Byla e2-14-457/2017
Dėl pirkėjo teisių perkėlimo

1Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas, sekretoriaujant Laimai Belevičienei, dalyvaujant ieškovo V. A. Č. įgaliotam asmeniui D. Č., atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovo V. Š. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovo V. J. atstovui advokatui Valdui Falkauskui, trečiajam asmeniui S. B.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. Č. ieškinį atsakovams V. J., V. Š., T. G., A. G., trečiajam asmeniui S. B. dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovo įgaliotas asmuo D. Č. ieškinį palaikė visiškai, paaiškino, kad 1996 m. jo dėdė A. Č. pirko 3 ha žemės ir sodybą, esančią ( - ). Ši sodyba priklausė V. J., gim. ( - ), kuri tuo metu jau buvo mirusi. V. J. sūnus V. J. ir duktė D. S., turėdami teisę paveldėti mamos turtą, sudarė sandorį. 1996 m. jie paėmė rankpinigius - 9 000,00 Lt ir nuo to laiko, kai rankpinigiai buvo sumokėti, sodybos ir žemės faktiniu savininku tapo A. Č. Jis dirbo žemę, ją nuomojo V. Š. V. J. minėtą žemę pardavė du kartus, o pardavimuose aktyviai dalyvavo ir V. Š. Paradoksas, kad V. Š. tapo nuomojamos žemės savininku, prabėgus daugiau nei 13 metų nuo 1996 m. A. Č., V. J. ir D. S. pasirašytos sutarties. V. Š. tapo žemės savininku, nors tuo metu žemę nuomojo iš A. Č. ir nuomą už žemę mokėjo A. Č., po jo mirties - V. A. Č., S. B. V. Š. nesilaikė 2016-02-23 jam duoto žodžio, kur jis pripažino, jog nuomojo žemę iš A. Č., žadėjo sumokėti jam už žemę pinigus, kuriuos būtų mokėjęs A. Č., jei jis būtų gyvas, ir jei V. Š. būtų ją pirkęs. Tai įrodo, kad atsakovas V. Š. negali būti sąžiningu žemės įgijėju, o V. J. negali būti sąžiningu pardavėju. Be 3 ha žemės, kuri šiai dienai priklauso neva sąžiningiems įgijėjams V. Š. ir T. bei A. G., sodyba neturi jokios vertės. Jo dėdė A. Č. sodybą ir žemę pirko, nes galvojo persikelti gyventi iš ( - ) į ( - ). Jis numirė ( - ), kuomet V. J. dar nebuvo pabaigęs tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad V. J. dokumentus pabaigė tvarkyti ( - ), t. y. po to, kai mirė A. Č.. Jis persirašė visus dokumentus, sesuo geranoriškai padovanojo paveldėjimo teises broliui V. J., nors faktiškai nuosavybes teises į žemę turėjo A. Č., kuris už viską buvo sumokėjęs. Sumokėjo per du kartus, vieną sumos dalį rankpinigiais, o kitą, sudarant sutartį 1998-02-13. Tai rodo, kad už viską buvo atsiskaityta dar 1998-02-13. Tiek V. Š., tiek A. bei T. G. pirkėjų teisės turi būti perkeltos dabartiniams žemės sklypų savininkams V. A. Č. ir S. B., nes jie tiesioginiai A. Č. paveldėtojai. Apie aplinkybes, susijusias su žeme, esančia ( - ), jis sužinojo tik gavęs kadastro išrašą iš registro, t. y. apie 2014-2015 m. ir iš karto kreipėsi į teismą. Čia nėra jokių praleistų senaties terminų ir jų negali būti. 1996-04-12 susitarimas raštu tarp S., J. ir Č., pas jo tėvą V. A. Č. atsirado teismo proceso metu su kitais dokumentais, kai Šiaulių miesto apylinkės teisme bylinėjosi su pusbroliu S. B. dėl paveldėjimo. Galvojo, kad ši sutartis dėl žemės, sodybos ( - ), yra išpildyta pilnai ir tik iš registro, gavę kadastro duomenis, sužinojo, kad dar yra ir žemė. Tada sužinojo, kad žemės sklypą pasiėmė G. ir V. Š. Apie G. sužinojo visai nesenai. S. buvo Ginkūnų gyventoja, gerai pažinojo A. Č. ir E. Č., A. Č. žmoną. A. Č. perdavė 9 000,00 Lt D. S. ir V. J. prieš pasirašant sutartį – 1996 m. ( - ). Jis žino, nes jam pasakojo tėvas V. A. Č., o tėvas sužinojo iš brolio A. Č.. Palikimo paveldėjimo liudijime, palikimo apimtyje viskas kaip ir nurodyta, išskyrus 3 ha žemės. Paveldėjimo teisės jam atsirado 1996 m. Nežino kiek kartų, laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2006 m., dėdė A. Č. ir teta važiavo į ( - ) ir bandė teirautis kada V. J. susitvarkys dokumentus. Nebuvo siųstų rašytinių pretenzijų V. J., nes sunku nustatyti, kur jis gyvena. E. Č., mirusios 2006-04-22, turtinius reikalus sprendė S. B., nes jis juos paveldėjo, o jo tėvas V. A. Č. paveldėjo A. Č. turto dalį. Prašo ieškinį tenkinti ir ieškovui V. A. Č. perkelti pirkėjo teises į 1.5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – įpareigoti V. J. grąžinti V. Š. 579,24 Eur bei ieškovui Vytautui A. Č. perkelti pirkėjo teises į 1.500 ha žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ), pagal 2008 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – įpareigoti V. J. grąžinti T. G. ir A. G. pinigų sumą, gautą už parduotą žemės sklypą.

5Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Jis paaiškino, kad kai ( - ) mirė mama V. J., maždaug po pusės metų sutvarkė visus dokumentus. Iš ( - ) atvažiavo žmogus ir paprašė parduoti sodybą, esančią ( - ). Šis asmuo, jo vardo ir pavardės nebeatsimena, davė 1 000,00 Lt rankpinigių. Po kokių metų atsirado Česnikai, lyg ir buvę jo močiutės giminaičiai, kurie labai prašė parduoti minėtą sodybą. Žmogui iš ( - ) jis grąžino 2 000,00 Lt už tai, kad nepardavė sodybos. Č. labai prašė parduoti sodybą, sakė, kad jiems labai reikia, tai ir pardavė. Iš ( - ) juos atvežė kažkoks žmogus, patys Česnikai pinigų neturėjo, tai iš to žmogaus ir pasiskolino. A. Č. su žmona apžiūrėjo sodybą, tada nuvažiavo pas notarus, kur surašė dokumentus, sumokėjo pinigus, t. y. įformino pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo nustatyta, kad parduoda sodybą. 3 ha žemės sutartyje nebuvo. Visus dokumentus tvarkė 1998 m. Kadangi buvo sumokėta dalis pinigų, tai A. Č. per tris metus žadėjo sumokėti likusią pinigų dalį. Tris kartus buvo nuvažiavęs pas A. Č. į Ginkūnus, ragino baigti tvarkyti dokumentus, o A. Č. vis sakė, kad neturi pinigų. Po kiek laiko A. Č. atvažiavo pas jį ir prašė, kad užrašytų A. Č. namą. Jis prašė ir norėjo, kad A. Č. sumokėtų likusius pinigus ir sakė, jog tada užrašys namą. A. Č. į sodybą buvo įleidęs nuomininkus ir bijodamas, kad nuomininkai gali sudeginti sodybą, norėjo ją apdrausti. Jie nuvažiavo pas notarą ir jis užrašė A. Č. namą, esantį ( - ), o žemės sakė nerašys, kol nebus atiduoti pinigai. A. Č. prižadėjo likusius pinigus atiduoti. Vėliau dar du kartus buvo nuvažiavęs pas A. Č., bet pinigų negavo ir toliau laukė. Laukimas baigėsi tuo, kad A. Č. mirė. Jei A. Č. būtų sumokėjęs visus pinigus, tai būtų ir žemės dokumentus pasiėmęs. Mirus mamai, jis su seserimi D. S. paveldėjo visą jos ūkį – sodybą, apie 3 ha žemės. Sesuo, kad nereikėtų važinėti, įgaliojo jį viską tvarkyti, ji jam dovanojo paveldėjimo teisę. Pas notarą iš A. Č. gavo 9 000,00 Lt už namą. Liko nesumokėti pinigai už žemę. Sutartyje nurodyti 15 000,00 Lt yra pinigų sumą už sodybą. 3 ha žemės sudaro trys sklypai. A. Č. norėjo juos visus pirkti. Neprisimena ar buvo sutarta žemės kaina. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta likusi nesumokėta suma, kurią A. Č. turėjo sumokėti 1998 m. liepos-rugpjūčio mėnesį, buvo 6 000,00 Lt. A. Č. galutinai jam atsiskaityti turėjo 2001 m. Tuo laikotarpiu Č. nebuvo atsiuntę jokių pretenzijų, tai jis vis jiems kartodavo, kad greičiau baigtų tvarkytis dokumentus. Laiko, kad žemė A. Č. neperėjo todėl, kad jis neperdavė pinigų. V. Š. ir G. žemę pardavė, nes pats nesiruošė jos dirbti ir ūkininkauti. Iš V. Š. pinigus už žemę gavo. Leido A. Č. naudotis žeme. Žino, kad A. Č. nuomojo žemę. Apie tai sužinojo, kai pamatė, kad žemė yra dirbama. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad jis su seserimi parduoda A. Č. sodybą, yra 3 ha žemės. Tai reiškia, kad pasirašydamas šią sutartį jis pardavė sodybą. 1996-04-12 surašytas raštas dėl sumokėtų 9 000,00 Lt ir likusios nesumokėtos sumos, jo pasirašytas, bet kas ir kur jį surašė neprisimena.

6Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad 2008 m. buvo susitaręs susitikti su V. J., nes jis pasiūlė pirkti 3 ha žemės. Susitarė dėl žemės sklypo ir pinigų sumos už jį, kokia tiksliai buvo suma, nebeatsimena. Kitą dieną nuėjo pas notarą, lyg L. S., V. J. pateikė notarei dokumentus, ji patikrino dokumentus ir jie sudarė bei notarė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį. Jam nebuvo žinoma, kad žemė kažkam priklausė, kad kažkas kažkada už ją jau sumokėjo. Iki žemės pirkimo jis naudojosi maždaug 1,5 ha. Anksčiau naudojosi minėta žeme be jokios sutarties ar leidimo, nes ji buvo valstybinė, o sodyboje gyvenantys asmenys, kurie procese nedalyvauja, laikė, kad ši žemė yra jų ir neprieštaravo, kad jis naudojasi žeme, kažkiek už šią žemę mokėdavo, nepamena. A. Č. žino, jis jam nuomojo apie 3,4 ha žemės, esančios tarp ( - ), nežino kuriam kaimui tiksliai priklauso. Už žemės nuomą, pagal žodinį susitarimą, mokėjo pinigus. Tai ne ta pati žemė, dėl kurios kilęs ginčas. Dėl ginčo žemės su A. Č. nesitarė, pinigų nemokėjo. V. J. gerokai seniau yra dirbęs pas jį vairuotoju. A. ir T. G. nepažįsta, S. G. pažįsta iš matymo.

7Pagarsinus V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2016-09-28, jis juos patvirtino. Paaiškino, kad nepamena ar nuo 1996 m. iki 2008 m. dirbo žemę ( - ). Po metų, kai kažkuris iš Č. atvažiavo pinigų už žemės nuomą, sužinojo, kad A. Č. ir jo žmona mirė. Tada prasidėjo skambučiai, bylinėjimasis. Dirbo J. sklypą, esantį ( - ), tik nepamena kurį ir kada, daug sklypų dirba, konkretaus užmokesčio už šią žemę nemokėjo. A. Č. ir V. A. Č. šios žemės nevaldė.

8Trečiasis asmuo S. B. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad yra A. Č. ir ieškovo V. A. Č. sūnėnas. Tuo metu, ta žeme ir sodyba jis praktiškai nesidomėjo. A. Č. paprašydavo jo nuvežti į ( - ), pas V. J., nes jis su žmona buvo nusipirkęs sodybą. Į ( - ) važiuodavo paraginti V. J., kad šis greičiau tvarkytųsi dokumentus, nes jis tai daryti neskubėjo. Negali pasakyti, kada pradėjo vežioti į ( - ), vežė gal tris kartus. Vežė, nes jie toje sodyboje negyveno, tačiau planavo eiti gyventi, kai parduos namą ( - ). Nebuvo tokio ginčo, kad V. J. nepripažintų, jog 3 ha žemės Č. nepriklauso. Pačioje pradžioje, A. Č. pats dirbo minėtą žemę, nes matė, kad buvo parsivežęs derlių. V. Š. iš pradžių pripažino, kad tuos 3 ha žemės įsigijo neteisėtai. Buvo tartasi kavinėje su V. Š. ir jis sutiko primokėti. V. Š. pažįsta nuo ( - ), kai mirė A. Č.. Yra gavęs pinigų iš jo už žemės nuomą. Tai buvo žodinis susitarimas, kuris tęsėsi nuo susitarimo tarp A. Č. ir V. Š.. Nežino, kas dirbo žemę priešais sodybą, nes ten visi yra susikeitę žemės sklypais, kaip kam patogiau ją dirbti. Bet jam žinoma, kad S. G. ten yra pasisodinęs parkelį. Kaip jam sakė I. L., V. Š. visą žemę dirbo, bet pats to nematė. V. Š. jam žadėjo kompensuoti už tą dirbamą žemę, jis juo pasitikėjo. Mano, kad V. Š. yra pasielgęs nesąžiningai. V. J. praktiškai nepažįsta, yra jį matęs, kai nuveždavo pas jį Č.. Pagal Č. pasakojimą, jie už sodybą ir žemę buvo sumokėję viską, išskyrus 1 000,00 Lt. Už žemę mokėjo po 3 000,00 Lt už vieną hektarą, iš viso 9 000,00 Lt už žemę, 5 000,00 Lt už sodybą ir dar turėjo pridėti apie 700,00 Lt, kai V. J. sutvarkys dokumentus. V. J. sakydavo, kad sutvarkys dokumentus, bet kažkas jam trukdydavo. Mano, kad V. J. elgėsi kaip sukčius. D. S. yra V. J. sesuo. Č. žinojo, kad dalis žemės priklauso D. S. Č.savų vaikų neturėjo, bet turėjo įvaikį. E. Č. palikimą jis priėmė. Nežino ar Č. gyveno nusipirktoje sodyboje, esančioje ( - ). Č. leido kitiems žmonėms gyventi jų sodyboje, už tai buvo suderėję tam tikrą sumą, bet niekas nemokėjo. Po Č. mirties buvo nuvažiavęs pas V. Š., parodė dokumentus, kad jis yra paveldėtojas. Č. turėjo daugiau žemės, nei ta dėl kurios yra kilęs ginčas – 4,3 ha, bet kokioje vietoje, nežino, jis ją pardavė. Siūlė V. Š., bet jis neturėjo pinigų. Iki pardavimo žeme naudojosi V. Š., jam mokėdavo nuomos pinigus.

9Liudytoja D. S. paaiškino, kad D. Č., V. Š. ir S. B. mato pirmą kartą. V. J. jos brolis. 1996 m. buvo sudariusi sodybos pardavimo sandorį su A. Č. už 14 000,00 Lt. A. Č. sumokėjo 9 000,00 Lt, likusios sumos nesumokėjo. Nežino ar koks sandoris su A. Č. buvo sudarytas 1998 m. 1996 m. už namą buvo sumokėti 9 000,00 Lt - 4 500,00 Lt jai ir 4 500,00 Lt broliui. 2006 m. ji broliui pas notarą padovanojo savo žemės dalį. Dokumentai turėjo būti suruošti. Už žemę A. Č. neatidavė 5 000,00 Lt jos broliui, todėl padovanojo. Brolis už dovaną nesumokėjo. Dėl Žemės ūkio valdybos kaltės nepavyko sutvarkyti žemės ir dėl to dokumentų tvarkymas taip ilgai užtruko. Buvo pranešta, kad bus sutvarkyta, bet nepasakyta kada. Ji surašė 1996-04-12 raštą, bet neatsimena kada ir kaip surašė. Pagal raštą pardavė sodybą su žeme. Nepamena dėl 5 000,00 Lt už namą, kuriuos parašė, kad gavo 1998 m. pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią tvirtino notaras. Negali pagal planus parodyti, kur yra po mamos mirties palikta žemė. Pinigų už žemę ji nėra gavusi. Mama mirė ir paliko testamentą. Pagal jį viską paveldėjo ji ir brolis. Nežino kada buvo išimtas paveldimo pagal testamentą liudijimas, nežino tokio dokumento. Pas notarą buvo du kartus, kai gavo pinigus ir kai dovanojo broliui savo žemės dalį. Tiksliai neatsimena visko. Yra gyvenusi ( - ), buvo girdėjusi apie A. Č., namuose pas Č. nesilankė. Žino, kad žemės sklypą brolis yra pardavęs V. Š., bet nežino už kiek. Žino, kad žemės sklypą brolis yra pardavęs ir G. G. pažįsta, jie buvo mamos kaimynai. Palikimu, žeme, nesidomėjo. Sodyba buvo labai graži, verta tų pinigų, t. y. 9 000,00 Lt už sodybą be žemių. Iki 2001 m. turėjo atiduoti likusius pinigus ir tada būtų viskas atitekę Č. Ji nesidomėjo klausimais, susijusiais su žeme, ja nesirūpino. Jai atrodo, kad nuo 1996 m. Č. į sodybą įleido nuomininkus, patys ten negyveno.

