlikusi jėgainių remontą, pažeidė Kogeneracinių jėgainių naudojimosi taisykles ir dėl to atsirado jėgainės gedimai, atsakovei nekyla pareiga atlyginti dėl ieškovės kaltės atsiradusių gedimų remonto išlaidas. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą, tinkamai vertino byloje pateiktus dokumentus, šalių parodymus ir kitus įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, suformuotos pardavėjo atsakomybės už daiktų kokybę, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, todėl skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir jo naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš viso turėjo 1 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 020,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 100,00 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį (t. 7, b. l. 116-118, t. 8, b. l. 27-29, 36). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7 p., 8.10 p., 8.16 p., 8.19 p.), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), iš viso iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistina 1 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 8,56 Eur, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“, j. a. k. ( - ), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“, j. a. k. ( - ), naudai priteisti 1 120,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

20Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“, j. a. k. ( - ), valstybės naudai priteisti 8,56 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai