Byla 2A-398-104/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „JGK statyba“ ir J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014 pagal ieškovų UAB „JGK Statyba“ ieškinius atsakovams UAB „Vilnaus vandenys“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. V., Č. L., D. P., UAB „DanJana“ ir ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „DanJana“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti bei techninių sąlygų panaikinimo ir savivaldybių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių pašalinimo pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus, tarybos sprendimo detalaus plano patikrinimo panaikinimo bei statybos leidimų dalinio panaikinimo ir padarinių pašalinimo (tretieji asmenys UAB „Menhyras“, J. P., UAB „Plėtrumas“, M. D., A. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos) ir

Nustatė

2ieškovas UAB „JGK statyba“ prevenciniais ieškiniais u ir patikslintu prevenciniu ieškiniu, atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. V., Č. L., D. P., UAB „Danjana“ (trečiasis asmuo UAB „Menhyras“), prašo:

  • įpareigoti atsakovus Č. L., D. P. nutraukti keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti veiksmus, kuriais siekiama per UAB „JGK Statyba“ 1500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai suteiktą 33 ha ploto teritoriją, prisijungti gyvenamųjų namų kvartalų, esančių Dvarykščių k. ir Griovių k. Vilniaus r., žemės sklypuose lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie 1500 gyventojų „JGK Salotė“ komplekse Bitėnų g./Salotės g. UAB „JGK Statyba“ vandentiekio tinklų, fekalinės kanalizacijos tinklų,;
  • pripažinti negaliojančiais valstybės ir savivaldybių institucijų priimtus aktus: 2007-02-15 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo Aktą Nr. (100)-11.81-70;
  • 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-66, kuriuo patvirtintas detalusis planas;
  • 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23;
  • 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736:
  • 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija I);
  • pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus padarinius, įpareigojant atsakovus atkurti buvusią Bitėnų g/Salotės g. iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį, tai yra iškasti vandens tinklų dalį nuo 81 šulinio iki Vilniaus miesto ribų ir nuotekų šalinimo tinklų dalį nuo 121 šulinio iki Vilniaus miesto ribų, tai yra iki koordinačių x-6062945.30, y – 575342.47 bei sulyginti žemės paviršių;
  • įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ trijų išduotų 2009-07-17, 2010-01-08, 2011-04-08 statybos leidimų – Nr. 23, IT/7/09-0736, Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija I), ar kitų pagrindu, neišduoti atsakovams V. V., Č. L., D. P. ir/ar UAB „DanJana“ leidimų prisijungti prie esamų Bitėnų g. esamo vandentiekio 200 mm skersmens ir Bitėnų g./Salotės g. 500 mm skersmens buitinių nuotekų šalinimo vamzdynų, o jeigu toks leidimas jau yra išduotas, sudarant tarp atsakovų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo ar kitą sutartį, sustabdyti jo (jų) galiojimą, kol nebus pakoreguotas galiojantis 1500 gyventojų „JGK Gilužiuose“ 33 ha ploto teritorijos detalusis planas;
  • uždrausti atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“, V. V., Č. L., D. P. ir UAB DanJana“ be atskiro raštiško UAB „JGK statyba“ sutikimo per UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai suteiktą 33 ha ploto teritoriją prisijungti gyvenamųjų namų kvartalų, esančių Dvarykščių k. ir Griovių k. Vilniaus rajone, žemės sklypuose, lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie UAB „JGK statyba“ pastatytų 1500 gyventojų „JGK Salotė“ komplekse Bitėnų g./Salotės g. vandentiekio tinklų, fekalinės kanalizacijos tinklų, unikalus;
  • Be to, 2013-03-01 papildytu ieškiniu ieškovas JGK „Statyba“ prašo pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 6 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. 440/12-1388 (t. 15, b. l. 111-112).

3Prevenciniu ieškiniu (su jo papildymu), reiškiamu atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „DanJana“, V. V., D. P. (trečiasis asmuo J. P.) ieškovas UAB „JGK statyba“ prašo:

  • įpareigoti atsakovus UAB „Vilniaus vandenys“, V. V. ir/ar UAB „DanJana“, nutraukti keliančią grėsmę žalai atsirasti veiklą, kuria siekiama prisijungti prie ieškovo UAB „JGK statyba“ Bitėnų g./Salotės g. esamų vandentiekių tinklų bei fekalinės kanalizacijos tinklų, gyvenamųjų namų kvartalus, esančius Dvarykščių k. ir Griovių k. Vilniaus rajone, per UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai suteiktą 33 ha ploto teritoriją;
  • panaikinti 2007-01-15 UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo planavimo sąlygas Nr.07/48 ir 2008-06-04 UAB „Vilniaus vandenys“ technines sąlygas Nr.08/643 (t. 4, b. l. 1-11, 156-158).

4Papildomu UAB „JGK statyba“ ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovas prašo:

  • pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotėkų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9);
  • pripažinti bendrovei „JGK statyba“ nuosavybės teisę į 627,00 Lt ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną bei 477,70 m. šalto vandens tiekimo vamzdyną, esančius Bitėnų g. Vilniaus miesto savivaldybėje, ir išreikalauti nurodytus daiktus iš neteisėto UAB „Vilniaus vandenys“ valdymo (t. 16, b. l. 75-80).

5Ieškovas UAB „JGK statyba“ prevencinius ieškinius grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142 p statybos užsakovui – Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų namų komplekso (JGK) direkcijai – jos darbuotojų ir kitų 1 500 JGK „Salotė“ statybos dalyvių reikmėms tenkinti skyrė 42,8 ha žemės sklypą individualių gyvenamųjų namų kompleksui statyti. JGK direkcijos teises ir pareigas perėmė UAB „JGK statyba“. 1990-05-16 Vyriausybės potvarkio Nr. 142p pagrindu ieškovas turi užstatymo (superficies) teisę ir ją realizuodamas per 20 metų įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis pagal 1996 m. patvirtintą 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ 33 ha ploto detalaus išplanavimo projektą parengė 5 gyvenamųjų namų kvartalų, juose statomų pastatų, statinių, inžinerinių tinklų ir bendrojo naudojimo objektų techninius projektus, gavo leidimus statyti detalaus planavimo ir techniniuose projektuose suprojektuotus objektus. Pagal šiuos projektus ir leidimus per 20 metų 5 gyvenamųjų namų kvartaluose paklojo aukštos ir žemos įtampos elektros kabelius, pastatė dvi transformatorines pastotes, įrengė Bitėnų, Rasytės, M. Pretorijaus, Salotės, Trakėnų g. lietaus, buitinių nuotekų, vandentiekio tinklus, šiluminę trasą, telekomunikacinius tinklus, nutiesė Bitėnų, Rasytės, M. Pretorijaus, Salotės gatves ir pradėjo statyti Trakėnų gatvę, pastatė 8 daugiabučius gyvenamuosius namus Bitėnų g., 6 daugiabučius gyvenamuosius namus M. Pretorijaus g., 36 individualius sublokuotus gyvenamuosius namus Nadruvos g., 24 individualius sublokuotus namus Rasytės g., 21 individualų namą Salotės g. su kompleksiniu inžineriniu aprūpinimu, bei 33 ha teritorijoje iš dalies sutvarkė aplinką. Teigė, kad iškilo pavojus, jog dėl atsakovų V. V., Č. L., D. P. ar/ir UAB „DanJana“ neteisėtų veiksmų gali būti padaryta žalos ieškovo turtinėms teisėms ir interesams. Ypač didelė žala gali būti padaryta nelaukiant 2011-06-16 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-2255-580/2011 įsiteisėjimo bei neteisėtai eksploatuojant ne viešam interesui tenkinti ieškovo dar 1993-1994 metais pastatytus Bitėnų g. vandentiekio, kurio ( - ) ir fekalinės kanalizacijos, kurios ( - ) ir ( - ), tinklus.

6Teigia, kad ieškovui žala jau buvo padaryta Nekilnojamojo turto registre 2006 metais įregistruojant UAB „Vilniaus vandenys“ vardu nuosavybę į ieškovo pastatytus nurodytus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, konkrečiai naudojant juo tikslu prisijungti prie jų atsakovų V. V., Č. L., D. P. ar/ir UAB „DanJana“ gyvenamųjų namų kvartalus, esančius Dvarykščių ir Grovių k. žemės sklypuose.

7Pirmą kartą ieškovo teisės buvo pažeistos surašius 2006-10-26 Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, susijusią su ieškovo 1993-1994 metais pastatytais nuotekų ir vandentiekio tinklais Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir 9). Surašius aktą buvo sudarytas dokumentas, tinkamas nekilnojamojo turto objektus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Minėtas statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. 1168 nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo fakto. Jame yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad statinys yra tinkamas naudoti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas nuosavybės teisę UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, pastarajam nepateikus nuosavybės teisės atsiradimo faktą patvirtinančių dokumentų, pažeidė įstatymo reikalavimus. Teisinės registracijos tikslas yra išviešinti turto savininką, bet nesukurti nuosavybės teisę.

8Teigia, kad nurodyto 1990-05-16 Vyriausybės potvarkio Nr. 142p ir parengto 1 500 gyventojų „JGK Gilužiuose“ suvestinių inžinerinių tinklų detalaus išplanavimo projekto pagrindu ieškovui dar 1990-05-24 buvo atskirai išduotas statybos leidimas Nr. 183/86 vykdyti 1500 gyventojų „JGK Salotė“ 33 ha ploto teritorijoje požeminių inžinerinių tinklų statybą. Statybos leidimo terminai keletą kartų buvo pratęsti iki 2006 m., kol UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų patikrinimo indentifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos aktu Nr. 1168, minėti tinklai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Teigia, kad UAB „JGK statyba“ yra 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ IV –ojo gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktūros statytojas ir panaudojo savo lėšas Bitėnų g. pastatytiems tinklams. Tai įrodo ir 1995-06-09 ir 1996-02-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo priimti sprendimai civilinėse bylose Nr. 23-2/95 ir 23-116/1996.

9Ieškovas teigia, kad turi teisėtus lūkesčius, esant poreikiui prie Bitėnų g. statomų ar pastatytų tinklų šuliniuose Nr. 81 ir 121 bet kada prisijungti 1500 gyventojų „JGK Salotė“ IV – ojo gyvenamųjų namų kvartalo antros dalies 6.3033 ha ploto žemės sklypo dalyje statomus 28 gyvenamuosius namus ir tokiu būdu patenkinti savo ekonominį interesą turėti tą daiktą savo nuosavybėje. Nurodo, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, suteiktas statytojui žemės sklypas ir nenuginčytas leidimas statyti statinius yra sudedamoji įmonių nuosavybės teisių dalis, kuri turi būti saugoma Konvencijos. Ieškovas teigia, kad teisėtas lūkestis išsaugoti savo sudedamos nuosavybės dalį atsirado Vyriausybei 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p suteikus statybos užsakovui 42,8 ha ploto žemės sklypą gyvenamųjų namų komplekso statybai, patvirtinus 33 ha detalaus planavimo projektą ir išdavus leidimus statyti gyvenamuosius namus ir visų 5 kvartalų požeminius tinklus.

102011-06-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2255-580/2011 Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2006-10-26 senų statinių patikrinimo aktą Nr. 1168, dėl to ieškovas mano, kad buvo pripažintas neteisėtas svetimo turto, t. y. 150 mm diametro vandentiekio Bitėnų g. (šulinys Nr. 81) ir 200 mm diametro vandentiekio Bitėnų g./Salotės g. bei 500 mm diametro nuotekynės Bitėnų g./Salotės g. (šulinys Nr. 21) tinklų užvaldymas ir iš dalies sudarytos prielaidos ieškovui išsaugoti nuosavybės teises.

11Mano, kad teismas turi patikrinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ketinimas apriboti ieškovo ekonominį interesą, sudarant su bet kuriuo iš atsakovų laikiną arba neterminuotą vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo sutartį, tam panaudojant UAB „JGK statyba“ 1993-1994 metais 1500 gyventojų „JGK Salotė“ IV gyvenamųjų namų kvartalo pastatytus tinklų šulinius Nr. 81 ir 121 yra teisėtas.

12Ieškovas yra atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ abonentas, kadangi pagal 33 ha plote pagal UAB „Archprojektas“ parengtą projektą Nr. 88-57 ir jo pagrindu išduotą leidimą Nr. 183/86 statyti požemines komunikacijas faktiškai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir nuotekų šalinimo įrenginius prie atsakovo eksploatuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. UAB „Vilniaus vandenys“ nustatė, kad Bitėnų g. pastatyti geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo tinklai tinkami naudoti, tačiau nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Be to, 2006 metais sudarė palankias sąlygas statytojui V. V. nepatvirtinus inžinerinės infrastruktūros plėtros už Vilniaus miesto ribų planų, jo vardu inžineriškai neparengtame 5.8270 ha ploto žemės ūkio paskirties sklype, Dvarykščiu k., rengti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros techninius projektus Vilniaus r. Dvarykščių k ir Griovių k naujų gyvenamųjų namų kvartalų statybai ir bandyti juo įgyvendinti ieškovui statybai skirtos 33 ha ploto teritorijos dalyje net nesudarant trišalės Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vandenys“ ir užsakovo sutarties.

13Ieškovas teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė jo teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, be to, taip pat pažeidė ieškovo sudedamos nuosavybės dalį 2007-01-15 išduodamas D. P. žemės sklypo, esančio Dvarykščių k. detaliojo planavimo sąlygas Nr. 07/48, kuriose be ieškovo žinios nurodė „vandens tiekimą numatyti nuo esamo vandentiekio 150 mm skersmens Bitėnų g. (šul. 81 pl. 127-B-3), o nuotekų nuleidimą numatyti į esamą nuotekynę 500 mm skersmens Salotės g./Bitėnų g. (šul. 12, pl. 127-B-3), tam neteisėtai panaudojant užsakovui UAB „JGK statyba“ priklausančią 2001 m. IV-ojo gyvenamojo kvartalo inžinerinių tinklų suvestinio tinklų brėžinio Nr. E-0715-00-TP-IT ištrauką taip faktiškai paneigdamas ieškovo teisėtą lūkestį už baigti šių tinklų statybą pagal detalųjį planą ir darbo brėžinį Nr. 93-13-LVK bei prijungti prie jų šalia Bitėnų g. nuo 2001 m. statomus gyvenamuosius namus 33 ha teritorijoje. Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ paneigė ieškovo teisėtą lūkestį ir sudedamąją nuosavybės dalį 2008-06-04 išduodamas gyvenamųjų namų kvartalo Dvarykščių k. Vilniaus r. žemės sklypo atsakovui V. V. technines sąlygas Nr. 08/634, kuriose įpareigojo užsakovą suprojektuoti ir pakloti žiedinius vandentiekio tinklus nuo esamų 150 mm diametro vandentiekio Bitėnų g. (šul. Nr. 81) ir nuo esamo 200 mm diametro vandentiekio Bitėnų g./Salotės g., o nuotekų nuleidimui įpareigojo užsakovą suprojektuoti ir pakloti nuotekynės tinklus su nuleidimu į esamą 500 mm diametro nuotekynę Bitėnų g./Salotės g. (šul. Nr. 121), t. y nuo ieškovo 33 ha plote pastatytų ir dar statomų tinklų.

14Ieškovas teigia, jog yra priverstas ginčyti ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 priimtą sprendimą Nr. T3-66, kuriuo patvirtintas 5.8270 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklype, Dvarykščių k. Zujūnų sen., Vilniaus r. detalusis planas, bei jau jo pagrindu atsakovams Č. L. ir V. V. atsiradusias teises gauti ginčo technines sąlygas Nr. 08/634, parengti lauko vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo projektą Nr. 08-05-TP ir gaut net tris 2009-07-17, 2010-01-08, 2011-04-08 statybos leidimus Nr. 23, Nr. IT/7/09-0736, Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija: 1) vykdyti minėtų tinklų statybą Salotės g., nederinant detalaus planavimo projekto sprendinių nei techninio projekto sprendimų su ieškovu – UAB „JGK statyba“.

15Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad detalaus planavimo projektas, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtintas detalusis planas, neatitiko Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų dėl detaliojo plano suprojektuotų sprendinių svarstymo su visuomene, derinimo procedūrų esminių pažeidimų, tai yra:

  • Atsakovai Č. L. ir V. V. su Vilniaus r. savivaldybe nesudarė planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties;
  • Minėti atsakovai pateikė viešam svarstymui detalaus planavimo projektą, kuriame nebuvo priimtas sprendimas, numatant vietą, kurioje bus suformuotas žemės sklypas nuotekų valymo įrenginiams įrengti;
  • Su projektiniais sprendiniais buvo supažindinta tik dalis savininkų, nors LR Teritorijų planavimo įstatymas bei Detaliųjų planų rengimo taisyklės reikalauja, kad su detaliojo plano sprendiniais būtų raštiškai ar viešai supažindinti visi gretimų sklypų ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkai bei naudotojai, kurių interesams detaliojo plano sprendiniai gali turėti įtaką;
  • Nors nebuvo įvykdytos 2004-04-29 Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-551 išduotos vandens gręžiniui ir nuotekų valymo įrenginiams statyti planavimo sąlygos buvo nutarta detaliojo planavimo projektą teikti tvirtinti Vilniaus r. savivaldybei, prieš tai gavus Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo departamento išvadas;
  • Po to, kai buvo nutarta apsvarstytą detalųjį planą teikti tvirtinti Vilniaus r. savivaldybei, detalaus plano rengėjai UAB „Menhyras“ po 2005-09-18 dar kartą parengė detaliojo plano brėžinį Nr. MEN.DVA.04-16-DP-TR-01 M 1:500, t. y. slapta nuo kaimyninių sklypų savininkų ir visuomenės, kadangi jo visai nederino ir neapsvarstė su visuomene, nors jame neliko vandens gręžiniui suprojektuoto žemės sklypo Nr. 18, bei vėl nebuvo nustatytas privalomas gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos tvarkymo režimas, t. y. statybos vieta (žemės sklypo, kurioje numatoma statyti statinius ir/ar įrenginius, skirtus buitinių nuotekų valymui);
  • Ši statybos vieta nebuvo numatyta ir po to, kai projekto rengėjas po 2007-01-07 trečią kartą parengė detaliojo plano brėžinį Nr. MEN.DVA.04-16-DP-IT-VVN,LE. Šiame brėžinyje yra išbraižytas tik lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų koridorius, bei nustatyta tik vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir apsaugos vieno servituto galiojimo zona. Tačiau kaip matyti iš planuojamo žemės sklypo paviršiaus ir Salotės g. šulinio Nr. 121 altitudžių (atitinkamai 148,31 m ir 152,22 m), nuotekas galima tik surinkti kurioje nors suplanuoto žemės sklypo dalyje, bet nuleisti jas 315 mm skersmens vamzdžiu į esamą nuotekynę Salotės g. į šul. Nr. 121 neįmanoma, nes nuotekų pakėlimui į 3,91 m aukštį, reikia numatyti vietą nuotekų siurblinei, ko pateiktame tikrinimui ir tvirtinimui planuojamame sklype iš viso nebuvo numatyta. Mano, kad parengtame detalaus plano projekte nebuvo tinkamų sprendinių, kokiu būdu iš Dvarykščių k 17-os gyvenamųjų namų kvartalo bus šalinamos buitinės nuotekos, o tai reiškia, kad yra pažeistas ne tik ieškovo, bet ir kitų gretimų sklypų savininkų, t. y. viešasis interesas – turėti buitinėmis nuotekomis neužterštą gamtą. Tik prasidėjus teisminiams ginčams 2008-11-27 V. V. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 08/1376 buitinių nuotekų siurblinei suprojektuoti ir statyti;
  • Nepaisant to minėti atsakovai pateikė po 2007-01-18 slapta parengtą pagrindinį brėžinį ir kitus projekto dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, kurio atsakingi pareigūnai šių esminių detalaus planavimo procedūrų pažeidimo nenustatė;
  • patikrinimo akto pagrindu 2007-02-08 Vilniaus r. savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, nedalyvaujant UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui, suderino, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtino 5,8270 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypo, Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. detalųjį planą, įpareigodami žemės savininkus paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, prisijungti prie jų ir tik po to, kai pagal detalųjį planą įrengta sklypo infrastruktūra (keliai, inžineriniai tinklai) bus pripažinti tinkamais naudoti pagal STR 1.11.01.2002 statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarką;
  • tuo tarpu UAB „Menhyro“, UAB „Artva“ ir UAB „Vilprojekto“ parengtame suvestiniame inžinerinių tinklų plane nurodyta, kad projektas atliktas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2007-01-15 detalaus planavimo sąlygas Nr. 07/48 vandens tiekimui ir nuotekoms Vilniaus r., nors iš esmės trasos nebuvo suderintos su galiojančiu 1 500 gyventojų JGK „Gilužėse“ detaliuoju planu, dar 1996 m. įregistruotu Vilniaus m. teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. 88;
  • teigia, kad viešo svarstymo procedūra buvo baigta anksčiau negu UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė 2007-01-15 detalaus planavimo sąlygas Nr. 07/48 ir jau ne planuojamo sklypo savininkei D. P..

16Ieškovas mano, kad dėl to, jog patvirtinto ginčijamo detaliojo plano sprendiniai nebuvo suderinti su visuomene, kaimyninių sklypų bei kitų nekilnojamųjų daiktų, t.y. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų savininku UAB „JGK statyba“, o taip pat suderinti su galiojančiu 1500 gyventojų JGK „Gilužėse“ detaliuoju planu, buvo iš esmės pažeistas detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene procesas ir procedūros, tai sąlygojo neigiamą poveikį ieškovo teisėtiems interesams ir realiai padidino ypač didelės žalos atsiradimo grėsmę.

17Teigia, kad šios aplinkybės, susijusios su detaliojo plano rengimo procedūromis, paaiškėjo tik 2011-09-22, ieškovas remdamasis VK 1.138 straipsnio 2 dalimi prašo užkirsti kelią UAB „Vilniaus vandenys“ išduoti leidimą V. V. ir/ar UAB „DanJana“ prisijungti prie esamų Bitėnų g. vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, o jeigu toks leidimas jau išduotas, sustabdyti jo galiojimą.

18Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2006-10-26 keletą kartų savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalos prieš savininko valią paimdamas jo statinius – 477,70 m. ilgio vandentiekio tinklus bei 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos tinklus ir leisdamas be savininko sutikimo naudoti juos svetimiems poreikiams, t. y. V. V. gyvenamųjų namų kvartalo Dvarykščių k. lauko tinklų statybos projektų įgyvendinimui, taip pat išduodamas D. P. planavimo sąlygas Nr. 07/48 ir 2008-06-04 išduodamas V. V. technines sąlygas Nr. 08/634 suprojektuoti ir prisijungti statinius prie ieškovo statomų tinklų.

19Teigia, kad statytojams V. V. ir UAB „DanJana“ yra išduoti statybos leidimai vykdyti darbus pagal D. T. parengtus techninius projektus Nr. 08-50 ir 09-47/2010. V. V. pasamdyti rangovai be statybvietės perdavimo ir kito to paties statybvietės naudotojo, t. y. ieškovo, žinios ir sutikimo, pradėjo kloti Vilniaus mieste Bitėnų ir Salotės g. vandentiekio ir slėginių nuotekų trasą. Teigia, kad susidarė situacija, kai du skirtingi statytojai ieškovas ir D. P. bei V. V. su UAB „DanJana“ turi statybos leidimus atlikti darbus toje pačioje vietoje prie to paties šulinio Nr. 81 prijungti keletą gyvenamųjų namų kvartalų, kurių vienas yra visai šalia ieškovo pastatytų šulinių Nr. 81 ir 121, o kiti Vilniaus rajono gyvenamieji kvartalai yra už maždaug 3,5 km nuo šulinių. Todėl prašo užkirsti kelią statytojo teisę pažeidžiantiems veiksmams ir pripažinti negaliojančiais D. P., Č. L. ir V. V. ir/ar UAB „DanJana“ valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus aktus, kuriais daroma didelė žala UAB „JGK statyba“ interesams“: 2007-01-15 UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo planavimo sąlygas Nr. 07/48 ir 2008-06-04 UAB „Vilniaus vandenys“ technines sąlygas Nr. 08/634; 2009-07-17, 2010-01-08, 2011-04-08 statybos leidimus Nr. 23, Nr. IT/7/09-0736, Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija: 1); 2007-02-15 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-70 ir 2007-3-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-3-66, kuriuo patvirtintas detalusis planas.

20Teigia, kad atsakovas savo neapdairiu elgesiu pažeidė 2006-07-13 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, reguliuojančias viešąjį vandens tiekimą abonentams, kurie nuo 1994 m. jau prisijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir nuotekų šalinimo įrenginius prie atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos teritorijoje eksploatuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Mano, kad dėl to yra realus pavojus, jog jeigu UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų atsakovams leidimus prisijungti prie JGK Salotė IV-ojo gyvenamųjų namų kvartalo požeminių inžinerinių tinklų, jų pralaidumo, atsižvelgiant į atsakovų planus, tikrai neužtektų ieškovui prijungti pagal kitą 2001-05-28 išduotą leidimą 1N-130 statomus ir suplanuotus statyti33 ha teritorijoje objektus. Net ir tuo atveju, jeigu Bitėnų g. ir Bitėnų g/Salotės g. esantys tinklai liktų UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybe už tai teisingai atlyginant ieškovui, tai nereikštų, jog ieškovas netektų užstatymo teisių 33 ha ploto komplekso statybai suteiktoje teritorijoje ir negalėtų realizuoti UAB „Vilniaus vandenys abonento teisių prisijungti 1500 gyventojų JGK Salotės IV-ame gyvenamajame kvartale 23 statomų namų prie esamų šulinių (Nr. 81 ir 121).

21Nurodė, jog Vilniaus miesto valdyba 1996-08-29 sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybė 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtino 1500 gyventojų Jaunimo gyvenamojo komplekso Gelužiuose detalųjį planą, kuriame pagrindinė skirtos teritorijos 33 ha ploto dalis yra numatyta užstatyti individualiais mažaaukščiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo ir inžinerinės infrastruktūros objektais. Ieškovas yra šio Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtino detaliojo plano organizatorius, kuriam priklauso iniciatyva dėl šio detaliojo plano sprendinių pakeitimo ir/ar įgyvendinimo. Teigia, jog 33 ha plote vykdydamas tokio didelio masto investicinius projektus ieškovas faktiškai yra gyvenamųjų namų infrastruktūros objektų statybos užsakovas bei užstatymo teisių turėtojas, turintis bent pagrįstus lūkesčius, kad jų įgyvendinimui nebus jokių kliūčių. Realizuodamas šias teises 2001 m. ieškovas parengė 1500 gyventojų JGK Salotė IV-ojo gyvenamųjų namų kvartalo antros dalies 6.3033 ha ploto teritorijos detaliojo plano korektūrą. Šią nedidelio masto veiklos detalaus plano korektūrą 2000-03-09 Nr. 513V patvirtino Vilniaus miesto valdyba. UAB „JGK statyba“ užstatymo teises ir teisę vykdyti gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų bei kelių statybą patvirtina 2000-10-26 tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko sudaryta valstybės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 623, parengtas ir suderintas techninis projektas ir 2001-05-28 išduotas leidimas Nr. 01-130. Ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad pastatyti valstybės išperkamoje žemėje gyvenamieji namai esant poreikiui bus prijungti prie Bitėnų /Salotė g. esamų tinklų, o gyvenamųjų namų realizavimui ir pajamų gavimui nebus jokių grėsmių.