10Liudytoja notarė L. S. paaiškino, kad V. Š. ne kartą yra lankęsis pas ją. Jų kontoroje labai dažnai tą pačią dieną yra forminami dokumentai, kai perleidžiamos teisės ir išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėjimo teisės nėra nekilnojamas turtas, kurį reikėjo registruoti tais laikais. Paveldėjimo teisių dovanojimas tai tik teisių dovanojimas ir jis buvo niekur tuo metu registruojamas nebuvo. Registrų centre ir šiai dienai nėra registruojamos paveldėjimo teisės, nes tai nėra nekilnojamas turtas. Maždaug nuo 2013 m. apie paveldėjimo teises yra informuojamas Testamentų registras. Jos praktikoje nėra pasitaikę tokių dalykų, kad tas pats pardavėjas pardavęs turtą ir mirus jo savininkams, vėl parduotų tą patį turtą antrą kartą. 1998-02-13 V. J. ir D. S. pardavė namą su pagalbiniais pastatais. Gali būti, kad pardavimo kaina neatitinka tos centrinio registratoriaus nustatytos rinkos vertės. Labai dažnai taip būna, kad neatitinka kaina ir labai retai, kad ji būtų tokia pat. Ji preziumuoja, kad šalys yra sąžiningos ir sakyti, kad minėtoje sutartyje nurodyta kaina už sodybą yra neteisinga, ji negali. Jei žmogus teigia, kad gavo pinigus, nesvarbu kada ir kur, tai jie kontoroje ir preziumuoja, jog pinigus asmuo tikrai gavo ir nebūtinai, kad tie pinigai būtų gauti pačioje notarų kontoroje. Jei pinigai yra mokami notarų kontoroje, tada jie mato, kad pinigai sumokėti, jei ne notarų – nemato, būna visokių pageidavimų. Šiuo metu 1 ha dirbamos paskirties žemės galėtų kainuoti 6 000,00 – 8 000,00 Eur. Žemės kaina priklauso nuo labai daug faktorių: vietos, derlingumo balo, kiek yra norinčių ją įsigyti ir pan.

11Liudytoja I. L., paaiškino, kad gyvena ( - ). D. Č. jai pažįstamas, bendrauja labai retai. V. Š. taip pat pažįstamas, gal nuo 1997 m., ji pas jį yra dirbusi. S. B. pažįsta. V. J. žino, nes gyvena name, kurį iš jo nusipirko Č. G. buvo kaimynai, dabar išvykę į užsienį. V. Š. dirbo V. J. žemę, apie 2 ha, kuri yra prie sodybos, bet nežino nuo kelintų metų. Nežino už kiek nuomojo, dokumentų nėra mačiusi. 1996 m., kai ji persikraustė į šią sodybą, žemę dirbo ( - ). Iš V. Š. gaudavo pinigus už 15 a žemę, po 50,00 Lt, kuri yra prie sodybos. Jai žinoma, kad A. Č. nuo 1996 m. valdė žemę. Iš E. Č. ir D. S. kalbos žino, kad Č. nesumokėjo J. 700,00 Lt už žemę, kai pirko namą. Nežino ar viską sutvarkė dokumentiškai. Apie G. žemės sklypą nežino, girdėjo, kad lyg susikeitė su V. Š.. Grunskiai žemę dirba gal kokius 8 metus. Jos atžvilgiu A. Č. buvo sąžiningas, V. Š. labai sąžiningas, kai dirbdavo pas jį, tai sąžiningai mokėdavo. S. G. pats geriausias kaimynas kaime, padeda bėdoje. Dėl apsigyvenimo tarėsi su Č. Ji pardavė butą ir gautus pinigus sumokėjo A. Č. kaip už namo pirkimą. Už butą gavo 5 000,00 dolerių, Č. davė 2 000,00 dolerių ir notariškai dar Č. nešdavo našlaičio pensiją po 180,00 Lt 8 mėnesius. Konkretesnės sumos nebuvo sutarę. Č. sakė, kad kai sutvarkys dokumentus su V. J., tada sutvarkys dokumentus ir jai. Ji atsiskaitė už namą, turėjo tik būti įforminimas. Č. įleido ją gyventi į sodybą, o jie patys sodyboje gyventi neplanavo, tačiau jautėsi kaip savininkai. Ji manė, kad prie namo yra tik 15 a. žemės. Matė rašytinę sutartį, kad parduoda namą su 3 ha žemės. Prie namo yra didesnis sklypas žemės. Č. niekada negyveno sodyboje, žemę aplink sodybą dirbo tik nusipirkę sodybą, taip pat, žemę yra nuomoję ( - ), vėliau V. Š.. E. Č. turėjo dar žemės apie 4 ha. Prieš posėdį bendravo su D. Č., jis jai aiškino, kad V. J. yra neteisingai pardavęs žemę, kur ji nuo 1996 m. ten gyvena.

