Byla 2-1802/2013
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkintas iš dalies, priimtos likviduojamos akcinės bendrovės banko Snoras bankroto byloje Nr. B2-2267-611/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Jungtinės Karalystės juridinio asmens Jubilee Financial Products LLP atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kreditoriaus prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkintas iš dalies, priimtos likviduojamos akcinės bendrovės banko Snoras bankroto byloje Nr. B2-2267-611/2013.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui Snoras (toliau tekste – Bankas) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Neil Cooper (toliau tekste – administratorius); 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o ginčijamus reikalavimus, taip pat ir dėl kreditoriaus Jubilee Finacial Products LLP 3 744 858,24 eurų finansinio reikalavimo, skyrė nagrinėti atskirai.

5Nagrinėjant kreditoriaus Jubilee Financial Products LLP reikalavimą teismas nustatė, kad kreditorius reikalavimą kildino iš šalių 2011 m. balandžio 18 d. Išimtinės pagrindinės vadybos sutarties straipsnio (toliau tekste – Sutartis) 4 a ir b punktų, kurios pagrindu kreditorius Bankui teikė finansinio tarpininkavimo paslaugas parduodant paskolų portfelius. Sutarties 4 straipsnio a punktas numatė Banko prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas iki Banko bankroto bylos iškėlimo, o Sutarties 4 straipsnio b punktas numatė kreditoriui Banko mokamą 1 procento metinį mokestį nuo tuomet esamos bendros neapmokėtos ekspozicijos nuo kreditoriaus parduotų paskolų iki bendros neapmokėtos paskolų portfelio vertės sumažėjimo iki 10 mln. eurų. Kreditoriaus teigimu, pagal minėtas nuostatas, kreditorius įgijo teisę į 1 procento mokestį iki 2017 metų.

6Administratorius sutiko su 991 576,91 Lt neapmokėtu reikalavimu už suteiktas paslaugas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesutiko su reikalavimu likusioje dalyje, kurį kreditorius kildino iš Sutarties 4 straipsnio b punkto nuostatų. Administratoriaus nuomone, Bankui iškėlus bankroto bylą, kreditorius Bankui negalėjo teikti ir neteikė jokių paslaugų, nes Bankas nesamdė kreditoriaus, kaip vadybininko skolų portfelio pardavimui. Šalių sudarytos Sutarties 4 straipsnio b punktas numatė mėnesinį mokestį už teikiamas paslaugas po sandorio sudarymo, t. y. už tokias vadybos paslaugas, kurios turėjo būti teikiamos jau po to, kai atsakovas parduos paskolas tretiesiems asmenims, kuriuos, kaip numatė Sutartis, turėjo surasti kreditorius. Kreditorius Sutarties pagrindu gali reikalauti kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tik už kreditoriaus realiai suteiktas paslaugas ir tai patvirtina Sutarties 3 straipsnio b punkte numatytas paaiškinimas, kokiu būdu kreditorius teiks paslaugas „po sandorio“. Sutarties priedo Nr. I c punktas taip pat numatė, kad sutartis sukuria prievolę atsakovui ir yra įgyvendinama priklausomai nuo taikomų bankroto, reorganizavimo, nemokumo, moratoriumo ar panašių įstatymų, todėl Bankui iškėlus bankroto bylą, mokesčio skaičiavimas už realiai nesuteiktas paslaugas, neatitinka pagrindinių civilinių teisinių santykių principų.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamą 991 576,91 Lt Jubilee Financial Products LLP ketvirtos eilės finansinį reikalavimą BAB banko Snoras bankroto byloje; kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl 991 576,91 Lt reikalavimo dalies, pagal kreditoriaus 2011 m. rugpjūčio 25 d ir 2011 m. lapkričio 1 d. sąskaitas Nr. 2011-31 ir Nr. 2011-12, todėl šioje dalyje prašymą tenkino. Tačiau sistemiškai įvertinęs šalių Sutartį ir kreditoriaus reikalavimą, kildinamą iš Sutarties 4 straipsnio b punkto sąlygų, po paskolų portfelio pardavimo, kas mėnesį Pagrindiniam vadybininkui Jubilee Financial Products LLP mokėti kas mėnesį einamosios vadybos 1 procentą metinį mokestį nuo tuomet esamos bendros neapmokėtos ekspozicijos nuo pagrindinio vadybininko parduotų paskolų sumos, laikė nepagrįstu. Teismo vertinimu, šalys Sutarties 4 straipsnio b punktu susitarė dėl kreditoriaus atlyginimo už papildomas paslaugas, teikiamas po sandorio sudarymo, t. y. už kreditoriaus teikiamas konsultacijas, stebėjimus, pagalbą Bankui, taip pat Banko pageidavimu kitus kreditoriaus atliekamus veiksmus, susijusius su ryšiais su paskolų pirkėjais. Tačiau 2011 m. lapkričio 16 d. Bankui buvo paskelbtas veiklos apribojimas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi Bankui iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo, administratorius perėmė įmonės valdymą ir turtą, tačiau nesikreipė į Jubilee Financial Products LLP dėl kokių nors veiksmų, susijusių su ryšiais paskolų portfelio pirkėjais, atlikimo. Kreditorius taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bankui iškėlus bankroto bylą kreditorius atliko kokias nors papildomas paslaugas pagal minėtą Sutartį, todėl laikė Sutarties 4 straipsnio b punkte numatyto mokesčio skaičiavimą už realiai nesuteiktas paslaugas nepagrįstu, nesąžiningu ir prieštaraujančiu teisingu bei protingumo principams. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir pačios šalys Sutartyje Nr. I įtvirtino Sutartį įgyvendinti priklausomai nuo taikomų bankroto, nemokumo moratoriumo, reorganizavimo veiklą reglamentuojančių įstatymų, todėl kreditorius, būdamas finansinių paslaugų teikimo profesionalas galėjo įvertinti riziką, jog Bankui iškėlus bankroto bylą, papildomų kreditoriaus paslaugų pagal Sutarties 3 straipsnio b punktą atsakovui nebereikės, todėl ir Sutarties 4 straipsnio b punktu šalių sutarto atlyginimo, paskaičiuoto iki 2017 m., už tokias paslaugas, kreditorius negaus.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Kreditorius atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtinti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas netinkamai taikė sisteminį sutarties aiškinimo metodą. Pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą, teisę kreditoriui į atlyginimą šalys susiejo su įvykusio sandorio faktu, o atlyginimo dydį - su tuomet esančia bendra neapmokėta bendra paskolų ekspozicija. Todėl teisė į atlyginimą atsirado sandorių užbaigimo dieną (2011 m. birželio mėn.), o mokėjimas buvo atidėtas ir išdėstytas laike. Taigi teismas nepagrįstai kreditoriui priklausantį atlyginimą susiejo su Sutarties 4 straipsnio b punkte numatytu finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimu ir su paslaugų suteikimu po įvykdytų sandorių.

122. Pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą, atlyginimas yra besąlyginio dydžio ir priklausantis nuo bendros neapmokėtos paskolos ekspozicijos.

133. Pagal Sutarties 8 straipsnio c punktą ir 10 straipsnį, Sutarties 4 straipsnio b punktas lieka galioti net ir po Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, o teisė į atlyginimą pagal Sutarties 4 punktą išlieka net ir po Sutarties pasibaigimo.

144. Pagal Sutarties 8 straipsnio a punktą, Sutartis pradėjo galioti įsigaliojimo dieną ir jos galiojimas tęsėsi iki sandorio pabaigos. Paskolos buvo parduotos Kipro įmonėms ir už juos atsiskaityta 2011 m. birželio mėn., todėl Sutartis nustojo galioti būtent tada, ir kreditorius įgijo teisę į atlyginimą pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą. Jeigu butų daromą prielaida, kad šalys buvo susitarusios, jog atlyginimas priklausys nuo tęstinio paslaugų teikimo po sandorio, tuomet liktų neaišku, kodėl sutartis nustoja galioti, nors paslaugos turi būti teikiamos. Šių argumentų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors, vertindamas Sutartį sistemiškai privalėjo įvertinti visas jos nuostatas.

155. Sutartis turi būti aiškinama taip, kad teisę į atlyginimą pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą kreditorius įgijo sandorių užbaigimo dieną ir jis buvo išdėstytas priklausomai nuo bendros neapmokėtos paskolų ekspozicijos, tačiau nebuvo susietas su paslaugų teikimu po sandorių. Tokia atsiskaitymo tvarka buvo nustatyta siekiant Bankui palengvinti atsiskaitymo naštą su Pagrindiniu vadybininku. Tokio pobūdžio sutartyse toks atsiskaitymo būdas buvo įprastas, o standartinis atlyginimas už tokio pobūdžio paslaugas finansų rinkoje paprastai sudarė 5 procentus nuo parduotų paskolų vertės.

166. Teismas netinkamai aiškino ir vertino Sutarties I priedą - nepagrįstai sprendė, kad kreditorius galėjo įvertinti riziką, kad Banko bankroto atveju, kreditorius negaus Sutarties 4 straipsnio b punkte nustatyto atlyginimo. Toks aiškinimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu šalys būtų susitarusios dėl tęstinio paslaugų teikimo ir teisė į atlyginimą atsirastų kiekvieną mėnesį priklausomai nuo suteiktų paslaugų kiekio ir panašiai. Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus teisė į atlyginimą atsirado sandorių pabaigos dieną, t. y., dar iki Bankui bankroto bylos iškėlimo, ir tik mokėjimas už suteiktą paslaugą buvo išdėstytas į ateitį, todėl kreditoriui Bankui bankroto bylos iškėlimas nepanaikina teisės į tokį atlyginimą. Pažymi, kad pagal Bankroto įstatymo 16 straipsnį, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, vadinasi, bankroto bylos iškėlimo dieną suėjo mokėjimo terminas pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą.

177. Kreditorinis reikalavimas pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą paskaičiuotas teisingiausiu būdu, t. y. kreditorius laikė, kad visos paskolos yra grąžinamos laiku. Tuo tarpu, Kreditoriaus pateiktos lentelės liudija, kad nei viena paskola nebuvo grąžinta laiku. Bankas, nesutikdamas su kreditoriaus skaičiavimais turėtų pateikti alternatyvų skaičiavimą.

18BAB bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas teisingai susiejo Sutarties 4 straipsnio b punktą su Sutarties 3 straipsnio b punktu. Sutartis turi būti aiškinama tiek sistemiškai, tiek lingvistiškai, atsižvelgiant į Sutarties originalo kalbą. Sutarties 4 straipsnio b punktas numatė, kad Bankas kas mėnesį mokės kreditoriui einamosios vadybos 1 procento metinį mokestį nuo tuomet esamos bendros neapmokėtos ekspozicijos nuo kreditoriaus parduotų paskolų. Taigi, 4 straipsnio b punktas numatė mėnesinį mokestį už teikiamas paslaugas po sandorio sudarymo - t. y. už tokias vadybos paslaugas, kurios turėjo būti teikiamos jau po to, kai Bankas parduos paskolas tretiesiems asmenims, kuriuos, kaip numatė Sutartis, turėjo surasti kreditorius. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sutarties 4 straipsnio b punktas Banko mokėjimus išdėstė laike.

202. Sutarties 3 straipsnio b punktas paaiškino, kokiu būdu kreditorius paslaugas turėjo teikti po sandorio sudarymo, o būtent, pagrindinis vadybininkas po sandorio turėjo patarinėti, stebėti, padėti klientui, ir Bankui pageidaujant, turėti kitų įsipareigojimų, susijusių su ryšiais su pristatytais paskolų pirkėjais. O Sutarties 4 straipsnio b punktas numatė teikiamas paslaugas po sandorio. Todėl apeliantas nepagrįstai neigia šių Sutarties nuostatų ryšį. Jokių panašių paslaugų kreditorius Bankui po bankroto bylos iškėlimo neteikė ir negalėjo teikti.

213. Sutarties 8 straipsnio c punkte ir 10 straipsnyje nustatytos Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo pasekmės niekaip nepatvirtina kitokio Sutarties 4 straipsnio b punkto aiškinimo. Sutarties 10 punktas taip pat numatė, kad net ir nutraukus Sutartį ar jai pasibaigus, tam tikros Sutarties sąlygos, tokia kaip 4 straipsnio b punkto ir 8 straipsnio c punkto sąlygos lieka galioti, nes Bankas turės atsiskaityti už jau suteiktas paslaugas. Tokia nuostata atitinka Sutarties nutraukimo pasekmes (CK 6.721 str. 1 d.), todėl atmestini apelianto argumentai neva Sutarties 10 straipsnis patvirtino šalių susitarimą atidėti ir išdėstyti apmokėjimą už paslaugas.

224. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Sutarties priede Nr. I išdėstytas nuostatas, jog Sutartis įgyvendinama atsižvelgiant į bankroto, reorganizavimo, nemokumo, moratoriumo ar panašių įstatymų, turinčių poveikį kreditorių teisėms, todėl kreditoriaus mokesčio skaičiavimas už laikotarpį po Bankui bankroto bylos iškėlimo ir už realiai neteiktas paslaugas, neatitinka pagrindinių civilinių teisinių santykių principų (CK 1.5 str.) ir Sutarties esmės.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliami kreditoriaus Jubilee Financial Products LLP finansinio reikalavimo dydžio ir šalių sutarties aiškinimo klausimai. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

25Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnis. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.).

26CK 6.2 straipsnio nuostatomis, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

27Nagrinėjamu atveju kreditorius Jubilee Financial Products LLP kreditorinį reikalavimą kildina iš šalių 2011 m. balandžio 18 d. Išimtinės pagrindinės vadybos sutarties, kurios pagrindu kreditorius Bankui teikė finansinio tarpininkavimo paslaugas parduodant paskolų portfelį. Kreditoriaus teigimu, Sutarties 4 straipsnio b punktas numatė kreditoriui Banko mokamą 1 procento metinį mokestį nuo tuomet esamos bendros neapmokėtos ekspozicijos nuo kreditoriaus parduotų paskolų iki bendros neapmokėtos paskolų portfelio vertės sumažėjimo iki 10 mln. eurų, todėl pagal minėtą Sutarties punktą, kreditorius įgijo teisę į minėtą mokestį iki 2017 metų. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus reikalavimą tenkino iš dalies, patvirtindamas tik administratoriaus neginčijamą 991 576,91 Lt Jubilee Financial Products LLP ketvirtosios eilės finansinį reikalavimą, pagal kreditoriaus pateiktas 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. lapkričio 1 d. sąskaitas faktūras Nr. 2011-31, Nr. 2011-12, vietoje prašomo patvirtinti 3 744 858,24 eurų finansinio reikalavimo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia netinkamu Sutarties nuostatų aiškinimu. Pasak apelianto, kreditoriui teisė į atlyginimo dydį atsirado sandorių užbaigimo dieną (2011 m. birželio mėn.), o mokėjimas kreditoriui buvo atidėtas ir išdėstytas laike, todėl teismas nepagrįstai kreditoriui priklausantį atlyginimą susiejo su Sutarties 4 straipsnio b punkte numatytu finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimu su paslaugų suteikimu po įvykdytų sandorių. Apelianto teigimu, šalys teisę kreditoriui į atlyginimą susiejo su įvykusio sandorio faktu, o atlyginimo dydį - su tuomet esančia bendra neapmokėta paskolų ekspozicija. Todėl teisė į atlyginimą atsirado sandorių užbaigimo dieną (2011 m. birželio mėn.), o mokėjimas buvo atidėtas ir išdėstytas laike.

28Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 str.) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; kt.).

29Byloje nustatyta, kad Bankas paskolų portfelio pardavimui pasitelkė Pagrindinį vadybininką - Jubilee Financial Products LLP. Sutarties 3 straipsnio a punkte šalys susitarė, kad Jubilee Financial Products LLP <...dės komerciškai protingas pastangas ieškodamas naujų galimybių parduoti Banko paskolas>. Trečio straipsnio b punkte šalys numatė, kad Pagrindinis vadybininkas padės Bankui pasiruošti ir užsiimti paskolų pardavimui tokiais būdais: pristatys Bankui