22Atsakovui UAB „Vilniaus vandenys buvo žinoma, kad inžineriniai tinklai Bitėnų ir Salotės g. pastatyto ieškovo 1993-1994 metais pagal 1990 metais UAB „Archprojektas“ parengtą projektą ir šio projekto pagrindu 1990-05-24 išduotą statybos leidimą Nr. 183/86. 2010-08-05 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino ieškovo nebaigtų statyti statinių, t. y. vandentiekio tinklų, fekalinės kanalizacijos tinklų bei lietaus kanalizacijos tinklų, statybą ir nustačius, kad minėti statiniai pastatyti be esminių nukrypimų nuo UAB „Archprojektas“ projekto, išdavė UAB „JGK statyba“ tris pažymas Nr. NSOP-00-100805-00363, NSP-00-100805-00361, NSP-00-100805-00362, patvirtinančias šių statinių 98 procentų baigtumo būklę. Todėl atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ turi pareigą viešojo vandens tiekimo sutartimi nustatytais įsipareigojimais užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, taip pat įgyvendinti visuomenės poreikius atitinkančius plėtros planus.

23Teigia, kad tokia situacija gresia didelės žalos ieškovui atsiradimu, kadangi pagal suplanuotą poreikį „JGK Salotė“ 1500 gyventojams nebus užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Kadangi 1996-11-18 Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. 511 patvirtintame 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ detaliajame plane nėra numatyta, jog kiti statytojai, esantys už maždaug 3,5 kilometrų nuo 1500 gyventojų „JGK Salotė“ 33 ha ploto ribų, galėtų prisijungti abonentus ar vartotojus, esančius už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo teisės išduoti techninių sąlygų be nurodyto detaliojo plano korektūros ir dėl to, kad Vilniaus miesto bendrajame plane nenumatyta plėtra už savivaldybės ribų. Be to, statytojai nesudarė trišalės sutarties nei su ieškovu, nei su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl naujų inžinerinių tinklų nutiesimo Bitėnų ir Salotės g. dalyse.

24Teigia, kad teisės aktai nenumatė galimybės keisti planavimo sąlygas taip, kad komunikacijų koridoriai be patvirtintų specialiųjų plėtros planų ir atliktų planavimo procedūrų išeitų už planuojamo 5,8270 ha ploto dydžio ūkio paskirties sklypo ribų per ieškovo 1500 gyvenamųjų namų komplekso statybai skirtą teritoriją nekeičiant šios 33 ha teritorijos galiojančio detaliojo plano ir pasiektų ieškovo statomus tinklus. Pripažinus ginčijamus aktus, susijusius su detaliojo plano tikrinimu ir patvirtinimu, negaliojančiais, taptų negalima jokia statyba žemės ūkio paskirties sklype, Dvarykščių k, Zujūnų sen., Vilniaus r. ir lauko tinklų statyba už sklypo ribų, todėl naikintini visi trys statybos leidimai, išduoti atsakovams V. V. ir/ar UAB „DanJana“ Dvarykščių kaime gyvenamųjų namų kvartalo 5727,00 m lauko vandens ir buitinių nuotekų šalinimo tinklams statyti.

25Be to, ieškovas teigia, kad statytojas V. V. nors ir turi leidimus, tačiau Bitėnų ir Salotės g. teritorijos dalies perduoti rangovui neturėjo teisės, kadangi šią teritorijos dalį tinklų statybai naudoja 1500 gyventojų „JGK Salotė“ statybos užsakovas, t. y. ieškovas, todėl mano, kad atsakovai, neturėdami nuomos ar kitos įstatymo suteiktos teisės naudotis Vilniaus miesto teritorijoje esančios žemės , negali teisėtai įgyvendinti statytojo teisių, todėl jau pastatyta tinklų dalis, esanti Bitėnų ir Salotės g., yra savavališka statyba, o jos padarinius savo lėšomis privalo pašalinti atsakovas V. V.. Kad užkirsti kelią ieškovo teisę pažeidžiantiems veiksmams, būtina įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius atkuriant buvusią Bitėnų g./Salotės g iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį.

26Papildomą ieškinio reikalavimą (t. 15, b. l. 11-112) ieškovas „JGK Statyba“ grindė tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Statybos leidimų poskyrio vyr. specialistė neįsitikino, ar UAB „DamJana“ perleido nuosavybės teises į UAB „Plėtrumas“ parengto statinio projektą, pagal kurį išduotas pirminis statybą leidžiantis dokumentas Nr. 23, o taip pat projekto korektūra, taip pat nepatikrino, ar UAB „DanJana“ atitinka statytojui Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose keliamus reikalavimus. Mano, kad išduotas ketvirtas statybos leidimas yra naujas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi 2013-02-20 patikrinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemą, joje nėra jokių įrašų, rodančių, kad bet kuris iš anksčiau V. V. ir/ar UAB „DanJana“ išduotų statybą leidžiančių dokumentų būtų pažymėtas kaip negaliojantis. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nei vienas iš keturių atsakovui V. V. ir UAB „DanJana“ išduotų statybą leidžiančių dokumentų, nėra pažymėtas kaip negaliojantis. Be to, šioje sistemoje nėra 2012-06-06 statybos leidimo Nr. 440/12-1388. Vilniaus rajono savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje taip pat nėra duomenų apie ginčijamo detaliojo plano sprendimų ir dokumentų įregistravimą.

27Mano, kad UAB „DanJana“ neatitinka statytojui keliamų reikalavimų. Juo labiau, kad atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta ginčas būtent dėl to, kad UAB „DanJana“ statybos darbus vykdė neturėdama statytojo teisių, negalėdama jas teisėtai įgyvendinti, kadangi statytojas V. V. žemės sklypą, kuriame statomas 5 727 m. ilgio statinys, nevaldo nei nuosavybės teise, nei naudoja kokiais nors kitais teisiniais pagrindais. Statytojas V. V. faktiškai valdė tik 0,4078 ha ploto žemės sklypą, esantį Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r, todėl jis galėjo perleisti UAB „DanJana“ teisėtai tik nebaigto statyti statinio, kurio dalis yra minėtame žemės sklype.

28Prevencinio ieškinio (ir jo papildymu), reiškiamo UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „DanJana“, V. V., D. P. ir trečiajam asmeniui J. P. reikalavimus ieškovas grindžia analogiškais argumentais, kaip ir aukščiau aprašyto prevencinio ieškinio. Papildomai nurodė, jog iškilo reali grėsmė, kad dėl UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų bus vienašališkai nutraukta su ieškovu viešoji vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, t. y. bus atlikti ieškovo užstatymo ir abonento teisę pažeidžiantys veiksmai. Pirmą kartą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė ieškovo teises, kai 2006-10-26 vienasmeniškai surašė Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, susijusią su ieškovo nuotekų ir vandentiekio tinklais Bitėnų g. Antrą kartą atsakovas ieškovo teises pažeidė išduodamas 2007-01-15 D. P. žemės sklypų, Dvaryjščių k. detaliojo planavimo sąlygas Nr. 07/48. Trečią kartą UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė ieškovo teises išduodama statybos užsakovui V. V. technines sąlygas Nr. 0/634.

29Šio prevencinio ieškinio papildyme nurodė, jog atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė ieškovo teises 2007-01-15 išduodamas D. P. žemės sklypo, Dvarykščių k. detaliojo planavimo sąlygas Nr. 07/48, kuriose nurodė vandens tiekimą numatyti nuo esamo vandentiekio 150 mm skersmens Bitėnų g. (šul. 81 pl. 127-B3), o nuotekų nuleidimą numatyti į esamą nuotekynę 500 mm skersmens Bitėnų g. (šul. 81 pl. 127-B3), tam neteisėtai panaudojant ieškovui priklausančią 2001 m.-ojo gyvenamojo kvartalo inžinerinių tinklų suvestinio tinklo brėžinio Nr. E-0715-00-TP-IT ištrauką, t. y. faktiškai sudarė prielaidas ignoruoti ieškovo teisę užbaigti šių tinklų statybą pagal UAB „Archprojektas“ parengtą detalųjį planą ir UAB „Archprojektas“ darbo brėžinį Nr. 93-13-LVK bei prisijungti prie jų šalia Bitėnų g. jau nuo 2001 metų iki šios statomus gyvenamuosius namus 1500 gyventojų „JGK Salotė“ 33 ha ploto teritorijoje pagal UAB „Ekoprojektas“ parengtą projektą 1 500 gyventojų JGK Salotė 4-ojo gyvenamojo kvartalo antros dalies techninį projektą Nr. E-0715-00TP.

30Teigė, kad ieškovo duomenimis, statytojos D. P. vardu pagal ginčijamas detaliojo plano planavimo sąlygas Nr. 07/48 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas žemės sklypo, Dvarykščių k., detalus planas, kadangi dar 2004-09-15 D. P. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg.1-1731) pardavė Č. L. ir V. V. 5,8270 ha ploto ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav. Dvarykščių k., Buivydiškių k. Dėl to ieškovas mano, kad naujieji sklypo savininkai privalėjo žemės sklypui gauti naujas detaliojo planavimo sąlygas ir įstatymų nustatyta tvarka šiam sklypui atlikti planavimo procedūras, kurių jie neatliko, nors UAB „Plėtrumas“ statytojos V. V. vardu parengto techninio projekto Nr. 05-80K, kitų ginčijamų 2008-06-04 UAB „Vilniaus vandenys“ techninių sąlygų Nr. 08/634 pagrindu Vilniaus rajono savivaldybė 2010-03-26 ir 2011-05-02 statybos leidimus Nr. 158, Nr. 30/158 vienam iš žemės sklypo bendrasavininkui, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tuo pačiu pagrindu išdavė V. V. ir UAB „DanJana“ dar vieną 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/09-0736.

31Teigė, kad ieškovas neturi duomenų apie tai, ar 2007-01-15 UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo planavimo sąlygų Nr. 07/48 pagrindu statytojai D. P. vardu buvo priimti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų įgaliotų viešojo administravimo subjektų sprendimai (patvirtintas detalusis planas, išduotas statybos leidimas), liečiantys planavimo sąlygose nurodytus 3 kitus žemės sklypus Dvarykščių k. 2008-06-04 V. V. išduotos UAB „Vilniaus vandenys“ techninės sąlygos Nr. 08/634, yra išduotos ne D. P. žemės sklypams, Dvarykščių k., o kitam žemės sklypui. Atsakovas šias technines sąlygas išdavė ne detaliojo plano, o Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema M 1:1000 pagrindu. Todėl ieškovas mano, kad žemės sklypui, Dvarykščių k. techninių sąlygų, kuriose įpareigojo užsakovą suprojektuoti ir pakloti žiedinius vandentiekio tinklus nuo esamo 150 mm diametro vandentiekio Bitėnų g. (šul. Nr. 81) ir nuo esamo 200 mm diametro vandentiekio Bitėnų g./ Salotės g., o nuotekų nuleidimui „Suprojektuoti ir pakloti nuotekynės tinklus su nuleidimu į esamą 500 mm diametro nuotekynę Bitėnų g./Salotės g. (šul. Nr. 121), t. y. nuo ieškovo 33 ha plote pastatytų ir dar statomų tinklų, išdavimui nebuvo Teritorijų planavimo įstatymų įgaliotų subjektų tinkamai patvirtintų sprendinių. Statybos leidimai Nr. 158, Nr. 30/158, Nr. IT/7/09-0736 buvo išduoti UAB „DanJana“ ir UAB „Intra Investment“, UAB „DanJana“, V. V., t. y. ne D. P., kuriais UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė detaliojo planavimo sąlygas Nr. 07/48. Statybos leidimai Nr. 158, Nr. 30/158 yra išduoti žemės sklypams, kurių statybos adresas yra Griovių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., tuo tarpu ginčijamų techninių sąlygų Nr. 08/634 objektų adresas yra Dvarykščių k., o statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736 išduotas statybos objektui, esančiam Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., nenurodant žemės sklypo kadastrinio numerio.

32Teigė, jog ieškovas neturi duomenų apie tai, ar 2008-06-04 UAB „Vilniaus vandenys“ techninių sąlygų Nr. 08/634 pagrindu statytojo V. V. vardu žemės sklypui, esančiam Dvarykščių k., buvo patvirtintas detalusis planas, liečiantis statybos leidimuose nurodytus tris žemės sklypus, Griovių k. Zujūnų sen., Vilniaus r. Teigia, kad detaliojo planavimo sąlygose Nr. 07/48 ir techninėse sąlygose Nr. 08/634 ir statybos leidimuose 2010-03-26 Nr. 158, 2011-05-02 Nr. 30/158 bei 2011-04-08 Nr. IT/7/09-0736 nesutampa gyvenamųjų kvartalų statybos vieta, kadangi sąlygose objekto adresas yra Dvarykščių k., o statybos leidimuose adresas yra Grovių k. Iš to ieškovas daro išvadą, jog ginčijamos detaliojo planavimo sąlygos Nr. 07/48 ir techninių sąlygų Nr. 08/634 išdavimas nenurodant juose, kad būtina gauti ieškovo sutikimą, sudarė prielaidas kitiems tretiesiems asmenims UAB „Danjana“ ir UAB „Intera Investment“, ketinantiems prisijungti savo Griovių k. projektuojamus ir/ar tiesiamus vandentiekių ir nuotekų šalinimo tinklus iš šalia Dvarykščių kaimo projektuojamų gyvenamųjų namų kvartalų, žemės sklypuose, Griovių k. Zujūnų s, Vilniaus r., t. y. atlikti veiksmus, keliančius grėsmę ateityje atsirasti žalai ieškovo - 1500 gyventojų JGK „Salotė“ gyvenamųjų namų kvartalų planavimo organizatoriaus ir atsakovo teisėms.

33Teigia, kad yra realus pavojus to, kad ieškovas neteks užstatymo teisių 33 ha ploto kompleksų statybai suteiktos teritorijos dalyje, t. y. negalės Bitėnų ir Salotės g. realizuoti UAB „Vilniaus vandenys“ abonento teisių prisijungti 1 500 gyventojų JGK Salotė 2 kvartale 23 antrame statybos etape pagal UAB „Ekoprojektas“ techninį projektą E-0570 statomų namų prie esamų 150 mm diametro vandentiekio Bitėnų g. (šul. Nr. 81) ir esamų 500 mm diametro nuotekynės Bitėnų g./Salotės g. (šul. Nr. 121) tinklų.

342013-03-22 priimto papildomo ieškinio reikalavimus ieškovas UAB „JGK statyba“ grindžia tuo, jog 2010-08-06 ieškovas kreipėsi į registratorių prašydamas užregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos vamzdynus, esančius Bitėnų g., Vilniaus mieste. 2010-08-11 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsisakė registruoti šiuos vamzdynus, nurodydamas, kad nuosavybės teisė į šiuos vamzdžius yra užregistruota bendrovei UAB „Vilniaus vandenys“, suteikiant fekalinės kanalizacijos vamzdynui, o vandentiekio vamzdynui. 2010-10-01 UAB „JGK Statyba“ iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavo V. V. apeliacinį skundą, prie kurio buvo pridėta 2006-12-28 ir 2007-02-05 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimai apie nuosavybės teisių įregistravimą į minėtus nekilnojamojo turto objektus UAB „Vilniaus vandenys“ vardu. Šiuose pažymėjimuose buvo nurodytas nuosavybės įgijimo teisinis pagrindas – senų statinių patikrinimo aktas, 2006-10-26 Nr. 168. Iki šio apeliacinio skundo gavimo pareiškėjas nežinojo, kad jam priklausantis turtas yra registruotas kito asmens vardu tuo tikslu panaudojant aktą Nr. 1168. UAB „Vilniaus vandenys“ atliko senų statinių inventorizaciją ir nuosavybės teisę grindė 2003-03-03 Vyriausybės nutarimo Nr.278, Aplinkos ministro ir teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 nustatytos tvarkos nuostatomis. Mano, kad nurodytų teisės normų pagrindu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ negalėjo įsigyti nuosavybės teisės. Senų statinių patikrinimo aktai, vadovaujantis nurodyta tvarka, surašomi tais atvejais, kai statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o asmenys pageidaujantys juos registruoti, neturi nei vieno dokumento iš išvardytų Vyriausybės nutarime 2003-03-03 Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ 2 ir 6 punktuose. Aktas Nr. 1168 surašytas nesilaikant įsakymu Nr. 158/89 nustatytos tvarkos ir negalėjo tapti teisėtu pagrindu nuosavybės teisėms atsirasti. UAB „Vilniaus vandenys“ negalėjo nežinoti, kad jos surašytas aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti teikiamas nuosavybės teisių registravimui, nes neatitiko Nekilnojamojo registro įstatymo 22 straipsnyje numatytų registravimo pagrindų.

35UAB „Vilniaus vandenims“ surašius aktą dėl 1994 metais pastatytų nuotekų tinklų ir vandentiekio tinklų Bitėnų g. Vilniaus mieste, priklausomybės bendrovei „Vilniaus vandenys“ buvo pažeista nustatyta senų statinių registravimo tvarka. Minėtas aktas ir jo pateikimas vietos administratoriui dėl nuosavybės teisės įregistravimo į fekalinės kanalizacijos vamzdyną ir vandentiekio vamzdyną atsakovo vardu yra neteisėti atsakovo veiksmai. Šis aktas iš dalies naikintinas, nes nurodytus vamzdynus pastatė ieškovas per 1991-1999 metus pagal 1990 m. parengtą UAB „Archprojektas“ projektą ir šio projekto pagrindu 1990-05-20 išduotą statybos leidimą Nr. 183/86. Tai įrodo minėtas projektas, statybos leidimas ir 1999 m. atliktos tinklų inventorizacijos aktas. 2010-07-29 matininkas UAB „IVNT“ dar kartą atliko vandentiekio fekalinės kanalizacijos vamzdynų, esančių ieškovo naudojamoje teritorijoje Bitėnų g. inventorizaciją. 2010-08-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino ieškovo kaip statytojo nebaigtų statyti statinių (vandentiekio tinklų, , fekalinės kanalizacijos tinklų bei lietaus kanalizacijos tinklų) statybą ir nustačius, kad statiniai pastatyti be esminių nukrypimų nuo UAB „Archprojektas“ projekto, išdavė ieškovui tris pažymas – Nr. NSP-00-100805-00363, NSP-00-100805-00361, NSP-00-100805-00362, patvirtinančias šių statinių 98 procentų baigtumo būklę. Šias pažymas ieškovas pateikė registro tvarkytojui, tačiau nuosavybė nebuvo įregistruota dėl praeityje surašyto neteisėto akto Nr. 1168. Atsakovas žinojo, kad minėtus fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus pastatė ieškovas, kadangi išdavė technines sąlygas ir nuo 1990 m. derino jam teikiamus techninius projektus, taip pat ir dėl inžinerinių tinklų statybos Bitėnų. G. Kadangi viešame registre 2006-10-26 aktas Nr. 1168 yra įvardijamas „Senų statinių patikrinimo aktu“, ieškovas savo pažeistas teises gynė specialios normos, t. y. Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 nustatyta tvarka ir pagrindu, tačiau Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutraukė administracinę teiseną ir nurodė ieškovui, kad teisines pasekmes sukuria ne aktas Nr. 1168, o nuosavybės teisės į nuotekų ir vandentiekio tinklų, esančių Bitėnų g. Vilniuje, užregistravimas UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, todėl susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio.

36Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 2011-10-10 UAB „JGK statyba“ prevencinio ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2007-02-15 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-70, papildomo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9) nutraukė; kitoje dalyje ieškovo UAB „JGK statyba“ prevencinius ieškinius, patikslintą prevencinį ieškinį ir papildomą ieškinį atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytusn (t. 24, b.l. 5)..

37Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „JGK STATYBA“ (t. 25, b.l. 1) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „JGK STATYBA“ reikalavimus tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Teismas negalėjo tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatyti faktines aplinkybes, nes pabaigus bylos nagrinėjimą teismas atsisakė paskelbti įrodymus, kurių pagrindu byloje bus priimtas sprendimas. Tokioje sudėtingoje byloje tai buvo pirminė priežastis neteisingo sprendimo priėmimui, nes teismo sprendimas buvo priimtas neapibrėžus nagrinėjimo objekto. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą dėl 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168, nors turėjo vadovautis galiojančiais viešo registro įrašais. VĮ „Registrų centras“ aktas Nr. 1168 yra užregistruotas kaip senų statinių patikrinimo aktas. Būtent šio akto pagrindu yra registruota bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuosavybė į ginčo tinklus ir šis aktas tiesiogiai kliudo nuosavybės teisės pripažinimui ir registravimui bendrovės „JGK statyba“ vardu. Teisinis šio dokumento vertinimas turi būti daromas atsižvelgiant į tai, kad jis yra senų statinių patikrinimo aktas, kurio pagrindu užregistruota nuosavybės teisė bendrovei „Vilniaus vandenys“. Viešame registre 2006-10-26 aktas yra įrašytas kaip senų statinių patikrinimo aktas, nes tai buvo vienintelis būdas registruoti nuosavybės teisę nesant projekto, statybos leidimo, statybos darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų ir statybos inspekcijos pažymos apie pilną ar dalinį objekto pastatymą. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2012-03-29 nutartyje byloje Nr. A502-289/2012 nustatė, kad akte Nr. 1168 nėra numatytas nei vienas privalomas vykdyti įpareigojimas ar duotas nurodymas, galintis daryti poveikį UAB „JGK statyba“ teisėms ir pareigoms. Teismas laikė, kad tiesiogines teisines pasekmes bendrovei „JGK statyba“ sukuria nuosavybės teisės įjuos įregistravimas viešame registre. Kadangi nuosavybės teisė viešame registre užregistruota akto Nr. 1168 pagrindu, šio akto galiojimas ar negaliojimas turi esminės įtakos bendrovių „JGK statyba“ ir „Vilniaus vandenys“ teisėms ir pareigoms. Nuosavybės teisės registravimo faktas viešame registre ir pagrindas, kuriuo remiantis nuosavybės teisė yra registruojama, negali būti atskirti. Pirmosios instancijos teismas atskirdamas nuosavybės teisės registravimo faktą nuo nuosavybės teisės registravimo pagrindo elgėsi neobjektyviai ir šališkai bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai. Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo nustatęs, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei UAB „Vilniaus vandenys“ negalėjo nurodyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindo, nepateikė dokumentų, kad jie vamzdynus būtų pastatę. Teismas pažymėjo, kad viešojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra , kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, gali būti išperkama arba gali būti sudaromos sutartys dėl nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir panašiai. Prie šios bylos yra prijungta administracinė byla Nr. 1-2255-580/2011, kurios medžiaga patvirtina išdėstytus teiginius, kad nuosavybės teisė akto Nr. 1168 pagrindu negalėjo atsirasti. Įrodžius, kad aktas Nr. 1168 negali būti laikomas senų statinių patikrinimo aktu, jis turėjo būti pripažintas iš dalies negaliojančiu. Byloje nebuvo priešieškinio, kuriuo bendrovė „Vilniaus vandenys“ būtų prašiusi nuosavybės teisės pagrindu laikyti ne aktą Nr. 1168, o ginčo statinių perdavimo iš savivaldybės nuosavybės į „Vilniaus vandenų“ nuosavybę faktą, kurį būtų grindę kokiu nors dokumentu, tinkamu nuosavybės teisei registruoti. Pripažinus aktą Nr. 1168 negaliojančiu, išnyktų nuosavybės teisės registravimo „Vilniaus vandenų“ vardu pagrindas. Bendrovės „JGK statyba“ ir „Vilniaus vandenys“ turėtų įrodyti, kuri iš jų pastatė ginčo tinklus. Nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovas „Vilniaus vandenys“ neteikė įrodymų, kada pasistatė ginčo tinklus ir kokie dokumentai tai patvirtina. Tačiau esant matininko išvadai yra įrodyta, kad 2006 metais bendrovė „Vilniaus vandenys“ užregistravo savo nuosavybėn daiktą, kurį 1991 - 1999 metais Vilniaus mieste Bitėnų gatvėje pastatė UAB „JGK statyba“ pagal UAB „Archprojektas“ projektą ir statybos leidimą Nr. 183/86 ir tai padarė akto Nr. 1168 pagrindu, kuris nėra dokumentu, tinkamu pagrįsti nuosavybės teisę.

38Šioje byloje buvo gauta trečiojo asmens atsakovų pusėje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada. Ši išvada negalėjo būti vertinama kaip įrodymas, nes nurodyta inspekcija į bylą nebuvo traukiama išvadą duodančia institucija. Būdama procesiškai susieta su atsakovais inspekcija pagal įstatymą negalėjo duoti išvadų, pažeidžiančių atsakovų poziciją byloje (CPK 47 str. 4 d.). Teismas, grįsdamas savo sprendimą inspekcijos išvada, pažeidė nešališkumo principą, įtvirtintą CPK 21 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

39Kadangi be pagrindo buvo atmesti reikalavimai dėl detaliojo plano ir statybos leidimų, be pagrindo atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo. Teismas laikė, kad ieškovas neturi teisių į 33 ha sklypą, kuriam yra skirtas pakoreguotas 33 ha ploto teritorijos detalusis planas, o taip pat neturi teisė į vandentiekio bei fekalinės kanalizacijos tinklus. Ta2iau ieškovas taip pat negali visiškai suformuluoti apeliacinio skundo teiginių, nes byloje nėra atliktas įrodymų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atlikti šioje byloje būtinas teritorijų planavimo ir kadastrinių matavimų ekspertizes. Dėl to nebuvo gauti objektyvūs įrodymai, kurie būtų leidę teismui priimti objektyvų ir nešališką sprendimą. Teismas laikė, kad statybos leidimai buvo išduoti teisėtai, tačiau nenurodė, kokiais pagrindais atmetė UAB „JGK statyba“ argumentus, kad statybos leidimai negalėjo būti išduoti nesant parengtų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų. Taip pat teismas neapsisakė dėl statybos leidimų turinio. Byloje esantys dokumentiniai įrodymai rodo, kad statybos leidimai buvo išduoti įvadiniams tinklams, o magistralinių tinklų statybai leidimai nebuvo išduoti.

40Teismo nuomone ieškovas „JGK statyba“ piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tačiau apeliantas nurodo, kad kreipdamasis į teismą ieškovas procesine teise nepiktnaudžiavo. Taip pat ieškovas nevilkino proceso. Būtent teismas, atsisakęs paskirti teritorijų planavimo ekspertizę ir kadastrinių matavimų ekspertizę, vilkino procesą ir apsunkino objektyvių įrodymų surinkimą.

41Ieškovai J. P. ir A. P. atsiliepimu prašo ieškovo UAB „JGK statyba“ apeliacinį skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo ieškovo UAB „JGK STATYBA“ reikalavimo - pripažinti negaliojančiu UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), bei nutraukė šioje dalyje civilinę bylą Nr. 2-1919-827/2014. Faktinė situacija yra susidariusi tokia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ir jos sudaryta komisija, surašę 2006-10- 26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9) ir jų registraciją, su ieškovo UAB „JGK STATYBA“ iki 98 procento baigtumo pastatytais, inventorizuotais buitinių nuotekų tinklais, taip pat vandentiekio tinklais, kurių identifikavimo ir patikrinimo tvarką nustato 2003-04-03 Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro įsakymas Nr. 158/89, pasielgė kaip su neva senais - pastatytais iki 1991 m. liepos mėn. 25 d. statiniais, kurių savininkas nežinomas, ir pažeidžiant neva bešeimininkio turto teisės aktuose nustatytą įgijimo tvarką. Kaip matyti iš prijungtos prie civilinės bylos administracinės bylos Nr. 1-2255- 580/2011 medžiagos, bei atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimo ir jos atstovo paaiškinimo pirmos instancijos teisme, taip pat iš ieškovo UAB „JGK STATYBA" apeliaciniame skunde išdėstytos argumentacijos, pats atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ šių tinklų nelaikė bešeimininkiais, nes proceso metu teigė, kad minėtus tinklus 1994 metais pastatė ne ieškovas UAB „JGK STATYBA“, o pats atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“. Tokia atsakovo gynybos pozicija yra suprantama, nes nuosavybės teisės į bešeimininkį turtą negali įgyti bet koks juridinis asmuo, o tik valstybė arba savivaldybė, ir tik pagal teismo sprendimą, priimtą pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Nei minėtoje administracinėje byloje, nei pirmos instancijos teisme išnagrinėtoje byloje, minėtos institucijos jokio pareiškimo teismui nepateikė, nes žinojo, kad 1994 metais statyti tinklai 2006 metais netapo bešeimininkiais, nors tai atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ neužkirto kelio nebaigtus statyti inžineriniais tinklus be statytojo žinios pripažinti tinkamais naudojimui, bei VĮ „Registrų centras“ NTR duomenų bazėje teisiškai įregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu taip, kaip buvo registruojami kiti seni, iki 1991 m. liepos mėn. 25 d. pastatyti statiniai, kurių teisinei registracijai UAB „Vilniaus vandenys“ neva neturi reikiamų dokumentų. Tai atsakovas darė, nepaisant to fakto, kad su gyvenamųjų namų Salotės g. Vilniuje gyventojais nuo 2003-05-28 metu yra sudarę abonentines viešo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, bei valymo sutartis. Tai patvirtina UAB „Vilniaus vandenys“ 2008-08- 18 atsiliepimo Nr.6-2624 (1.20-04) su sutarčių nuorašų kopijomis, byloje Nr. 2-492-798/2009. Tinklų eksploatacijos ribų planas patvirtina, kad būtent tą nuotekų tinklų trasą, mes - kiti ieškovai - eksploatuojame kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą. Taigi, sutarties Nr. 3945 priede aiškiai nurodytos UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribos, o būtent tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki vandentiekio šulinio Nr. 62 imtinai, nuotekų tinklus nuo miesto ribų iki nuotekų šulinio Nr. 248 (Bitėnų g. pastatyto 1994 metais) imtinai, o Abonentas eksploatuoja vandentiekio tinklus kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą nuo vandens šulinių Nr. 62 ir nuo nuotekų šulinio Nr. 248 iki jų nuosavybės teise valdomų namų, kas reiškia, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, net ir 2006 metais, neva aptikęs, kad neturi dokumentacijos minėtų tinklų teisinei registracijai, neturėjo pagrindo laikyti, kad mums (Salotės g. 27-31 gyventojams, ieškovams šioje byloje) UAB „Vilniaus vandenys“ teikia vandenį ir šalina buitines nuotekas per lauko inžinerinius tinklus, kurie neturi savininko. Priešingai, atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ ir jų atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 įrašuose Nr. 1 ir Nr. 9 įvardintus inžinerinius tinklus 1994 metais pagal 1990 metų sutartį su UAB „JGK STATYBA“ pastatė ne UAB „JGK STATYBA“, o viešas vandens tiekėjas atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, nors teismui be minėtos sutarties, bei 1490 metrų ilgio nuo 219 mm iki 65 mm skersmens vandentiekio ir 260,3 m ilgio 400 mm skersmens fekalinės kanalizacijos tinklų, pastatytų Pilaitės rajone, 1994-06-02 ir 1994-01-20 statinių statybos priėmimo eksploatuoti komisijos aktų, nepateikė nė vieno Bitėnų g. tinklu statybos vykdymą įrodančio dokumento. Tokių dokumentų atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti negalėjo, nes nebuvo šių tinklų statybos užsakovu. Taigi akivaizdu, kad VĮ „Registrų centro“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 įrašo Nr. 1 ir Nr. 9 pagrindu atlikta teisinė registracija atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, bei jo, kaip tinklų savininko paviešinimas, negali būti vertinamas ir suprantamas taip, kaip tai suprato pirmos instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti negaliojančiu UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), bei nutraukdamas bylą šioje dalyje. Pasisakydami dėl kitų ieškovo UAB „JGK STATYBA“ reikalavimų, nurodo, kad patenkinus ieškovo UAB „JGK STATYBA“ apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), atsirastų pagrindas Bitėnų g. 1994 metais pastatytus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus teisiškai registruoti UAB „JGK STATYBA“ vardu, bei taikyti šioje byloje CK 4.93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei tenkinti ieškovo UAB „JGK STATYBA“ kitus reikalavimus, susijusius su kitiems asmenims priklausančių vandens ir buitinių nuotekų slėginių tinklų prisijungimu prie Bitėnų g. 1994 metais pastatytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Nesant civilinėje byloje ieškovo UAB „JGK STATYBA“ aiškiai išreikštos valios/sutikimo sujungti savo nuosavybe su kito savininko - šiuo metu UAB „DanJana“ nuosavybe, turėtu būti panaikintos atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ planavimo ir techninės sąlygos, kuriomis yra numatoma sujungti 1994 metais Bitėnų g. pastatytus tinklus su detaliojo/specialiojo plano rengimui planavimo organizatorių D. P., V. V. bei statytojų V. V. ir UAB „DanJana” ne viešojo vandens tiekimo teritorijoje už Vilniaus miesto savivaldybės ribų Griovių ir Vilkeliškių kaimuose numatytais lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų slėgimais tinklais, kuriems nėra parengtas ir patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės specialusis plėtros planas. Taip pat ieškovai nurodo, kad atmetus ieškovo prašymus skirti ekspertizes, lieka neaišku, kokio teritorijų planavimo dokumento pagrindu UAB „Plėtrumas“ parengė statytojams D. P. ir V. V. „Griovių kaimo, Zujūnų sen., Vilniaus raj. žemės sklypo, ( - ) ir užjos ribų iki Bitėnų g. Vilniaus m., lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų slėginių tinklų statybos techninį projektą ir jo korektūras. Tik atlikus Bitėnų g. inžineriniu tinklu kadastriniu matavimo ekspertizę, būtų panaikinti visi prieštaravimai dėl Bitėnų g. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų techninių parametrų, patikslintos tinklų tikslios vietos dislokavimas, šių tinklų skirtingų unikalių numerių suteikimo pagrįstumas, bei kitos reikšmingos tinklų registracijai aplinkybės, kurias pirmos instancijos teismas vertino savaip, nes nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovas „Vilniaus vandenys“ faktiškai neteikė įrodymų, kada pasistatė ginčo tinklus, ir kokie dokumentai tai patvirtina.

42Ieškovai A. M., E. M. ir I. B. atsiliepimu prašo ieškovo UAB „JGK statyba“ apeliacinį skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad paliko apelianto nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai pritaikė nuosavybės teisės įgijimo į ginčo inžinerinius tinklus reguliuojančias teisės normas, tame tarpe nepagrįstai laikė, jog nuosavybės teisę į ginčo tinklus UAB „Vilniaus vandenys“ įgijo CK 4.47 str. numatytais pagrindais. Teismas netinkamai įvertino 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo, identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 teisinę reikšmę šio turto teisiniam įregistravimui, o taip pat neištyrė ir sprendime nepasisakė dėl bešeimininkio turto pripažinimo tokiu tvarkos pažeidimų. Teismas nepasisakė ir dėl to, ar ginčo tinklai, kurie pastatyti 1994 m., gali būti pripažinti seniai pastatytais ir bešeimininkiais. Apelianto ieškininių reikalavimų nuosavybės teises į ginčo tinklus pripažinti UAB „JGK statyba“ patenkinimas padėtų greičiau įgyvendinti 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintus UAB „JGK statyba“ ir A. ir J. P., E. ir A. M.. I. B. tarpusavio įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas neturi teisinio intereso reikšti ieškininius reikalavimus. Galiojantys teismų sprendimai ir nutartys įrodo, jog UAB „JGK Statyba“ turi subjektines teises į 33 ha žemės sklypą Pilaitės seniūnijoje Vilniaus mieste. Šias teises, jeigu jos pažeistos, apeliantas turi teisę ginti teismine tvarka, ką jis šioje byloje ir padarė. Pritaria apelianto pozicijai, jog tik nuo to momento, kai suinteresuotas asmuo tinkamai sužino apie savo teisių pažeidimą, t.y. jis ne tik gauna informaciją apie skundžiamo akto egzistavimą, bet ir, surinkęs papildomus dokumentus, įgyvendinančius skundžiamo akto sprendinius, įsitikina, jog jo teisės yra pažeidžiamos, gali būti skaičiuojamas ieškininės senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog vertinant, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Pasisakydami dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, pritaria apelianto nuomonei, jog teismas nepagrįstai nusprendė tiesiogiai netirti byloje esančiu įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 235 str. 1 d. ir 250 str. nuostatas. Sutinka su apeliantu, jog teismas savo sprendime nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kuri yra suinteresuotu trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje, išvada (CPK 47 str. 4 d. ir CPK 21 str. įtvirtinto bešališkumo principo pažeidimai). Be to, ši inspekcija pagal savo kompetenciją ir išvadą surašiusio jos darbuotojo kvalifikacija neturėjo jokio pagrindo pasisakyti inžinerinių tinklų kadastrinių matavimų klausimais.

43Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad esminiai UAB „JGK statyba“ teikiamo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su UAB „JGK statyba“ papildomu ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl 2006-10-26 Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalies, liečiančios nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašų Nr. 1 ir Nr. 9) pripažinimo negaliojančia ir UAB „JGK statyba“ nuosavybės teisės į 627 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną ( - ) bei 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyną ( - ) pripažinimo ir nurodytų daiktų išreikalavimo iš neteisėto UAB „Vilniaus vandenys“ valdymo. Ginčijamame 2006-10-26 Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akte Nr. 1168 fekalinės kanalizacijos vamzdynas ir šalto vandens teikimo vamzdynas, esantys Bitėnų g., Vilniuje, pripažinti tinkamais naudoti bei minėto akto pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad minėtų nekilnojamojo turto įregistravimo momentu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatuose buvo numatyta, kad norint įregistruoti daiktines teises į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikiami prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą bei dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti - daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti - atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Nagrinėjamu atveju, fekalinės kanalizacijos vamzdynas ir šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantys Bitėnų g., Vilniuje, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. atitinkamai 44/602481 ir 44/602473. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nenustatė nei vieno Įstatymo 29 straipsnyje nurodyto pagrindo, kuriuo galima būtų atsisakyti registruoti nuosavybės teises į nurodytus objektus. Minėtos aplinkybės įrodo, kad ginčijamas 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktas Nr. 1168 yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ta aplinkybė, jog galimai toje pačioje vietoje esantys skirtingi tinklai yra įregistruoti tiek atsakovo, tiek ieškovo vardu, savaime įrodo tai, kad ieškovas pastatė ir atsakovo vardu registruotus vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus. Pareikštas UAB „JGK statyba“ ieškinys savo esme buvo ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, todėl ieškovas privalėjo nuginčyti kito subjekto nuosavybės teisės įsigijimo pagrindą.

44Pasisakydamas dėl ieškinio senaties bei bylos nutraukimo CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ieškovas jau nuo 2006-12-28 ir 2007-02-05 galėjo ir turėjo galimybę sužinoti, kad nuosavybės teisės į fekalinės kanalizacijos ir šalto vandens tiekimo vamzdynus yra įregistruotos UAB „Vilniaus vandenys“ vardu ir kartu sužinoti, kokiu pagrindu tos nuosavybės teisės yra įregistruotos, bei ginti savo tariamai pažeistas teises. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiamu aktu buvo nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės (tai konstatavo ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A -289/2012), kurios iš esmės atspindi bendrovės ir jos akcininko civilinius teisinius santykius. Šio akto pripažinimas negaliojančiu nekeičia paties fakto, t.y. to, koks turtas yra numatytas 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V patvirtintame UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio formuojamas bendrovės įstatinis kapitalas, sąraše, bei jo nuginčijimas neapgina ieškovo teisių. Ieškovo teises įtakoja ne šis aktas, o faktas, kad konkretus turtas, kurį ieškovas vertina kaip savo turtą, yra įtrauktas į UAB „Vilniaus vandenys“ turto sąrašą, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo civilinė byla pagrįstai nutraukta CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

45Pasisakydamas dėl ginčijamų statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai motyvavo savo išvadą dėl šioje civilinėje byloje pareikštų tapačių reikalavimų, nurodydamas, jog statybos leidimai buvo ginčijami tais pačiais pagrindais, kaip ir administracinėje byloje Nr. 1-355- 437/2010. Šioje byloje dalyvavo tie patys proceso dalyviai, išskyrus tai, kad atsakovais buvo patraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, o šioje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dalyvauja trečiuoju asmeniu, o atsakovu dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Nepaisant to, vertindamas 2011-09-19 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo Nr. A525- 1426/2011 sprendimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimai buvo atmesti tais pagrindais, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo tokius reikalavimus reikšti. Tos pačios aplinkybės ir pagrindai galioja ir šioje civilinėje byloje vertinant reiškiamus ieškovo reikalavimus dėl ginčijamų statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais - ieškovas neturi teisių į nurodomus 33 ha žemės teritorijos Pilaitės rajone, kadangi šie santykiai susiję su 33 ha žemės sklypo nuoma jau daugiau nei 10 metų yra pasibaigę, o kaip sus minėtais statybos leidimais ir jų pagrindu atliekamomis statybomis yra susijęs šiuo metu ieškovo nuomojamas 4,395 ha dydžio žemės sklypas, byloje duomenų nėra, be to, šia aplinkybe ieškovas savo ieškinio reikalavimo negrindė. Tie patys argumentai, kuriais ginčijamas ieškovo neturėjimas teisinio suinteresuotumo ginčyti 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT-7/09-0736, galioja ir vertinant ieškovo teisinį suinteresuotumą ginčyti šio leidimo perregistravimus (2011-04-08 Versija 1) ir 2012-06-06 Nr. 440/12-1388). Pasisakydamas dėl nepagrįsto nevertinimo byloje esančių įrodymų bei reikšmingų ieškovų į bylą teiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, nerinkimo bei ieškovo piktnaudžiavimu procesu, nurodo, jog ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą bei jame nurodydamas aplinkybes, kad teismas nevertino jo į bylą teiktų įrodymų, taip pat piktnaudžiauja procesu. Atkreipia dėmesį, jog ši civilinė byla, prasidėjusi 2011 metų pabaigoje, tęsėsi ne vienerius metus, ir ne dėl atsakovų kaltės, o dėl nuolatinio ieškovo UAB „JGK statyba“ bei kitų ieškovų reikalavimų tikslinimo, vis naujų ieškinių pareiškimo skirtinguose Vilniaus miesto apylinkės teismuose, kurie vėliau buvo sujungti į vieną civilinę bylą, dėl vis naujų ieškovų teikiamų ir reikalaujamų įrodymų, dėl kurių (kiekvieno iš jų) prijungimo kiekviename teismo posėdyje sprendė tiek teismas, tiek ir nuomonę dėl jų prijungimo reiškė visi byloje dalyvaujantys asmenys, kartais šių įrodymų vertinimui užtrunkant ir visą teismo posėdžiui skirtą laiką. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizavo ir rinko į bylą teikiamus įrodymus, tuo tarpu ieškovai, tarp jų - ir UAB „JGK statyba“, sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, dėl ko jam pagrįstai ir proporcingai buvo paskirta 5 000 Lt bauda.

46Pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pakartotinio įrodymų tyrimo ir teritorijų planavimo ir kadastrinių matavimų ekspertizių, kurių neskyrė pirmosios instancijos teismas, paskyrimo, nurodo, jog įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų gausą, taip pat tai, jog nėra prašoma apklausti liudytojus ar nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra tikslinga skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat nurodo, jog apeliantas nepagrindžia nurodomų ekspertizių būtinumo bei nenurodo, į kokius bylos nagrinėjimui reikšmingus esminius klausimus galėtų atsakyti atliekamos ekspertizės, kokias faktines aplinkybes galėtų patvirtinti, kurių negalėjo patvirtinti kiti į bylą pateikti įrodymai.

47Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Atsakovas UAB „Danjana“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors ieškovas ir teigia, kad teismas nevertino į administracinę bylą Nr. I-2255-580/2011 pateikto akcinio kapitalo formavimo turtu dokumentacijos, tačiau yra priešingai - pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2004-03-29 tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis, kuria bendrovė akcininkui perdavė akcijas, o akcininkas (Vilniaus miesto savivaldybės taryba) jų emisijos kainą apmokėjo perleisdamas bendrovės nuosavybėn turtinius įnašus, nurodytus sutarties prieduose Nr. 1,2 ir 3 (administracinės bylos Nr. I-2255-580/2011, t.2, b.l. 116-156). Teismas sprendime nurodė, kad akte Nr. 1168 nurodyti ginčo objektai atitinka 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. l528V patvirtinto sąrašo 35, 39, 45, ir 18 lapuose nurodytus nekilnojamojo turto objektus.

49Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-289/2012 nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl akto Nr. 1168 dalies panaikinimo, 2012-03-29 priėmė nutartį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 - 06-16 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. 2012-03-29 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad akte Nr. 1168 nėra numatytas nei vienas privalomas vykdyti įpareigojimas, duotas nurodymas ar išreikšta kitų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų, galinčių daryti poveikį ieškovo teisėms ir pareigoms, t.y. jame tik išdėstytos turto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta vertintojų (komisijos) pozicija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad aktas Nr. 1168 konstatuoja tik tam tikras faktines aplinkybes, kurios iš esmės atspindi bendrovės ir jos akcininko civilinius teisinius santykius. Šio akto pripažinimas negaliojančiu nekeičia to fakto, koks turtas yra nurodytas Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. l528V patvirtintame sąraše bei jo nuginčijimas nesukuria ieškovui jokių naujų teisių ir pareigų bei neatspindi nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo teises įtakoja ne šis aktas, o faktas, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurio priklausomybę ginčija ieškovas, yra įtraukti į UAB „Vilniaus vandenys“ turto sąrašą, o tai, ar šis aktas galėjo būti vienu iš pagrindų registruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ieškovo teigimu, nagrinėjant civilinę bylą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ neteikė įrodymų, kada pastatė tinklus ir kokie dokumentai tai patvirtina, o pagal ieškovo pateiktą projektinę dokumentaciją, statybos leidimą valstybinės inspekcijos pažymas galima tik viena išvada, kad UAB „JGK statyba“ suprojektavo ir pastatė ginčo tinklus. Surinkti įrodymai neva rodo, kad priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į ginčo tinklus turi būti pripažinta Ieškovui, o šie daiktai turi būti išreikalauti iš UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėto valdymo. Atsakovas nurodo, kad teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad bendrovės „JGK statyba“ reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną ( - ) ir 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyną ( - ), esančius Vilniaus miesto savivaldybėje, Bitėnų g. ir išreikalauti nurodytus daiktus iš neteisėto UAB „Vilniaus vandenys“ valdymo nėra įrodytas Ieškovo į bylą pateiktais įrodymais. Nors ieškovo teigimu, jis inžinerinius tinklus pastatė per 1991-1999 metus pagal 1990-05-24 išduotą statybos leidimą Nr. 183/86, tačiau kaip teisingai nurodė teismas, šiame statybos leidime nėra konkrečiai identifikuota statybos vieta, kur statomi inžineriniai tinklai, nei projektas, pagal kurį turi būti vykdoma statyba. Juo labiau, kad statybos leidime nurodyta Buivydiškių gyvenvietė yra visai kitoje Pilaitės prospekto pusėje ir nutolusi nuo ginčo objekto beveik 5 km atstumu. Kitas dokumentas, galintis įrodyti statybų faktą yra statybos techninis projektas. Tik teismui paprašius, ieškovas pateikė Lietuvos architektų sąjungos Archprojektas projektą 1500 gyv. JGK „Salotė“ Buivydiškių tarybinio ūkio technikumo teritorijoje IV-ojo kvartalo II dalies inžinerinių tinklų, objekto Nr.89-33/14, dalis 3LVK, stadija D. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri kaip teismas teisingai nurodė, neturi jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi (kas atsispindi ir inspekcijos pateiktuose procesiniuose dokumentuose), teismo pavedimu parengtoje išvadoje nurodė, kad negalima teigti, jog inžineriniai tinklai pastatyti pagal šį projektą. Didesnioji vandentiekio tinklų dalis yra pastatyta ne pagal šio projekto sprendinius, tas pats pasakytina ir dėl fekalinės kanalizacijos vamzdyno. Teismui pateiktame projekte yra nurodyta tik nedidelės dalys vandentiekio ir dėl fekalinės kanalizacijos vamzdynų, o didžioji dalis tinklų yra pastatyta pagal kitą projektą kuris teismui pateiktas nebuvo. Ieškovas nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus bando grįsti remdamasis 2010-08-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma Nr. NSP-00-100805-00361 dėl nebaigtų statyti fekalinės kanalizacijos tinklų ir pažyma Nr. NSP-00-100805-00363 dėl nebaigtų statyti vandentiekio tinklų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojo parodymus, kad jei šios pažymos būtų išduotos pagal teismui pateiktą projektą Nr. 89- 33/14 LVK, jose negalėtų būti įrašas apie 98 proc. baigtumą, kadangi pagal šį projektą buvo suprojektuota tik mažesnioji kadastrinėse bylose nurodytų tinklų. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismui pateikė statybos faktą įrodančius dokumentus, tačiau teismas nepagrįstai jų nevertino. Iš tiesų, Ieškovas į bylą pateikė 4 statybos rangos sutartis, neva įrodančias inžinerinių tinklų statybos faktą: 1993-01-06 statybos rangos sutartį Nr.6/93, sudarytą su Utenos valstybine statybos mechanizacijos organizacija; 1994-01-17 ir 1994-04-21 statybos rangos sutartis Nr.2/94 ir 6/94, sudarytas su AB „Utenos statybos technika44; 1992-03-16 statybos rangos sutartį Nr.4/92, sudarytą su Utenos VSMO. Visgi nors šiose sutartyse ir yra numatyta inžinerinių tinklų statyba, tačiau niekur nėra nurodyta, kad šios statybinės organizacijos statys vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir būtent Bitėnų g., Vilniaus mieste. Neatitinka tikrovės ir ieškovo teiginys, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nepateikė jokių įrodymų apie inžinerinių tinklų priklausomybę, o teismai veikė šališkai ir tai leido daryti. Ieškovui pareiškus papildomą ieškinį dėl inžinerinių tinklų priklausomybės, UAB „Vilniaus vandenys“ į bylą pateikė 1990-10-25 sutartį dėl tinklų ir gyvenamųjų namų statybos, pagal kurią ieškovas perdavė, o atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ priėmė įgaliojimus vykdyti inžinerinių tinklų statybos darbus Jaunimo gyvenamajam kompleksui „Salotė“. UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat pateikė tuometinio įmonės direktoriaus A. M. pasirašytą 1992-10-21 raštą, adresuotą UAB „JGK statyba“ direktoriui J. G., kuriame nurodoma, kad jog vykdant Jaunimo gyvenamajam komplekso statybos dalyvio 1990-10-25 sutartį įvyko esminių pasikeitimų Lietuvos Respublikos įstatymuose, dėl ko ši sutartis nebeatitinka esamos statybos dalyvio padėties, todėl nurodoma, kad įmonė, įvykdžiusi darbus pagal sutartį, šiuos tinklus pasiliks savo balanse ir vykdys jų eksploataciją. Taip pat nurodoma, kad pagal atskirą sutartį leis UAB „JGK statyba“ prisijungti prie šių tinklų. Pagal 1994 m. sudarytus priėmimo naudoti aktus bei 1994-1995 m. pagrindinių priemonių priėmimo - perdavimo aktus matyti, kad UAB „Vilniaus vandenys44 pastatė 1865 m vandentiekio vamzdynų, 1860,30 m fekalinės kanalizacijos bei 2558,90 m lietaus nuotekų vamzdynų. Teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada, aktuose, be to, pagal byloje esančius duomenis tokia galimybė nėra paneigta. Juo labiau, kad 1994-1995 m. priėmimo - perdavimo aktus dėl pastatytų inžinerinių tinklų perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ kaip vienas, iš komisijos narių pasirašė ir J. G., todėl teismas pagrįstai laikė, kad ieškovo prašymas pripažinti nuosavybės teisę į 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną ( - ) ir 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyną ( - ) negali būti tenkinamas ir dėl praleisto ieškininės senaties termino. Pasisakydamas dėl ieškovo subjektinių teisių į 33 ha ploto žemės sklypą, nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas visą laiką teigė, kad jis, kaip 1990-05-16 Vyriausybės potvarkio Nr. l42p pagrindu esantis gyvenamųjų namų statytojas, ilgalaikės nuomos teisės pagrindu valdo 33 ha ploto žemės sklypą, kuriame pagal 1996 m. patvirtintą detalųjį planą vykdo gyvenamųjų namų statybą. Tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymų bei jokių duomenų, kad ši teisė įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre. civilinio kodekso 4.167 str. (ilgalaikės nuomos nustatymas) numato, kad ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Jokios sutarties ar susitarimo, kuriame būtų išdėstytos ilgalaikės nuomos sąlygos (susitarimo turinys, atlygintinumas, terminas ir pan.) ieškovas taip ir nepateikė, todėl akivaizdu, kad bet kokios ieškovo pretenzijos į 33 ha ploto žemės sklypą nuomos teisės pagrindu yra visiškai nepagrįstos. Priešingai, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo konstatuota, kad UAB „JGK statyba“ neturi jokių nuosavybės ar kitų teisių į 33 ha ploto žemės sklypą, o tos, kurios buvo, jau seniai yra pasibaigusios. Nagrinėjant civilinę bylą teismas ne vieną kartą ieškovui siūlė pateikti į bylą tinkamus įrodymus bei pagrįsti reiškiamus reikalavimus. Ieškovui visgi nusprendus prašyti ekspertizės, teismas nurodė ieškovui nuo 2013-10-03 iki 2013-10-21 pateikti klausimus, kurie būtų užduoti ekspertui. Ieškovui pateikus siūlomus klausimus ir teismui su jais susipažinus, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad daugelis ieškovo siūlomų užduoti klausimų nereikalauja specialių žinių, o yra teisinio pobūdžio. Be to, kai kurie ieškovo siūlomi klausimai net nėra susiję su ieškinio dalyku.

50Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi labai ilgą laiką, byloje buvo pateikta didelės apimties medžiaga, iš esmės kiekvieno posėdžio metu buvo pateikiami papildomi dokumentai, apklausiami liudytojai ir pan. Dėl byloje esančių duomenų išsamiai pasisakė visi proceso dalyviai, taip pat tokią galimybę teismas suteikdavo ir pateikus naujus įrodymus byloje, todėl byloje esanti medžiaga buvo išnagrinėta išsamiai ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims žinoma. Nepasisako dėl teismo sprendimo vertinimo dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas UAB „JGK statyba“ reikalavimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus tarp šios įmonės ir UAB „Vilniaus vandenys“, kadangi tai privatus minėtų subjektų ginčas. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamas detalusis planas negalioja dėl tariamo neatitikimo kitam teritorijų planavimo dokumentui, pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, kadangi detalusis planas gali būti laikomas negaliojančiu jį atitinkamai panaikinus arba pakeitus.

51Dėl ieškovo UAB „JGK STATYBA“ apeliacinio skundo

52Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

53Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.) Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

54Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai išsprendė 2013-03-13 UAB „JGK statyba“ papildomo ieškinio, kuriuo ginčijamas atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryto 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalis bei prašoma pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus, nes šių reikalavimų pagrįstumas tiesiogiai įtakuoja ieškovo teisę reikšti prevencinius ieškinius.

55Minėta, kad 2013-03-13 UAB „JGK statyba“ papildomu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9) bei pripažinti bendrovei „JGK statyba“ nuosavybės teisę į 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną ( - ) bei 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyną ( - ), esančius Bitėnų g. Vilniaus miesto savivaldybėje, ir išreikalauti nurodytus daiktus iš neteisėto UAB „Vilniaus vandenys“ valdymo (t. 16, b. l. 77).

56Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9)

57Ieškovas nurodė, kad atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 pagrindu atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu buvo įregistruota nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos vamzdynus, esančius Bitėnų g., Vilniaus mieste, suteikiant fekalinės kanalizacijos vamzdynui unikalų ( - ), o vandentiekio vamzdynui ( - ).

58Ieškovas teigia, kad šis aktas iš dalies naikintinas, nes nurodytus vamzdynus ieškovo naudojamoje teritorijoje Bitėnų g. pastatė ieškovas per 1991-1999 metus pagal 1990 m. parengtą UAB „Archprojektas“ projektą ir šio projekto pagrindu 1990-05-20 išduotą statybos leidimą Nr. 183/86, o 1999 m. ir 2010m. buvo atlikta tinklų inventorizacija ir surašytas aktas. 2010-08-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino ieškovo kaip statytojo nebaigtų statyti statinių (vandentiekio tinklų, kurių ( - ), fekalinės kanalizacijos tinklų, kurių ( - ) ir ( - ) bei lietaus kanalizacijos tinklų, kurių ( - ) statybą ir nustačius, kad statiniai pastatyti be esminių nukrypimų nuo UAB „Archprojektas“ projekto, išdavė ieškovui tris pažymas – Nr. NSP-00-100805-00363, NSP-00-100805-00361, NSP-00-100805-00362, patvirtinančias šių statinių 98 procentų baigtumo būklę. Šias pažymas ieškovas 2010-08-06 pateikė registro tvarkytojui, tačiau nuosavybė nebuvo įregistruota dėl praeityje surašyto neteisėto akto Nr. 1168. Atsakovas žinojo, kad minėtus fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus pastatė ieškovas, kadangi išdavė technines sąlygas ir nuo 1990 m. derino jam teikiamus techninius projektus, taip pat ir dėl inžinerinių tinklų statybos Bitėnų g. Kadangi viešame registre 2006-10-26 aktas Nr. 1168 yra įvardijamas „Senų statinių patikrinimo aktu“, ieškovas savo pažeistas teises gynė specialios normos, t. y. Aplinkos ministro ir Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 nustatyta tvarka ir pagrindu, tačiau Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutraukė administracinę teiseną ir nurodė ieškovui, kad teisines pasekmes sukuria ne aktas Nr. 1168, o nuosavybės teisės į nuotekų ir vandentiekio tinklų, esančių Bitėnų g. Vilniuje, užregistravimas UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, todėl susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukdamas bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), visiškai teisingai konstatavo, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi minėtas aktas tik konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes, kurios iš esmės atspindi atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir jos akcininko Vilniaus miesto savivaldybės civilinius teisinius santykius. Šio akto pripažinimas negaliojančiu nekeičia paties fakto, t. y. to, koks turtas yra numatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V patvirtintame UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio formuojamas bendrovės įstatinis kapitalas, sąraše, bei jo nuginčijimas neapgina ieškovo teisių, nes gali būti susirašytas kitas analogiškas aktas. Šis aktas nesukuria jokių naujų teisių ir pareigų, UAB „Vilniaus vandenys“ nesuteikta teisė konstatuoti juridinius faktus, akte nurodytos aplinkybės gali būti paneigtos kitais įrodymais. Be to, ieškovo teises įtakoja ne šis aktas, o faktas, kad konkretus turtas, kurį ieškovas vertina kaip savo turtą, yra įtrauktas į UAB „Vilniaus vandenys“ turto sąrašą.

60Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad visiškai analogiškas reikalavimas buvo pareikštas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2255-580/2011, kur atsakovu buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o UAB „Vilniaus vandenys“ ir VĮ Registrų centras buvo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tačiau šioje civilinėje byloje ieškovas atsakovu pagal patikslintą ieškinį pasirinko UAB „Vilniaus vandenys“, o visi kiti, taigi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal šį reikalavimą tapo trečiuoju asmeniu; ir kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nagrinėdamas minėtą bylą apeliacine tvarka 2012-03-29 nutartimi (bylos Nr. A502-289/2012) ją nutraukė dėl to, kad reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 panaikinimo yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

61Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos, taip pat iš administracinės bylos Nr. 1-2255-580/2011 medžiagos matyti, jog 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1528V „Dėl specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto teisinio registravimo“ buvo nuspręsta patvirtinti specialios paskirties UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio suformuotas bendrovės įstatinis kapitalas, sąrašą ir leisti šiai bendrovei teisiškai įregistruoti patvirtintame sąraše nurodytą nekilnojamąjį turtą ir bendrovės nuosavybės teises į jį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale (administracinės bylos Nr. 1-2255-580/2011, t. 2, b. l. 36-115). Vykdant minėtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-16 įsakymu Nr. 01A-66-V-730 „Dėl UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo“ buvo sudaryta UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisija ir jai pavesta identifikuoti nekilnojamojo turto objektus (inžinerinius tinklus, statinius, pastatus ir kt.), iš kurių suformuotas UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinis kapitalas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V, ir pripažinti tinkamais naudoti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat surašyti nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktus ir patvirtinta šio akto forma (administracinės bylos Nr. 1-2255-580/2011, t. 2, b. l. 19-21). Be to, 2004-03-29 tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis, kuria bendrovė akcininkui perdavė akcijas, o akcininkas (Vilniaus miesto savivaldybės taryba) jų emisijos kainą apmokėjo perleisdamas bendrovės nuosavybėn turtinius įnašus, nurodytus sutarties prieduose Nr. 1,2, ir 3 (administracinės bylos Nr. 1-2255-580/2011, t. 2, b. l. 116-156). Dėl šios priežasties 2005-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Direktoriaus įsakymu Nr. 30-1181 buvo pakeistas 2003-09-16 įsakymo Nr. 01A-66-V-730 „Dėl UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto objektų identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymo“ punktas nurodant, jog pavedama sudarytajai komisijai identifikuoti nekilnojamojo turto objektus (inžinerinius tinklus, statinius, pastatus ir kt.) nurodytus Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1528V patvirtintame UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio suformuotas bendrovės įstatinis kapitalas, sąraše ir 2004-03-24 akcijų pasirašymo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, prieduose 1, 2 ir 3, taip pat pripažinti juos tinkamais naudoti ir registruotinais Nekilnojamojo turto registre bei surašyti nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktus, taip pat patvirtinta kita Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto forma (administracinės bylos Nr. 1-2255-580/2011, t. 2, b. l. 36-115).

62Ieškovo ginčijamo 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 išvadose nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektai, nurodyti kadastrinių matavimų, atliktų 2006-06-15 ir 2006-06-16, duomenų bylose 10/227813 ir 10/227812 atitinka nekilnojamojo turto objektus, nurodytus Vilniaus miesto valdybos 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V patvirtinto sąrašo 35, 39, 45 ir 18 lape inventoriniai numeriai 102776, 102423, 104105 bei 106048, 106050 (t. 20, b. l. 130-132). Kaip jau minėta šis reikalavimas jau buvo nagrinėtas Vilniaus miesto administraciniame teisme, kuris 2011-06-16 sprendime buvo nurodęs, jog ginčijamas aktas negali būti laikomas senų statinių patikrinimo aktu, kuris yra numatytas 2003-03-03 Vyriausybės nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“. Minėtame sąraše yra nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) tvarkytojui registruojant registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), įsigaliojimo (toliau – seni statiniai). Tuo tarpu ginčijamu aktu identifikuoti statiniai yra pastatyti 1994 metais. Senų statinių patikrinimo akto formą nustatė Aplinkos ministro ir teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymas Nr. 158/89 „Dėl prašymo patikrinti senus statinius formos, senų statinių patikrinimo akto formos ir senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos patvirtinimo“. Joje nustatyta, kad senų statinių patikrinimo aktai vadovaujantis šia tvarka yra surašomi tais atvejais, kai statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o asmenys, pageidaujantys juos įregistruoti, neturi nė vieno dokumento iš išvardytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 2 ir 6 punktuose. Tvarkoje taip pat nustatyta, kokių institucijų atstovai turi dalyvauti patikrinant senus statinius. Nagrinėjamu atveju šia tvarka nebuvo vadovautasi, todėl įvertinus visa tai darytina išvada, kad skundžiamas aktas negali būti pripažintas senų statinių patikrinimo aktu minėto 2003-04-03 įsakymo Nr. 158/89 prasme. Vertinant skundžiamą 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktą Nr. 1168, manytina, jog šiame akte yra užfiksuotos patikrinus turtą komisijos nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės, t. y. kad konkretūs nekilnojamojo turto objektai, nurodyti kadastrinių duomenų bylose atitinka nekilnojamojo turto objektus, nurodytus Vilniaus miesto 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V patvirtintame sąraše, bei išreikštas komisijos vertinimas, kad nustatyti nekilnojamojo turto objektai yra tinkami naudoti ir gali būti toliau naudojami bei UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Ginčijamu aktu buvo konkrečiai įvardinti (identifikuoti) tie nekilnojamojo turto objektai, kurie yra nurodyti nekilnojamojo turto, sudarančio įmonės įstatinį kapitalą, sąraše. Tai, ar šis aktas galėjo būti vienu iš pagrindu registruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

63Tai, kad skundžiamu aktu buvo nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, konstatavo ir Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) byloje A502-289/2012 priimtoje 2012-03-29 nutartyje, kuria panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-06-16 sprendimą ir administracinę bylą nutraukė. Pažymėtina, kad administracinė byla nutraukta dėl to, kad reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168 panaikinimo yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

64Esant tokioms aplinkybėms, yra nepagrįsti apelianto UAB „JGK statyba“ teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nutraukė civilinę bylą dėl 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 1168, nes būtent šio akto pagrindu yra registruota bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuosavybė į ginčo tinklus ir šis aktas tiesiogiai kliudo nuosavybės teisės pripažinimui ir registravimui bendrovės „JGK statyba“ vardu.

65Pabrėžtina, kad VĮ „Registrų centras“ aiškiai nurodyta, kad atsakovo bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuosavybė į ginčo tinklus įregistruota ir minėto Vilniaus miesto valdybos 1999-09-09 sprendimo Nr. 1528V pagrindu, kuris nėra ginčijamas šioje byloje. Todėl net ir patenkinus ieškovo reikalavimą ir panaikinus aktą dalyje, atsakovui išliks nuosavybės teisę į ginčo vamzdžius. Dėl apelianto teiginio, kad teisinis ginčo akto vertinimas turi būti daromas atsižvelgiant į tai, kad jis yra senų statinių patikrinimo aktas, jau buvo pasisakyta aukščiau - skundžiamas aktas negali būti pripažintas senų statinių patikrinimo aktu minėto 2003-04-03 įsakymo Nr. 158/89 prasme, nes šiame akte yra užfiksuotos patikrinus turtą komisijos nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės, t. y. kad konkretūs nekilnojamojo turto objektai, nurodyti kadastrinių duomenų bylose atitinka nekilnojamojo turto objektus, nurodytus Vilniaus miesto 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V patvirtintame sąraše, bei išreikštas komisijos vertinimas, kad nustatyti nekilnojamojo turto objektai yra tinkami naudoti ir gali būti toliau naudojami bei UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Ginčijamu aktu buvo konkrečiai įvardinti (identifikuoti) tie nekilnojamojo turto objektai, kurie yra nurodyti nekilnojamojo turto, sudarančio įmonės įstatinį kapitalą, sąraše. Priešingai, nei teigia apeliantas, pripažinti ginčo akta niekiniu ar negaliojančiu nuo surašymo momento teismas neturėjo pagrindo pirmiausiai dėl to, kad aktas nėra sandoris, antra, pats apeliantas prašė pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9).

66Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ teiginiais, kad ginčo objektas yra viešosios nuosavybės objektas ir kad LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms, arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, kitaip būtų pažeistas viešas interesas. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad ginčo objektą sukūrė jis, šios bylos kontekste savaime nesudaro pagrindo pripažinti apeliantui nuosavybės teisę į minėtą objektą. Dėl to visi apelianto teiginiai dėl atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu nuosavybės teisė registravimo į ginčo objektus neteisėtumo neturi teisinės reikšmės. pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9)

67Dėl reikalavimo pripažinti bendrovei „JGK statyba“ nuosavybės teisę į 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną ( - ) bei 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyną ( - ), esančius Bitėnų g. Vilniaus miesto savivaldybėje, ir išreikalauti nurodytus daiktus iš neteisėto UAB „Vilniaus vandenys“ valdymo.

68Bylos medžiaga nustatyta, kad šis reikalavimas teismo pagrįstai atmestas, kaip neįrodytas. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, jog jis pastatė ginčo tinklus per 1991-1999 m. Nagrinėjant nurodytą reikalavimą, teismas konstatavo, kad ieškovo poziciją šiuo aspektu yra prieštaringa. Viena vertus jis teigia, kad savo daiktą, t. y. ginčijamą vandentiekio vamzdyną jis jau buvo užregistravęs 1999 metais nekilnojamojo turto registre, kita vertus 2010 metais tą patį daiktą registre ketino registruoti ne kaip tą patį 1999 metais registruotą, o kaip naują daiktą, kurio statyba pradėta 1999 metais ir baigta 2010 metais (t. 16, b. l. 108). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad tokia situacija, kai tam pačiam daiktui – 1999 m. registruotam vandentiekio vamzdynui ir 2006 metais registruotam vamzdynui, suteikti skirtingi unikalūs numeriais susidarė dėl VĮ „Registrų centro“ kaltės, būtent dėl jų veiksmų susidarė painiava (t.20, b. l. 163). Kitame teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog naujas numeris tam pačiam vandentiekio vamzdynui buvo suteiktas dėl matininkų sprendimo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaip jau minėta vandentiekio vamzdynas ( - ), kurio matavimai 1999 -08-20 registruoti registre, ir vandentiekio vamzdyną ( - ), kurį 2010 m. ketino įsiregistruoti ieškovas, pagal dislokacijos vietą yra toje pačioje vietoje. Ieškovas įrodinėjo, kad tai tas pats daiktas, tik iki 2010 m. jis šiek tiek pailgėjo, todėl buvo registruojamas kitu unikaliu numeriu, bet iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ( - ) vamzdyno ilgis yra 489,30 m, statybos pabaigos metai 1998, o baigtumo procentas 98. ( - ) vamzdyno ilgis yra 484,71 m, statybos pradžios metai 1999, statybos pabaigos metai 2010 ir baigtumo procentas 98 (t. 16, b. l. 108). Taigi, iš šių duomenų matyti, jog ( - ) numeriu registruojamas daiktas buvo registruojamas niekaip jo nesiejant su ( - ) numeriu registruotais daikto matavimais, t. y. kaip naujai pastatytas daiktas. Ieškovo teiginiai, kad padarius du įvadus prie dviejų korpusų daiktas pailgėjo ir dėl to jį reikėjo registruoti nauju unikaliu numeriu, neatitinka bylos duomenų, kadangi iš jų matyti, kad ( - ) numeriu žymimas daiktas yra 489,30 m ilgio, o tuo tarpu tas pats vamzdynas, nutiesus du įvadus, ir kaip teigia ieškovas, realiai jam pailgėjus, jis pagal kadastrinius matavimus tapo 484,71 m. ilgio. Be to, ankstesnio daikto baigtumas 1998 metais jau buvo 98 procentai, o 2010 m. ketintas registruoti daiktas buvo pradėtas statyti 1999 metais ir nutiesus du papildomus įvadus, jis 2010 metais vis tiek buvo 98 procentų baigtumo.

69Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog 2010 metais matavimai yra atlikti to paties daikto, kuris buvo matuotas 1999 m., tačiau kadastrinių matavimų byla suformuota ne kaip to paties 1999 m. pamatuoto daikto, bet kaip naujai pastatyto daikto ir jeigu vandentiekio vamzdynas, kurio ( - ), 2006 metais nebūtų registruotas UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, jis 2010 metais tikėtina, kad būtų užregistruotas ieškovo vardu kaip jo nuosavybė, nes pagal analogiškus dokumentus ieškovo vardu buvo užregistruotas lietaus kanalizacijos vamzdynas ( - ).

70Šioje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 1990 m. spalio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Jaunimo gyvenamojo komplekso statybos dalyvio sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė, o atsakovas prisiėmė įgaliojimus vykdyti vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų statybos montavimo darbus Jaunimo gyvenamajam kompleksui „Salotė“. Ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė dokumentaciją statybos darbų vykdymui pagal šią sutartį. Ieškovas pagal sutartį dalyvavo vykdant techninę priežiūrą inžinerinių tinklų statyboje. Dalyvavimo apimtis sudarė apie 600 000 Lt 1984 m. kainomis. Ieškovas įsipareigojo „Salotės“ JGK inžinerinių tinklų statyboje vykdyti „Užsakovo“ bei „Rangovo“ funkcijas reikalui esant samdant ir kitas organizacijas. Šią sutartį kaip ieškovo atstovas pasirašė JGK statybos vadovas J. G., t. y. tas pats asmuo, kuris šiame procese atstovauja ieškovą (t. 20, b. l. 33-34). Iš 1995-01-23 Vilniaus vandens tiekimo įmonės pažymos matyti, kad inžinerinių tinklų statybos darbams buvo išleista faktiškai 791 569 Lt (indeksuota 1 619 148 Lt) (t. 20, b. l. 44). 1994 m. priėmimo naudoti aktų ir 1994-1995 m. pagrindinių priemonių priėmimo perdavimo aktų matyti, kad atsakovas pastatė 1860,3 m. fekalinės kanalizacijos vamzdyno, 1865 m. vandentiekio vamzdyno ir 2558,9 m. lietaus kanalizacijos vamzdyno (t. 20, b. l. 47-76). Remiantis VTPSI išvada, ginčo tinklai galėtų būti tie patys tinklai, kurie nurodyti minėtuose aktuose (t. 21, b. l. 184-186). Nors teismas sutinka su tuo, jog nesant išpildomųjų nuotraukų (brėžinių) neįmanoma nustatyti, ar ginčo tinklai tikrai yra tie, kuriuos 1990-10-25 sutarties pagrindu pastatė UAB „Vilniaus vandenys“ ir 1994 metais priėmė naudoti, tačiau padarė išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis tokia galimybė nėra paneigta.

71Be to, pažymėtina, kad minėtus inžinerinių tinklų priėmimo naudoti tinklus pasirašė tas pats šioje byloje ieškovui atstovaujantis J. G.. Iš atsakovo pateiktų dokumentų byloje taip pat yra ir 1992-10-21 atsakovo pranešimo kopija, adresuota Lietuvos Respublikos UAB „JGK statyba“ direktoriui J. G., kurioje nurodoma, jog vykdant Jaunimo gyvenamojo komplekso statybos dalyvio 1990 m. spalio 25 sutartį, įvyko esminių pasikeitimų Lietuvos Respublikos įstatymuose, dėl ko anksčiau paminėta sutartis nebeatitinka esamos statybos dalyvio sutarties, todėl paaiškinama, jog įmonė, įvykdžiusi darbus pagal šią sutartį, šiuos tinklus pasiliks savo balanse ir vykdys jų eksploataciją (t. 18, b. l. 53).

72Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nepateikė ir patikimų įrodymų savo reikalavimui patvirtinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pavedė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikti teismui išvadą.

73Iš pateiktos išvados (t. 21, b. l. 152-154, 184-186) matyti, kad prie ieškinio pateiktoje kadastrinių matavimų byloje, kurioje pavaizduoti vandentiekio tinklai, ne visos tinklo dalys yra suprojektuotos teismui pateiktu Lietuvos architektų sąjungos Archprojektas projektu 1500 gyv. JGK „Salotė“ Biuvydiškių tarybinio ūkio technikumo teritorijoje IV-o kvartalo II dalies inžineriniai tinklai, objekto Nr. 89-33/14, dalis 3LVK, stadija D. Išvadoje nurodyta, kad kadastrinių matavimų byloje nurodyta tinklo atkarpa nuo šulinio B153 pateiktame teismui projekte nėra nurodyta (brėžinyje nurodyta, kad „tęsinį žiūrėti kompl. 92-33/15-ŠT-2“). Nuo kadastrinių matavimų byloje parodytų vandentiekio šulinio B81 iki šulinio 191 parodyta tinklų dalis projekte nurodyta kaip „anksčiau suprojektuotas vandentiekis (AV1), todėl nėra teismui pateikto projekto sprendinys; kadastrinių matavimų byloje nurodytų vandentiekio tinklų dalyje nuo šulinio B81 iki šulinio 191 nurodyti šuliniai 87B, 33A teismui pateiktame projekte nenurodyti (t. 16, b. l. 105-107). VTPSI išvadoje taip pat nurodė, kad byloje esančio brėžinio 93-07-LVK (t. 1, b. l. 152) sprendiniai yra tokie patys kaip ir 89-33/14-LVK projektinio brėžinio sprendiniai. Taigi, teismui pateiktame projekte, pagal kurį ieškovas nurodo, jog statė ginčo tinklus yra nurodyta tik nedidelės vandentiekio vamzdyno atkarpėlės, o didžioji dalis vamzdyno pastatyta pagal kitą ar kitus projektus, kurie teismui nebuvo pateikti. Vertinant fekalinės kanalizacijos vamzdyną, nurodytą ieškovo pateiktose kadastrinių matavimų bylose taip pat pasakytina, kad VTPSI išvadoje buvo nustatyta, jog tik dalis šio tinklo yra pastatyta pagal teismui pateiktą projektą. Išvadoje nurodyta, kad 2010-07-29 kadastrinių duomenų nustatymo byloje nurodytų fekalinės kanalizacijos tinklų dalis nuo taško 1t iki šulinio 132 (4,45 m, d100) atitinka projekto sprendinius; nuo šulinio 132 iki šulinio 185 (9,80 m, d200) neatitinka projekto sprendinių; nuo šulinio 185 iki 121 ilgis ir diametras (25,5 m, d200) atitinka projekto sprendinius, statinio vieta galimai neatitinka projekto sprendinių. Tinklų dalis nuo šulinio 121 iki 84 projekte nurodyta kaip „anksčiau suprojektuota fekalinė kanalizacija AK1“, todėl nėra šio projekto sprendinys. Projekte nurodytos anksčiau suprojektuotos fekalinės kanalizacijos AK1 diametras šioje atkarpoje nurodytas d400, o 2010-07-29 kadastrinių duomenų nustatymo byloje d500. Tinklų dalis nuo taško 3t iki šulinio 83 (4,43 m, d100), nuo taško 2t iki šulinio 83 (3,71 m, d100), nuo šulinio 83 iki 84 (25,27 m, d200) atitinka projekto sprendinius. Vamzdyno dalis nurodyta kadastrinių matavimų byloje nuo taško 4 iki šulinio 245 (4,33 m, d150) vizualiai atitinka projektą, nuo šulinio 245 iki šulinio 248 (24,30 m, d150) ilgis panašus (projekte 25,5 m), diametras skiriasi (projekte d200). Tinklų dalis nuo šulinio 248 iki šulinio 158 (69,14 m, d400) nuo šulinio 158 iki šulinio 159, nuo taško 5t iki šulinio 159, nuo šulinio 159 iki šulinio 152, nuo šulinio 152 iki šulinio 162 projekte nurodyta kaip „anksčiau suprojektuota fekalinė kanalizacija AK1“, todėl nėra teismui pateikto projekto sprendinys. Kadastrinių matavimų byloje nurodytų tinklų dalys nuo 162 šulinio pateiktame projekto brėžinyje „anksčiau suprojektuota fekalinė kanalizacija AK1“ nenurodytos (pateiktame brėžinyje nurodyta, kad tęsinį žiūrėti kompl. 92-33/15-ŠT-2“). Taigi, teismui pateiktame projekte, pagal kurį ieškovas nurodo, jog statė ginčo tinklus, yra nurodyta tik nedidelės dalys ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno, o didžioji dalis šio vamzdyno yra pastatyta pagal kitus ar kitą projektus, kurie teismui nebuvo pateikti. (t. 21, b. l. 152-154, 184-186) ir pagrįstai kad ir Vertinant ieškovo prie ieškinio pateiktus dokumentus ieškovo teigimu, įrodančius tai, jog jis pastatė ginčo tinklus, matyti, kad leidimas Nr. 183/86 išduotas 1990-05-24, jo galiojimas pratęs iki 2006-05-05 (t. 16, b. l. 101). Statybos objektas leidime nurodytas kaip Kvartalo požeminės komunikacijos prie Buivydiškių gyvenvietės, projektas, pagal kurį išduotas leidimas įvardijamas kaip JGK 1500 gyventojų Archprojektas. Šiame statybos leidime nėra nei konkrečiai identifikuota vieta, kurioje pagal leidimą statomi tinklai, nei projektas, pagal kurį turi būti vykdoma statyba. Vertinant Vilniaus miesto žemėlapį, Buivydiškių gyvenvietė yra kitoje pusėje Pilaitės prospekto nei Bitėnų g., kur yra ginčo tinklai.

74Apelianto teiginys, kad ši išvada negalėjo būti vertinama kaip įrodymas, nes Inspekcija procesiškai susieta su atsakovais, atmetamas, kaip nepagrįstas. Inspekcija yra valstybinė institucija, nėra suinteresuota bylos baigtimi, nes jai jokių reikalavimų nėra pareikšta. Kad Inspekcija veikė prieš apelianto, byloje duomenų nėra. Todėl teismas nepažeidė nei nešališkumo principo, įtvirtinto CPK 21 str. nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

75Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad ginčo objektas yra viešosios nuosavybės objektas ir kad LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms, arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, kitaip būtų pažeistas viešas interesas. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad ginčo objektą sukūrė jis, šios bylos kontekste savaime nesudaro pagrindo pripažinti apeliantui nuosavybės teisę į minėtą objektą.

76Apelianto teiginys, kad ieškovas negali visiškai suformuluoti apeliacinio skundo teiginių, nes byloje nėra atliktas įrodymų vertinimas, yra nesuprantamas, nes pirmosios instancijos teismas savo išvadas pakankamai motyvavo. Tai, kad teismas atmetė ieškovo prašymą atlikti šioje byloje teritorijų planavimo ir kadastrinių matavimų ekspertizę, nereiškia, kad teismui nepakako objektyvių įrodymų priimti objektyvų ir nešališką sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui nusprendus prašyti ekspertizės, teismas nurodė ieškovui iki 2013-10-21 pateikti klausimus, kurie būtų užduoti ekspertui. Ieškovui pateikus siūlomus klausimus, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad daugelis ieškovo siūlomų klausimų nereikalauja specialių žinių, o yra teisinio pobūdžio. Be to, kai kurie ieškovo siūlomi klausimai net nėra susiję su ieškinio dalyku. Šioje vietoje teisėjų kolegija privalo pabrėžti, kad būtent apieliantas (ieškovas) privalėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, todėl tam tikslui turėjo rinkti įrodymus dar iki bylos iškėlimo. Ieškovas turėjo galimybę pats užsakyti ekspertizę ir jos rezultatą pateikti teismui. Dėl kitų apelianto teiginių teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės nagrinėjamai sprendimo daliai.

77Dėl prevencinių ieškinių

78Ieškovas UAB „JGK statyba“ prevenciniais ieškiniais u ir patikslintu prevenciniu ieškiniu, atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. V., Č. L., D. P., UAB „Danjana“ (trečiasis asmuo UAB „Menhyras“) prašė įpareigoti atsakovus Č. L., D. P. nutraukti keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti veiksmus, kuriais siekiama per UAB „JGK Statyba“ 1500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai suteiktą 33 ha ploto teritoriją, prisijungti gyvenamųjų namų kvartalų, esančių Dvarykščių k. ir Griovių k. Vilniaus r., žemės sklypuose lauko vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie 1500 gyventojų „JGK Salotė“ komplekse Bitėnų g./Salotės g. UAB „JGK Statyba“ vandentiekio tinklų, fekalinės kanalizacijos tinklų (t. 15, b. l. 111-112); įpareigoti atsakovus UAB „Vilniaus vandenys“, V. V. ir/ar UAB „DanJana“, nutraukti keliančią grėsmę žalai atsirasti veiklą, kuria siekiama prisijungti prie ieškovo UAB „JGK statyba“ Bitėnų g./Salotės g. esamų vandentiekių tinklų bei fekalinės kanalizacijos tinklų, gyvenamųjų namų kvartalus, esančius Dvarykščių k. ir Griovių k. Vilniaus rajone, per UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai suteiktą 33 ha ploto teritoriją ( t.4, b. l. 1-11, 156-158).Ieškovas taip pat prašė panaikinti eilę valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų aktų – detalųjį planą, statybos leidimus ir kt. .

79Savo teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142 p statybos užsakovui – Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų namų komplekso (JGK) direkcijai skyrė 42,8 ha žemės sklypą individualių gyvenamųjų namų kompleksui statyti. JGK direkcijos teises ir pareigas perėmė UAB „JGK statyba“. 1990-05-16 Vyriausybės potvarkio Nr. 142p pagrindu ieškovas turi užstatymo (superficies) teisę ir ją realizuodamas per 20 metų įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis pagal 1996 m. patvirtintą 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ 33 ha ploto detalaus išplanavimo projektą parengė 5 gyvenamųjų namų kvartalų, juose statomų pastatų, statinių, inžinerinių tinklų ir bendrojo naudojimo objektų techninius projektus, gavo leidimus statyti detalaus planavimo ir techniniuose projektuose suprojektuotus objektus.

80Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie ieškovo argumentai dėl jo teisinio suinteresuotumo ginčyti minėtus teisės aktus yra atmetami kaip nepagrįsti. UAB“JGK statyba“ pareikšti ieškiniai negali būti tenkinamai dėl to, kad UAB „JGK ststyba“ neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio ieškininius reikalavimus, be to, dalis ieškinio reikalavimų yra tapatūs reikalavimams išnagrinėtiems Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-355-437/2010, o dalis reikalavimų yra nepagrįsti. Ginčijamu detaliuoju planu buvo suplanuotas sklypas, kurio ( - ), esantis Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „JGK statyba“ greta šio detaliuoju planu suplanuoto sklypo turėtų kokių nors gretimybių – kokia nors teise valdomų žemės sklypų ar pan. Iš į bylą pateiktų dokumentų (Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A63-415/2010 (t. 2, b. l. 167-196) matyti, kad dėl Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p bei jo priedėliu Nr. 5 ieškovui suteikto žemės sklypo tarp valstybinės žemės savininko ir ieškovo buvo susiklostę žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000-05-24, sutartis atnaujinta nebuvo. Teismas nenustatinėja aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi, įvertinus tai, darytina išvada, jog ieškovas šiuo metu neturi teisių į nurodomą 33 ha sklypą. Iš LVAD 2011-09-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011 matyti, kad 2000-10-26 nuomos sutarties Nr. 623 pagrindu UAB „JGK statyba“ nuomojasi tik 4,395 ha dydžio žemės sklypą, tačiau šia faktine aplinkybe ieškovas savo ieškinio reikalavimų negrindžia, o be to, byloje nėra duomenų, rodančių, kad šis 4,395 ha dydžio sklypas būtų kaip nors susijęs su skundžiamu detaliuoju planu planuojama teritorija. Tai, kad ieškovas yra parengęs 1996 m. patvirtintą 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ 33 ha ploto detalaus išplanavimo projektą taip pat niekai nepagrindžia ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti tiek 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-66 patvirtintą detalųjį planą, tiek šio plano patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-70, kadangi skundžiamu detaliuoju planu yra suplanuota teritorija, esanti Vilniaus rajone Dvarykščių kaime, ir niekaip nėra susijusi nei su ieškovo nurodytu detaliuoju planu suplanuotu sklypu, nei su jo nuomojamu sklypu. Dėl šių priežasčių šie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti negali būti tenkinami.

81Teismas taip pat nurodė, kad nepagrįsti ir kiti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23 bei 2010-01-08 statybos leidimą IT/7/09-0736., nes dėl šių statybos leidimų panaikinimo ieškovas UAB „JGK statyba buvo pareiškęs ieškinį Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-355-437/2010. Šioje byloje dalyvavo tie patys proceso dalyviai, išskyrus tai, kad atsakovais buvo patraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, o šioje byloje VTPSI dalyvauja trečiuoju asmeniu, o atsakovu dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Nepaisant to, iš 2011-09-19 LVAT sprendimo Nr. A525-1426/2011 matyti, kad ieškovo reikalavimai dėl minėtų statybos leidimų panaikinimo buvo atmesti tais pagintais, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo tokius reikalavimus reikšti. Tos pačios aplinkybės ir pagrindai galioja ir šioje byloje vertinant ieškovo reiškiamus reikalavimus dėl minėtų statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas neturi teisių į nurodomus 33 ha žemės teritorijos Pilaitės rajone, kadangi šie santykiai susiję su 33 ha žemės sklypo nuoma jau daugiau ne 10 metų yra pasibaigę, o kaip su minėtais statybos leidimais ir jų pagrindu atliekamomis statybomis yra susijęs šiuo metu ieškovo nuomojamas 4,395 ha dydžio žemės sklypą, byloje duomenų nėra, o be to, šia aplinkybe ieškovas savo ieškinio reikalavimų negrindžia. Sprendžiant šį ginčą teismas neturi nustatinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsižvelgiant į visa tai, šie ieškinio reikalavimais negali būti tenkinami.

82Kitais ieškinio reikalavimais ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija 1) ir 2012-06-06 statybą leidžiantį dokumentą Nr. 440/12-1388. Šie dokumentai, kuriuos prašo pripažinti negaliojančiais ieškovas nėra savarankiški statybos leidimai, tai yra to paties statybos 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 perregistravimai. Iš statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatų matyti, jog statybos įstatymas numato ne tik statybą leidžiančio dokumento išdavimą, bet ir statybą leidžiančio dokumento perregistravimą, iš to darytina išvada, jog statybos leidimo išdavimas ir leidimo perregistravimas yra skirtingi institutai. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas šiais reikalavimais iš esmės kelia ginčą dėl to paties statybos leidimo, dėl kurio jau yra išsibylinėjęs administraciniame teisme, perregistravimų. Iš viso to seka, kad tie patys argumentai, kuriais ginčijamas ieškovo neturėjimas teisinio suinteresuotumo ginčyti 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, galioja ir vertinant ieškovo teisinį suinteresuotumą ginčyti šio leidimo perregistravimus. Šioje byloje ieškovo situacija niekuo nesiskiria nuo situacijos buvusios nagrinėjant ginčą administracinėje byloje Nr. 1-355-437/2010, todėl ieškovas UAB „JGK statyba“ neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti 2011-04-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija 1) ir 2012-06-06 statybos leidimo Nr. 440/12-1388 perregistravimus. Dėl šių priežasčių šie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami. Ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus padarinius, įpareigojant atsakovus atkurti buvusią Bitėnų g/Salotės g. iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį, tai yra iškasti vandens tinklų dalį nuo 81 šulinio iki Vilniaus miesto ribų ir nuotekų šalinimo tinklų dalį nuo 121 šulinio iki Vilniaus miesto ribų, tai yra iki koordinačių x-6062945.30, y – 575342.47 bei sulyginti žemės paviršių, yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimų pripažinti negaliojančiais statybos leidimus bei statybos leidimo perregistravimus, kadangi netenkinami pagrindiniai reikalavimai, todėl negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo.

83Dėl reikalavimo panaikinti 2007-01-05 UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo planavimo sąlygas Nr. 07/48 ir 2008-06-04 UAB „Vilniaus vandenys“ technines sąlygas Nr. 08/643, teismas nurodė, kad šios sąlygos yra susijusios su detaliojo plano paruošimu ir techninio projekto, pagal kurį buvo išduoti statybos leidimai, parengimu. Kadangi ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus pripažinti negaliojančiais tiek detalųjį planą, tiek statybos leidimus, todėl dėl tų pačių argumentų jis neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ir šiuos reikalavimus pripažinti negaliojančiomis detaliojo planavimo sąlygas bei technines sąlygas. Dėl šių priežasčių šie ieškinio reikalavimai taip pat negali būti tenkinami. Kadangi teismo argumentai nuosekliai išdėstyti sprendime (t. 24, b.l. 5), tai teisėjų kolegija neturi pagrindo jų dėstyti iš naujo, o tik pasisako dėl apelianto teiginių, susijusių su šia sprendimo dalimi.

84Iš UAB „JGK statyba“ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas teismo padarytų išvadų iš esmės neginčija, o tik bylos faktinės aplinkybės vertino savo naudai. Jo teiginys, kad teismas turėjo vadovautis LAT nutartimi c.b. Nr. 399/2008, yra nepagrįstas, nes minėta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir įrodinėjimo dalyku. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, nes nagrinėjamas šioje byloje Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas nepakeitė nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais esminių aplinkybių, dėl kurių teismas atmetė prevencinius ieškinius.

85Dėl piktnaudžiavimo procesu

86Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad CPK 95 straipsnio 1 dalis numato tokius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būdus, t. y. nesąžiningai pareikštas nepagrįstas ieškinys (apeliacinis ar kasacinis skundas, prašymas atnaujinti procesam pateiktas kitas procesinis dokumentas) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 tūkstančių litų baudą. Teismas konstatavo, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Piktnaudžiavimą procesu rodo ne tik beveik tuo pačiu metu naujų procesų pradėjimas dėl tų pačių atliekamų statybos darbų, dėl kurių iš esmės jau buvo išsibylinėta administraciniame teisme ir galutiniu bei neskundžiamu sprendimu reikalavimai atmesti motyvuojant tuo, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokius reikalavimus, bet ir pasirinka teisių gynimo taktika – išskaidyti ginčą po keletą skirtingų teismų- du prevenciniai ieškiniai buvo pateikti Vilniaus miesto 3 ir 2 apylinkės teismams, dar vienas ieškinys susijęs su šiais prevenciniais ieškiniais tuo pačiu metu buvo pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, vėliau jis pagal teismingumą perduotas Vilniaus apygardos administraciniams teismui. Ieškinių reikalavimai suformuluoti taip, kad dalis jų yra pasikartojantys tokiu būdu skirtingus teismus verčiant nagrinėti tapačius reikalavimus (pvz. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikto prevencinio ieškinio reikalavimai analogiškais pagrindais, kurie suformuoti perkopijuojant atskiras Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikto ieškinio pastraipas, buvo nurodyti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateiktame prevenciniame ieškinyje). Bylos metu ieškovas taip pat nesiekė procese aiškumo, piktnaudžiavo teisėmis teikti įrodymus bei tuo, kad teismas neturi specialių žinių vertindamas ieškovo teikiamus įrodymus. Įvertinus visa tai, teismas pagrįstai ieškovui UAB „JGK statyba“ paskyrė 5000,00 Lt baudą.

87Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis atitinka faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad ieškovas procesine teise nepiktnaudžiavo ir nevilkino proceso.

88Dėl ieškovo paduotų prašymų apeliacinės instancijos teismui

89Apeliantas UAB „JGK statyba“ apeliaciniu skundu prašo skirti teritorijų planavimo ir kadastrinių matavimų ekspertizes, o 2014-11-11 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės skirimo ir pateikė klausimus. Teisėjų kolegijai pažymi, kad byloje anksčiau buvo konstanta, kad teismui pakako byloje esančių įrodymų priimti sprendimą be specialių žinių, todėl šį prašymą atsisakoma priimti. Atsisakoma priimti ir apelianto bylos nagrinėjimo dieną 2014-11-12 pateiktus rašytinius paaiškinimus su prašymu sustabdyti bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas negali išeiti už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 1d.).

90Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „JGK statyba“ apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

91Ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. ieškiniu ir ieškinio reikalavimų patikslinimais atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Danjana“ prašo:

92-

93panaikinti 2007-03-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-66, kuriuo patvirtintas detalusis planas;

94-

95panaikinti 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23;

96-

97panaikinti 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736;

98-

99panaikinti 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija: 1);

100-

101panaikinti 2012-06-06 statybą leidžiantį dokumentą Nr. 440/12-1388;

102-

103pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą UAB „Danjana“ atkurti buvusią iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį ne mažiau kaip 5 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo, tarp šio žemės sklypo koordinačių 1 (x – 6062945.83, y – 575341.69) ir 14 (x – 6063081.64, y – 575333.70), tai yra iškasti vandentiekio trasos dalį nuo koordinatė (x-5062940.09, y – 575343.44) iki 190 šulinio imtinai (koordinatės x- 6063080.50, y-575348.49) ir slėginės nuotekų trasos dalį nuo koordinatės (x – 6062940.80, y – 575342.45) iki koordinatės (x- 6063079.37, y-575347.15) bei sulyginti žemės paviršių (t. 6, b. l. 1-17, t. 12, b. l. 9, 37, t. 14, b. l. 131-145, t. 15, b. l. 117-118).;

104Savo reikalavimus grindė tuo, jog Lietuvos Vyriausiame Administraciniame Teisme nagrinėjant bylą Nr. A-525-1426-11 dėl 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 ir 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23 panaikinimo 2010-09-08 teismo posėdžio metu sužinojo, jog 2011-04-08 buvo išduotas trečiasis statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija) tam pačiam statiniu. Šis leidimas išduotas statyti 17 gyvenamųjų namų kvartalui lauko vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus iki 5,8270 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypo, esančio adresu Dvarykščių k. Zujūnų sen., Vilniaus r. Leidimas išduotas statyti inžinerinius tinklus šalia ieškovų ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančio 56,69 ploto žemės sklypo, nesilaikant 5 metrų (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) apsaugos zonų atstumo nuo sklypo ribos. Leidimu Nr. 23 buvo leista tiesti komunikacijas per ieškovų sklypą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2007-03-23 Nr. 2007-03-23 Nr. T3-66 patvirtinto sklypo Dvarykščių k. detaliojo plano pagrindu buvo parengtas techninis projektas Nr. 08-05-TP ir išduoti statybos leidimai, įskaitant ir trečiąjį. Tos pačios administracinės bylos nagrinėjimo metu iš prie bylos prijungtos 2007-03-23 detaliojo plano Nr. T3-66 kopijos sužinojo, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą. Teigia, kad leidimas Nr. 23 prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes pagal minėtą detalųjį planą vandentiekio ir nuotekų komunikacijas numatyta tiesti per ieškovų sklypą.

105Vilniaus miesto savivaldybei neišdavus naujų projektavimo sąlygų 2010-01-08 statybos leidime panaudojus neteisėtai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygas minėti komunikacijų tinklai buvo iškelti mažiau nei 1 metro atstumu, t. y. 0,56 -0,65 metro atstumu už ieškovų sklypo ribos, tačiau vis tiek nesilaikant 5 metrų zonos atstumo.

106Teigė, kad ieškovams tik 2011-09-08 paaiškėjo naujos anksčiau nežinomos aplinkybės, susijusios su sklypo detaliojo plano rengimu, viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo pažeidimais. Mano, kad tai sudaro naują pagrindą ieškiniui pateikti ir nustatyto termino skųsti statybos leidimus ieškovai nėra praleidę. D. P. 2004-04-08 pateikė Vilniaus rajono savivaldybei prašymą parengti detalųjį planą 5,8270 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypui, Dvarykščių k., Vilniaus r. Pagal šį prašymą 2004-04-29 Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A27-551 patvirtino D. P. sklypo padalijimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą į kitos paskirties. D. P. detaliojo plano rengėju pasirinko UAB „Menhyras“, kuri 2004 m. balandžio mėn. parengė 5.827 ha žemės sklypo detaliojo plano pagrindinį brėžinį M 1:1000 teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, kuris buvo pateiktas derinimui su visų kaimyninių sklypų savininkais, o 2006 m. rugpjūčio 3 d. pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriui. 2004-09-15 minėtas sklypas buvo parduotas tretiesiems asmenims Č. L. ir V. V., kurie pasirašė susitarimą, pagal kurį įsipareigojo laikytis perimtų sąlygų detaliajam planui rengti. UAB „Mehyras vadovas S. M. ir Ž. Ž. nuo 2005-09-20 iki 2006-09-20 parengė dar vieną sklypo detaliojo plano brėžinį. Pagrindiniame detalaus plano brėžinyje Nr. MEN.DVA.04-16-DP-TR-01 suplanuota sklypą padalinti į 19 sklypų (17 gyvenamųjų, 1 geriamojo vandens gręžiniui ir vieną miškų ūkio). Tačiau nuotekų valymo įrenginiams žemės sklypas arba bent jau vieta nebuvo suprojektuota. Šis brėžinys buvo pateiktas derinti ne visiems kaimyninių sklypų savininkams.

1072006 m. liepos 13-19 d. vietiniame laikraštyje buvo išplatinta informacija, kad rengiamas sklypo detalus planas ir kad su juo galima susipažinti UAB „Menhyras“ patalpose darbo metu 2006 m. liepos 20 d. – 2006 m. rugpjūčio 17 d., o viešas projekto aptarimas vyks 2006 m. rugpjūčio 17 d. 10 val.

108Kadangi sklypas buvo parduotas, todėl ieškovai mano, jog nuo 2004-09-15 sutarties įregistravimo VĮ Registrų centre dienos (2004-09-22) planavimo organizatoriumi galėjo tapti Č. L. ir V. V., kurie 2006-08-16 įgaliojimu pavedė I. P. tvarkyti visus dokumentus dėl žemės sklypo, esančio Dvarykščių k., Vilniaus r., detalaus plano sudarymo, tačiau po viešo svarstymo su visuomene Č. L. ir V. V.oitkun detalaus plano projektą pateikė patikrinimui, tačiau ne tą medžiagą, kurią pateikė svarstymui su visuomene, o kitą, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2007-01-18 projekto rengėjų parengtą 5,827 ha dydžio sklypo detaliojo plano pagrindinį brėžinį, kuriame nebeliko geriamojo vandens gręžiniui skirto sklypo ir nuotekų valymo įrenginių, o liko tik 17 gyvenamųjų namų žemės sklypai bei vienas miškų ūkio paskirties sklypas. Būtent šį po 2007-01-18 parengtą detaliojo plano brėžinį Nr. MEN.DVA.04-16-DP-TR-01 UAB „Menhyras“ 2006-09-03 neva suderino su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriumi. Tai, kad brėžinys galėjo būti pradėtas rengti ne anksčiau kaip 2007-01-18 rodo Korporacijos „Matininkai“, AB „Dujos“ Vilniaus filialo, Teo Lt UAB, AB „SRT“ VR VRS ir Vilniaus savivaldybės žemės ūkio planavimo skyriaus atstovų parašai su datomis, kada jie derino topografinį planą, kuris vėliau buvo panaudotas pagrindinio brėžinio rengimui ir derinimui.

109Ieškovai teigia, kad 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtintas detalusis planas neatitiko Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo bei Detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatytų reikalavimų dėl detaliojo plano suprojektuotų sprendinių svarstymo su visuomene, derinimo procedūrų esminių pažeisimų. Č. L. ir V. V. su Vilniaus rajono savivaldybe nesudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties. Minėti asmenys pateikė viešam svarstymui detalaus planavimo projektą, kuriame nebuvo priimtas sprendimas, kurioje vietoje bus suformuotas žemės sklypas nuotekų valymo įrenginiams įrengti. 2006-08-17 viešame susirinkime už neįvardintus planavimo organizatorius pirmininkavo ir protokolą pasirašė neįgaliotas atstovas I. P.. Su projektiniais sprendimais buvo supažindinta tik dalis gretimų sklypų savininkų, kai teisės aktai reikalauja, kad būtų raštiškai supažindinti visi gretimų sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkai bei naudotojai, kurių interesams detaliojo plano sprendiniai gali turėti įtaką, t. y. ieškovai. Nebuvo įvykdytos Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-29 įsakymu Nr. A27-551 D. P. išduotos vandens gręžiniui ir nuotekų valymo įrenginiams statyti planavimo sąlygos, tačiau vis tiek buvo nutarta detaliojo plano projektą teikti tvirtinti Vilniaus r. savivaldybei, prieš tai gavus Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo departamento išvadas.

110Po 2006-08-17 viešo projekto svarstymo nutarus projektą teikti tvirtinti savivaldybei dar kartą slapta nuo kitų sklypų savininkų parengė 5,8270 ha žemės sklypo pagrindinį detaliojo plano brėžinį. Po 2007-01-17 parengtame brėžinyje Nr. MEN.DVA.04-16-DP-IT-LVN,LE, kuris buvo suderintas tik su UAB „Vilniaus vandenys“, yra išbraižyta tik lauko vandens ir buitinės nuotekynės koridorius, bei nustatyta tik vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir apsaugos vieno servituto galiojimo zona. Tačiau kaip matyti iš planuojamo sklypo ir Salotės g. 121 šulinio (planavimo sąlygose, išduotose D. P., šul. 12), altitudžių, jų skirtumas yra 3,91 m, t. y. Salotės g. esantis šulinys yra 3,91 m aukščiau žemės paviršiaus altitudės, nei suprojektuotos buitinės nuotekynės tinklo žemės dalyje. Todėl nuotekas galima tik surinkti, bet nuleisti jas į esamą nuotekynę 500 mm skersmens vamzdžiu į Salotės g. šulinį Nr. 121 neįmanoma, nes nuotekų pakėlimui į 3,91 m. aukštį reikia numatyti nuotekų siurblinę. Tik prasidėjus teisminiam ginčui V. V. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 08/1376 buitinių nuotekų siurblinei suprojektuoti ir statyti kitame Dvarykščių k. sklype.

111Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007-02-08 nedalyvaujant UAB „Vilniaus vandenų“ atstovui protokolu Nr. 0213 suderino, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 Ginčijamu sprendimu Nr. T3-66 patvirtino sklypo detalųjį planą, įpareigojusi žemės sklypo savininkus paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, prisijungti prie jų ir tik po to, kai pagal detalųjį planą įrengta sklypo infrastruktūra (keliai, inžineriniai tinklai) bus pripažinti tinkamais naudoti pagal STR 1.11.01.2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką“. UAB „Menhyras“, UAB „Artva“ ir UAB „Vilprojektas“ parengtame suvestiniame inžinerinių tinklų genplane (brėžinys MEN.DVA.04-16-DP-IT-LVN, LE) nurodyta, kad projektas atliktas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2007-01-15 detalaus planavimo sąlygas Nr. 07/48 vandens tiekimui ir nuotekoms Vilniaus r. Dėl to ieškovai teigia, kad viešo svarstymo procedūra buvo užbaigta anksčiau negu UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė 2007-01-15 detalaus planavimo sąlygas Nr. 07/48.

112Sklypo savininkai Č. L. ir V. V. nuo 2004-09-15 nesudarė sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, nors privalėjo sudaryti tokią sutartį ir gauti inžinerinės infrastruktūros specialiojo planavimo sąlygas ir vienu metu su detaliuoju planu parengti arba inicijuoti Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros plėtros už miesto ribų, planų rengimą, t. y. minėti asmenys vienu metu su detaliuoju planu privalėjo parengti inžinerinės infrastruktūros plėtros specialųjį planą ir po to kartu su detaliuoju planu pateikti viešam svarstymui. Jeigu detaliojo plano sprendinių negalima įgyvendinti neplėtojant savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų, sutartyje aptariami jų plėtojimo klausimai. Nesudarius tokios sutarties su savivaldybe, nebuvo aptarti ir savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų plėtojimo klausimai, o vietoj to neteisėtai pasinaudota 2007-01-15 UAB „Vilniaus vandenys“ išduotomis kitam asmeniui ar kitiems sklypams detalaus planavimo sąlygomis Nr. 07/48. Tačiau net ir vadovaujantis šiomis sąlygomis nėra parengta tinkamų sprendinių, kadangi turėjo būti gautas esamų tinklų savininko UAB „JGK Statyba“ sutikimas bei suprojektuotas tinklams inžinerinės infrastruktūros koridorius nuo prisijungimo taškų Vilniaus mieste iki planuojamo žemės sklypo ribų. Tai iki šiol nebuvo padaryta. Ieškovai teigia, kad vien dėl to sprendimas patvirtinti detalųjį planą yra neteisėtas ir naikintinas.

113Kadangi Č. L. ir V. V. su Vilniaus rajono ar miesto savivaldybe nesudarė sutarties dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, todėl ieškovai teigia, kad jiems neatsirado teisė vykdyti Teritorijų planavimo įstatyme ir Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše nustatytų planavimo organizatorių teisių, o atliktas planavimo procesas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų, taigi jie neatliko planavimo organizatoriaus pareigų ir pateikė plano projektą viešam svarstymui neįvykdę detaliojo planavimo uždavinių ir nepasiekė planavimo tikslo, kadangi patvirtintame detaliajame plane už 5,8270 ploto sklypo ribų nesuformavo žemės juostos komunikacinių koridorių įrengimui, Dvarykščių k. inžinerinės bei Vilniaus miesto infrastruktūros plėtrai.

114Projekto rengėjas UAB „Menhyras“ vietoj inžinerinės infrastruktūros objektų brėžinio tik 2007-01-22 arba vėliau parengė lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės prisijungimo schemą Nr. 3 panaudodamas VĮ „Registrų centras“ 2007-02-22 kadastro žemėlapio ištrauką, ne nesenesnį kaip 1 metų topografinį planą., sudarytą GIS pagrindu skaitmenine forma. Aiškinamajame rašte nėra pateikta būtino paaiškinimo, leidžiančio 5.8270 ha ploto žemės sklype planuojamų tinklų prisijungimą per ieškovų valdomą sklypą ar šalia jo prie esamo vandentiekio Bitėnų g. ir esamų nuotekų šalinimo Salotės g/Bitėnų g. tinklų.

115Svarstymui su visuomene buvo pateiktas tik 5,8270 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano projektas, bet jame nebuvo suprojektuotas komunalinių tinklų koridorius nuo planuojamo sklypo ribų iki prisijungimo taškų prie centralizuotų tinklų, esančių Vilniaus mieste, o UAB „Menhyras“ aiškinamajame rašte nurodė, jog planuojamas tik vienas servitutas Nr. 18SI-1284 m2, skirtas inžinerinės infrastruktūros koridoriui. Dėl to kaimyniniam 56,69 aro ploto žemės sklypui, kuris teismui patvirtinus 2009-09-17 taikos sutartį priklauso ieškovams, nebuvo suprojektuotas inžinerinės infrastruktūros koridorius nei nustatytas servitutas, tai yra teisė svetimam sklype, esančiame Dvarykščių k. Vilniaus m. sav., apriboti savininkų teises bei apie 4,5 m pločio žemės juostos apsaugos zonoje nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams statyti ir eksploatuoti, tai yra jo dalį naudoti Žemės įstatymo nustatyta tvarka, o ne savo nuožiūra tretiesiems asmenims statyti statinius ar be jokių apribojimų kitaip valdyti ieškovų turto dalį. Dėl ieškovų sklypo nuosavybės teisės ginčai vyko nuo 2008-02-04, nuo 2008-04-29 ankstesniems savininkams galioja turto perleidimo draudimas, nuo 2008-05-09 turto areštas, nuo 2008-10-30 sustabdytos detaliojo planavimo procedūros. Šios laikinos apsaugos priemonės panaikintos tik po 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo.

1162007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtinto detaliojo plano pagrindu UAB „Plėtrumas“ parengė tinklų techninį projektą Nr. 08-05-TP, jo pagrindu buvo išduoti net trys statybos leidimai tiesti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus, nesilaikant 5 metrų atstumo nuo ieškovų sklypo, tuo dirbtinai primetant ieškovų turtui beveik 4,5 m. pločio apsaugos zoną, kurioje ribojama statyba (CK 4.99 straipsnis). Tuo tarpu minėtoje teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyta, kad ieškovai neprisiima jokių įsipareigojimų, susijusių su detaliuoju planu ir įgyjamu sklypu, kuriuos buvo priėmę ankstesni sklypo savininkai, taip pat ir tų įsipareigojimų, kurie galėjo būti nežinomi ieškovams.

117Teigė, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai, liečiantys ieškovų taikos sutartimi įsigytą sklypą, ar šalia jo, nebuvo nustatyta tvarka apsvarstyti su visuomene, bet jie taip pat nebuvo suderinti su galiojančiu 1500 gyventojų JGK „Gilužėse“ detaliuoju planu, dar 1996 m įregistruotu Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. 88.

118Ieškovai teigia, kad iš detaliojo plano matyti, jog jo galiojimo ribos yra Vilniaus r., už 3 km nuo miesto, o ne mieste. Vilniaus miesto savivaldybė neperdavė V. V. detaliojo plano organizatoriaus teisių Vilniaus mieste, taip pat nebuvo išduotos sąlygos detaliajam planavimui Vilniaus mieste. Tretysis asmuo V. V. nėra žemės sklypų valdytojas ar naudotojas, kad galėtų rengti detalųjį planą Vilniaus miesto teritorijoje Vilniaus miesto bendrajame ar specialiojo plano sprendiniuose nenumatyta Vilniaus rajono vandentiekio ir komunikacijos tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų, esančių Salotės ir Bitėnų g., todėl mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintas detalusis planas prieštarauja aukštesnio lygio Vilniaus miesto bendrajam ar specialiajam planui. Šie klausimai nebuvo derinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl to nebuvo tinkamai ir teisėtai atliktos viešo svarstymo procedūros.

119Ieškovai prašo pašalinti jų kaip sklypo savininkų teisės pažeidimus, šiuos reikalavimus reiškia UAB „DanJana“ ir prašo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovus UAB „DanJana“ atkurti iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos buvusią padėtį ne mažiau kaip 5 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo tarp nurodytų koordinačių iškasti vandentiekio trasos dalį ir slėginės nuotekų trasos dalį bei sulyginti žemės paviršių.

120Ieškovai prašo panaikinti visus statybos leidimus, išduotus tretiesiems asmenims dėl gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandens ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statybos. Šį leidimų teisėtumas ginčijamas tais pagrindais, kad detalusis planas neatitinka 1996-11-18 teritorijos detaliojo plano Nr. 511, taip pat neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir detalaus plano rengimo taisyklių nustatytų reikalavimų, o ginčijamo detaliojo plano pagrindu parengtas statinio techninis projektas Nr. 08-05-TP ir jo korektūra, pagal kurią tam pačiam statiniui statyti išduoti visi statybos leidimai, neatitinka 1996-11-18 teritorijos detaliojo plano Nr. 511, taip pat normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl 5 metrų apsaugos zonos atstumų iki ieškovų sklypo ribos, bei techninio projekto korektūros, atliktos pažeidžiant trečiųjų asmenų nuosavybės teises ir statybos įstatymo saugomus interesus taip ieškovams primetant ekonomiškai nenaudingus apribojimus.

121Statybos įstatymas Savivaldybių administracijoms nesuteikia teisės išduoti statybos leidimus remiantis kitų savivaldybių administracijų išduotomis projektavimo sąlygomis. Tokia praktika taip pat neegzistuoja. Jeigu ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-04-08 statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-09 Versija: 1), yra antrojo, t. y. 2010-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 tęsinys, jo perregistravimas, tai jis negali būti laikomas teisėtu dėl pažeistų perregistravimo procedūrų, dėl to, kad UAB „DanJana“ nusipirko ne dalį nebaigto statyti statinio, o žemės sklypo dalį ir inžinerinius tinklus. Šiuo atveju nėra statybos inspekcijos pažymos, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir nebaigtas statyti statinys neperleistas, taip pat nėra statinio perleidimo sutarties, be to, statytoju pagal trečiąjį statybos leidimą išliko V. V., o tuo tarpu įstatymas numato, kad kai perleidžiama nebaigto statyti statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje, esančioje 1 aro ploto žemės sklypo dalyje, jeigu ten buvo atliekami statybos darbai. Todėl ieškovai mano, jog statybos leidimas negalėjo būti teisėtai perregistruotas, todėl naikintinas nuo pat jo išdavimo momento. Tračiajame statybos leidime minima versija prieštarauja statybos įstatymo 34 straipsniui, kadangi versijos panaikintos.

122Jeigu tai būtų naujas leidimas kitam statiniui, tai jam yra privalomos visos leidimo išdavimo procedūros nuo pat projektavimo sąlygų išdavimo. Šios procedūros neatliktos. Trečiojo leidimo galiojimas pažeidžia ieškovų interesus, nes jis išduotas dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo remiantis ankstesnių ieškovų sklypo savininkų 2009-02-20 sutikimu tiesti tinklus per ieškovų sklypą. Ieškovai dėl šio sutikimo panaikinimo kreipėsi į teismą.

123Teigia, kad ieškovai patvirtinta taikos sutartimi yra prisiėmę finansinių ir kitų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis UAB „JGK statyba“, t. y. gauti projektavimo sąlygas antžeminės elektros linijos pertvarkymui į tokio paties galingumo požeminę liniją. Šiam tikslui ieškovai įsipareigojo perduoti UAB „JGK statyba“ projektavimo valdymo teises, o ši įsipareigojo pagal gautą projektavimo sąlygų sąvadą per protingą terminą paruošti reikalingą projektinę dokumentaciją. Nurodo, kad ta pati 4,5 metrų pločio apsaugos zona, kurią nustato V. V. suprojektuoti tinklai, bus reikalinga suprojektuoti požeminės elektros kabelinius tinklus. Negalint šioje zonoje tiesti aukštos įtampos požeminės elektros kabelių linijos bus neįmanoma įvykdyti 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutarties.

124Nepanaikinus statybos leidimų ir detaliojo plano ieškovas J. P. negali disponuoti apie 4 arų dydžio žemės plotu. Kadangi likusioje dalyje yra nustatytos kitos specialiosios naudojimo sąlygos, o sklypas ilgas ir siauras, visame J. P. 11,5 aro sklype neįmanoma planuoti gyvenamąją statybą. Viso A. ir J. P. sklypo vertė yra virš 1 milijono litų, tačiau dėl įvairių trečiųjų asmenų veikos, negalint panaudoti sklypo gyvenamajai statybai, sklypo vertė sumažėtų keletą kartų. Laikui bėgant žalos dydis tik augtų. Kitų bendraturčių žalos dydis taip pat yra analogiškas. Todėl tik panaikinus ginčijamus aktus galima išvengti nuostolio.

125Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovai nurodė, kad 2012-06-06 statybą leidžiantis dokumentas Nr. 440/12-1388 yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtos veikos padarinys. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytais pagrindais yra ginčijami anksčiau išduoti trys statybos leidimai, tais pačiais pagrindais negali būti teisėti ir visi kiti statybos leidimai, išduoti ginčijamų statybos leidimų pagrindu ir/ar juos keičiantys, taip pat ir statybos leidimas 2012-06-06 Nr. 440/12-1388. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama statybos leidimą, nesilaikė teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir Statybos įstatymo bei atitinkamų techninių reglamentų nuostatų. UAB „DanJana“ statytojui keliamų reikalavimų, o pagal teisės aktus visiems statiniams, suprojektuotiems pagal vieną statinio projektą ir esantiems tiek statybos sklype, tiek už jo ribų, gali būti išduotas tik vienas statybos leidimas

126Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 nutraukė; kitoje dalyje ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. ieškinį, ieškinio reikalavimų patikslinimą, patikslintą ieškinį bei prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo atmetė (t. 24, b.l. 5).

127Apeliaciniu skundu ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 24, b.l. 107).

128Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl tų pačių reikalavimų, dėl kurių buvo išnagrinėta byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme; nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikšti tokį ieškinį; nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai neturi teisinio intereso ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimą Nr. T3-66; neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, bei nerinko eilės reikšmingų ieškovų į bylą teiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktines aplinkybes; nepagrįstai nustatė ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą.

129Pasisakydami dėl ieškovų reikalavimų šioje byloje ir skundo, išnagrinėto Vilniaus apygardos administraciniame teisme, netapatumo, pažymėjo, kad šiuo atveju LVAT administracinė byla Nr. A-525-1426-11 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo 2010-01-08 Nr. IT/7/09-0736 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos leidimo 2009-07-17 Nr. 23 panaikinimo ir ši byla negali būti laikoma ta pati, nes tai nėra ginčas tarp tu pačiu šalių: šioje byloje atsakovu naujai dalyvauja UAB „Danjana“. O LVAT byloje atsakovu buvo VTPSI (šioje - tretysis asmuo); šioje byloje trečiuoju asmeniu naujai dalyvauja UAB „Menhyras", UAB „Plėtrumas“, Č. L., o LVAT byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo UAB „Infra Investment“. Taip pat skiriasi dalykas ir pagrindas, nes LVAT administracinėje byloje nebuvo reikalavimų panaikinti 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr.T3-66, kuriuo patvirtintas detalusis planas; panaikinti 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija: 1) ir 2012-06-08 statybos leidimą Nr. 440/12-1388; pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą UAB „Danjana“ atkurti buvusią iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį ne mažiau kaip 5 metrų atstumu tarp ieškinyje nurodytų koordinačių bei sulyginti žemės paviršių; atskiri UAB „JGK statyba“ reikalavimai. Ieškovai skundą administraciniam teismui pateikė, prašydami panaikinti tik pirmuosius du statybos leidimus, t.y. 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23 ir 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736. Naują pagrindą ieškiniui šioje civilinėje byloje pareikšti sudarė tai, kad ieškovams tik 2011-09-08, t.y. paskutinio teismo posėdžio administraciniame teisme dieną, paaiškėjo naujos anksčiau nežinomos aplinkybės, susijusios su V. V. sklypo detaliojo plano rengimu, viešo svarstymo su visuomene proceso procedūrų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo pažeidimais.

130Pasisakydami dėl ieškinio senaties termino, nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl praleisto 1 mėnesio senaties termino individualiam aktui apskųsti. Teismo motyvas, kad „<...> 2010-04-29 į administracinę bylą Nr. 1-355-437/2010 buvo pateiktas techninis projektas Nr. 08-50K, kuriame buvo ir skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( - ) detalaus plano patvirtinimo su grafine dalimi. 2010-06-07 ieškovas J. P. susipažino su administracine byla netgi prašė išduoti jam atskirų techninio projekto lapų kopijas skundo patikrinimui administracinės bylos Nr. 1-355-437/2010 t. 3, b. 1. 35-36, 121)“ visiškai neįrodo ir nepagrindžia to, kad ieškovui J. P. tai buvo pakankamas pagrindas suvokti savo teisių pažeidimo esmę, nes techninio projekto 08-50K aiškinamajame rašte nurodyta, kad „vandentiekio ir nuotekynės, sklypams Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., ( - ), trasos parinktos vadovaujantis detaliuoju planu, 2007-02-08 dieną patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės“ (XI bylos tomas, b.l. 5). Be to, Teismo sprendime nurodoma detalaus plano grafinė dalis techniniame projekte 08-50K tėra vieno puslapio apimties ir visiškai neinformatyvi. Be to, kaip matyti iš TP 08-50K esančios ginčo teritorijos detaliojo plano ištraukos, tinklų vieta artimiausioje vietoje nuo ieškovų sklypo yra nutolusi apie 10 metrų atstumu, todėl jei V. V. ir (ar) UAB „Danjana“ būtų laikęsi šia, kaip teismas nurodė sprendime, „detaliojo plano grafine dalimi“ nustatytų atstumų nuo ieškovų sklypo ribos, ieškovų teisės nebūtų pažeistos. Iki 2011-09-08 ieškovai to, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu T3-66 ir patvirtintu detaliuoju planu yra pažeidžiamos jų teisės negalėjo suprasti dar ir dėl to, kad iki tol byloje nebuvo jokios konkrečios nuorodos į 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-66, iš kurios galima būtų suprasti, kad būtent šiuo sprendimu ir buvo patvirtintas ginčo detalusis planas. Be to, pagal savo išsidėstymą ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas, ( - ), betarpiškai nesiriboja nei su ieškovų žemės sklypu, nei su Vilniaus miesto teritorijoje esančia inžinerine infrastruktūra, prie kurios jungiami V. V. sklype suplanuoti tinklai. Nors 2012-04-11 teismo posėdžio metu UAB „Danjana“ atstovas advokatas J. K. paaiškino, kad detalusis planas yra viešas dokumentas, paskelbtas savivaldybės internetiniame puslapyje, tačiau šiuo konkrečiu atveju taip nebuvo. 2013-03-01 teismas prijungė prie bylos 2013-02-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą Nr.A33(l)-1044- (4.20), kuriame sakoma, kad „pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 3d. (Žin., 2006, Nr. 66-2429), visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai privalomai pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau, kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Pranešame, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T3-66 ir T3-67 patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai nebuvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre, kadangi nebuvo pateikti per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos registruoti registro tvarkytojams“ (2013-03-01 tpp 3, 6 psl.). Tai rodo, kad informacija nebuvo vieša. Planavimo organizatoriai patys neįvykdė privalomo reikalavimo ir savivaldybės registro tvarkymo įstaigai nepateikė registracijai patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Be to, tik LVAT nagrinėjant bylą Nr. A-525-1426-11 dėl 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09- 0736 ir 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23 panaikinimo paskutinio - 2011-09-08 teismo posėdžio metu ieškovai sužinojo, jog 2011-04-08 buvo išduotas trečiasis statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija) tam pačiam statiniui - statyti inžinerinius tinklus šalia ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio ( - ), nesilaikant 5 metrų (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) apsaugos zonų atstumo nuo sklypo ribos. 2011-09-08 paaiškėjo naujos aplinkybės, kad statybos leidimas Nr. 23 prieštaravo į detaliojo plano sudėtį įtrauktai lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schemai Nr.3, pagal kurią vandentiekio ir nuotekų komunikacijas nenumatyta tiesti per ieškovų sklypą, o buvo numatyta mažiausiai apie 10 metrų atstumu nuo ieškovų sklypo. Statybos leidimu Nr.23, priešingai, buvo leista vandentiekio ir nuotekų komunikacijas numatyta tiesti būtent per ieškovų sklypą. Pažymi, kad ir apie trečiojo statybos leidimo (kaip ir pirmųjų dviejų) nei išdavimą, nei nustojimą galioti nebuvo viešai paskelbta nei savivaldybių tinklapiuose, nei per IS „Infostatyba“. Jeigu būtų aišku, kad paskesnio statybos leidimo išdavimas panaikina automatiškai ankstesnio ankstesnių statybos leidimų galiojimą, ieškovai nebūtų reiškę reikalavimų dėl pirmųjų dviejų statybos leidimų panaikinimo, kurie jau išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Be to, šioje byloje teismui sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio, jis neatsižvelgė į ieškovų paaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, kiek yra išduota statybos leidimų, išdavus naująjį statybos leidimą, nuo tos dienos prieš tai buvęs statybos leidimas tampa nebegaliojančiu, todėl žyminiu mokesčiu turi būti apmokestintas tik vienas reikalavimas - panaikinti paskutinįjį statybą leidžiantį dokumentą tam pačiam statiniui statyti. Atsakovų aiškinimai, kad trečiasis statybos leidimas nėra naujas statybos leidimas, o tik antrojo statybos leidimo versija, nėra pagrįstas.

131Pasisakydami dėl ieškovų teisinio intereso ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimą Nr. T 3.66, nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovai neturi teisinio intereso reikšti reikalavimą - panaikinti I Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimą Nr. T3-66. Kaip matyti iš ieškinio 15 priedo - taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr.2-492-798/2009, ginčas teisme dėl sklypo, ( - ), nuosavybės teisių su ankstesniais sklypo savininkais vyko nuo 2007-02-04. Taigi, tuo metu detalusis planas dar buvo tik rengiamas ir dar nebuvo patvirtintas. Be to, 2007-02-04 buvo praėję tik keliolika dienų po UAB „Vilniaus vandenys” 2007-01-15 detaliojo planavimo sąlygų išdavimo D. P., kuri po to detaliojo planavimo organizatoriaus teisių neteko. Todėl yra visiškai akivaizdus ieškovų suinteresuotumas dalyvauti V. V. žemės sklypo detaliojo plano viešojo svarstymo procedūroje. Ieškovų suinteresuotumas pasireiškia ir tuo, kad jau nuo savo privačių namų valdų įsigijimo Salotės g. 27, 29, 3 1, Vilniuje, momento (1996-1997 metais) dalis ieškovų gyvenamųjų namų pateko į žemės sklypą, kuris buvo gretimybė su V. V. detaliai planuojamam sklypui reikalinga valstybinės žemės dalimi jo sklypo inžinerinės infrastruktūros tiesimui. Be to, dalis ieškovų A. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (konkrečiai, pagrindiniai įėjimo laiptai) atsidūrė kitame sklype, būtent sklype, ( - ). Šią aplinkybę 2012-09-19 teismo posėdyje patvirtino ir tretysis asmuo J. P.. Tai, kad viešo svarstymo procedūra buvo pažeista, pripažįsta ir VTPSI savo atsiliepime. Sutikdami su VTPSI pozicija, kad Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje 2007-02-08 suderintas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2007-02-15 patikrintas detalusis planas, kurio sprendiniai skiriasi nuo 2006-08-17 vykusiame viešame susirinkime pristatyto detaliojo plano sprendinių, nebuvo papildomai viešai apsvarstyti, nors tai buvo padaryti privaloma, mano, kad tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio detalusis planas turi būti panaikintas. Jeigu laikyti, kad pagal 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-66 patvirtintą detalųjį planą jo sudėtyje (turinyje prie „Detaliojo plano paaiškinamieji dokumentai” eilutė Nr. 25) esanti „Schema Nr. 3. Lauko vandentekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema “ nustatė, kaip gali būti tiesiami ir kur gali būti pajungiami lauko vandentekio ir buitinės nuotekynės tinklai, tai ieškovai turėjo tiesioginį suinteresuotumą ginčijamo detaliojo plano sprendiniais, nes juo suplanuoti lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklus buvo numatyta prijungti prie atitinkamų šulinių, prie kurių yra pajungti šių ieškovų tinklai. Be to, 56,69 aro ha ploto žemės sklypui, kurį ieškovai 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įgijo nuosavybės teisėmis, nebuvo nustatytas servitutas, t.y. teisė svetimame žemės sklype apriboti savininko teises ir bei apie 4 m pločio žemės juostos apsaugos zonoje nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams statyti ir eksploatuoti (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punkto pažeidimas). Pagal 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymo Nr. 1-446 redakcijos, galiojusios 2007-03-23 detaliojo plano patvirtinimo metu, 22 straipsnį patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui, nurodydamas konkrečias taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą. Šių dalykų ginčijamo detaliojo plano organizatoriai neatliko, įskaitant tai, kad nepranešė ieškovams apie jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui konkrečias taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tuo pažeisdami ieškovu teises ir išvengdami prievolės tartis su ieškovais dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialių žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (Žemės įstatymo 22 str. 9d.).

132Pasisakydami dėl teismo tinkamai neišnagrinėtų ir neįvertintų visų byloje esančių įrodymų, nurodo, bylos nagrinėjimo metu teismas neištyrė visos eilės bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Visų pirma, teismas neištyrė, kurioje vietoje faktiškai yra pastatyti tinklai, t.y. ar tinklai nutiesti apie 1 metrą, ar mažiau nuo ieškovų sklypo, ar galimai per ieškovų sklypą. Dar daugiau, teismas netenkino nei 2013-03-27, nei 2013-07-01 (pridedama, priedas Nr. 3), ieškovų prašymų prijungti prie bylos VĮ „Registrų centras“ išrašo dėl nebaigto statyti statinio, ( - ) (pridedama, priedas Nr. 4), bei nuotekų tinklų, pažymėtų plane K.S2, išdėstymo plano (pridedama, priedas Nr. 5), įrodančių, kad tinklai įregistruoti ieškovų sklype. Todėl kitais dokumentais, išskyrus topografinį planą, bei 2012-09-25 teismo posėdžio metu prijungtus dokumentus: 2012-08-30 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą J. P. (2 lapai) ir jo priedus (9 lapai), ieškovai remtis negalėjo. Todėl ieškovų teisės nepagrįstai buvo apribotos, tuo buvo pažeistas proceso šalių rungimosi principas.

133Iš 2012-09-25 teismo posėdžio metu prijungtų dokumentų - 2012-08-30 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu pateiktos tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos tinklų kadastrinių matavimų bylos (XII tomas, b.l. 63-70), akivaizdžiai matyti, kad šie dokumentai atitinka ieškovų pateiktam topografiniam planui, kurioje faktiškai pastatytų tinklų vieta yra ieškovų žemės sklype. Iš 2013-05-07 teismo posėdžio metu prijungtų dokumentų - žemės sklypo, adresu Salotės g. 27, 29, 31 Vilniuje inžinerinio topografinio plano (toponuotraukos), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu ieškovams pateiktų 2011-05-09 VTPSI pažymų Nr. NSP-00-1 10509- 00350 ir Nr. NSP-00-110509 apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto matyti, kad toponuotraukose pažymėti tinklai buvo patikrinti, bei buvo nustatyta, kad jie atitinka techniniam projektui. Tačiau faktiškai, kaip matyti iš toponuotraukos, tinklai, pastatyti ieškovų sklype, akivaizdžiai neatitinka techniniam projektui 08-50K, pagal kurį ieškovas UAB „Danjana“ deklaruoja, kad pastatė tinklus už ieškovų sklypo ribų. Taigi, 2012-08-30 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu pateiktos tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos tinklų kadastrinių matavimų bylos dokumentai (XII tomas, b.l. 63-70), toponuotrauka įrodo, kad tinklai pastatyti ieškovų sklypo viduje, o minėtos dvi VTPSI išvados įrodo, kad inspekcija, patikrinusi statybą pagal projektą, taipogi patvirtino, kad šie tinklai pastatyti sklypo viduje, nors UAB „Danjana“ atstovas J. K. pateikė teismui kitokius tam prieštaraujančius dokumentus. Taip pat teismas, atsisakęs priimti 2012-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-4879 nuorašą (priedas Nr, 5), teiktą prie 2013-01-16 ieškovų prašymo, tuo užkirto ieškovams kelią šioje byloje pateikti reikalavimą pripažinti negaliojančia minėtą inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartį dalyje tų inžinerinių tinklų, kuriuos ieškovai prašė iškelti, bei jų teisinę registraciją, nes byloje ginčijami statybos leidimai, kurių pagrindu buvo įregistruoti tie inžineriniai tinklai, o taip pat detalusis planas, kurio pagrindu yra išduoti ginčijami statybos leidimai. Svarbu tai, kad 2012-05-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4879, UAB „Danjana“, nuslėpusi nuo notaro, kad neva nevyksta teisminiai ginčai, susiję su įgyjamu daiktu, galintys turėti įtakos sutarties šalių teisėms ir pareigoms, įgijo nuosavybės teises į naujai sukurtus daiktus, kurių kilmė - iš registro ( - ) (su istoriniais duomenimis), padalijus daiktą ( - ) ir ( - ), suformuojant tris naujus registrus, kurių Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir ( - ). Tačiau padalijus daiktą ( - ), pažymėtą plane KS2 - 256,15m, buvo įregistruoti trys kiti daiktai, jau 309,48m bendro ilgio, kurių unikalūs numeriai: ( - ), pažymėjimas plane KS3 - 66,92m; ( - ), pažymėjimas plane KS5,KS6 - 145^68m ir ( - ), pažymėjimas plane KS4 - 96,88m. Padalijus daiktą ( - ), pažymėtą plane V3 - 140,89m ir V4 - 211,88m. viso 352,77m bendro ilgio, naujai suformuotuose registruose buvo įregistruoti trys nauji daiktai, tik jau 387.25m bendro ilgio, kurių unikalūs numeriai: ( - ), pažymėjimas plane V5 - 63,68m; ( - ), pažymėjimas plane V8 - 226,44m; ( - ), pažymėjimas plane V6,V7 - 97,13m.). Akivaizdu, kad daiktas padalijimo būdu negali pakeisti savo išoriniu matmenų, t.y. ilgio, kaip negali pakeisti ir konfigūracijos, taigi ir šių aplinkybių Teismas neištyrė. Teismas taip pat neištyrė aplinkybių dėl akivaizdžių skirtumų tarp oficialių dokumentų, t.y. UAB „Kampara“ geodezinė išpildoma nuotrauka, nors parengta tos pačios įmonės, tą pačią dieną 2011-01-28, bet iš esmės skiriasi savo turiniu, tačiau vienokia teisme yra gauta iš VTPSI, kitokia - iš V. V. ir UAB „Danjana“. Teismas nepagrįstai sprendė, kad „prisijungimo prie miesto komunikacijų trasa kaip matyti iš bylos medžiagos eina komunikaciniais koridoriais, t.y. tokia vieta, kuriai nereikalingas detalus planas“ (sprendimo 47 psl.). Nurodo, kad faktiškai buvo būtina išnagrinėti žymiai didesnę teritoriją, nei V. V. žemės sklypas, nes Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas T3-66 numatė V. V. detaliai suplanuoto sklypo tinklų prijungimą prie apie už 1,5 km nuo jo sklypo esančių Vilniaus miesto centralizuotų tinklų, kartu su daliuoju planu buvo privaloma parengti kitą teritorijų planavimo dokumentą - specialųjį planą.

134Be to, Vilniaus miesto infrastruktūros tinklų plėtra nėra numatyta viešai skelbiamame 1998-12-18 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 292, reg. Nr.301 patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane. Taigi, nenumatyta inžinerinės infrastruktūros plėtra, prijungiant ir Vilniaus rajono teritorijas, esančias Zujūnų sen. prie Vilniaus mieste Salotės/ Bitėnų gatvėse esančių tinklų. Kaip paaiškino UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas advokatas E. B., „yra Vyriausybės nutarimas, kuriame pasakyta, kad negalima įduoti net statybos leidimų, jeigu nėra numatyta infrastruktūros plėtojimo galimybės ir finansavimas“ (citata išteisino posėdžio 2012-11-13 protokolo 15 psl., XIII tomas, b.l. 17). 2011-05-27 Vilniaus rajono savivaldybės specialiajame plėtros plane Vilniaus rajono Zujūnų sen. inžinerinės infrastruktūros numatyta ne plėtra, o tik jos nedetalizuota koncepcija, bet tik iki Vilniaus miesto ribos.

135Taip pat nurodo, kad statybos leidimas išduodamas remiantis tuo, kad yra sutartiniai santykiai tarp UAB „Vilniaus rudenys“ ir trečiųjų asmenų. Jeigu trišalė sutartis nesudaryta, statybos leidimai, kurie leidžia kloti tinklus ?? tikroje teritorijoje, prisijungti geriamąjį vandenį ir nuotekas, yra nepagrįsti, išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 5d.).

136Ieškovai ginčija keturis statybos leidimus. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, bei trečiųjų asmenų V. V., C. L. ir UAB „Danjana“, gavusių statybos leidimus, atstovas adv. J. K. pripažįsta, buvo išduoti tik du statybos leidimai. Net ir tokiu atveju, tai reiškia, kad privalėjo būti atlikta savarankiška ir atskira abiejų statybos leidimų išdavimo procedūra. Juo labiau, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išdavusi antrą statybos leidimą, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad neperėmė iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos jokių teisių, pareigų ar įgaliojimų koreguoti apskrities administracijos išduotų statybos leidimų, t.y. nei išduoti jų naujas versijas, nei juos perregistruoti, ar pan. Kaip matyti iš bylos dokumentų, savarankiška ir atskira antrojo statybos leidimo išdavimo procedūra atlikta nebuvo. Nepagrįstai teismas sprendė (49 psl.) ir dėl to, „kad perregistruojant statybos leidimą buvo nurodyti neteisingi kodai, kad tai vertintina tik kaip rašymo apsirikimas“. Teismas nevertino, kad tie patys kodai, arba jų atitikmuo tekstine išraiška buvo nurodyti ir ankstesniuose leidimuose, jie nepasikeitė perregistruojant statybos leidimą, todėl negalėjo būti ir rašymo apsirikimo perregistruojant.

137Pasisakydami dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nurodo, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nesiekdami greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, sąmoningai klaidino teismą, bandant įrodyti, aplinkybes susijusias su ginčo inžinerinių tinklų paklojimų ieškovų žemės sklype, įrodinėjant, jog ieškovas J. P. neva susipažino techniniu projektu Nr. 08-05-TP, ir žino koks yra jo turinys, kad ieškovas valdo nuosavybės teise žemės sklypą šalia detaliuoju planu suplanuoto sklypo, kad tiesiamos komunikacijos eina ne šalia kelio juosto ir pan, todėl nepagrįstai iš ieškovų priteisė baudas valstybei. Teismas sprendime nenustatė, kad bet kuris iš ieškovu (apeliantu) yra nesąžiningas. Tai, kad ieškovai, manydami, kad jų materialinės subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir pareiškė ieškinį savo pažeistoms teisėms ginti, nereiškia, kad tai gali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

138Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovai pareiškė ieškinį dėl tapačių reikalavimų, kurie jau buvo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir šią savo išvadą aiškiai motyvavo. Pažymi, jog nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-335-437/2010 pagal pareiškėjų UAB „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. skundus atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., UAB „Plėtrumas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, M. D., A. D., UAB „Infra investment“ jau buvo sprendžiamas dviejų ginčijamų statybos leidimų - Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-07-17 V. V. išduoto statybos leidimo Nr. 23, kuriuo V. V. suteikta teisė statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemės sklype ( - ) Dvarykščių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-01-08 V. V. išduoto statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklams ir keliams statyti, išduoto pakoregavus ankstesnį projektą - panaikinimo klausimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-08-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-335-437/2010 pareiškėjų skundą tenkino ir minėtus statybos leidimus panaikino. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011 atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, o trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą tenkino - panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjų skundus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 išdavimo metu statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtino konkrečios tvarkos, susijusios su statybos leidimų išdavimu, kai statinys išdėstytas dviejų ar daugiau savivaldybių teritorijose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis padarė išvadą, jog tokia situacija, kai nesant teisinio reglamentavimo, kuriame būtų įtvirtinta konkreti minėto statybos leidimo išdavimo tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos esminės statybos leidimo išdavimo procedūros, taigi pagrindo naikinti ginčijamą statybos leidimą nėra. Be to, teismas pažymėjo, jog išdavus statybos leidimą pagal pakoreguotą statybos projektą, kuriuo inžineriniai tinklai buvo iškelti už J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. priklausančio žemės sklypo ribų ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad buvę žemės sklypo savininkai buvo davę sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, kuris buvo privalomas ir naujiems žemės sklypo savininkams, naujų ginčo žemės sklypo savininkų sutikimas neturėjo būti gautas. Taigi minėtoje administracinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje civilinėje byloje, todėl minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais - turi įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje. Taip pat pažymi, jog 2012-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame statybą leidžiančiame dokumente Nr. 440/12-1388 yra aiškiai nurodyta, jog šis dokumentas keičia statybą leidžiantį dokumentą Nr. IT/7/09-0736 Versija 1, išduotą 2011 m. balandžio 8 d. 2012-06-06 statybos leidimas išduotas tam pačiam statiniui, pagal tą patį UAB „Plėtrumas” parengtą projektą Nr. 08-50K, nekeičiant jokių projekto sprendinių. Pirmosios instancijos teismas 2014-03-12 priimtame sprendime aiškiai motyvavo savo išvadą dėl šioje civilinėje byloje pareikštų tapačių reikalavimų, nurodydamas, jog statybos leidimai buvo ginčijami tais pačiais pagrindais, kaip ir administracinėje byloje, vienintelė skirtinga aplinkybė yra tik ta, jog po to, kai buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl statybos leidimų nuginčijimo, ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu sutikimą, kuriuo buvo leista V. V. prisijungti prie vandentiekio, nuotekų, elektros ir dujų ir visų komunikacijos tinklų, nutiestų ieškovų žemės sklype, taip pat pripažinti negaliojančiomis daiktines teises, kildinamas iš minėto sutikimo, tarp jų teisę nutiesti atsakovo V. V. suprojektuotus lauko inžinerinius tinklus iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, t.y. ieškovai pradėjo procesą siekdami nuginčyti minėtą sutikimą, kuriuo leista statybos leidimų pagrindu statyti komunikacijas ieškovų sklype, ir kuris buvo vienas iš pagrindų administracinėje byloje atmesti ieškovų ieškinį.

139Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo bei teisinio intereso ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-27 sprendimą Nr. T3-66, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-27 sprendimą Nr. T3-66, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Įvertinus tai, jog į administracinę bylą Nr. 1-355-437/2010 2010-04-29 buvo pateiktas techninis projektas Nr. 08-50K, kuriame buvo ir skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( - ), esančio Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj., detalaus plano patvirtinimo su grafine dalimi, ieškovas J. P. susipažino su byla ir netgi prašė išduoti jam atskirų techninio projekto lapų kopijas skundo patikrinimui. Atsižvelgiant į tai, jog administracinėje byloje dalyvavo tie patys ieškovai kaip ir šioje civilinėje byloje, apie skundžiamą aktą ieškovams turėjo būti žinoma dar nagrinėjant bylą administraciniame teisme ir ne vėliau kaip administraciniame teisme buvo pateiktas patikslintas skundas, t.y. 2010-06-22. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys civilinėje byloje pateiktas 2011-10-07, ieškovai praleido 1 mėnesio senaties terminą individualiam aktui apskųsti. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs į bylą pateiktą detaliojo plano medžiagą sprendė ir konstatavo, jog ieškovai neturi teisinio intereso ginčyti aukščiau nurodytą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą jau vien tuo pagrindu, jog ieškovų žemės sklypas niekaip nesiriboja su detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypu ir jie vienas nuo kito yra kelių kilometrų atstumu. Šios aplinkybės teismo posėdžių metu neneigė ir patys ieškovai, išskyrus J. P., tvirtinusį, jog jis šalia detaliuoju planu suplanuotojo valdo kitą žemės sklypą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų, be to, šia aplinkybe negrindė ir savo ieškinio.

140Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

141Atsakovas UAB „Danjana“ atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nusprendė dėl ieškovų reikalavimų šioje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje išnagrinėto skundo reikalavimų tapatumo. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl statybos leidimų panaikinimo kreipėsi tik dvejais pagrindais: ankstesnių sklypo savininkų sutikimas, kad V. V. prisijungtų prie tinklų buvo neteisėtas, taip pat kad pirmojo statybos leidimo išdavimo metu žemės sklypui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teigdami, kad jokiais kitais pagrindais savo reikalavimų administracinėje byloje negrindė, ieškovai akivaizdžiai klaidina teismą, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.A525-1426/201 1 priimto sprendimo 7 lape išsamiai aprašomi Ieškovų argumentai dėl jų neva pažeistų teisių, inžinerinius tinklus tiesiant arčiau nei 5 metrai nuo sklypo ribos. Dar daugiau, ieškovų Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde net neužsimenama apie tai, kad 2009-02-20 patvirtintas buvusių žemės sklypo, esančio Dvarykščių k., Vilniaus m., ( - ), savininkų sutikimas, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, yra galimai neteisėtas. Teikdami ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovai, bandydami argumentuoti, kodėl pakartotinai skundžia tų pačių statybos leidimų teisėtumą, teigė, kad statybos leidimus ginčija jau kitų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nenagrinėtų aplinkybių pagrindu ir nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl 2009-02-20 V. V. išduoto sutikimo tiesti inžinerinius tinklus panaikinimo. Nors 2012-06-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-646-819/2012 Ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, tačiau Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-646-819/2012 konstatavo, kad 2009-02-20 sutikimas išduotas teisėtai ir nepažeidžiant galiojusių įstatymų. Taigi jokių naujų aplinkybių, kaip nurodė ieškovai nėra ir nebuvo atsiradę, o tai reiškia, kad būtina laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų prejudicinių faktų dėl statybos leidimų teisėtumo.

142Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neturi teisinio intereso ginčyti 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.T3-66. Ieškovai žemės sklypą, ( - ), įsigijo tik 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 patvirtinus taikos sutartį, t.y. praėjus net 2,5 metų nuo detalaus plano patvirtinimo Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. Akivaizdu, kad sprendimas dėl detalaus plano patvirtinimo niekaip negalėjo pažeisti ieškovų interesų, kurie detaliojo planavimo procedūros ir tvirtinimo metu net nebuvo savininkais žemės sklypo, šalia kurio buvo nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai. Ieškovai savo interesą ginčyti sprendimą Nr.T3-66 dėl detaliojo plano patvirtinimo bando pagrįsti prie detaliojo plano pridėta „Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema M 1:1000“, kuri numatė atsakovo pastatytų tinklų prijungimą prie esamų inžinerinių tinklų. „Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema M 1:1000“ nėra detaliojo plano sprendinys, ji negali būti vertinama kaip privalomojo pobūdžio, tačiau tik nurodo galimo prisijungimo galimybes. Siekdami pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, ieškovai teigia, kad atsakovo pastatyti tinklai jungiami prie neaišku kam priklausančių tinklų, be to, pastatytus tinklus prijungus prie jau esamų, tai neva gali turėti įtakos ieškovų eksploatuojamų tinklų funkcionavimui. Tokie ieškovų teiginiai yra niekuo nepagrįsti, kadangi atsakovas tiesdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2008-06-04 išduotas technines sąlygas Nr.08/634, pastatytus tinklus prijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų: 477,70 m ilgio 150 mm diametro vandentiekio tinklo, ( - ), ( - ) bei 627 m ilgio 500 mip skersmens fekalinės kanalizacijos tinklo, ( - ), ( - ). Šią aplinkybę savo 2011-09-19 sprendime konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011, nurodęs, kad atsakovas jungiasi būtent prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų.

143Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-66 panaikinimo negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, nes ieškovai yra praleidę 1 mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo administracinio akto pateikti. Ieškovai akivaizdžiai klaidina teismą, teigdami, kad apie 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-66 patvirtintą detalųjį planą sužinojo tik 2011-09-08 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įvykusio teismo posėdžio metu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-04-29 Vilniaus apygardos administraciniam teismui šioje administracinėje byloje pateikė 2010-01-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr.IT/7/09-0736 techninį projektą Nr.08- 50K, kuriame buvo ir ginčijamas 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr.T3-66 kartu su detalaus plano grafine dalimi. Taigi, susipažinti su statybos leidimu Nr. IT/7/09- 0736, techniniu projektu bei 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-66 ieškovai galėjo jau nuo 2010-04-29. Administracinėje byloje yra įrašas, kad ieškovai su bylos medžiaga susipažino 2010-06-07 (ši aplinkybė yra nurodyta ir 2010-08-26 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, p. 17), be to, ieškovas J. P. prašė teismo išduoti netgi atskirų techninio projekto Nr.08-50K lapų kopijas.

144Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai taikė civilinio proceso kodekso 95 str. nuostatas, nurodydamas, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nors ieškovai nurodo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija ir ieškovai tik naudojosi CPK suteikiamomis teisėmis, tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė ieškinius dėl tų pačių reikalavimų, t.y. ginčijo statybos leidimą Nr. 23 ir Nr. IT/7/09-0736, kurių teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Be to, ieškovai nagrinėjamoje byloje yra pateikę ieškinį, ieškinio reikalavimų patikslinimą, patikslintą ieškinį bei ieškinio reikalavimų padidinimą - tai rodo, kad ieškovai nesiekė greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o siekdami įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tik bylos eigoje rinko įrodymus, teikdami vis naujus procesinius dokumentus bei nurodydami vis naujas aplinkybes.

145Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Dėl apeliacinio skundo motyvų, kad ginčijami statybos leidimai buvo išduoti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 pagrindu ir tai yra naujas pagrindas ginčyti 2009-07-17 ir 2010-01-08 statybos leidimus, pažymi, kad 2009-07-17 ir 2010-01-08 statybos leidimai negali būti laikomi išduotais detaliojo plano pagrindu, kadangi detalusis planas apėmė tik žemės sklypo ( - ), teritoriją, o ginčas yra kilęs dėl statinių statybos už detaliuoju planu suplanuotos teritorijos, kurioje detaliojo plano sprendiniai negalioja. Apeliantai taip pat nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu. Atkreipia dėmesį, kad kai kurie apeliacinio skundo argumentai byloje yra laikytini prielaidomis, nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis. Pasisakydami dėl specialiojo plano rengimo būtinybės prieš atliekant statybos darbus, nurodo, kad specialusis planas buvo parengtas vėliau - Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-05-27 sprendimu Nr. T3-193 buvo patvirtintas Vilniaus rajono vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų specialusis plėtros planas.

146Ieškovų apeliacinis skundas atmetamas

147Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

148Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti 2007-03-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-66

149Atmesdamas ieškovų reikalavimą panaikinti 2007-03-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-66, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovai tokios teisės (įstatymo saugomo intereso) šioje byloje neturi ir negali ginčyti minėto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo. Ieškovai savo teisę ginčyti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas grindė tuo, jog prie detaliojo plano buvo pridėta Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema, kuri numatė atsakovų sklypo vandentiekio ir buitinių nuotekų komunikacijų prijungimą prie miesto inžinerinių tinklų. Tačiau schema nėra detaliojo plano sprendinys, todėl negali būti vertinamas kaip pagrindas ginčyti patvirtintą detalųjį planą. Detaliuoju planu suplanuoto sklypo, kurio ( - ), pajungimą prie miesto tinklų numato techninio projekto Nr. 08-50K korektūra ir jos pagrindu išduotas 2010-01-08 statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktos detaliojo plano, kuris patvirtintas skundžiamu savivaldybės tarybos sprendimu, matyti, kad ieškovų žemės sklypas niekaip nesiriboja su detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypo ir jie yra vienas nuo kito per keletą kilometrų (t. 7, b. l. 68). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai sklypo, šalia kurio yra suplanuota vandentiekio ir kanalizacijos trasos, savininkais tapo Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje 2-492-798/2009 nutartimi 2009-09-17patvirtinus taikos sutartį ir tik šiai nutarčiai įsiteisėjus, kai tuo tarpu skundžiamu sprendimu patvirtinto detalaus plano visos planavimo procedūros jau buvo baigtos 2007-03-23. Įvertinus visa tai, šis ieškovų reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu ir patenkintas dėl to, kad ieškovai neturi teisinio intereso reikšti tokį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas šį ieškovų reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

150Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų prašymą šiam reikalavimui taikyti 1 mėnesio senaties terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje, ir šiuo pagrindu atmesti ieškovų reikalavimus dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Teismas nustatė, kad 2010-04-29 į administracinę bylą Nr. 1-355-437/2010 buvo pateiktas skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo su grafine dalimi, o 2010-06-07 ieškovas J. P. susipažino su byla netgi prašė išduoti jam atskirų techninio projekto lapų kopijas skundo patikrinimui, taigi teismas padarė išvadą, jog ieškovai praleido 1 mėnesio senaties terminą individualiam aktui apskųsti.

151Apeliantai teigia, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai neturi teisinio intereso ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimą Nr. T3-66, nes iš taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr.2-492-798/2009, matyti, kad ginčas teisme dėl sklypo, ( - ), nuosavybės teisių su ankstesniais sklypo savininkais vyko nuo 2007-02-04. Taigi, tuo metu detalusis planas dar buvo tik rengiamas ir dar nebuvo patvirtintas. Be to, 2007-02-04 buvo praėję tik keliolika dienų po UAB „Vilniaus vandenys” 2007-01-15 detaliojo planavimo sąlygų išdavimo D. P., kuri po to detaliojo planavimo organizatoriaus teisių neteko. Todėl yra visiškai akivaizdus ieškovų suinteresuotumas dalyvauti V. V. žemės sklypo detaliojo plano viešojo svarstymo procedūroje. Ieškovų suinteresuotumas pasireiškia ir tuo, kad jau nuo savo privačių namų valdų įsigijimo ( - ), momento (1996-1997 metais) dalis ieškovų gyvenamųjų namų pateko į žemės sklypą, kuris buvo gretimybė su V. V. detaliai planuojamam sklypui reikalinga valstybinės žemės dalimi jo sklypo inžinerinės infrastruktūros tiesimui.

152Be to, dalis ieškovų A. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (konkrečiai, pagrindiniai įėjimo laiptai) atsidūrė kitame sklype, būtent sklype, ( - ). Šią aplinkybę 2012-09-19 teismo posėdyje patvirtino ir tretysis asmuo J. P.. Tai, kad viešo svarstymo procedūra buvo pažeista, pripažįsta ir VTPSI savo atsiliepime. Sutikdami su VTPSI pozicija, kad Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje 2007-02-08 suderintas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2007-02-15 patikrintas detalusis planas, kurio sprendiniai skiriasi nuo 2006-08-17 vykusiame viešame susirinkime pristatyto detaliojo plano sprendinių, nebuvo papildomai viešai apsvarstyti, nors tai buvo padaryti privaloma, mano, kad tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio detalusis planas turi būti panaikintas. Jeigu laikyti, kad pagal 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-66 patvirtintą detalųjį planą jo sudėtyje (turinyje prie „Detaliojo plano paaiškinamieji dokumentai” eilutė Nr. 25) esanti „Schema Nr. 3. Lauko vandentekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema “ nustatė, kaip gali būti tiesiami ir kur gali būti pajungiami lauko vandentekio ir buitinės nuotekynės tinklai, tai ieškovai turėjo tiesioginį suinteresuotumą ginčijamo detaliojo plano sprendiniais, nes juo suplanuoti lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklus buvo numatyta prijungti prie atitinkamų šulinių, prie kurių yra pajungti šių ieškovų tinklai.

153Be to, 56,69 aro ha ploto žemės sklypui, kurį ieškovai 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įgijo nuosavybės teisėmis, nebuvo nustatytas servitutas, t.y. teisė svetimame žemės sklype apriboti savininko teises ir bei apie 4 m pločio žemės juostos apsaugos zonoje nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams statyti ir eksploatuoti (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punkto pažeidimas). Pagal 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymo Nr. 1-446 redakcijos, galiojusios 2007-03-23 detaliojo plano patvirtinimo metu, 22 straipsnį patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui, nurodydamas konkrečias taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą. Šių dalykų ginčijamo detaliojo plano organizatoriai neatliko, įskaitant tai, kad nepranešė ieškovams apie jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui konkrečias taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tuo pažeisdami ieškovu teises ir išvengdami prievolės tartis su ieškovais dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialių žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (Žemės įstatymo 22 str. 9d.).

154Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas ieškovų reikalavimas teismo buvo atmestas tuo pagrindu, kad ieškovai savo teisę ginčyti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas grindė tuo, jog prie detaliojo plano buvo pridėta Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema, kuri numatė atsakovų sklypo vandentiekio ir buitinių nuotekų komunikacijų prijungimą prie miesto inžinerinių tinklų. Tačiau schema nėra detaliojo plano sprendinys, todėl negali būti vertinamas kaip pagrindas ginčyti patvirtintą detalųjį planą. Detaliuoju planu suplanuoto sklypo, kurio ( - ), pajungimą prie miesto tinklų numato techninio projekto Nr. 08-50K korektūra ir jos pagrindu išduotas 2010-01-08 statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktos detaliojo plano, kuris patvirtintas skundžiamu savivaldybės tarybos sprendimu, matyti, kad ieškovų žemės sklypas niekaip nesiriboja su detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypo ir jie yra vienas nuo kito per keletą kilometrų (t. 7, b. l. 68). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai sklypo, šalia kurio yra suplanuota vandentiekio ir kanalizacijos trasos, savininkais tapo Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje 2-492-798/2009 nutartimi 2009-09-17patvirtinus taikos sutartį ir tik šiai nutarčiai įsiteisėjus, kai tuo tarpu skundžiamu sprendimu patvirtinto detalaus plano visos planavimo procedūros jau buvo baigtos 2007-03-23.

155Taigi, apeliantų teiginys, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai neturi teisinio intereso ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimą Nr. T3-66, visiškai nesuprantamas.

156Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant situacijai, kai ieškovai žemės sklypą, ( - ), įsigijo tik 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 patvirtinus taikos sutartį, t.y. praėjus net 2,5 metų nuo detalaus plano patvirtinimo Vilniaus rajono savivaldybės taryboje, akivaizdu, kad sprendimas dėl detalaus plano patvirtinimo niekaip negalėjo pažeisti ieškovų interesų, kurie detaliojo planavimo procedūros ir tvirtinimo metu net nebuvo savininkais žemės sklypo, šalia kurio buvo nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai. Apeliantai neginčija teismo išvados, kad ieškovai savo interesą ginčyti sprendimą Nr.T3-66 dėl detaliojo plano patvirtinimo bando pagrįsti prie detaliojo plano pridėta „Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema M 1:1000“, kuri numatė atsakovo pastatytų tinklų prijungimą prie esamų inžinerinių tinklų. „Lauko vandentiekio ir buitinės nuotekynės pasijungimo schema M 1:1000“ nėra detaliojo plano sprendinys, schema tik nurodo galimo prisijungimo galimybes. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Danjana“ tiesdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2008-06-04 išduotas technines sąlygas Nr.08/634, pastatytus tinklus prijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų: 477,70 m ilgio 150 mm diametro vandentiekio tinklo, ( - ) bei 627 m ilgio 500 m skersmens fekalinės kanalizacijos tinklo, ( - ). Šią aplinkybę savo 2011-09-19 sprendime konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011, nurodęs, kad atsakovas jungiasi būtent prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų. Tai, kad ieškovų žemės sklypas niekaip nesiriboja su detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypo ir jie yra vienas nuo kito per keletą kilometrų (t. 7, b. l. 68) teismo posėdžių metu neneigė ir patys ieškovai, išskyrus J. P., tvirtinusį, jog jis šalia detaliuoju planu suplanuotojo valdo kitą žemės sklypą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų, be to, šia aplinkybe negrindė ir savo ieškinio.

157Apeliantai nepaneigia ir teismo sprendimo argumentų dėl ieškovų praleisto 1 mėnesio senaties termino individualiam aktui apskųsti numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje, ir šiuo pagrindu atmesti ieškovų reikalavimus dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo, nes teismas nustatė, kad 2010-04-29 į administracinę bylą Nr. 1-355-437/2010 kur dalyvavo ieškovai, buvo pateiktas skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo su grafine dalimi, o 2010-06-07 ieškovas J. P. susipažino su byla netgi prašė išduoti jam atskirų techninio projekto lapų kopijas skundo patikrinimui. Administracinėje byloje yra įrašas, kad ieškovai su bylos medžiaga susipažino 2010-06-07 (ši aplinkybė yra nurodyta ir 2010-08-26 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, p. 17). Ieškovai akivaizdžiai klaidina teismą, teigdami, kad apie 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-66 patvirtintą detalųjį planą sužinojo tik 2011-09-08 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įvykusio teismo posėdžio metu. Apeliantų teiginiai, kad tai visiškai neįrodo ir nepagrindžia to, kad ieškovui J. P. tai buvo pakankamas pagrindas suvokti savo teisių pažeidimo esmę, atmetami kaip nepagrįsti, nes terminas individualiam aktui apskundimui skaičiuojamas nuo sužinojimo momento. Taigi, apeliaciniame skunde ieškovai nepateikė argumentų, paneigiančių nurodytas teismo išvadas, o tik vertino aplinkybės savo naudai. Kiti teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

158Dėl ieškovų reikalavimų panaikinti statybos leidimus ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą UAB „Danjana“ (kuriam V. V. perleido žemės sklypą su inžinieriniais tinklais) atkurti buvusią iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį

159Minėta, kad ieškovai prašė panaikinti Vilniaus AVA 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23, kuriuo V. V. suteikta teisė statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemės sklype, ( - ) ir Vilniaus miesto administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybai, kuris buvo išduotas pakoregavus ankstesnį projektą; taip pat prašo panaikinti išduotus naujam statytojui UAB „Danjana“ 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija) ir 2012-06-06 statybą leidžiantį dokumentą Nr. 440/12-1388. Ieškovai taip pat prašo panaikinus statybos leidimus, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą UAB „Danjana“ atkurti buvusią iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį.

160Pirmosios instancijos teismas dėl Vilniaus AVA 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 teisingai nustatė, kad šie ieškovų reikalavimai buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-355-437/2010 ir buvo atmesti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 neskundžiamu sprendimu. Kadangi ieškovų ieškinys pareikštas civilinėje byloje dalyje dėl minėtų dviejų statybos leidimų nuginčijimo yra analogiškas administracinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui, ir nepaisant to, kad atsakovu dėl šio leidimo Nr. 23 išdavimo patraukta Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vis tik šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra aktualios iš šioje civilinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovų ieškinį dėl 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23 panaikinimo pripažino nepagrįstu ir netenkino tais pačiai argumentais, kurie yra nurodyti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 sprendime. Teismas dėl 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 panaikinimo bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nustačius, kad šis ginčas šioje byloje yra visiškai tapatus ginčui, kuris buvo nagrinėtas minėtoje administracinėje byloje, kadangi šiuo atveju sutampa ir ieškovai ir atsakovas ir iš esmės sutampa pagrindai.

161Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Iš Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 sprendimo esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. 1-355-437/2010 penkto tomo b.l. 129, matyti, kad atmesdamas ieškovų reikalavimą panaikinti 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. (vėliau pardavusiam žemės sklypą su inžinieriniais tinklais UAB „Danjana“) suteikta teisė statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemės sklype, ( - ), teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, pažeidimai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą. Be to, byloje yra pateiktas buvusių ginčo žemės sklypo savininkų H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V. 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriuo pastarieji sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir nutiestų iki V. V. priklausančio žemės sklypo (t. I, b.l. 139). Taigi buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) nagrinėjamu atveju buvo davę sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, t.y. suteikė V. V. tam tikrą užstatymo teisę (CK 4.160 straipsnis). Vadovaujantis CK 4.160 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasikeitus žemės savininkui užstatymo teisė išlieka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. turima užstatymo teisė tebegalioja ir žemės sklypą įgijus ieškovams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. kaip naujiesiems savininkams. Teismas taip pat pabrėžė, kad jog minėtas statybos leidimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinas kaip iš esmės nebeaktualus, atsižvelgiant į tai, jog pagal pakoreguotą statybos projektą Administracija 2010 m. sausio 8 d. išdavė naują statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736.

162Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai žemės sklypą, ( - ), įsigijo tik 2009-09-17 Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 patvirtinus taikos sutartį, t.y. po buvusių savininkų 2009 m. vasario 20 d. sutikimo išdavimo ir 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23 išdavimo. Taigi, ieškovai įgijo tiek teisių, kiek turėjo buvę savininkai. Kitų esminių aplinkybių, susijusių su jų teisių pažeidimais, ieškovai neįrodinėjo ginčijant leidimą ir šioje civilinėje byloje.

163Iš Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 sprendimo taip pat matyti, kad nagrinėdamas ieškovų reikalavimą dėl 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 panaikinimo, buvo nustatyta, kad šis leidimas buvo išduotas vietoje 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23, pagal pakoreguotą statybos projektą. Teismas konstatavo, kad remiantis bylos medžiaga, Administracija 2010 m. sausio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, atsižvelgiant į pakoreguotą statybos projektą, kuriuo inžineriniai tinklai buvo iškelti už J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. priklausančio žemės sklypo. Kitaip tariant, net ir esant galiojančiam ir privalomam buvusių savininkų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus per šiems asmenis priklausantį žemės sklypą, nutarta statybos objektą statyti už ginčo žemės sklypo ribos. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė galimybę teisėtai riboti naujų žemės sklypo savininkų teises mažesniu laipsniu. Todėl remiantis tuo, kad išduodant naują statybos leidimą, pagal kurį inžinerinius tinklus numatyta statyti už žemės sklypo ribų, kai galiojo sutikimas juose tiesti per žemės sklypą, atsižvelgiant į kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog papildomai naujas ginčo žemės sklypo savininkų sutikimas šiuo atveju nebeturėjo būti gautas.

164Esant tokiai situacijai, kai minėtoje administracinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, teismas turėjo pagrindą laikyti įrodytomis aplinkybes, nustatytas Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 įsiteisėjusiu sprendimu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2014-03-12 priimtame sprendime aiškiai motyvavo savo išvadą dėl šioje civilinėje byloje pareikštų tapačių reikalavimų, nurodydamas, jog statybos leidimai buvo ginčijami tais pačiais pagrindais, kaip ir administracinėje byloje, vienintelė skirtinga aplinkybė yra tik ta, jog po to, kai buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl statybos leidimų nuginčijimo, ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu sutikimą, kuriuo buvo leista V. V. prisijungti prie vandentiekio, nuotekų, elektros ir dujų ir visų komunikacijos tinklų, nutiestų ieškovų žemės sklype, taip pat pripažinti negaliojančiomis daiktines teises, kildinamas iš minėto sutikimo, tarp jų teisę nutiesti atsakovo V. V. suprojektuotus lauko inžinerinius tinklus iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, t.y. ieškovai pradėjo procesą siekdami nuginčyti minėtą sutikimą, kuriuo leista statybos leidimų pagrindu statyti komunikacijas ieškovų sklype, ir kuris buvo vienas iš pagrindų administracinėje byloje atmesti ieškovų ieškinį.

165Vertindamas reikalavimus panaikinti 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija: 1) ir 2012-06-06 statybą leidžiantį dokumentą Nr. 440/12-1388 teismas pažymėjo, kad tai yra ne nauji statybos leidimai, o to paties V. V. 2010-01-08 išduoto statybos leidimo Statybos įstatymo 34 straipsnio pagrindu perregistravimai naujo statytojo UAB „DanJana“ vardu ryšium su tuo, kad V. V. ginčo tinklus perleido 2012-05-14 UAB „DanJana“ . Teismas teisingai nurodė, kad perregistruojant 2011-04-08 statybos leidimą naujas statytojas UAB „DanJana“ buvo įsigijusi ne statinį, o tik dalį sklypo, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo perregistruoti statybos leidimą , tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes 2012-06-06 statybos leidimas buvo perregistruotas dar kartą UAB „DanJan“ įsigijus visą nebaigtą statyti statinį, todėl 2011-04-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 perregistravimas tapo neaktualus. Pažymėtina, kad 2012-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame statybą leidžiančiame dokumente Nr. 440/12-1388 yra aiškiai nurodyta, jog šis dokumentas keičia statybą leidžiantį dokumentą Nr. IT/7/09-0736 Versija 1, išduotą 2011 m. balandžio 8 d., 2012-06-06 statybos leidimas išduotas tam pačiam statiniui, pagal tą patį UAB „Plėtrumas” parengtą projektą Nr. 08-50K, nekeičiant jokių projekto sprendinių.

166Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos išvados atitinka faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą UAB „Danjana“ pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nes tai yra išvestinis iš reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti statybos leidimus.

167Apeliantai teisingai nurodė, kad nurodyta LVAT administracinė byla ir ši byla negali būti laikoma ta pati, tokios aplinkybės teismas ir nekonstatavo. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys pareikštas civilinėje byloje dalyje dėl minėtų dviejų statybos leidimų (Vilniaus AVA 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-01-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736) nuginčijimo yra analogiškas administracinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui, ir nepaisant to, kad atsakovu dėl šio leidimo Nr. 23 išdavimo patraukta Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vis tik šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra aktualios iš šioje civilinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovų ieškinį dėl 2009-07-17 statybos leidimo Nr. 23 panaikinimo pripažino nepagrįstu ir netenkino tais pačiai argumentais, kurie yra nurodyti Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų reikalavimų ir dėl to naujų šalių civilinėje byloje atsiradimas nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovų ieškinys pareikštas civilinėje byloje dalyje dėl minėtų dviejų statybos leidimų nuginčijimo yra analogiškas administracinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui.

168Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, teismas apeliantų nurodytus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti LVAT administracinėje byloje (panaikinti 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr.T3-66, panaikinti 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija: 1) ir 2012-06-08 statybos leidimą Nr. 440/12-1388, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą UAB „Danjana“ atkurti buvusią iki vandens ir nuotekų šalinimo tinklų statybos padėtį) atmetė kitais argumentais ir pagrindais.

169Apeliantai, pasisakydami dėl teismo tinkamai neišnagrinėtų ir neįvertintų visų byloje esančių įrodymų, nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas neištyrė visos eilės bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent: kurioje vietoje faktiškai yra pastatyti tinklai, t.y. ar tinklai nutiesti apie 1 metrą, ar mažiau nuo ieškovų sklypo, ar galimai per ieškovų sklypą. Dėl šių teiginių teisėjų kolegija atkreipia ieškovų dėmesį į tai, kad teismui išnagrinėjus visus ieškovų pareikštus reikalavimus ir bylos medžiagos pagrindu konstatavus ieškovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo nebuvimą, nustatinėti apelianto nurodytų aplinkybių teismas neturėjo pagrindo. Įrodyti priešingą situacija privalėjo patys ieškovai (CPK 178 str.), pateikiant neginčitinus ir objektyvūs įrodymus, tačiau kaip matyti iš apelianto minėtų teiginių, apeliantai patys nežino, kurioje vietoje faktiškai yra pastatyti tinklai, t.y. ar tinklai nutiesti apie 1 metrą, ar mažiau nuo ieškovų sklypo, ar galimai per ieškovų sklypą.

170Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovų apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai savo teisių pažeidimą, kad faktiškai pastatytų tinklų vieta yra ieškovų žemės sklype, grindžia tik prielaidomis, vertinant įrodymus savo naudai, kaltindami atsakovus tuo, kad jie pateikinėja į bylą įrodymus, kurie prieštarauja ieškovų pateiktiems įrodymams.

171Iš apeliantų teiginių galima suprasti, kad aplinkybė, kad faktiškai pastatytų tinklų vieta yra ieškovų žemės sklype, jie grindžia 2012-08-30 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu pateiktos tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos tinklų kadastrinių matavimų bylos (XII tomas, b.l. 63-70), tačiau patys konstatuoja, kad iš žemės sklypo, adresu Salotės g. 27, 29, 31 Vilniuje inžinerinio topografinio plano (toponuotraukos), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu ieškovams pateiktų 2011-05-09 VTPSI pažymų Nr. NSP-00-1 10509- 00350 ir Nr. NSP-00-110509 apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto matyti, kad toponuotraukose pažymėti tinklai buvo patikrinti, bei buvo nustatyta, kad jie atitinka techniniam projektui.

172Apeliantai kaltina teismą tuo, kad netenkino nei 2013-03-27, nei 2013-07-01 (pridedama, priedas Nr. 3), ieškovų prašymų prijungti prie bylos VĮ „Registrų centras“ išrašo dėl nebaigto statyti statinio, ( - ) (pridedama, priedas Nr. 4), bei nuotekų tinklų, pažymėtų plane K.S2, išdėstymo plano (pridedama, priedas Nr. 5), įrodančių, kad tinklai įregistruoti ieškovų sklype. Taip pat teismas, atsisakęs priimti 2012-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-4879 nuorašą , teiktą prie 2013-01-16 ieškovų prašymo, tuo užkirto ieškovams kelią šioje byloje pateikti reikalavimą pripažinti negaliojančia minėtą inžinerinių tinklų pirkimo-pardavimo sutartį dalyje tų inžinerinių tinklų, kuriuos ieškovai prašė iškelti, bei jų teisinę registraciją, nes byloje ginčijami statybos leidimai, kurių pagrindu buvo įregistruoti tie inžineriniai tinklai, o taip pat detalusis planas, kurio pagrindu yra išduoti ginčijami statybos leidimai. Teisėjų kolegija iš teismo posėdžio protokolų (t. 17, b.l. 100-102, t. 19 b.l. 133-135) konstatuoja, kad minėtų dokumentų teismas pagrįstai nepriėmė dėl to, kad jie neįrodo ieškovų reikalavimo buvo aktualus 2011 m. iki ieškinio padavimo dienos, be to ieškovai turėjo galimybę jas pateikti anksčiau - duomenis apie dokumentus buvo pateikti į bylą 2012-12-19, ieškovai teikė tik dalį dokumentų 2013-01-15, nors turėjo galimybę pateikti visus. Neturėjo pagrindo teismas ir priimti 2012-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-4879, kuria perleisti ginčo tinklai atsakovui UAB „DanJana“ nuorašą, nes reikalavimų, susijusių su šia sutartimi nebuvo pareikšta, o kas yra tinklų savininkai įrodymų byloje pakanka (t.14, b.l. 105-120). Esant nustatytai aplinkybei, kad apeliantų nurodyti dokumentai teismo nebuvo priimti pagrįstai, teisėjų kolegija neturi pagrindo jų priimti kartu su apeliaciniu skundu, tuo daugiau tirti.

173Dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

174Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškovams baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad CPK 95 straipsnio 1 dalis numato tokius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būdus, t. y. nesąžiningai pareikštas nepagrįstas ieškinys (apeliacinis ar kasacinis skundas, prašymas atnaujinti procesam pateiktas kitas procesinis dokumentas) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 tūkstančių litų baudą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovų veiksmus vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ieškovai reiškė ieškinį dėl tų pačių reikalavimų, dėl kurių buvo išsibylinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, taip pat už piktnaudžiavimą teise teikti byloje įrodymus, kuriais nebuvo siekiama greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o sąmoningai klaidinamas teismas bandant įrodyti, aplinkybes susijusias su ginčo inžinerinių tinklų paklojimų ieškovų žemės sklype, įrodinėjant, jog ieškovas J. P. neva susipažino techniniu projektu Nr. 08-05-TP, ir žino kokios yra jo turinys, kad ieškovas valdo nuosavybės teise žemės sklypą šalia detaliuoju planu suplanuoto sklypo, kad tiesiamos komunikacijos eina ne šalia kelio juosto ir pan. Įvertinus visa tai, teismas mano, kad pagrindo už nesąžiningai pareikštus ieškinius, sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, skirti ieškovams po 1000,00 Lt baudas.

175Apeliantai, dėl šios sprendimo dalies nurodo, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes sprendime nenustatė, kad bet kuris iš ieškovu (apeliantu) yra nesąžiningas. Tai, kad ieškovai, manydami, kad jų materialinės subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir pareiškė ieškinį savo pažeistoms teisėms ginti, nereiškia, kad tai gali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu daro išvadą, kad teismas pagrįstai paskyrė ieškovui J. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes teismo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas paskyrė baudą ieškovui atitinka bylos faktinėms aplinkybėms, šis ieškovas naudojosi savo procesinėmis teisėmis nesąžiningai. Tačiau kaltinti kitus ieškovus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis būtu neteisingai, nes byloje nėra pakankamai duomenų dėl jų piktnaudžiavimų procesinėmis teisėmis. Todėl yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl baudų skirimo. Tačiau tai neįtakuoja sprendimo esmės.

176Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinis skundas nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

177Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

178CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Danjana“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimų į kiekvieną apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo po 1815 Lt (kas atitinka 525, 66 eurų) atstovavimo išlaidų ir prašo jas priteisti iš apeliantų.

179Iš apelianto UAB „JGK statyba“ valstybės naudai turi būti priteistas 2 475, 09 eurų (kas atitinka 8546 Lt) žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, kurio mokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2014-08-26 nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

180Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

181Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

182Patikslinti sprendimo rezoliucinė dalį, kuria priteista iš ieškovų J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. po 1000,00 Lt dydžio baudas valstybei ir priteisti 1000,00 Lt dydžio bauda valstybei tik iš ieškovo J. P..

183Apelintų J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo atmesti.

184Apelinto UAB „JGK statyba“ rašytinius paaiškinimus, prašymus dėl ekspertizės skirimo ir bylos sustabdymo atsisakyti priimti.

185Priteisti atsakovui UAB „Danjana“ iš apeliantų (ieškovų) J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. lygiomis dalimis po 105, 13 eurų (iš viso 525,66 eurų atstovavimo išlaidų

186Priteisti atsakovui UAB „Danjana“ iš apelianto (ieškovo) UAB „JGK statyba“ 525, 66 eurų atstovavimo išlaidų.

187Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „JGK statyba“ valstybės naudai 2 475, 09 eurų žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, kurio mokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2014-08-26 nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „JGK statyba“ prevenciniais ieškiniais u ir patikslintu... 3. Prevenciniu ieškiniu (su jo papildymu), reiškiamu atsakovams UAB „Vilniaus... 4. Papildomu UAB „JGK statyba“ ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“... 5. Ieškovas UAB „JGK statyba“ prevencinius ieškinius grindžia tuo, kad... 6. Teigia, kad ieškovui žala jau buvo padaryta Nekilnojamojo turto registre 2006... 7. Pirmą kartą ieškovo teisės buvo pažeistos surašius 2006-10-26... 8. Teigia, kad nurodyto 1990-05-16 Vyriausybės potvarkio Nr. 142p ir parengto 1... 9. Ieškovas teigia, kad turi teisėtus lūkesčius, esant poreikiui prie Bitėnų... 10. 2011-06-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2255-580/2011 Vilniaus... 11. Mano, kad teismas turi patikrinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“... 12. Ieškovas yra atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ abonentas, kadangi pagal 33... 13. Ieškovas teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė jo teisę... 14. Ieškovas teigia, jog yra priverstas ginčyti ir Vilniaus rajono savivaldybės... 15. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad detalaus planavimo projektas, pagal... 16. Ieškovas mano, kad dėl to, jog patvirtinto ginčijamo detaliojo plano... 17. Teigia, kad šios aplinkybės, susijusios su detaliojo plano rengimo... 18. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2006-10-26 keletą kartų savo... 19. Teigia, kad statytojams V. V. ir UAB „DanJana“ yra išduoti statybos... 20. Teigia, kad atsakovas savo neapdairiu elgesiu pažeidė 2006-07-13 Geriamojo... 21. Nurodė, jog Vilniaus miesto valdyba 1996-08-29 sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus... 22. Atsakovui UAB „Vilniaus vandenys buvo žinoma, kad inžineriniai tinklai... 23. Teigia, kad tokia situacija gresia didelės žalos ieškovui atsiradimu,... 24. Teigia, kad teisės aktai nenumatė galimybės keisti planavimo sąlygas taip,... 25. Be to, ieškovas teigia, kad statytojas V. V. nors ir turi leidimus, tačiau... 26. Papildomą ieškinio reikalavimą (t. 15, b. l. 11-112) ieškovas „JGK... 27. Mano, kad UAB „DanJana“ neatitinka statytojui keliamų reikalavimų. Juo... 28. Prevencinio ieškinio (ir jo papildymu), reiškiamo UAB „Vilniaus... 29. Šio prevencinio ieškinio papildyme nurodė, jog atsakovas UAB „Vilniaus... 30. Teigė, kad ieškovo duomenimis, statytojos D. P. vardu pagal ginčijamas... 31. Teigė, kad ieškovas neturi duomenų apie tai, ar 2007-01-15 UAB „Vilniaus... 32. Teigė, jog ieškovas neturi duomenų apie tai, ar 2008-06-04 UAB „Vilniaus... 33. Teigia, kad yra realus pavojus to, kad ieškovas neteks užstatymo teisių 33... 34. 2013-03-22 priimto papildomo ieškinio reikalavimus ieškovas UAB „JGK... 35. UAB „Vilniaus vandenims“ surašius aktą dėl 1994 metais pastatytų... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinę bylą... 37. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „JGK STATYBA“ (t. 25, b.l. 1) prašo... 38. Šioje byloje buvo gauta trečiojo asmens atsakovų pusėje, Valstybinės... 39. Kadangi be pagrindo buvo atmesti reikalavimai dėl detaliojo plano ir statybos... 40. Teismo nuomone ieškovas „JGK statyba“ piktnaudžiavo procesinėmis... 41. Ieškovai J. P. ir A. P. atsiliepimu prašo ieškovo UAB „JGK statyba“... 42. Ieškovai A. M., E. M. ir I. B. atsiliepimu prašo ieškovo UAB „JGK... 43. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo... 44. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties bei bylos nutraukimo CPK 293 str. 1 d. 1... 45. Pasisakydamas dėl ginčijamų statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais,... 46. Pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pakartotinio... 47. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo... 48. Atsakovas UAB „Danjana“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą... 49. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 50. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 51. Dėl ieškovo UAB „JGK STATYBA“ apeliacinio skundo ... 52. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 53. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas... 54. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai... 55. Minėta, kad 2013-03-13 UAB „JGK statyba“ papildomu ieškiniu prašoma... 56. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“... 57. Ieškovas nurodė, kad atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26... 58. Ieškovas teigia, kad šis aktas iš dalies naikintinas, nes nurodytus... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, CPK 293... 60. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad visiškai... 61. Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos, taip pat iš... 62. Ieškovo ginčijamo 2006-10-26 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto... 63. Tai, kad skundžiamu aktu buvo nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės,... 64. Esant tokioms aplinkybėms, yra nepagrįsti apelianto UAB „JGK statyba“... 65. Pabrėžtina, kad VĮ „Registrų centras“ aiškiai nurodyta, kad atsakovo... 66. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“... 67. Dėl reikalavimo pripažinti bendrovei „JGK statyba“ nuosavybės teisę į... 68. Bylos medžiaga nustatyta, kad šis reikalavimas teismo pagrįstai atmestas,... 69. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog 2010 metais matavimai... 70. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 1990 m.... 71. Be to, pažymėtina, kad minėtus inžinerinių tinklų priėmimo naudoti... 72. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nepateikė ir patikimų... 73. Iš pateiktos išvados (t. 21, b. l. 152-154, 184-186) matyti, kad prie... 74. Apelianto teiginys, kad ši išvada negalėjo būti vertinama kaip įrodymas,... 75. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad ginčo objektas yra viešosios... 76. Apelianto teiginys, kad ieškovas negali visiškai suformuluoti apeliacinio... 77. Dėl prevencinių ieškinių... 78. Ieškovas UAB „JGK statyba“ prevenciniais ieškiniais u ir patikslintu... 79. Savo teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinio reikalavimus ieškovas... 80. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie ieškovo argumentai dėl jo... 81. Teismas taip pat nurodė, kad nepagrįsti ir kiti ieškinio reikalavimai... 82. Kitais ieškinio reikalavimais ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais... 83. Dėl reikalavimo panaikinti 2007-01-05 UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo... 84. Iš UAB „JGK statyba“ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas... 85. Dėl piktnaudžiavimo procesu... 86. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškovui... 87. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 88. Dėl ieškovo paduotų prašymų apeliacinės instancijos teismui... 89. Apeliantas UAB „JGK statyba“ apeliaciniu skundu prašo skirti teritorijų... 90. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „JGK statyba“... 91. Ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. ieškiniu ir ieškinio... 92. -... 93. panaikinti 2007-03-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr.... 94. -... 95. panaikinti 2009-07-17 statybos leidimą Nr. 23;... 96. -... 97. panaikinti 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736;... 98. -... 99. panaikinti 2011-04-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija:... 100. -... 101. panaikinti 2012-06-06 statybą leidžiantį dokumentą Nr. 440/12-1388;... 102. -... 103. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovą UAB... 104. Savo reikalavimus grindė tuo, jog Lietuvos Vyriausiame Administraciniame... 105. Vilniaus miesto savivaldybei neišdavus naujų projektavimo sąlygų 2010-01-08... 106. Teigė, kad ieškovams tik 2011-09-08 paaiškėjo naujos anksčiau nežinomos... 107. 2006 m. liepos 13-19 d. vietiniame laikraštyje buvo išplatinta informacija,... 108. Kadangi sklypas buvo parduotas, todėl ieškovai mano, jog nuo 2004-09-15... 109. Ieškovai teigia, kad 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtintas detalusis... 110. Po 2006-08-17 viešo projekto svarstymo nutarus projektą teikti tvirtinti... 111. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007-02-08... 112. Sklypo savininkai Č. L. ir V. V. nuo 2004-09-15 nesudarė sutarties dėl... 113. Kadangi Č. L. ir V. V. su Vilniaus rajono ar miesto savivaldybe nesudarė... 114. Projekto rengėjas UAB „Menhyras“ vietoj inžinerinės infrastruktūros... 115. Svarstymui su visuomene buvo pateiktas tik 5,8270 ha ploto žemės sklypo... 116. 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-66 patvirtinto detaliojo plano pagrindu UAB... 117. Teigė, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo planavimo dokumentų... 118. Ieškovai teigia, kad iš detaliojo plano matyti, jog jo galiojimo ribos yra... 119. Ieškovai prašo pašalinti jų kaip sklypo savininkų teisės pažeidimus,... 120. Ieškovai prašo panaikinti visus statybos leidimus, išduotus tretiesiems... 121. Statybos įstatymas Savivaldybių administracijoms nesuteikia teisės išduoti... 122. Jeigu tai būtų naujas leidimas kitam statiniui, tai jam yra privalomos visos... 123. Teigia, kad ieškovai patvirtinta taikos sutartimi yra prisiėmę finansinių... 124. Nepanaikinus statybos leidimų ir detaliojo plano ieškovas J. P. negali... 125. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovai nurodė, kad... 126. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinę bylą... 127. Apeliaciniu skundu ieškovai J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. apeliaciniu... 128. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir... 129. Pasisakydami dėl ieškovų reikalavimų šioje byloje ir skundo, išnagrinėto... 130. Pasisakydami dėl ieškinio senaties termino, nurodo, kad teismas nepagrįstai... 131. Pasisakydami dėl ieškovų teisinio intereso ginčyti Vilniaus rajono... 132. Pasisakydami dėl teismo tinkamai neišnagrinėtų ir neįvertintų visų... 133. Iš 2012-09-25 teismo posėdžio metu prijungtų dokumentų - 2012-08-30... 134. Be to, Vilniaus miesto infrastruktūros tinklų plėtra nėra numatyta viešai... 135. Taip pat nurodo, kad statybos leidimas išduodamas remiantis tuo, kad yra... 136. Ieškovai ginčija keturis statybos leidimus. Atsakovas Vilniaus miesto... 137. Pasisakydami dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nurodo,... 138. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo... 139. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo bei teisinio intereso... 140. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo... 141. Atsakovas UAB „Danjana“ atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą... 142. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė,... 143. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas... 144. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai taikė civilinio... 145. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 146. Ieškovų apeliacinis skundas atmetamas... 147. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 148. Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti 2007-03-27 Vilniaus rajono savivaldybės... 149. Atmesdamas ieškovų reikalavimą panaikinti 2007-03-27 Vilniaus rajono... 150. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų prašymą šiam reikalavimui... 151. Apeliantai teigia, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino, kad... 152. Be to, dalis ieškovų A. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausančio... 153. Be to, 56,69 aro ha ploto žemės sklypui, kurį ieškovai 2009-09-17 Vilniaus... 154. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas ieškovų reikalavimas teismo buvo... 155. Taigi, apeliantų teiginys, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai... 156. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant situacijai, kai ieškovai žemės... 157. Apeliantai nepaneigia ir teismo sprendimo argumentų dėl ieškovų praleisto 1... 158. Dėl ieškovų reikalavimų panaikinti statybos leidimus ir pašalinti... 159. Minėta, kad ieškovai prašė panaikinti Vilniaus AVA 2009-07-17 statybos... 160. Pirmosios instancijos teismas dėl Vilniaus AVA 2009-07-17 statybos leidimo Nr.... 161. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas... 162. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai žemės sklypą, ( - ),... 163. Iš Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-09-19 sprendimo taip pat matyti,... 164. Esant tokiai situacijai, kai minėtoje administracinėje byloje dalyvavo tos... 165. Vertindamas reikalavimus panaikinti 2011-04-08 statybos leidimą Nr.... 166. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos išvados... 167. Apeliantai teisingai nurodė, kad nurodyta LVAT administracinė byla ir ši... 168. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, teismas apeliantų... 169. Apeliantai, pasisakydami dėl teismo tinkamai neišnagrinėtų ir neįvertintų... 170. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovų apeliacinio skundo turinio... 171. Iš apeliantų teiginių galima suprasti, kad aplinkybė, kad faktiškai... 172. Apeliantai kaltina teismą tuo, kad netenkino nei 2013-03-27, nei 2013-07-01... 173. Dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 174. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškovams... 175. Apeliantai, dėl šios sprendimo dalies nurodo, kad teismas nemotyvuotai ir... 176. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinis... 177. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 178. CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 179. Iš apelianto UAB „JGK statyba“ valstybės naudai turi būti priteistas 2... 180. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 181. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš... 182. Patikslinti sprendimo rezoliucinė dalį, kuria priteista iš ieškovų J. P.,... 183. Apelintų J. P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. prašymą dėl naujų įrodymų... 184. Apelinto UAB „JGK statyba“ rašytinius paaiškinimus, prašymus dėl... 185. Priteisti atsakovui UAB „Danjana“ iš apeliantų (ieškovų) J. P., A. P.,... 186. Priteisti atsakovui UAB „Danjana“ iš apelianto (ieškovo) UAB „JGK... 187. Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „JGK statyba“ valstybės naudai 2...