12Liudytojas S. G. paaiškino, kad V. Š. bei T. ir A. G. pažįsta. T. G. jo sūnus. Pas V. Š. nėra dirbęs. ( - ) turėjo žemės. Yra dokumentai, kurie rodo, kad G. 2008-04-10 įsigijo žemę. Kai A. Č. nusipirko žemę, jos niekas nedirbo, buvo vien piktžolės. Dėl to kentėjo jo žemė. Jie savo rankomis pasodino mišką, prižiūrėjo. V. J. yra jo pusbrolis. Žino, kad A. Č. pirko iš V. J. žemę su sodyba. Sandoriuose nedalyvavo. L. visiškai neprižiūri sodybos ir žemės. Kažkur nuo 2001 m. dirbo žemę, o jam baigus ūkininkauti, ūkį perėmė sūnus T. G.. Jo sūnus turi žemės sklypą, esantį priešais sodybą, adresu ( - ), besiribojantį su jo žeme. Sūnus pardavė V. Š. žemės sklypą bendruose laukuose. Tai nesutampa su laiku, kai T. G. įsigijo žemę iš V. J.. Nebuvo susitarimų, kad sūnus apsikeistų žemės sklypais su V. Š.. Aplink sodybą žemė yra dirbama. Nežino ar A. Č., V. Š. dirbo žemę prie sodybos. Mano, kad viską įsigijo ir tai padarė sąžiningai. Nežino, už kiek sūnus pirko žemę. Asmeniškai Č. nepažinojo, jie patys sodyboje negyveno. Nežinojo, kas iš tikrųjų yra sodybos savininkai L. ar Č.

13Atsakovai A. G. ir T. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai - viešo paskelbimo būdu, atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant.

14Ieškinys atmestinas.

15Ieškovo atstovo, atsakovų V. J., V. Š., trečiojo asmens S. B. paaiškinimais, byloje pateiktais dokumentais, prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-433-959/2015 ir medžiagos Nr. M-1-01-76132-16 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, nustatyta, kad 1996-04-12 D. S. ranka buvo surašytas raštas, kad ji ir V. J. parduoda sodybą, esančią ( - ). Taip pat parašyta, kad yra 3 ha žemės. Sodyba parduodama Č. ir Č., gyv. ( - ), už sutartus 15 000,00 Lt. Rašte nurodyta, kad D. S. ir V. J. paėmė iš A. ir E. Č. 9 000,00 Lt., o likusią 6 000,00 Lt sumą pastarieji turi grąžinti, kai liepos – rugpjūčio mėnesį bus sutvarkyti dokumentai. Nurodyta, kad jei pirkėjai nepirks ir atsisakys, D. S. ir V. J. pinigų negražins. Raštas pasirašytas pirkėjo ir pardavėjo, kaip nors kitaip nepatvirtintas (t. 1, b. l. 72-73).

161998-02-13 V. J., D. S. ir A. Č. sudarė sutartį, kuria V. J. ir D. S. pardavė A. Č. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), rūsį, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), ir kitus statinius, esančius ( - ), kurie bendrosios dalinės nuosavybes teise lygiomis dalimis pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo 1998-02-13 pažymą Nr. ( - ) ir Joniškio rajono notarų biuro 1996-07-19 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) priklausė V. J. ir D. S.. Nurodyta, kad prieš sudarant sutartį, V. J. ir D. S. iš A. Č. gavo 5 000,00 Lt. Sutartis patvirtinta notariškai (civilinė byla Nr. 2-433-959/2015, b. l. 5).

172006-07-25 D. S. ir V. J. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria D. S. padovanojo V. J. jai priklausančią ½ dalį 1,5600 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas: ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), ½ 1,1500 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas: ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), ir ½ 0,8800 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas: ( - ), esančią ( - ), likusius po jų motinos V. J., mirusios ( - ), mirties (t. 1, b. l. 144).

182006-07-25 Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S. patvirtino, kad V. J., mirusios ( - ), testamente nurodyto turto įpėdinis yra jos sūnus V. J.. Nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: 0,8800 ha žemės sklypas, kadastrinis adresas: ( - ), esančią ( - ), 1,5600 ha žemės sklypas, kadastrinis adresas: ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), 1,500 ha žemės sklypas, , kadastrinis adresas: ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ). (t. 1, b. l. 143).

192007-08-24 Šiaulių rajono 2-jo notaro biuro notarė B. Š. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, kuriuo notarė paliudijo, kad V. A. Č. yra priėmęs A. Č., mirusio ( - ), palikimą (civilinė byla Nr. 2-433-959/2015, b. l. 9).

202008-03-27 V. J. ir T. G. bei A. G. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. J. pardavė asmeninės nuosavybes teise pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-03-26 pažymą Nr. ( - ), to paties filialo 2006-07-25 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir Joniškio rajono notarų biuro 2006-07-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) priklausantį 1,15 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas: ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodyta, kad prieš sudarant sutartį, V. J. iš T. ir A. G. gavo 3 000,00 Lt. Sutartis patvirtinta notariškai (medžiaga Nr. M-1-01-76132-16, m. l. 29-31).

212009-09-21 V. J. ir V. Š. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. J. pardavė asmeninės nuosavybes teise pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2009-09-10 pažymą Nr. ( - ) ir Joniškio rajono notarų biuro 2006-07-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) priklausantį 1,56 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas: ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nurodyta, kad prieš sudarant sutartį, V. J. iš V. Š. gavo 2 000,00 Lt. Sutartis patvirtinta notariškai (civilinė byla Nr. 2-433-959/2015, b. l. 38-39).

22Ieškovas V. A. Č. ieškiniu prašo perkelti jam pirkėjo teises į 1,5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal 2009-09-21 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – įpareigoti V. J. grąžinti V. Š. 579,24 Eur; perkelti jam pirkėjo teises į 1,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal 2008-03-27 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – įpareigoti V. J. grąžinti T. G. ir A. G. pinigų sumą, gautą už parduotą žemės sklypą. Ieškinio reikalavimas grindžiamas jau minėtomis 1996-04-12 ir 1998-02-13 sutartimis.

23Dispozityvumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje, leidžia asmenims pasirinkti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis).

24CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę reikšti kokias nors pretenzijas į atsakovų V. Š. ir T. G. bei A. G. įsigytus žemės sklypus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad po A. Č. mirties paveldėjo tokias turtines teises, nepateikė notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes būtent tik išdavus tokį liudijimą, įpėdiniai gali disponuoti palikimo turinį sudarančiu turtu ir turtinėmis teisėmis.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – AT) praktikoje yra įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja (AT senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 9). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad 1996-04-12 rašytinio susitarimo tarp V. J., D. S. ir A. Č. bei E. Č. metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas. Šis kodeksas nenumatė preliminariosios sutarties, kokia galėtų būti laikoma 1996-04-12 rašytinė sutartis, todėl nenumatė ir iš tokios sutarties kylančių pasekmių. Šiuo atveju minėta sutartis galėtų būti laikoma susitarimu dėl rankpinigių (1964 m. civilinio kodekso 222 – 223 straipsnis), tačiau rankpinigių sutarties nesudarymas nesuteikė šalims jokių kitų teisių, išskyrus nustatytas 1964 m. civilinio kodekso 224 straipsnyje - jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Be to, šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaičius rankpinigių sumą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

26Iš 1996-04-12 rašytinės sutarties galima daryti išvadą, kad buvo parduota sodyba už 15 000,00 Lt, iš kurių 9 000,00 Lt buvo sumokėti surašant sutartį, o likusieji turėjo būti sumokėti vėliau, pasirašant notarinę sutartį. Vadovaujantis lietuvių kalbos taisyklėmis, būtų galima daryti išvadą, kad parduota tik sodyba. Rašte, atskirame sakinyje, yra teigiama, kad yra 3 ha žemės ir ji neminima kartu su sodyba, kurią šalys susitaria pirkti-parduoti už tam tikrą pinigų sumą. Kad yra 3 ha žemės - tai yra teiginys. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pretenzijos į 1,5600 ha ir 1,1500 ha žemės sklypus, vadovaujantis 1996-04-12 sudaryta rašytine sutartimi, negali būti reiškiamos, nes susitarimas pasirašytas dėl sodybos pardavimo, kur žemė nėra sodybos dalis. Taip pat galima teigti, kad sutartis parašyta nerūpestingai ir neatsakingai, nes iš sutarties neaišku, kokios šalių teisės ir pareigos, kokios sutarties pasekmės, nėra jokių asmenis identifikuoti leidžiančių duomenų, tik parašai.

27Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau - CK) I knygoje numatyti konkretūs sandorių negaliojimo pagrindai. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Ieškovas prašo perkelti jam pirkėjo teises į V. Š. ir A. G. bei T. G. žemės sklypus bei taikyti restituciją. Tačiau ieškovas ieškinyje nenurodė V. Š. ir A. G. bei T. G. žemės pirkimo-pardavimo iš V. J. sutarčių negaliojimo pagrindų, jų neįrodė. Atitinkamai restitucijos taikymas priklauso nuo to, kokiu sutarties negaliojimo pagrindu sutartis buvo nutraukta. Tai rodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

28Ieškovo reikalavimai taip pat atmestini dėl ieškinio senaties. 1996-04-12 rašytinei sutarčiai galiojo 1964 m. civilinis kodeksas. Pagal 1964 m. civilinio kodekso 84 straipsnį yra nustatytas 3 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Kadangi sutartis pasirašyta 1996-04-12, tai senaties terminas reikalavimams pasibaigė 1999-04-12, dar tebegaliojant 1964 m. civiliniam kodeksui. Sutartis dėl sodybos pirkimo-pardavimo raštu surašyta ir 9 000,00 Lt sumokėti 1996 m., notarine forma sutartis sudaryta ir patvirtinta 1998 m. A. Č. mirė ( - ). Nuo 1996 m., jei A. Č. ar jo žmona E. Č. manė, kad V. J. ar D. S. nevykdė savo įsipareigojimų ar pažeidė jų teises, jie galėjo ginti savo teises pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reikšti pretenzijas, bet to nepadarė iki senaties termino, t. y. 1999-04-12. Nėra duomenų, kad jie net ir pasibaigus senaties terminui būtų reiškę pretenzijas dėl žemės sklypų.

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-415/2011, Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2017-07-07 pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-7999 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 97). Atsakovui V. J. buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 391,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo V. Š. atstovė pateikė prašymą ir tai patvirtinančius dokumentus priteisti 847,00 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudaro susipažinimas su dokumentais, konsultavimas, procesinių dokumentų surašymas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 86-88). Atsakovo V. Š. patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai.

32Tokiu būdu, ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui V. Š. – 847,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei – 391,40 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo V. A. Č., a. k. ( - ), atsakovui V. Š., a. k. ( - ), 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

36Priteisti iš ieškovo V. A. Č., a. k. ( - ), 391,40 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

37Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovo įgaliotas asmuo D. Č. ieškinį palaikė visiškai, paaiškino, kad... 5. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Jis paaiškino, kad kai ( - ) mirė mama... 6. Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad 2008 m. buvo... 7. Pagarsinus V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2016-09-28,... 8. Trečiasis asmuo S. B. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad yra A. Č. ir... 9. Liudytoja D. S. paaiškino, kad D. Č., V. Š. ir S. B. mato pirmą kartą. V.... 10. Liudytoja notarė L. S. paaiškino, kad V. Š. ne kartą yra lankęsis pas ją.... 11. Liudytoja I. L., paaiškino, kad gyvena ( - ). D. Č. jai pažįstamas,... 12. Liudytojas S. G. paaiškino, kad V. Š. bei T. ir A. G. pažįsta. T. G. jo... 13. Atsakovai A. G. ir T. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Ieškovo atstovo, atsakovų V. J., V. Š., trečiojo asmens S. B.... 16. 1998-02-13 V. J., D. S. ir A. Č. sudarė sutartį, kuria V. J. ir D. S.... 17. 2006-07-25 D. S. ir V. J. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį,... 18. 2006-07-25 Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S. patvirtino, kad V. J.,... 19. 2007-08-24 Šiaulių rajono 2-jo notaro biuro notarė B. Š. išdavė... 20. 2008-03-27 V. J. ir T. G. bei A. G. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo... 21. 2009-09-21 V. J. ir V. Š. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį,... 22. Ieškovas V. A. Č. ieškiniu prašo perkelti jam pirkėjo teises į 1,5600 ha... 23. Dispozityvumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – AT) praktikoje yra įtvirtinta, kad... 26. Iš 1996-04-12 rašytinės sutarties galima daryti išvadą, kad buvo parduota... 27. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau - CK) I knygoje numatyti... 28. Ieškovo reikalavimai taip pat atmestini dėl ieškinio senaties. 1996-04-12... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Tokiu būdu, ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovo V. A. Č., a. k. ( - ), atsakovui V. Š., a. k. ( - ),... 36. Priteisti iš ieškovo V. A. Č., a. k. ( - ), 391,40 Eur (tris šimtus... 37. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...