30Pagrindinio vadybininko įsipareigojimai Bankui iki sandorių sudarymo (ieškoti galimybių parduoti paskolas, pristatyti galimus paskolų pirkėjus, organizuoti susitikimus, padėti spręsti su sandoriais susijusius klausimus ir kt.) ir įsipareigojimai po sandorių sudarymo (patarinėti, stebėti, padėti klientui, ir Bankui pageidaujant turėti kitų įsipareigojimų susijusių su sandoriais) (Sutarties 3 str. a, b punktai); įtvirtintas 1,5 procento atlyginimas už parduotas paskolų ekspozicijas (vadybos atlyginimas) kuris sumokamas sudarant sandorį ir įtvirtintas atlyginimas po sandorio sudarymo už einamąją vadybą kol nominali paskolų portfelio vertė sumažės iki 10 mln. litų. Šalys tiek Sutarties 2 straipsnio b punkte, tiek Sutarties priede Nr. I numatė, kad Sutartis vykdytina pagal jos nuostatas, atsižvelgiant į taikomus bankroto, reorganizavimo, nemokumo ar panašius įstatymus, o Sutarties 11 straipsnio g punkte numatė, kad šalių Sutartis ir jos priedai kartu sudaro bendrą visumą ir sudaro bendrą susitarimą tarp jo šalių dėl jo dalyko ir kt. (35-40 b. l.).

31Taigi visos sutarties nuostatos aiškiai apibrėžtos ir sistemiškai susijusios. Sutarties tekstas, jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi ir lingvistinė reikšmė yra vienareikšmė ir aiški. Nors Sutarties 4 straipsnio a dalis numatė, kad vadybos mokestis sumokamas sudarant sandorį, byloje pateiktos sąskaitos faktūros liudija, kad vadybos mokestis už paskolų portfelio JAV doleriais ir paskolų portfelio Eurais pardavimą buvo išdėstytas į šešias dalis (sąskaitos faktūros Nr. 2011-6, 2011-20, 2011-28, 2011-29, 2011-30, 2011-31; Nr. 2011-07, 2011-08, 2011-09, 2011-10, 2011-11, 2011-12). Kreditorius pripažįsta (46-47 b. l.), kad iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, liko neapmokėtos tik dvi sąskaitos faktūros Nr. 2011-31 (168 830,44 eurų) ir Nr. 2011-12 (157 995,35 eurų) (paskutiniai mokėjimai už paskolų portfelio JAV doleriais ir paskolų portfelio Eurais pardavimą), kurių administratorius neginčijo, todėl teismas kreditoriaus reikalavimą šioje dalyje tenkino. Likusią reikalavimo dalį kreditorius kildina iš Sutarties 4 straipsnio b punkto – po sandorio sudarymo pagrindiniam vadybininkui mokėti einamosios vadybos mokestį, kuris kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turėjo būti mokamas, už po sandorio sudarymo „patarinėjimą, stebėjimą, padėjimą klientui ir kt.“ Tačiau 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Bankas AB Snoro bankui paskelbė veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas AB Snoro bankui iškėlė bankroto bylą, todėl Pagrindinis vadybininkas, remiantis Sutarties 4 straipsnio b punktu negalėjo teikti/atlikti einamosios vadybos paslaugų ir atitinkamai už šias paslaugas gauti atlyginimo, kadangi Bankui iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius perėmė Banko turtą ir įgyvendino Banko teises bei pareigas (ĮBĮ 2 str. 6 d.), o administratorius nesikreipė į Pagrindinį vadybininką dėl „patarinėjimo, stebėjimo ir padėjimo“ ir administravimo funkcijas atliko pasitelkęs savo patarėjus (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), kuriems už konsultavimo paslaugas buvo mokamas atlyginimas. Apeliantas prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (109-110 b. l.) siekia įrodyti, kad ir po bankroto bylos iškėlimo Pagrindinis vadybininkas (kreditorius) Bankui (administratoriui) teikė konsultavimo paslaugas. Tačiau pateikti paaiškinimai ir šalių susirašinėjimas liudija (122-123 b. l.), kad administratorius kreipėsi į kreditorių dėl sandorių struktūros išsiaiškinimo, galiojančių dokumentų egzistavimo nustatymo, siekio suprasti pagrindinio sandorio sudarymo priežastis ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo. Tokios informacijos suteikimas negali būti laikomas ar vertinamas kaip einamoji vadyba, už kurią kreditorius turėtų teisę į einamosios vadybos mokestį. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties 4 straipsnio b punkto einamojo vadybos mokesčio paskaičiavimas iki 2017 metų, už realiai neatliktas paslaugas negali būti laikomas pagrįstu ir tvirtintinu.

32Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia Sutarties 8 straipsnio c punkto ir 10 straipsnio nuostatomis, kurios pasak apelianto numato Sutarties 4 straipsnio b punkto galiojimą net ir po Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, o teisė į einamosios vadybos atlyginimą pagal Sutarties 4 punktą išlieka net ir po Sutarties pasibaigimo. Atsakydamas į šį apelianto argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pagrindinio vadybininko teisė į atlyginimą pagal Sutarties 4 punktą išliktų tik tokiu atveju, jeigu Pagrindinis vadybininkas būtų įvykdęs Sutarties 3 straipsnyje numatytus įsipareigojimus – po sandorio sudarymo patarinėti, stebėti, padėti ir Bankui pageidaujant, vykdyti kitus įsipareigojimus, susijusius su pristatytais paskolų portfelio pirkėjais per visą laikotarpį, už kurį skaičiuoja atlyginimą. Tačiau Bankui iškėlus bankroto bylą, minėtos paslaugos Bankui tapo nebeaktualios (šiuo konkrečiu atveju), o Sutarties 4 straipsnio b punkte numatytas 1 procento vadybos mokestis negali būti laikomas Banko skola kreditoriui, pagal ĮBĮ 16 straipsnį, kuris numato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, kadangi minėtas mokestis buvo numatytas už ateityje teikiamas paslaugas, o dėl nuostolių, kaip negautų pajamų atlyginimo, šalys nebuvo susitarusios. Priešingai, tiek Sutarties 2 straipsnio b punkte, tiek Sutarties priede Nr. I numatė, kad Sutartis vykdytina pagal jos nuostatas, atsižvelgiant į taikomus bankroto, reorganizavimo, nemokumo ar panašius įstatymus. Taigi, minėtos Sutarties nuostatos ir teisinis reglamentavimas lemia, kad kreditoriaus reikalavimas, kylantis iš Sutarties 4 straipsnio b punkto nuostatų, numatančių 1 procento einamosios vadybos mokestį nuo tuo metu neapmokėtos ekspozicijos nuo parduotų paskolų, nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

33Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

34Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui Snoras... 5. Nagrinėjant kreditoriaus Jubilee Financial Products LLP reikalavimą teismas... 6. Administratorius sutiko su 991 576,91 Lt neapmokėtu reikalavimu už suteiktas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Kreditorius atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 11. 1. Teismas netinkamai taikė sisteminį sutarties aiškinimo metodą. Pagal... 12. 2. Pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą, atlyginimas yra besąlyginio dydžio... 13. 3. Pagal Sutarties 8 straipsnio c punktą ir 10 straipsnį, Sutarties 4... 14. 4. Pagal Sutarties 8 straipsnio a punktą, Sutartis pradėjo galioti... 15. 5. Sutartis turi būti aiškinama taip, kad teisę į atlyginimą pagal... 16. 6. Teismas netinkamai aiškino ir vertino Sutarties I priedą - nepagrįstai... 17. 7. Kreditorinis reikalavimas pagal Sutarties 4 straipsnio b punktą... 18. BAB bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą skundžiamą nutartį... 19. 1. Teismas teisingai susiejo Sutarties 4 straipsnio b punktą su Sutarties 3... 20. 2. Sutarties 3 straipsnio b punktas paaiškino, kokiu būdu kreditorius... 21. 3. Sutarties 8 straipsnio c punkte ir 10 straipsnyje nustatytos Sutarties... 22. 4. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Sutarties priede Nr. I išdėstytas... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo... 25. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama... 26. CK 6.2 straipsnio nuostatomis, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių... 27. Nagrinėjamu atveju kreditorius Jubilee Financial Products LLP kreditorinį... 28. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos... 29. Byloje nustatyta, kad Bankas paskolų portfelio pardavimui pasitelkė... 30. Pagrindinio vadybininko įsipareigojimai Bankui iki sandorių sudarymo... 31. Taigi visos sutarties nuostatos aiškiai apibrėžtos ir sistemiškai... 32. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia Sutarties 8 straipsnio c... 33. Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis... 34. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 35. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti...