Byla 2A-1735-450/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždaros akcinės bendrovės „JGK statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždaros akcinės bendrovės „JGK statyba“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarai akcinei bendrovei „DanJana“, uždarai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl 2013 m., gruodžio 19 d. sutarties Nr. 489-75 (14.20.07) „Dėl tinklų statybos“ panaikinimo, tretieji asmenys M. L., S. P., J. P., I. B., A. M. ir E. M., ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų pasirašytą 2013 m gruodžio 19 d. sutartį Nr. 489-75 (14.20.07) „Dėl tinklų statybos“. Nurodė, kad jis yra individualių gyvenamųjų namų komplekso statybos užsakovas (statytojas), statytojo teises ir pareigas perėmęs iš Vilniaus m. statytojo JGK direkcijos, kuriai LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d potvarkio Nr. 142p 5 priedėliu, nuolatiniam naudojimui gyvenamųjų namų kompleksui statyti buvo suteiktas 42,8 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus miestui priskirtoje buvusių ( - ) ir ( - ) kaimų teritorijoje. Vilniaus rajono žemės ūkio valdyba 1990 m. gegužės 25 d. aktu perdavė ieškovui statybai skirtą žemės sklypą ir buvo parengti Komplekso statybos projektai, gauti statybos leidimai ir rangos būdu vykdoma statyba. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m rugpjūčio 29 sprendimu Nr. 1397 patvirtintas ( - ) kaimų detalusis planas. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 sprendimu Nr. 511 JGK „Gilužiuose“ detaliojo plano plotas sumažintas iki 33 ha ir pakeistas pavadinimas į JGK „Salotė“. 2009 m. birželio 25 d. atsakovas UAB „DanJana“ su sklypų, esančių ( - ), bendrasavininkais sudarė sutartį „Dėl inžinerinių tinklų statybos ir teisės jais naudotis“ ir įsipareigojo parengti visų tinklų projektus bei atlikti juose numatytus statybos darbus, atsižvelgiant į statybos veiklą ir geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus - Lietuvos Respublikos Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymą (toliau – STPĮ) bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (toliau GVTNTĮ). Visi atsakovai, 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė dar vieną sutartį „Dėl bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų ( - ) bei nuotekų siurblinės ( - ) statybos“, t. y. dėl naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų - naujų tinklų statybos ( - ) ir nuotekų siurblinės – ( - ). Užsakovas (statytojas) yra privatus asmuo – atsakovas UAB „DanJana“ savo lėšomis, turi pastatyti infrastruktūrą (Sutarties 2.1. punktas) ir iki tinklų perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakyti už jų eksploatavimą ir remontą. Atsakovui UAB „DanJana“ dviem statybos leidimais - Nr.158 ir Nr. 30/158 leista statyti tik tam tikros paskirties tinklus (vandentiekio įvadus ir nuotekų šalinimo išvadus iš ( - ) esančių namų, kurių kadastrinis Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ir ( - ) (statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736 ir jo versija Nr. 1, Nr. 440/12-1388). Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „DanJana“ turėjo su ieškovu sudaryti sutartį dėl ( - ) gatvėse naudojimo naujų tinklų statybai (SĮ 23 straipsnio 7 dalis 6 punktas) bei gauti statybos leidimą. Pažeisdamas Sutarties 1.2 punktą šis atsakovas neparengė specialiojo inžinerinės infrastruktūros plėtros plano ir techninio projekto, o 2009 m. birželio 25 d. sutartimi ir Trišale sutartimi prisiėmė įsipareigojimus nurodytose gatvėse suprojektuoti ir pastatyti bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus, nors tuo metu minėtose gatvėse jie buvo nutiesti ieškovo, pagal jo užsakymu UAB „Urbanistika“ parengtą ( - ) g. projekto U-0435 korektūrą, 2001 m. spalio 1 d. gautą leidimą Nr. KP01-162. 2010 m. spalio 19 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis ieškovas nuosavybės teise valdo 756,35 m ilgio lietaus kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. ( - )) minėtose gatvėse.

5Ieškinyje nurodo nesutinkantis, kad LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr.142p gyvenamųjų namų kompleksu statybai suteiktoje ir 1996 m. lapkričio 18 d. patvirtintu detaliuoju planu Nr. 511 suplanuotoje teritorijoje jo konkurentas – atsakovas UAB „DanJana“ tose pačiose gatvėse organizuotų komercinio pobūdžio bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą ir 7 metus 8 (aštuonis) mėnesius ir ilgiau, naudotų ir prižiūrėtų pastatytą komercinės paskirties privačią infrastruktūrą.

6Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje išaiškino, kad minėto 33 ha ploto žemės sklypo plotas ir ribos turėtų būti suformuoti pagal 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 511 patvirtintą detalųjį planą. Kadangi ieškovas UAB „JGK statyba“ nuo 1990 m. gegužės 25 d. akto pasirašymo, naudoja ( - ) teritorijos dalį, kurioje atsakovas UAB „DanJana“ Trišale sutartimi įpareigotas organizuoti bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą, šis atsakovas turėjo su ieškovu sudaryti sutartį dėl minėtų gatvių teritorijos naudojimo. Ginčijamos Trišalės sutarties 1.2 punkte nurodyti statybos leidimai išduoti gerokai anksčiau, nei pasirašyta pati Sutartis (2011 m. gruodžio 23 d. Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2011/4-642), nes tokie leidimai yra nepagrįsti, išduoti pažeidžiant GVTNĮ 18 straipsnio 5 dalį. 2013 m. spalio 28 d. Aplinkos ministerijos rašte Nr. (19.2)-D8-9130 nurodyta, kad Savivaldybė prieš išduodama leidimą naujų objektų infrastruktūros statybai turėjo sudaryti trišalę savivaldybės, geriamojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutartį. Galiojantys teisės aktai nenumato viešųjų infrastruktūrų plėtimo vartotojų lėšomis už jų privačios nuosavybės ribų. Ginčijamos Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad tinklų statybą apmoka statytojas – atsakovas UAB „DanJana“, tačiau jis neturi didelio įstatinio kapitalo bei eksploatacijai reikalingų įrenginių. Ginčijama Trišale sutartimi siekiama įteisinti iš dalies pastatytus žiedinius vandentiekio bei buitinio nuotekų šalinimo slėginius tinklus, kuriuos Vilniaus rajono savivaldybė per artimiausius 7 metus ir 8 mėnesius atsisakys priimti, nes iki 2025 metų ( - ) neplanuojama priskirti viešoms vandens tiekimo teritorijoms kol nepasibaigs 2011 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės specialiojo plėtros plano T3-193 sprendimo 14 metų galiojimo terminas, arba kada šioje teritorijoje apsigyvens ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimt) naujų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų vartotojų, o atsakovas UAB „DanJana“ pakankamai ilgą laiką sieks ne tik naudotis ( - ) g. teritorija, bet negalės užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros, nes neturi tinkamos kvalifikacijos, neužtikrins paslaugų kokybės saugumo bei nepertraukiamo prieinamumo.

7Ieškovui suteiktoje 33 ha ploto teritorijoje yra poreikis tiekti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešas paslaugas, tačiau niekas jam nesiūlo jo pastatytų tinklų mainais už UAB „Vilniaus vandenys“ akcijas.

8Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė nesutiko su ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad atsakovas UAB „DanJana“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybas ( - ), vykdo vadovaudamasis patvirtintais detaliaisiais planais, parengtu bei suderintu techniniu projektu. Trišalės sutarties pasirašymas nepažeidžia ieškovo bei trečiųjų asmenų teisių ir interesų, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Ieškinys grindžiamas ne įrodymais apie materialinį suinteresuotumą, bet išgalvotais motyvais.

9Atsakovai UAB „DanJana“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad 1990 m. gegužės 16 d. Vyriausybės potvarkio Nr. l42p pagrindu yra gyvenamųjų namų statytojas, ilgalaikės nuomos teisės pagrindu valdantis 33 ha ploto žemės sklypą, kuriame pagal 1996 m. patvirtintą detalųjį planą vykdo gyvenamųjų namų statybą. Ieškovas neturi daiktinės teisės į nurodomą sklypą ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškinyje minimą detalųjį planą dar 1989 metais parengė visa sąjunginis susivienijimas „Archprojektas“. Pilaitės seniūnijoje kompleksas JGK „Salotė“ pastatytas ir tapo Vilniaus miesto gyvenamuoju kvartalu su individualiais namais, miesto gatvėmis, inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis. Be to, dalis minėto 33 ha sklypo yra išskirta į atskirus žemės sklypus ir nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų namų savininkams, o likusi dalis - Lietuvos Respublikai. Visi ginčai dėl UAB „JGK statyba“ valdymo ar kitų teisių į 33 ha žemės sklypo plotą yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais konstatuota, kad tarp valstybinės žemės savininko ir UAB „JGK statyba“ buvo žemės nuomos santykiai, o šalims nesusitarus dėl nuomos termino ir suėjus maksimaliam žemės nuomos terminui, sutartis su UAB„JGK statyba“ pasibaigė 2000 m. gegužės 24 d.

10Ieškinyje nutylėta, kad 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 623 ieškovui 99 metams ne aukciono tvarka buvo išnuomotas ne 33 ha sklypas, o 6,3033 ha ploto valstybinis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kuris Apskrities viršininko įsakymais buvo sumažintas iki 4,395 ha, o kita žemės sklypo dalis parduota gyvenamųjų namų savininkams. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas faktiškai nevaldo valstybės išnuomoto 4,395 ha žemės sklypo, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nes jis visas yra suteiktas fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis (99 metams). Taip pat sudaryta 13 valstybinės žemės sklypo subnuomos sutarčių. Ieškovo nurodomas 33 ha ploto žemės sklypas nesuformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir tinkamai neįregistruotas.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-l426/2011, pripažino, kad atsakovams išduoti statybos leidimai Nr. 23 ir Nr. IT/7/09-0736 yra išduoti teisėtai ir pagrįstai, o UAB „JGK statyba“ neturi teisinio suinteresuotumo byloje.

12Atsakovas UAB „DanJana“, tiesdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. birželio 4 d. išduotas technines sąlygas Nr. 08/634, prisijungė prie atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų: 477,70 m ilgio 150 mm diametro vandentiekio tinklo (unikalus Nr. ( - )), ( - ) (šulinys Nr. 81) bei 627 m ilgio 500 mm skersmens fekalinės kanalizacijos tinklo (unikalus Nr. ( - )), ( - ) (šulinys Nr.121) (Nekilnojamojo turto registro įrašai Nr. 44/602473 ir Nr. 44/60248L). Nurodyti registro įrašai yra teisėti ir galiojantys. Atsakovas UAB „DanJana“ prisijungė prie atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos prisijungimo šulinių pagal atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas ir jam nėra poreikio jungtis prie kitų tinklų. Ieškovo teiginius apie tai, kad tinklai pastatyti inžineriškai neparengtoje teritorijoje, yra nepakankamas jų pralaidumas ir apsunkintas jau pastatytų inžinerinių tinklų funkcionavimą, paneigia atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos techninės sąlygos (2008 m. birželio 4 d. Nr. 08/634 ir 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 08/1376), įvertinus tinklų pralaidumą bei visas su jų eksploatavimu susijusias aplinkybes. Atsakovo UAB „DanJana“ tinklai pastatyti savo žemėje, turint reikiamus sutikimus: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą Nr. 390 ir 2010 m. vasario 2 d. raštu Nr.(41)-1.2-254-(331) Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą sutikimą), ne ieškovo UAB „JGK statyba“ naudojamoje teritorijoje.

13Trečiųjų asmenų interesai nepažeisti, nes inžinieriniai tinklai buvo statomi atsakovui UAB „DanJana“ priklausančiame sklype, laikantis patvirtintų specialių plėtros planų, detaliojo planavimo procedūrų, pagal 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T3-66 ir Nr. T3-67 patvirtintus detaliuosius planus, kurių ieškovas nenuginčijo ir jie yra galiojantys.

141996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas detalusis planas, neatima galimybės atsakovui UAB „DanJana“ savo įsigytuose žemės sklypuose bei valstybinėje žemėje (gavus visus reikiamus suderinimus) rengti planą. Atsakovo UAB „DanJana“ pastatyti inžinieriniai tinklai yra teisėtai prijungti prie atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tai nepažeidžia ieškovo teisių ar interesų. Ieškovas neįrodė savo valdymo teisės į inžinerinius statinius, prie kurių atsakovas yra prijungęs savo pastatytus inžinerinius tinklus, o taip pat neįrodė, kad atsakovas UAB „DanJana“ negali tinkamai užtikrinti paslaugų kokybės. Trišale sutartimi nesusitarta dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijos perleidimo UAB „DanJana“ ir ja nepažeistos trečiųjų asmenų teisės, kurios nesusijusios su ieškovo teisėmis ir interesais. Ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą.

15Trečiasis asmuo S. P. sutiko su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad Trišalė sutartis turėjo būti sudaryta prieš statant tinklus ir pridėta prie projekto statybos leidimui gauti. Sąmoningai buvo siekiama, kad atsakovas UAB „DanJana“ galėtų iš namų statytojų reikalauti nenumatyto atlygio ir piktnaudžiauti savo padėtimi. Trečiajam asmeniui reikalingos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos, kurias atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsisako teikti, o dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės neveikimo, ( - ) gatvės rajono teritorija neįtraukta į viešo vandens tiekimo teritoriją. Ginčijama Sutartimi atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįstai įteisino vandens tiekėju atsakovą UAB „DanJana“. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nesudaro vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčių su sklypų savininkais.

16Trečiasis asmuo M. L. atsiliepime sutiko su pateiktu ieškiniu, nes Trišalė sutartis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo, Statybos įstatymo ir GVTNTĮ bei kitų teisės aktų nuostatoms, turinčioms imperatyvųjį pobūdį, kadangi vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros. Ginčijama sutartimi, bendrovei „DanJana“ suteikta teisė vykdyti viešojo vandens tiekėjo funkcijas, nors nėra aišku, kaip šios bendrovės tinklus atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ naudos savo paslaugoms teikti ir kaip už jas bus atsiskaitoma. Teisės aktais nenustatytas įpareigojimas mokėti atsakovui UAB „DanJana“ už sutarties 2.7 punkte nurodytų sutikimų prisijungti prie centralizuotų tinklų išdavimą ir neleidžiama riboti geriamojo vandens tiekimo, tačiau atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ vandenį sutinka tiekti tik vartotojui nusipirkus sutikimą iš atsakovo UAB „DanJana“. Ginčijamos Sutarties 1.2 punktu atsakovas UAB „DanJana“ prisiėmė atsakomybę finansuoti tinklų statybą, bet Sutarties 2.7 punktu šią naštą siekia perkelti ant vartotojų pečių. Be to, atsakovai Sutartį pasirašė praėjus beveik trims metams nuo tinklų statybos pradžios, o tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Ginčijamos sutarties 2.5 punktu atsakovui UAB „DanJana“ faktiškai suteikta teisė vartotojams teikti viešąsias paslaugas (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo), kurias juridinis asmuo gali vykdyti tik kai jis atitinka GVTNTĮ nustatytus kriterijus ir turi tinkamą kvalifikaciją. Atsakovas UAB „DanJana“ šių kriterijų neatitinka ir neturi reikiamos licencijos. Užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą yra atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės funkcija (GVTNTĮ 4 straipsnis). Trišale sutartimi yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumas, nes kai Vilniaus rajono savivaldybė ar UAB „Vilniaus vandenys“ taps tinklų savininkais, kiti vartotojai, kurie dar nebuvo pradėję statybų, neturės gauti sutikimo ir mokėti už prisijungimą prie centralizuotų tinklų.

17Tretieji asmenys J. P., I. B., A. M. ir E. M. atsiliepimų teismui nepateikė.

18II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB „DanJana“ ir Valstybei.

20Teismas nustatė, kad atsakovai 2013 m gruodžio 19 d. sudarė ieškovo ginčijamą sutartį Nr. 489-75 (14.20.07) dėl tinklų statybos, kuria atsakovas UAB “DanJana“ įsipareigojo pastatyti bendro naudojimo tinklus (Sutarties 1.2. punktas). Ieškovas teigia, kad LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 potvarkiu Nr. 142 p. ir nuo 1990 m. gegužės 25 d. jam perduotas 42,8 ha žemės sklypas, ( - ), gyvenamųjų namų kompleksui statyti, devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui. Ieškovas patvirtino, kad Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 suteikto žemės sklypo plotas sumažintas iki 33 ha, tačiau jis save laiko valstybei priklausančios žemės valdytoju, nepriklausomai nuo turimos daiktinės teisės, nes savo lėšomis buvo įrengęs geriamojo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus ir kitą infrastruktūrą.

21Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „DanJana“ yra Sutartyje nurodytos teritorijos savininkas, o atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ - inžinierinių tinklų: šalto vandens tiekimo vamzdyno linijos savininkas, išdavęs prisijungimo sąlygas geriamojo vandens tiekimui ir nuotekoms Vilniaus raj.

22Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai patvirtino teismui, kad ieškovas savo teises ir interesus, susijusius su atskirų atsakovų atitinkamais veiksmais ieškinyje nurodytoje teritorijoje, ne kartą aiškinosi teismuose – Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014, Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėse bylose Nr. I-647-8-2005, Nr. I-627-815/2013, Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme administracinėse bylose Nr. A8-875-05, Nr. A63-415/2010, Nr. A525-1426/2011, Nr. A756-818/2013 ir kitose, Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 ir kt.

23Teismas, nagrinėjamoje byloje atmetė ieškovo nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014, nes toje byloje nagrinėti reikalavimai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, ši teismo nutartis nėra reikšminga ieškinio šioje byloje išnagrinėjimui, nelaikytina prejudicija, nes nesutampa byloje dalyvavusių asmenų ratas, skiriasi bylų nagrinėjimo dalykai bei faktinės aplinkybės. Ieškovas, pateikdamas sau naudingas nurodyto sprendimo ištraukas, nenurodė esminio nurodytos bylos nagrinėjimo dalyko – nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą klausimo. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo į 33 ha žemės sklypą ir nepaneigė, kad nuomos santykiai tarp jo ir valstybės, pasibaigė 2000 metais, o Nuomos sutartis dėl 6 ha pasibaigė 2015 m. kovo 9 d. Ieškovas nepateikė neginčytinų įrodymų (Nekilnojamojo turto registro pažymų) apie faktiškai jo valdomą turtą. Ieškovo atstovas teismui patvirtino, kad išduotų galiojančių statybos leidimų klausimas yra išspręstas ir tai nėra pagrindinis dalykas darantis ginčijamą Sutartį negaliojančia. Ieškovas pateikė argumentus dėl viešo intereso gynimo, tačiau tai nepaneigia Savivaldybės išimtinės kompetencijos savo teritorijos ribose nustatyti prioritetines teritorijos vystymo kryptis, įskaitant ir viešų vandens tiekimo teritorijų bei prioritetinių investavimo krypčių nustatymą, atsižvelgiant į turimą biudžetą ir galimų investicijų dydžius bei apimtis (Vilniaus rajono savivaldybės 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193 patvirtintas Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas). Atsakovų sudaryta Trišale sutartimi, atsakovas UAB „DanJana“ įsipareigojo savo lėšomis pastatyti tinklus (Sutarties 2.1 punktas), o Savivaldybė šiuos tinklus perimti per septynerius metus nuo statybos užbaigimo akto išdavimo (Sutarties 2.11 punktas). Savo esme, ši sutartis galėtų būti laikoma koncesijos sutartimi, leidžiant tam tikrą laikotarpį, per kurį atsipirktų investicijos, investuotojui eksploatuoti tam tikrą objektą (šiuo atveju ir jį sukurti), juolab, kad statytojas – atsakovas UAB „DanJana“ įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti statomus/pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus (Sutarties 2.2. punktas), esančius ( - ), bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su šių tinklų eksploatavimu, iki tinklų perdavimo.

24Darė išvadą, kad ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš tokių nurodytų aplinkybių, jog jam (ieškovui) niekas nesiūlė įsigyti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ akcijų bei, kad atsakovas UAB „DanJana“ darbus vykdė neturėdamas ieškovo leidimo. Tokį teismo vertinimą suponuoja ir tokie ieškovo teiginiai, kaip <...jeigu atsakovas UAB „DanJana“ tinkamai vykdys Trišale sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neišvengiamai padarys ieškovui žalą..>,<... kad tinklų statytojas atsakovas UAB „DanJana“, neturi tinkamo įstatinio kapitalo bei eksploatacijai reikalingų įrenginių ir negalės tinkamai eksploatuoti inžinerinius tinklus, nes turi mažai darbuotojų ir neturi tinkamos kvalifikacijos..>, <... atsakovas UAB „DanJana“ ilgą laiką sieks ne tik naudotis ( - ) teritorija, nors ir negalės užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros..>, kurie akivaizdžiai deklaratyvūs, nes nepateikti juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad argumentuose dėl Trišalės sutarties panaikinimo, iš esmės akcentuojamas tik procedūrų tinkamas nesilaikymas, nors paties tokios sutarties sudarymo būtinybės, ieškovas neneigia, juolab, kad tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikti Seimo Kontrolieriaus, Aplinkos ministerijos ir kt. raštai bei ieškinio nuoroda į GVTNTĮ 15 straipsnyje numatytas išimtis. Šalys pripažįsta, kad įstatymais Savivaldybei suteikta pareiga organizuoti geriamo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (VSĮ 6 straipsnio 30 punktą) ir ji turi pasirinkimo teisę kaip tai vykdyti. Todėl ieškovo reiškiamas nepasitenkinimas, kad Savivaldybė elgėsi jo atžvilgiu ne taip, kaip jis tikėjosi, iš esmės rodo ieškovo principinį nesutikimą, jog ieškovas nėra ginčijamos Trišalės sutarties šalimi bei, kad jį ignoravo ir diskriminavo, nes jam nepasiūlė UAB „Vilniaus vandenys“ akcijų. Aplinkybė, kad ieškovas nėra ginčijamos Trišalės sutarties šalimi, nesudaro pagrindo naikinti pačią sutartį. Be to, ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai apie ieškovo norą pačiam vykdyti minėtas funkcijas, kurias atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės pasirinkimu, vykdys atsakovas UAB „DanJana“, iš esmės patvirtina ieškovo neafišuojamą siekimą pašalinti konkuruojančią įmonę, jeigu minėta sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Ieškovo atstovų abstraktūs teiginiai apie procedūros pažeidimus sudarant ginčijamą Trišalę sutartį, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, reikalaudamas panaikinti minėtą sutartį, nes atsakovui UAB „DanJana“ ateityje tinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, neišvengiamai bus padaryta žala ieškovui, teismui nepateikė įrodymų apie pačios žalos pobūdį, jos kilmę bei dydį.

25Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad yra pažeista jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, ieškinio reikalavimo netenkino.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „JGK statyba“ prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

28Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

291) Teismas išnagrinėjo tik dalį ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kurie vienaip arba kitaip yra susieti su atsakovo UAB „DanJana“ įsipareigojimais ( - ) pastatyti vandentiekio įvadus ir buitinių nuotekų išvadus bei juos eksploatuoti.

302) Ieškinio faktinis pagrindas yra tiesiogiai susietas su ( - ) ieškovo 1990 m. pradėta ir iki Trišalės sutarties sudarymo įvykdyta Komplekso inžinerinės (tinklų ir kt.) infrastruktūros statyba, kuriai buvo išduotas statybos leidimas bei kuriai nebuvo surašytas statybos užbaigimo aktas, kadangi kilo ir iki šiol nepasibaigė ginčas su VĮ Registrų centras ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl 1994 metais ieškovo pastatytų ( - ) tinklų atkarpų ir daiktinių teisių į jų įregistravimo panaikinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog „atsakovas UAB „DanJana“ yra Sutartyje nurodytos teritorijos savininkas“, kuomet atsakovas UAB „DanJana“ niekada nebuvo nei Trišalėje sutartyje nurodytų ( - ) ir juose ieškovo suprojektuotos ir pastatytos inžinerinės infrastruktūros statybos statytojas (savininkas), nei minėtos teritorijos valdytojas ar savininkas.

313) Teismas iš esmės nevertino byloje surinktų įrodymų ir įrodinėjimo pareigą nustatė tik ieškovui. Teismas padarydamas išvadą, kad ieškovas „nepateikė neginčytinų įrodymų (Nekilnojamojo turto registro pažymų) apie faktiškai jo valdomą turtą“, pažeidė CPK 12 str., 176 str., 178 str., 185 str. reikalavimus, nes iš esmės nenagrinėjo/nevertino ieškovo prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų (Ieškinio priedų Nr. 2, 3, 5. 13, 14, 15, 16, 17), kurie patvirtina, kad ieškovas yra tinklų, prie kurių pagal Trišalę sutartį ketinama prijungti atsakovo UAB „DanJana“ tinklus ir kurie aptarnauja apie 1500 gyventojų ( - ), statybos užsakovas (statytojas, savininkas). Taigi būtent ieškovas yra materialiai suinteresuotas asmuo byloje, bei pateikęs įrodymus, kad Trišalė sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžia ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir ieškovo teises ir teisėtus interesus. Teismas netyrė jokių įrodymų, pasisakydamas, kad jis nebekartoja kitų teismų priimtų sprendimų motyvų, teismas nenustatė įrodymų viseto, kurio pagrindu byloje buvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės.

324) Vilniaus miesto Bendrajame plane, nei 1500 gyventojų „JGK Salotė“ detaliajame plane, nei Vilniaus rajono savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtros plane, nei kitame specialiajame plane, nei kitose patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra už Vilniaus miesto viešojo vandens tiekimo teritorijos ribų, į atsakovo UAB „DanJana“ Trišalės sutartyje nurodytus ( - ), kadangi ši inžineriškai neparengta žemės ūkio paskirties teritorija Vilniaus rajono savivaldybės inžinerinės infrastruktūros specialiuoju plėtros planu arba kitais teritorijų planavimo specialiais planais nepriskirta prie viešojo vandens tiekimo teritorijų.

335) Vilniaus rajono savivaldybė, prieš sudarydamas Trišalę sutartį dėl naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų plėtros, kurią numatoma plėsti ne tik Vilniaus rajono savivaldybės, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės urbanizuotoje teritorijoje, privalėjo (bet to nepadarė) LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta tvarka ne tik parengti atitinkamą plėtros planą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijai, nurodytai Trišalėje sutartyje, bet ir LR Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 4 p. nustatyta tvarka abipusiu Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių tarybų sutarimu LR Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patikslinti Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinius, taip pat sudarytų sutarčių pagrindu perimti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisę įgyvendinti ( - ) minėto patikslinto Bendrojo plano sprendinius dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros į Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją, o tik po to, realizuodamas tarybų sutarimą, sudaryti su kitais atsakovais Trišalę sutartį.

346) Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė, būdamas atsakinga už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo organizavimą visoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 2011 m. gegužės 27 d. tarybos sprendimu Nr. T3-193 patvirtino Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros koordinuotos plėtros koncepciją, kurios realizavimas turėtų užtikrinti LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, saugų vandens tiekimą ir vartojimą, atitinkantį higienos normos reikalavimus, į viešojo vandens tiekimo teritoriją neįtraukė ( - ) kaimų teritorijų, nors pati dar Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-67 ir kitais sprendimais patvirtino ne vieną detalųjį planą gyvenamųjų kvartalų statybai, apimantį ne tik ( - ) kaimo, bet ir ( - ) ir kitų kaimų, kurie nebuvo priskirti viešojo vandens tiekimo teritorijoms, bei kuriems iki šiol nėra inžinerinės infrastruktūros plėtros planai, be kurių šių ūkio objektų plėtra nėra galima.

357) Trišalės sutarties esmė 2009 m. priimtoms ES direktyvoms ir vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų plėtros strategijos tikslams, kurie numato, kad „vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio > funkcionuoti taip, kad visoje šalies teritorijoje centralizuotai (viešai) tiekiamas geriamasis vanduo, teikiamos nuotekų darkymo paslaugos atitiktų sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir aį aptarnavimo kokybei nustatytus reikalavimus, kad būtų sudarytos palankios sąlygos gyventojų ir kitų potencialių abonentų skaičiui optimaliomis sąlygomis ir kainomis gauti tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė eksploatuojamų tinklų naujam tinklų statytojui (atsakovui) UAB „DanJana“ negali užtikrinti kokybiškų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo, nes didina ieškovo pastatytų ( - ) veikiančių tinklų apkrovą, kuri neatitinka ieškovo turimo tinklų projekto ir nulemia greitesnį šių tinklų nusidėvėjimą.

368) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nenumato išimčių, kurias savivaldybė padarė privačiam asmeniui - atsakovui UAB „DanJana“, sudarydama sutartį dėl naujų viešojo vandens tiekimo tinklų plėtros ir eksploatacijos. Pagal sutarties nuostatas, suteikiančios atsakovui UAB „DanJana“ mažiausiai 7 metus ir 8 mėnesius pastatytus tinklus ir įrenginius bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su šių tinklų eksploatacija (Sutarties 2.6, 2.11, 3.2, 4.3 punktai), prieštarauja tiek 2009 m. priimtoms ES direktyvų vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategijos tikslams, tiek procesiniuose dokumentuose nurodytoms imperatyvioms LR Geriamojo vandens tiekimo ir tvarkymo įstatymo nuostatoms.

379) Teismas nurodė, kad savo esme Trišalė sutartis laikytina koncesijos sutartimi, leidžiant tam tikrą laikotarpį, per kurį atsipirktų investicijos, investuotojui eksploatuoti tam tikrą objektą (šiuo atveju ir jį sukurti), nepaisydamas to, jog Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų veiklą, nenumato galimybės koncesijos ar panašia sutartimi ne viešajam vandens tiekėjui tokiu būdu eksploatuoti tinklus.

3810) Teismas neįžvelgė neteisėtumo situacijoje, kurią sukuria Trišalė sutartis, dėl atsakovo UAB „DanJana“ sutartinio įsipareigojimo eksploatuoti ir remontuoti statomus/pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus.

3911) Ieškovas savo teisių pažeidimą kildino ne iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ akcijų gavimo (negavimo), o iš to, jog Trišalės sutarties esminės sąlygos prieštarauja LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, kitų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms ir kad atsakovas UAB „DanJana“ nevykdė LR Statybos įstatymo 20 str. 3 d.. 4 d. ir 8 d, bei 23 str. 7 d. 6 p. nurodytos pareigos, numatančios nustatyta tvarka iš anksto ne tik gauti ir įvykdyti prisijungimo sąlygas prie susisiekimo komunikacijų bei sudaryti sutartį, bet ir nustatyta tvarka gauti atitinkamo turinio dokumentą, be kita ko, apimantį sutikimą/leidimą ( - ) gatvėse pakloti magistralinius žiedinius vandentiekio ir slėgimų buitinių nuotekų tinklus bei ardyti ieškovo įrengtą ( - ) gatvėse skaldos pagrindą ir asfaltuotą kelią, gauti ne tik Trišalėje sutartyje nurodytus leidimus statyti/pakloti vandentiekio Tinklų įvadus ir buitinių nuotekų išvadas iš ( - ) kaime suplanuotų gyvenamųjų namų. Kitaip tariant, atsakovas UAB „DanJana“ privalėjo su ieškovu sudaryti sutartį dėl ( - ) gatvėse teritorijos naudojimo statybos, sujungiant ( - ) kaimų naujus tinklus į vientisą žiedą Salotės gyvenvietės teritorijoje neišvengiamai bus atliekama intervenciją į ieškovo sukurtą ir jam priklausančią infrastruktūrą (LR Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p.).

4012)Teismo sprendimo motyvas neva ieškovo argumentuose dėl Trišalės sutarties panaikinimo akcentuojamas tik procedūrų tinkamas nesilaikymas, nors paties tokios sutarties sudarymo būtinybės ieškovas neneigia, taip pat nėra pagrįstas, nes ieškovas iš tiesų akcentavo ne tik nesavalaikį Trišalės sutarties sudarymą, bet netinkamą Trišalės sutarties šalių parinkimą, kuomet dėl naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo statybos sąlygų Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovo eksploatuojamoje teritorijoje yra sutarta su svetimos rajono teritorijos savivaldybės administracijos direktoriumi, o ne su Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir/ar su ieškovu, bei šios sutarties turimo (esminių sąlygų). Teismas privalėjo aiškinti ir taikyti LR Teritorijų planavimo įstatymo, LR Statybos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir juos lydinančių teisės aktų nuostatas.

4113) Apelianto teisėtus lūkesčius (interesus) sudaro ne tik reikalavimo teisė į 33 ha ploto teritorijai patvirtintų detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą, išduotus statybos leidimus, inžinerinių tinklų įrengimą visoje Komplekso teritorijoje, t.y. ieškovo atliktą 33 ha ploto teritorijos pagerinimą (paskirties pakeitimą, infrastruktūros sukūrimą ir naudojimo statybos reikmėms bei viešiems interesams tenkinti atlikimas), bet ir verslo sąlygų pernelyg dažną pasikeitimą.

4214) Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 756,35 m ilgio kanalizacijos vamzdyną, šalinantį nuotekas beveik iš visos 33 ha ploto teritorijos. Ieškovas ( - ) g. šalia korpusų Nr. 8, 9, 10, 11 įrengė „D“ kategorijos gatvės 22 cm dydžio skaldos dangą, taip pat įrengė 98 procento baigtumo vandentiekio, fekalinės ir lietaus nuotėkų tinklus, pastatė kelio bortus, bei šalia korpusų Nr. 8, 9 paklojo 8 cm betono dangą; pagal 2013 m. UAB „Ekoprojektas“ ( - ) g. atkarpos iki 1,2 km techninį projektą Nr. E-1489-TP-IT-01 paklojo Komplekso objektų statybai ir eksploatacijai reikalingus inžinerinius tinklus bei ( - ) g. įrengė žvyruotą „D“ kategorijos kelią, ant kurio 2015 m. Vilniaus miesto savivaldybė paklojo 8 cm storio asfalto dangą; ieškovas įrengė lietaus kanalizacijos šulinius (trapus). Visi minėti objektai Trišalės sutarties vykdymo tad neišvengiamai bus pažeisti/išardyti, atsakovui UAB „DanJana“ sujungiant tinklus į vientisą žiedą.

4315) Privatus asmuo savo verslui negali naudoti 33 ha žemės sklypu, kuris priklauso Valstybei. Duomenų, kad buvo sudaryta sutartis dėl ( - ) gatvių teritorijos naudojimo nepateikta. Savivaldybė be teritorijos planavimo dokumentų pakeitimo ginčijama Sutartimi suteikė atsakovui privilegijuotą padėtį plėtoti komercinę veiklą už jos ribų.

4416) Teismas Trišalės sutartyje nustatytos esminės sąlygos – atsakovo UAB „DanJana“ įsipareigojimo ir teisės „eksploatuoti ir remontuoti statomus/pastatytus vandens ir nuotekų tinklus (Sutarties 2.2. punktas), teikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas klientams, nepagrįstai nekvalifikavo kaip neteisėtos. Šia sutartimi privatus asmuo perima iš UAB „Vilniaus vandenys“ jam suteiktas funkcijas (tiekimo ir nuotekų tvarkymas); atsakovas neturi galimybė užtikrinti paslaugų tiekimo.

45Trečias asmuo S. P. prisidėjo prie ieškovo apeliacinio skundo.

46Pareiškime nurodė, kad juridinis asmuo, LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka neįgijęs specialios teisės, apskritai neturi nei teisės, nei pagrindo teikti vandens tiekimo ir/ar nuotekų šalinimo paslaugų, arba perimti viešojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“ teisių ir pareigų, susijusių su centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo tinklų ir įrenginių ūkio plėtrą, eksploatavimą ir priežiūrą.

47Atsakovas UAB „DanJana“ pateikė 2016 m. sausio 18 d. UAB „Euroauditas“ ataskaitą, kurioje patvirtinama, jog „UAB „DanJana“ 2009 - 2015 metų laikotarpiu vykdė tik vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimo darbus, taip pat teikė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas klientams, kitos veiklos nevykdė“. Prašė prijungti prie bylos, kuri negalėjo būti pateikta pirmos instancijos teismui, nes buvo surašyta tik 2016 m. sausio 18 d., po bylos išnagrinėjimo. Mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija teritorijų planavimo procedūrų metu nutarė organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje galimai ne taip, kaip numatyta teisės aktuose, bei tokiu būdu apeiti LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimus, taikytinus naujų viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų plėtrai ir eksploatacijai.

48Viešojo administravimo subjekto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos privačios įmonės galimas verslo protegavimas kelia abejonių dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiklos teisėtumo. Ataskaitoje pateiktos vienam vartotojui 17 736,04 eurų kainos apskaičiavimas rodo, kad UAB „Euroauditas“ į prisijungimo prie plėtojamų tinklų kainą įtraukė ne tik galimą statybos darbų kainą ir UAB „DanJana“ pelną, bet ir būsimas 210 687,07 eurų dydžio vandens įrenginių eksploatavimo išlaidas, kurių atlyginimas UAB „DanJana“ yra būtina sąlyga tretiesiems asmenims - potencialiems vartotojams viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai nepriskirtoje teritorijoje (( - )) prisijungti prie įrengtų centralizuotų tinklų bei gauti saugias ir kokybės reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Iš to seka, kad 2009-2015 metų laikotarpiu UAB „DanJana“ teikė ir iki šiol teikia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems 32 klientams pagal šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kurių paslaugų kainų, Vilniaus rajono savivaldybės taryba nenustatė ir su Valstybine kainų ir energetikos priežiūros komisija nesuderino, bei kurios ateityje UAB „DanJana“ dar sieks/turės galimybes ženkliai padidinti. UAB „DanJana“ nepateikė patikimu įrodymu, kad turi atestuotų darbuotojų, reikalingų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ( - ) aptarnauti, nes viešųjų duomenų bazių internete duomenimis, ši bendrovė iš viso turi tik vieną darbuotoją - vadovą L. P., galimai neturintį tokiai ūkinei veiklai vykdyti atitinkamos kvalifikacijos. Vadinasi, UAB „DanJana“ neturi 2016 m. sausio 18 d. patvirtinime nurodytų paslaugų teikimui pakankamų technologinių, finansinių ir vadybinių išteklių, kad būtų užtikrintas tinkamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų atlikimas, kas galimai kels grėsmę vartotojų sveikatai.

49Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti.

50Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

511)Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų.

52Byloje nustatyta, kad UAB „DanJana“ ( - ), vadovaudamasi patvirtintais detaliaisiais planais, parengtu bei suderintu techniniu projektu, statybos leidimais vykdo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybas. UAB „DanJana“ yra investavusi didelės pinigines lėšas į šios teritorijos inžinerinių, vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklų statybos darbus. ( - ) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planavimo, statybos, išpirkimo Vilniaus rajono savivaldybės administracija artimiausiu metu neplanuoja, biudžete tokiems darbams lėšų nenumatyta.

53Ginčo teritorijoje statytojai privalo inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtrą vykdyti savo lėšomis. Vilniaus rajono savivaldybės administracija neatliko ir negali atlikti jokių veiksmų, nedalyvauja tinklų statyboje, negali skirti lėšų šių privačių žemės sklypų infrastruktūros statybai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra ginčo inžinerinės infrastruktūros ( - ) statybos užsakovė ir nekontroliuoja privačių fizinių ar juridinių asmenų vykdomų pirkimų bei jų sutartinių santykių. Privatūs investuotojai, visi suinteresuoti gyventojai, UAB „DanJana“ savo iniciatyva stato inžinerinę infrastruktūrą.

542) Nustatyta, kad 2007 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba išnagrinėjo žemės sklypų savininkų prašymą bei pateiktus dokumentus ir priėmė sprendimą Nr. T3-67 patvirtinti žemės sklypų, esančių ( - ), detalųjį planą. Žemės sklypas apie 42,67 ha dydžio buvo padalytas į 45 žemės sklypus, skirtus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Šio sprendimo 3 p. numatyta: „Už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo (ų) savininkas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas“. Žemės savininkai sutiko su tokiomis sąlygomis. Žemės sklypų savininkai tinkamai įvertino, kad jų žemės sklypai, tai paprasčiausias laukas. Teritorijose nėra įrengtų jokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Jie planavo, kaip teritorija bus tvarkoma ateityje, kaip atrodys kraštovaizdis, kiek ir kokių reikės inžinerinių komunikacijų, kaip bus plėtojami keliai, kas juos ties bei kiek šiems tikslams pasiekti reikės investicijų.

55Ieškovas nepagrįstai nurodo „Trišalė sutartimi, ribojant sąžiningą konkurenciją, nustatytos tokios išskirtinės verslo sąlygos“. Ginčo sutartis nesuteikia UAB „DanJana“ jokių privilegijų, nes UAB „DanJana“ stato sau, už savo pinigus inžinerinę infrastruktūrą.

563) Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad UAB „DanJana“ neteisėtai įsipareigoja teikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas klientams. UAB „Vilniaus vandenys“ tiesiogiai sudarys sutartis su abonentais, gyvenančiais ( - ), dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, kai Savivaldybė pastatytus tinklus perleis UAB „Vilniaus vandenys“.

574) Ginčo teritorijoje ( - ) yra mažai gyventojų, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą. Todėl iki šiol ginčo teritorija nepriskirta prie viešos vandens tiekimo teritorijos. Mano, kad šios sutarties vykdymo metu šiai teritorijai bus suteiktas viešojo vandens tiekimo teritorijos statusas. Trišalės sutarties pasirašymas niekaip nepažeidžia ieškovo ir nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ginčo sutartys prieštarauja teisės aktų nuostatomis. Savo teiginį ieškovas grindžia tik išgalvotais motyvais, o ne įrodymais.

585) Ieškovas neturi teisinio intereso ginčyti sutarties jau vien tuo pagrindu, jog ieškovo žemės sklypas niekaip nesiriboja su UAB „DanJana“ tinklais ir ginčo teritorijoje ieškovas neturi žemės ar pastatų. Tačiau ieškovas nuolat kreipėsi į teismus. Šiose bylose ginčai kilo praktiškai dėl to paties dalyko, UAB „DanJana“ infrastruktūros tinklų statybos, jų naudojimo. 2011 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( administracinė byla Nr. I-355-437/2010, A525-1426/2011) Vilniaus miesto apylinkės teismas ( civilinė byla Nr. 2-1919-827/2014) ir Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2A-398-104/2015) sprendimais konstatavo, kad ginčo tinklų statyba vykdoma teisėtai. Teismai iš esmės konstatavo, kad esminių teisės aktų pažeidimų teritorijos planavimo procese, išduodant statybos leidimus, statybos metu nebuvo padaryta, ieškovo UAB „JGK Statyba“, interesai nėra pažeidžiami. Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškinį grindė tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, kaip ir teismų išnagrinėtose bylose, išgalvojo, jog buvo padaryta įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų.

59Ieškovas turi įrodyti materialinį suinteresuotumą šioje byloje, tačiau tokių įrodymų nepateikta. UAB ,JGK Statyba“ savo veiklą vykdo Vilniaus miesto teritorijoje, o ne Vilniaus rajono teritorijoje. UAB ,JGK statyba“ interesai ir teises skundžiamoje sutartyje niekaip nepažeidžiami. Ginčo teritorijoje ieškovas neturi žemės ar pastatų.

60Atsakovas UAB „DanJana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti.

61Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

  1. Dėl įrodinėjimo pareigos

62Apeliaciniame skundė ieškovas nurodė, kad teismas nenagrinėjo, o atsakovai nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad neva pagal Trišalę sutartį inžineriniai tinklai pastatyti inžineriškai neparengtoje teritorijoje, kuri be to ir nepriskirta viešojo vandens tiekimo teritorijai bei kurioje iki šiol nėra parengta inžinerinės infrastruktūros plėtros planas, be to, atsakovui eksploatuojant tinklus ženkliai padidės ieškovo pastatytų tinklų apkrova, kas lems greitesnį šių tinklų nusidėvėjimą, taip pat kils grėsmė sveikatos ir aplinkos apsaugai bei mažės vandens vartotojų aptarnavimo kokybė.

63Vertinant tai, kad ieškovas šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), akivaizdu, kad ieškovas tokiu būdu tiesiog siekia perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, teigdamas, kad atsakovas UAB „DanJana“ turi įrodyti, jog ieškovo nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, tačiau tai prieštarauja tiek CPK 12 str. įtvirtintam rungimosi principui, tiek ir žemiau nurodytai kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškinys bus patenkintas tik tada, kai jis bus įrodytas, todėl atsakovas gali atsikirsti į ieškinį ir įrodinėti jam naudingas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti atmetamas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodys savo atsikirtimus, ar ne, ieškinys bus atmetamas kaip neįrodytas, jei pirmiausia ieškovas nesugebės įrodyti savo reikalavimų pagrįstumo.

64Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „DanJana“ darbuotojai parengė sutarties projektą ir pateikė derinti. 2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė sutartį. Sutartyje numatyta, kad statytojai savo lėšomis pagal suderintą ( - ) tinklų projektą pastatys vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklus bei nuotekų siurblinę ir kitą geriamojo vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą bei nutiestus tinklus, nuotekų siurblinę ir kitą su geriamojo vandens tiekimu susijusią įrangą, sutarties nustatyta tvarka neatlygintinai perleis Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Savivaldybė pastatytus tinklus perleis UAB „Vilniaus vandenys“. UAB „Vilniaus vandenys“ priims Vilniaus rajono savivaldybės perduodamus tinklus kaip akcininko turtinį įnašą. UAB „Vilniaus vandenys“ tiesiogiai sudarys sutartis su abonentais, gyvenančiais ( - ), dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.

652) Dėl tinklų tiesimo „inžineriškai“ neparengtoje teritorijoje

66Atsakovas inžinerinių tinklų statybos darbus atliko laikydamasis detaliųjų planų reikalavimų, t. y. 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-66 patvirtinto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliojo plano bei tos pačios dienos sprendimu Nr. T3-67 patvirtinto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kad. Nr. ( - ), esančio ( - ), detaliojo plano, kuriais leista kloti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus.

67Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimais Nr. T3-66 ir Nr. T3-67 patvirtinti detalieji planai, kuriuose teisme bandė ginčyti ieškovas UAB „JGK statyba“, yra nenuginčyti ir galiojantys. Ieškovas teigdamas, kad tinklai pastatyti inžineriškai neparengtoje teritorijoje net nebandė ginčyti inžinerinių tinklų tiesimui 2008 m. birželio 4 d. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų techninių sąlygų Nr. 08/634 ir 2008 m. lapkričio 27 d. išduotų techninių sąlygų Nr. 08/1376, kurias išduodant ir buvo įvertintas inžinierinių tinklų pralaidumas bei visos su inžinerinių tinklų eksploatavimu susijusios aplinkybės. UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia vandenį ir šalina nuotekas keturiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Šalčininkų rajono) ir yra savo srities profesionalė, todėl jei galėtų kilti grėsmė, kad dėl naujų vartotojų prisijungimo gali sutrikti vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, vandens kokybė, slėgis ir panašiai, bendrovė paprasčiausiai neišduotų šiems subjektams prisijungimo techninių sąlygų.

68UAB „Vilniaus vandenys“ kaip tik yra suinteresuota tinkamu ir nepertraukiamu vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu, todėl ieškovo teiginiai dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų funkcionavimo apsunkinimo yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.

693) Dėl viešojo vandens tiekimo teritorijos

70Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo teiginiai, kad Vilniaus rajono savivaldybė be pagrindo į viešojo vandens tiekimo teritoriją neįtraukė ( - ) teritorijų. Dar 2011 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracija patvirtino Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą (Nr. SS 09-088-SPL), kuriame nurodyta, kad šio plano tikslas yra nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis pagal LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, atlikti esamos būklės vandentiekio ir nuotekų sistemos analizę. Šiuo specialiuoju planu buvo nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos ir perspektyvinės viešojo vandens tiekimo teritorijos. Į pirmąsias yra įtraukiamos gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai (su papildomomis sąlygomis) į perspektyvines teritorijas įtraukiamos teritorijos, kuriose pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą turi didelį plėtros potencialą, t.y. kai bus parengti šių teritorijų išplanavimo projektai ir viešojo vandens tiekėjo paslaugomis bus aptarnaujama ne mažiau kaip 50 gyventojų. Specialiuoju planu yra parengtos trijų etapų teritorijų plėtros aprūpinant viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, lentelės. ( - ) kaimas (kaip ir ( - )) yra įtrauktas į III prioriteto lentelę, kitaip tariant vandentiekio tinklų ir nuotekų plėtra numatoma trečiuoju etapu. Konkrečiai ( - ) kaime, atsižvelgiant į detaliuoju planu atliktą sklypų padalijimą, prognozuojamas vartotojų skaičius šioje teritorijoje yra 46. Minėto specialiojo plano 4 priede yra nustatyta ir preliminari (orientacinė) šių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planų įgyvendinimo kaina, kuri vien ( - ) kaime sudarė 1 969,6 tūkst. Lt. Tokiu būdu ( - ) kaimo žemės sklypai visiškai pagrįstai nebuvo priskirti viešojo vandens tiekimo teritorijai, nes šių kaimų teritorijos neatitinka LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, t.y. nėra apgyvendintos ir nenumatyta, kad ateityje bus ne mažiau kaip 50 viešojo vandens tiekėjo paslaugomis aptarnaujamų vartotojų.

714) Dėl inžinerinių tinklų, prie kurių prisijungta, priklausomybės

72Ieškovo teigimu, teismas iš esmės nevertino/nenagrinėjo Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (ieškinio priedų Nr. 2, 3, 5, 13, 14, 15, 16, 17), kurie ieškovo supratimu patvirtina, kad jis yra tinklų, prie kurių prisijungė atsakovas, savininkas ir turi materialinį suinteresuotumą. Tačiau kaip teisingai nustatė teismas, ne ieškovas UAB „JGK statyba“, o UAB „Vilniaus vandenys“ yra inžinerinių tinklų, prie kurių prisijungė atsakovas, savininkas.

73Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. birželio 4 d. išduotomis techninėmis sąlygomis Nr. 08/634, pagal kurias atsakovas UAB „DanJana“ tiesdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus jungėsi prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų: 477,70 m ilgio 150 mm diametro vandentiekio tinklo, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (šul. Nr. 81) bei 627 m ilgio 500 mm skersmens fekalinės kanalizacijos tinklo, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (šul. Nr. 121). Šią aplinkybę savo 2011 m. rugsėjo 19d. sprendime konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011, nurodęs, kad atsakovas jungiasi būtent prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų.

74Tai, kad šie tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtina į bylą pateikti nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pažymėjimai, registro įrašai Nr. ( - ), yra teisėti, nenuginčyti ir galiojantys.

75Ieškovas UAB „JGK statyba“ savo materialinį suinteresuotumą bando pagrįsti, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nevertino prie ieškinio pateiktą priedo Nr. 13 - Nekilnojamojo turto registro duomenų apie tai, kad „Ieškovas nuosavybės teise valdo 756,35 m ilgio kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. ( - )), šalinantį nuotekas beveik iš visos 33 ha teritorijos“. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad šis vamzdynas yra ne fekalinės kanalizacijos vamzdynas, kaip kad bandoma parodyti, tačiau lietaus kanalizacijos vamzdynas ir kuris net nėra baigtas statyti (baigtumas 98 proc.).

76Atsakovas UAB „DanJana“ savo inžinerinių tinklų nejungė ir nejungs, kaip kad nurodo ieškovas, prie jam nuosavybės teise priklausančių lietaus kanalizacijos tinklų, nes tai nenumatyta nei techniniame projekte, nei UAB „Vilniaus vandenys“ išduotose techninėse sąlygose, be to, atsakovas to net nėra suplanavęs. Atsakovas prisijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos prisijungimo šulinių, jungtis prie kitų tinklų atsakovui paprasčiausiai nėra poreikio.

775) Dėl inžinerinių tinklų statybos vietos

78Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „DanJana“ inžinerinius tinklus neva pastatė 33 ha teritorijoje (ne savo žemėje) ir neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio leidimo, o teismas savo sprendimu „įteisino“ ( - ) gatvių teritorijos naudojimą atsakovo interesais.

79Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Ieškovas į bylą pateikė eilę planų, tačiau į bylą nepateikė nė vieno neginčytino įrodymo, kad Trišalėje sutartyje nurodytas žemės sklypas priklauso UAB „JGK statyba“. Teismas pagrįstai vertino, kad valstybinės žemės valdytojo sutikimai ir atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypus patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra Trišalėje sutartyje nurodytos teritorijos savininkas arba turi atitinkamą sutikimą inžinerinių tinklų tiesimui.

802009 m. spalio 14 d. raštu Nr. GP-5907-(1.9) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė sutikimą Nr. 390 dėl Inžinierinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje, kuriuo sutiko, kad valstybinėje žemėje būtų tiesiami vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklai iki žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), esančių ( - ), pagal suderintą su kelio valdytoju (savininku) projektą (09-47-TP-VNE), atliktą UAB „Plėtrumas“, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. 2010 m. vasario 2 d. raštu Nr. (41)-1.2-254-(331)Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiko, kad atsakovas UAB „DanJana“ valstybinėje žemėje, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje statytų kelią prie žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Inžinieriniai tinklai buvo statomi žemės sklypuose, kuriuos atsakovas UAB „DanJana“ nuosavybės teise įgijo pagal į bylą pateiktą 2009 m. birželio 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.1-1600, 2009 m. birželio 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1603 bei pagal 2012 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ir komunikacijų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-11725.

816) Dėl UAB „JGK statyba“ materialinio teisinio suinteresuotumo

82Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, UAB „DanJana“ pastatyti inžinieriniai tinklai yra teisėtai prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų, jokios Ieškovo teisės ar interesai nėra pažeisti. Tinklai yra nutiesti atsakovui ar valstybei priklausančiuose žemės sklypuose (gavus visus reikiamus sutikimus ir suderinimus), tačiau jokiu būdu ne per ieškovo neva valdomą 33 ha žemės sklypą. Ieškovas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo į 33 ha žemės sklypą ir nepaneigė, kad nuomos santykiai tarp jo ir Valstybės pasibaigė 2000 metais, o nuomos sutartis dėl 6,3033 ha pasibaigė 2015 m. kovo 15 d. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jis nuosavybės ar kita teise valdo inžinerinius statinius, prie kurių atsakovas yra prijungęs savo pastatytus inžinerinius tinklus.

83Visas šias aplinkybes yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011, kurioje ieškovas ginčijo statybos leidimų Nr. 23 ir Nr. IT/7/09-0736 dėl inžinerinių tinklų tiesimo šalia esančiame ( - ) kaime teisėtumą. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ginčyti statybos leidimai išduoti teisėtai ir pagrįstai bei konstatavo, kad UAB „JGK statyba“ apskritai neturi teisinio suinteresuotumo byloje: „nenustatyta, kad ginčijami statybos leidimai ir jais numatomi statybos darbai kokiu nors būdu pažeistų UAB „JGK statyba“ teises bei teisėtus interesus. UAB „JGK statyba“ neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl jo skundo reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo negali būti tenkinami. Ieškovo nuomojamas 4,395 ha žemės sklypo plotas nėra kaip nors susijęs su statybos darbais, vykdytais pagal išduotus statybos leidimus, be to, statybos leidimai taip pat nėra kokiu nors būdu susiję su šiuo žemės sklypu – atsakovas UAB „DanJana“ statybos darbus vykdė jam nuosavybės teise bei valstybei priklausančiuose žemės sklypuose“. Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ir tą aplinkybę, kad inžineriniai tinklai buvo statomi ne ieškovo, tačiau UAB „DanJana“ nuosavybės teise bei valstybei (gavus atitinkamus leidimus) priklausančiuose žemės sklypuose.

847) Dėl prejudicinio fakto

85UAB „JGK statyba“ nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitose bylose teismų priimtais sprendimais, neva faktinis ir teisinis ginčo pagrindas iš esmės skirtingas nei teismo nagrinėtos bylos atveju. Spręsdamas dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo tuo pagrindu, kad nuomos santykiai tarp Ieškovo ir valstybės pasibaigė 2000 metais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais: 2008-04-03 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 ir 2008- m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008.

86Nesuprantama, kodėl ieškovas teigia, kad „teismo paminėtuose sprendimuose nebuvo nagrinėjami nuomos santykiai tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybės (jos turto patikėtinio) dėl valstybinės žemės nuomos santykių, juo labiau pabaigos“, kadangi Vilniaus apygardos teismas savo sprendime ir Lietuvos Apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad „1990-05-16 LR Vyriausybės potvarkio Nr. 142p 5 priedelyje nurodytos žemės suteikimo UAB „JGK statyba“ sąlygos bei užmokestis sudarė pagrindą pripažinti, kad tarp valstybinės žemės savininko ir UAB „JGK statyba“ buvo žemės nuomos santykiai (1964 m. LR CK 299, 297 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesusitarė dėl žemės nuomos termino, laikoma, kad suėjus maksimaliam žemės nuomos terminui, 2000 m. gegužės 24 d. sutartis pasibaigė“.

87Pažymėjo, kad UAB „JGK statyba“ visose šiose bylose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A525-1426/2011, A63-415/2010, Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-627-815/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014 bei kitose bylose iš esmės nurodė tą patį faktinį pagrindą - neva ieškovas teisėtai naudoja ir valdo 33 ha žemės sklypą bei kad atsakovas UAB „DanJana“ yra prijungęs savo statomus/pastatytus inžinerinius tinklus prie UAB „JGK statyba“ inžinerinių tinklų.

88Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė LR civilinio proceso kodekso 182 str., kadangi šiose bylose dalyvavo iš esmės tie patys asmenys, be to, bylas nagrinėję teismai konstatavo tas pačias aplinkybes ir pagrindus dėl UAB „JGK statyba“ materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo.

898) Dėl LR civilinio kodekso 4.169 str. 4 d. ir LR civilinio kodekso 6.557 str. taikymo

90Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad jis, kaip 1990 m. gegužės 16 d. Vyriausybės potvarkio Nr.142p pagrindu esantis gyvenamųjų namų statytojas, ilgalaikės nuomos teisės pagrindu valdo 33 ha ploto žemės sklypą, kuriame pagal 1996 m. patvirtintą detalųjį planą vykdo gyvenamųjų namų statybą. Tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymų bei jokių duomenų, kad ši teisė LR įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre. CK 4.167 str. (ilgalaikės nuomos nustatymas) numato, kad ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Jokios sutarties ar susitarimo, kuriame būtų išdėstytos ilgalaikės nuomos sąlygos (susitarimo turinys, atlygintinumas, terminas ir pan.) Ieškovas taip ir nepateikė, todėl akivaizdu, kad bet kokios Ieškovo pretenzijos į 33 ha ploto žemės sklypą nuomos teisės pagrindu yra visiškai nepagrįstos. Taip pat ieškovas, remdamasis CK 4.169 str. 4 d. ir CK 6.557 str. teigia, kad jis kaip nuomininkas naudotos valstybinės žemės neperdavė valstybinės žemės patikėtiniui, kadangi iki šiol ieškovui nėra sumokėta kompensacija už neva teisėtą žemės sklypo pagerinimą - pastatytus statinius ir įrengimus. Tuo pagrindu ieškovas nurodo turintis teisėtą materialinį interesą.

91Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo remtis minėtais civilinio kodekso straipsniais, kadangi kaip jau nurodyta, ilgalaikės nuomos teisiniai santykiai šiuo atveju nesant atitinkamo susitarimo (CK 4.167 str.) negali būti taikomi, tuo tarpu pagal CK 6.557 str. 1 dalį kompensacija numatyta tik tuo atveju, jei tokių statinių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje. Nesant jokių sutarčių dėl 33 ha ploto žemės sklypą nuomos ar kitos daiktinės teisės, UAB „JGK statyba“ ne tik kad neturi jokios teisės į kompensaciją, tačiau tokius statinius pagal CK 6.557 str. 2 dalies nuostatas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

929) Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijos

93Ieškovas kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pagal Trišalę sutartį UAB „DanJana“ neva perėmė viešojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“ išimtines teises ir pareigas bei pagal Trišalę sutartį vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kartu su šio ūkio plėtra ir priežiūra yra perleidžiama UAB „DanJana“. Be to, UAB „DanJana“ neturi licencijos ir atestuotų darbuotojų, reikalingų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai aptarnauti, ko pasėkoje nebus užtikrinamas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, o subabonentai negaus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas.

94Pažymėtina, kad ši ieškovo pozicija iš esmės yra klaidinga, kadangi ginčijama Trišalė sutartis yra sutartis dėl inžinerinių tinklų statybos ir jų perdavimo, tačiau jokiu būdu ne dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijos perleidimo UAB „DanJana“, kaip kad bando įrodyti ieškovas. Trišalėje sutartyje nurodoma, kad tinklų statybą organizuoja ir visiškai apmoka UAB „DanJana“, tačiau niekur net neužsimenama apie tai, kad UAB „DanJana“ prisiima įsipareigojimus tiekti vandenį ir tvarkyti nuotekas, kadangi kaip teisingai pastebėjo ir pats ieškovas, tai yra viešojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“ funkcijos. Pagal Trišalės sutarties 2.7. punktą atsakovas iki tinklų perdavimo turi teisę su trečiaisiais asmenimis sudaryti prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartis, tačiau jokių susitarimų dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, nenumatyta.

95Pastebėjo, kad ginčijama Trišalė sutartis yra tipinė tokiais atvejais pasirašoma sutartis, kurios projektą pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ ir kuri būdama profesionaliu vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikėja įvertino visą galimą inžinerinių tinklų eksploatavimo riziką iki šių tinklų perdavimo tai pačiai UAB „Vilniaus vandenys“. Savo ruožtu UAB „DanJana“, vykdydama Trišalės sutarties 2.2. punkte numatytus įsipareigojimus dėl tinklų eksploatavimo iki tinklų perdavimo, 2014 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Santjana“ sudarė Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20140829-1 (pateikta į bylą), pagal kurią ši bendrovė, kaip turinti visas reikiamas licencijas ir atestuotus darbuotojus įsipareigojo užtikrinti inžinerinių tinklų eksploatavimą ir priežiūrą.

96Argumentuodamas, kad atsakovo pastatytais inžineriniais tinklais teikiant paslaugas kyla grėsmė sveikatos ir aplinkos apsaugai, taip pat mažinama abonentų aptarnavimo kokybė, ieškovas UAB „JGK statyba“ šiuo atveju tik „prisidengia“ viešuoju interesu, kurio ginti apskritai neturi teisės (CK 49 straipsnis). Pripažinus Trišalę sutartį negaliojančia viešasis interesas kaip tik galėtų nukentėti, kadangi kiltų grėsmė šiuo metu ( - ) kaimų gyventojams teikiamoms geriamo vandenio ir nuotekų šalinimo paslaugoms. Atsakovas šiose vietovėse yra visiškai užbaigęs šalto vandens tiekimo ir fekalinės kanalizacijos tinklų statybos darbus bei su vietos gyventojais yra sudaręs 32 sutartis dėl prisijungimo prie inžinierinių tinklų, pagal kurias atsakovo pastatytai tinklais gyventojams yra tiekiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos.

97Apeliacinis skundas atmestinas.

98Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

99Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

100Dėl naujų įrodymų prijungimo

101Ieškovas pateikė naują įrodymą – 2016 m. sausio 18 d. UAB „Euro auditas“ Ataskaitą bei 2016 m. sausio 18 d. UAB „DanJana“ Patvirtinimą. Trečias asmuo S. P. prisidėdamas prie apeliacinio skundo, taip pat prašo prijungti teikiamą Ataskaitą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantas teigia, kad šio įrodymo pateikimas iškilo vėliau, nes ji parengta jau bylą išnagrinėjus pirmos instancijos teisme.

102Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neaišku kieno užsakymu atlikta teikiama į bylą Ataskaitą, kokiu tikslu ji buvo atlikta, bei byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vandens tiekimo įrenginių prijungimo kainos, todėl naujas įrodymas negali turėti įtakos vertinant ieškovo skunde ir prisidėjime prie skundo, įrodinėjamų aplinkybių, todėl ji neprijungtina prie bylos. UAB „Danjana“ pažyma galėjo būti teikiama ir anksčiau, be to byloje sprendžiamas Trišalės sutarties pripažinimo negaliojančiu klausimas, atsakovas neneigia vykdęs visus sutartinius įsipareigojimus, todėl ir toks patvirtinimas neprijungtinas prie bylos. Be to kiti byloje esantys įrodymai (kaip pvz. Sutartis dėl inžinerinių tinklų statybos ir teisės juos naudotis) patvirtina iš esmės ta pačią informaciją, kuri teikiama nauju įrodymu.

103Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėję bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, padarytomis išvadomis, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Teismas skundą nagrinėja jo ribose, bei pasisako dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų byloje.

104Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m gruodžio 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „DanJana“ sudarė sutartį Nr. 489-75 (14.20.07) Dėl tinklų statybos, kuria šalys susitarė, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. birželio 4 d. išduotas technines sąlygas Nr. 08/634, 2008 m. lapkričio 28 d. išduotas technines sąlygas Nr. 08/1376, suderintą techninį projektą, 2010 m. kovo 26 d išduotą statybos leidimą Nr. 158, 2011 m. gegužės 2 d. išduotą statybos leidimą Nr. 30/158, 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 23, 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, 2011 m. balandžio 8 d. išduotą statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 versiją (2010-01-08: 1) 2012 m. birželio 6 d. išduotą statybos leidimą Nr. 440/12-1388, bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų ( - ) ir nuotekų siurblinės ( - ) kaime statyba organizuoja ir visiškai apmoka statytojas. Pagal sutarties 2.1 p. statytojas UAB „DanJana“ įsipareigojo savo lėšomis pagal suderintą ( - ), tinklų projektą pastatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklus, įrengti statomame objekte geriamojo vandens įvadus, geriamojo vandens apskaitos mazgus ir kitą geriamojo vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą (geriamojo vandens pakėlimo siurblius, nuotekų siurblius ir pan.) bei pastatytus tinklus ir kitą su geriamojo vandens tiekimu susijusią įrangą Sutarties 3.1 p. nustatyta tvarka perleisti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti, remontuoti bei prisiimti atsakomybę, susijusią su šių tinklų eksploatacija ir jų perdavimu nuosavybėn (2.2 p.). UAB „Vilniaus vandenys“ priims Vilniaus rajono savivaldybės perduodamus tinklus kaip akcininko turtinį įnašą. UAB „Vilniaus vandenys“ tiesiogiai sudarys sutartis su abonentais, gyvenančiais ( - ), dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.

105Apeliantas UAB „JGK statyba“ nėra šios sutarties šalimi. Ieškovas teigia, kad 1990 m. gegužės 16 d. Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p ir 1990 m. gegužės 25 d. Aktu gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai, UAB „JGK statyba“ nuolatiniam naudojimui buvo perduotas 42,8 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, apimantis tuo metu buvusias ( - ) dalis – ( - ) teritorijas. Vėliau 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. 511 žemės sklypo ribos buvo pakoreguotos iki 33 ha ploto teritorijos. Teismas pažymi, kad toks žemės sklypas iš viso nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, bei nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Apeliantas teigia, kad jis yra šio žemės sklypo valdytojas, jo lėšomis yra įrengti geriamojo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai ir kita infrastruktūra, todėl Trišalė sutartis pažeidžia jo teises.

106Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-67 patvirtinta 45 žemės sklypų, esančių ( - ), detalus planas. Apie 42,67 ha žemės sklypas buvo padalytas į 45 žemės sklypus ir suformuoti 45 žemės sklypai (kvartalas), skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Šio sprendimo 3 p. numatyta: „Už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo (ų) savininkas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas“. Tarybos sprendimo 2.2 p. numatė, kad pastačius centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, žemės sklypo savininkas įpareigojamas prie jų prisijungti. Žemės savininkai sutiko su tokiomis sąlygomis. Teritorijose nebuvo įrengtų jokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų.

107Apeliantas nepateikė duomenų, kad jis būtų kurio tai suformuoto žemės sklypo savininkas. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pagal CPK 182 str. 1 d. 2 p. neįrodinėjami faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims. Kaip patvirtina sprendimai išnagrinėtose bylose (kaip pvz. 2008-04-03 Vilniaus apygardos teismo sprendimas byloje Nr. 2-430-45/2006; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A525-1426/2011, A63 -415/2010 ir kt.)., kita rašytinė medžiaga, apeliantą su Valstybe siejo tik 4,395 ha žemės sklypo nuomos santykiai, kadangi tokio dydžio žemės sklypas 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi jam buvo išnuomotas 99 metams, tačiau apeliantas yra suteikęs jį naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims, sudarant 13 valstybinės žemės subnuomos sutarčių, nuomos santykiai su apeliantu galutinai pasibaigė 2000 m. gegužės 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-484/2008). Taigi, nustatyta, kad apeliantas, neturi jokių nuosavybės teisių ar kitų daiktinių teisių į suformuotą atskirų žemės sklypų kvartalą.

108Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad valstybinės žemės valdytojo sutikimai ir atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypus patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra Trišalėje sutartyje nurodytos teritorijos savininkas arba turi atitinkamą sutikimą inžinerinių tinklų tiesimui. 2009 m. spalio 14 d. raštu Nr. GP-5907-(1.9) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė sutikimą Nr. 390 dėl Inžinierinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje, kuriuo sutiko, kad valstybinėje žemėje būtų tiesiami vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklai iki žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), esančių ( - ), pagal suderintą su kelio valdytoju (savininku) projektą (09-47-TP-VNE), atliktą UAB „Plėtrumas“, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. 2010 m. vasario 2 d. raštu Nr. (41)-1.2-254-(331) Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiko, kad atsakovas UAB „DanJana“ valstybinėje žemėje, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje statytų kelią prie žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Inžinieriniai tinklai buvo statomi žemės sklypuose, kuriuos atsakovas UAB „DanJana“ nuosavybės teise įgijo pagal į bylą pateiktą 2009 m. birželio 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.1-1600, 2009 m. birželio 26 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1603 bei pagal 2012 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ir komunikacijų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-11725.

109Apeliantas teigia, kad jo kartu su ieškiniu pateikti priedai Nr. 2, 3, 5, 13, 14, 15, 16,17 patvirtina, kad ieškovas yra tinklų, prie kurių pagal ginčijamą Trišalę sutartį ketinama prisijungti, statytojas ir savininkas. Tačiau bylos duomenys, konkrečiai Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (b. l. 59, t.1), patvirtina, kad apeliantas yra tik nuotekų linijos – Lietaus kanalizacijos vamzdyno, adresu ( - ), savininkas. Todėl visiškai nepagrįstas ir neįrodytas apelianto teiginys, kad jis nuosavybės teise valdo 756,35 m ilgio kanalizacijos vamzdyną, šalinantį nuotekas beveik iš visos 33 ha ploto teritorijos (CPK178 str.).

1102007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-66 patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detalų planą bei tos pačios dienos sprendimu Nr. T3-67 patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), detalų planą, kuriais leista kloti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Šie detalieji planai yra galiojantys ir nenuginčyti (b. l. 116, t.1). Inžinerinių tinklų tiesimui 2008 m. birželio 4 d. UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė technines sąlygas Nr. 08/634 (b. l. 57, t.1) ir 2008 m. lapkričio 27 d. išduotos techninės sąlygos Nr. 08/1376, kurias išduodant buvo įvertintas inžinierinių tinklų pralaidumas bei visos su inžinerinių tinklų eksploatavimu susijusios aplinkybės. UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia vandenį ir šalina nuotekas keturiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Šalčininkų rajono) ir yra savo srities profesionalė, todėl jei galėtų kilti grėsmė, kad dėl naujų vartotojų prisijungimo gali sutrikti vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, vandens kokybė, slėgis ir panašiai, bendrovė paprasčiausiai neišduotų šiems subjektams prisijungimo techninių sąlygų.

1112009 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius davė sutikimą Nr. 390 dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje: sutiko, kad žemės sklypuose kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ). Inžineriniai tinklai buvo statomi atsakovui UAB „Danjana“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (V. V. 2012-05-14 pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą bei inžinerinių tinklų dalį pardavė UAB „Danjana“). 2011 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. 2A-484/2008, kurioje ginčas kilo dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. 23, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. suteikta teisė statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ). Taip pat byloje buvo ginčijamas Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. IT/7/09-0736 gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybai, išduotas pakoregavus ankstesnį projektą, byloje nenustatė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, pažeidimų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą, pagrindo panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. 23, nenustatė. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal pakoreguotą statybos projektą, Administracija 2010 m. sausio 8 d. išdavė naują statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, taip pat nenustatė statybos leidimo išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Lietuvos vyriausias administracinis teismas šioje byloje taip pat nenustatė, jog statybos leidimai ir jais numatomi statybos darbai kokiu nors būdu pažeistų UAB „JGK statyba“ teises bei teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015 nurodė, teismas neturi nustatinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl išduotų statybos leidimų (Nr. 23 ir Nr. IT/7/09-0736). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-398-104/2015 taip pat nurodė, kad „<...> tie patys argumentai, kuriais ginčijamas ieškovo neturėjimas teisinio suinteresuotumo ginčyti 2010-01-08 statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, galioja ir vertinant ieškovo teisinį suinteresuotumą ginčyti šio leidimo perregistravimus. Šioje byloje ieškovo situacija niekuo nesiskiria nuo situacijos buvusios nagrinėjant ginčą administracinėje byloje Nr. 1-355-437/2010, todėl ieškovas UAB „JGK statyba“ neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti 2011-04-08 statybos leidimo Nr. IT/7/09-0736 (2010-01-08 Versija 1) ir 2012-06-06 statybos leidimo Nr. 440/12-1388 perregistravimus. Dėl šių priežasčių šie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami“.

112Taigi, atsakovas UAB „DanJana“ inžinerinių tinklų statybos darbus atliko vadovaudamasis patvirtintais detaliųjų planų reikalavimais, bei 2008 m. birželio 4 d. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotomis techninėmis sąlygomis Nr. 08/634 bei 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 08/1376. Sutiktina su atsakovu UAB „DanJana“, kad ji tiesdama vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus jungėsi prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų: 477,70 m ilgio 150 mm diametro vandentiekio tinklo, u/n ( - ), ( - ) (šuln. Nr. 81) bei 627 m. ilgio 500 mm skersmens fekalinės kanalizacijos tinklo, u/n ( - ) (šul. Nr. 121), kadangi tokia aplinkybė nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusia 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A525 -1426/2000. Duomenų, kad atsakovas inžinerinius tinklus jungė ar ketintų jungtis prie ieškovui priklausančių nebaigtos statybos lietaus kanalizacijos tinklų, byloje taip pat nepateikta. Kaip teisingai nurodė atsakovas UAB „DanJana“, to nenumato ir UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos techninės sąlygos.

113Vertinant apelianto argumentus, kad atsakovas UAB „DanJana“ perėmė iš UAB „Vilniaus vandenys“ jai suteiktas išimtines teises ir pareigas bei pagal trišalę sutartį būtent atsakovui buvo perleista vandens tiekimo bei nuotekų priežiūra, o tam atsakovas neturi nei licencijos teikti tokias paslaugas, nei reikalingų darbuotojų jų priežiūrai, teisėjų kolegija pasisako, kad pagal trišalės sutarties nuostatas, UAB „Vilniaus vandenys“ suteikė atsakovui UAB „DanJana“ teisę statyti bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus, ( - ) ir nuotekų siurblines ( - ) ir šalys susitarė, kad iki tinklų perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybėn, atsakovas prisiima visą atsakomybę už jų eksploatavimą. Kaip matyti iš Sutarties 2 p. „Statytojo įsipareigojimai“, atsakovas UAB „DanJana“ niekaip neperima jokių UAB „Vilniaus vandenys“ priskirtų funkcijų. Pagal Sutarties 2.7 p. statytojas turi teisę iki tinklų perdavimo Vilniaus rajono savivaldybei leisti prisijungti prie statomų tinklų kitiems statytojams, išduodant rašytinį sutikimą, su jame nurodytomis sąlygomis. Taigi, sutartyje atsakovas niekaip neįsipareigoja ir nėra atsakingas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pažymėtina ir tai, kad viena iš šios sutarties šalis yra UAB „Vilniaus vandenys“, kuri pasirašydama sutartį privalėjo įvertinti visą inžinerinių tinklų eksploatavimo riziką, iki šių tinklų perdavimo jai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kaip nurodė atsakovas, jis vykdydamas Sutarties 2.2 p. įsipareigojimus dėl tinklų eksploatavimo iki tinklų perdavimo, 2014 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Santjana“ sudarė Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20140829-1, pagal kurią ši bendrovė, kaip turinti visas reikiamas licencijas ir atestuotus darbuotojus, įsipareigojo užtikrinti inžinerinių tinklų eksploatavimą ir priežiūrą.

114Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Taigi, pirmiausia Vilniaus rajono savivaldybė turi užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, kaip bendrojo intereso paslaugą visiems to rajono gyventojams. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad ginčo teritorijoje ( - ) yra mažai gyventojų, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą, todėl iki šiol ginčo teritorija nepriskirta prie viešos vandens tiekimo teritorijos. Mano, kad šios sutarties vykdymo metu šiai teritorijai bus suteiktas viešojo vandens tiekimo teritorijos statusas, todėl Trišalės sutarties pasirašymas niekaip nepažeidžia ieškovo ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

115Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant savivaldybės pareigą, užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugą, kitaip tariant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, gali būti sudaromos ir sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo, kaip ir šiuo atveju atsitiko, sudarius ginčijamą Sutartį dėl tinklų statybos, kurioje turi būti numatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, objekto naudojimo (eksploatacijos) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimas savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei.

116Taigi, pirmos instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad pirmiausia apeliantas neturi materialinio suinteresuotumo byloje, ieškovo ir trečiųjų asmenų teisės ir interesai sudarius Trišalę sutartį nėra pažeisti, ieškovas jokio žemės sklypo (jo dalies) teritorijoje, kurioje vykdant ginčijamą sutartį, buvo įrengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklai, nuosavybės teise nevaldo, be to jam nuosavybės teise priklauso tik nuotekų linijos – Lietaus kanalizacijos vamzdynas, adresu ( - ) prie kurio atsakovas UAB „DanJana“ vykdydama trišalę sutartį, niekaip nėra prisijungusi. Be to, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 4 d. numatyta, kad naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statyba, jei užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima, esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai.

117Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ar jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nutartyje (sprendime) nėra aptarti absoliučiai visi ieškovo išdėstyti teiginiai ir reikalavimai, savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar netinkamai motyvuotas.

118Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsakė į pagrindinius apelianto skundo argumentus, kiti skundo ar prisidėjimo prie skundo argumentai nekeičia teisėto ir pagrįsto pirmos instancijos teismo sprendimo esmės, kurio keisti ar naikinti skunde ir prisidėjime prie skundo nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

119Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

120Atsakovas UAB „DanJana“ prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė duomenis, kad jis patyrė 756 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.11 p. prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš apelianto.

121Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

122Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

123Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „JGK statyba (įm. k. 120815910) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „DanJana“ (įm. k. 302249149), naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia... 5. Ieškinyje nurodo nesutinkantis, kad LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d.... 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje... 7. Ieškovui suteiktoje 33 ha ploto teritorijoje yra poreikis tiekti viešojo... 8. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė nesutiko su ieškinio reikalavimais ir... 9. Atsakovai UAB „DanJana“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ su ieškiniu... 10. Ieškinyje nutylėta, kad 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu... 12. Atsakovas UAB „DanJana“, tiesdamas vandentiekio ir buitinių nuotekų... 13. Trečiųjų asmenų interesai nepažeisti, nes inžinieriniai tinklai buvo... 14. 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas detalusis planas,... 15. Trečiasis asmuo S. P. sutiko su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad Trišalė... 16. Trečiasis asmuo M. L. atsiliepime sutiko su pateiktu ieškiniu, nes Trišalė... 17. Tretieji asmenys J. P., I. B., A. M. ir E. M. atsiliepimų teismui nepateikė.... 18. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį... 20. Teismas nustatė, kad atsakovai 2013 m gruodžio 19 d. sudarė ieškovo... 21. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „DanJana“ yra... 22. Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai patvirtino teismui, kad ieškovas savo... 23. Teismas, nagrinėjamoje byloje atmetė ieškovo nuorodą į Lietuvos... 24. Darė išvadą, kad ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš tokių... 25. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad yra... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „JGK statyba“ prašo panaikinti pirmos... 28. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 29. 1) Teismas išnagrinėjo tik dalį ieškovo procesiniuose dokumentuose... 30. 2) Ieškinio faktinis pagrindas yra tiesiogiai susietas su ( - ) ieškovo 1990... 31. 3) Teismas iš esmės nevertino byloje surinktų įrodymų ir įrodinėjimo... 32. 4) Vilniaus miesto Bendrajame plane, nei 1500 gyventojų „JGK Salotė“... 33. 5) Vilniaus rajono savivaldybė, prieš sudarydamas Trišalę sutartį dėl... 34. 6) Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė, būdamas atsakinga už geriamojo... 35. 7) Trišalės sutarties esmė 2009 m. priimtoms ES direktyvoms ir vandentvarkos... 36. 8) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nenumato... 37. 9) Teismas nurodė, kad savo esme Trišalė sutartis laikytina koncesijos... 38. 10) Teismas neįžvelgė neteisėtumo situacijoje, kurią sukuria Trišalė... 39. 11) Ieškovas savo teisių pažeidimą kildino ne iš atsakovo UAB „Vilniaus... 40. 12)Teismo sprendimo motyvas neva ieškovo argumentuose dėl Trišalės... 41. 13) Apelianto teisėtus lūkesčius (interesus) sudaro ne tik reikalavimo... 42. 14) Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 756,35 m... 43. 15) Privatus asmuo savo verslui negali naudoti 33 ha žemės sklypu, kuris... 44. 16) Teismas Trišalės sutartyje nustatytos esminės sąlygos – atsakovo UAB... 45. Trečias asmuo S. P. prisidėjo prie ieškovo apeliacinio skundo.... 46. Pareiškime nurodė, kad juridinis asmuo, LR Geriamojo vandens tiekimo ir... 47. Atsakovas UAB „DanJana“ pateikė 2016 m. sausio 18 d. UAB „Euroauditas“... 48. Viešojo administravimo subjekto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 49. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 50. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 51. 1)Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teisme... 52. Byloje nustatyta, kad UAB „DanJana“ ( - ), vadovaudamasi patvirtintais... 53. Ginčo teritorijoje statytojai privalo inžinerinės infrastruktūros ir... 54. 2) Nustatyta, kad 2007 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba... 55. Ieškovas nepagrįstai nurodo „Trišalė sutartimi, ribojant sąžiningą... 56. 3) Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad UAB „DanJana“ neteisėtai... 57. 4) Ginčo teritorijoje ( - ) yra mažai gyventojų, kurie deklaravo savo... 58. 5) Ieškovas neturi teisinio intereso ginčyti sutarties jau vien tuo pagrindu,... 59. Ieškovas turi įrodyti materialinį suinteresuotumą šioje byloje, tačiau... 60. Atsakovas UAB „DanJana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą... 61. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
  1. Dėl... 62. Apeliaciniame skundė ieškovas nurodė, kad teismas nenagrinėjo, o atsakovai... 63. Vertinant tai, kad ieškovas šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių... 64. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB... 65. 2) Dėl tinklų tiesimo „inžineriškai“ neparengtoje teritorijoje... 66. Atsakovas inžinerinių tinklų statybos darbus atliko laikydamasis detaliųjų... 67. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimais Nr. T3-66... 68. UAB „Vilniaus vandenys“ kaip tik yra suinteresuota tinkamu ir... 69. 3) Dėl viešojo vandens tiekimo teritorijos... 70. Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo teiginiai, kad Vilniaus rajono savivaldybė... 71. 4) Dėl inžinerinių tinklų, prie kurių prisijungta, priklausomybės... 72. Ieškovo teigimu, teismas iš esmės nevertino/nenagrinėjo Ieškovo pateiktų... 73. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Vilniaus vandenys“... 74. Tai, kad šie tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“... 75. Ieškovas UAB „JGK statyba“ savo materialinį suinteresuotumą bando... 76. Atsakovas UAB „DanJana“ savo inžinerinių tinklų nejungė ir nejungs,... 77. 5) Dėl inžinerinių tinklų statybos vietos... 78. Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „DanJana“ inžinerinius tinklus neva... 79. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Ieškovas į bylą... 80. 2009 m. spalio 14 d. raštu Nr. GP-5907-(1.9) Vilniaus apskrities viršininko... 81. 6) Dėl UAB „JGK statyba“ materialinio teisinio suinteresuotumo... 82. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus... 83. Visas šias aplinkybes yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis... 84. 7) Dėl prejudicinio fakto... 85. UAB „JGK statyba“ nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 86. Nesuprantama, kodėl ieškovas teigia, kad „teismo paminėtuose sprendimuose... 87. Pažymėjo, kad UAB „JGK statyba“ visose šiose bylose: Lietuvos... 88. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė LR civilinio... 89. 8) Dėl LR civilinio kodekso 4.169 str. 4 d. ir LR civilinio kodekso 6.557 str.... 90. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad jis, kaip 1990 m.... 91. Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo remtis minėtais... 92. 9) Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijos... 93. Ieškovas kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pagal... 94. Pažymėtina, kad ši ieškovo pozicija iš esmės yra klaidinga, kadangi... 95. Pastebėjo, kad ginčijama Trišalė sutartis yra tipinė tokiais atvejais... 96. Argumentuodamas, kad atsakovo pastatytais inžineriniais tinklais teikiant... 97. Apeliacinis skundas atmestinas.... 98. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 99. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 100. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 101. Ieškovas pateikė naują įrodymą – 2016 m. sausio 18 d. UAB „Euro... 102. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neaišku kieno užsakymu... 103. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 104. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m gruodžio 19 d. Vilniaus rajono... 105. Apeliantas UAB „JGK statyba“ nėra šios sutarties šalimi. Ieškovas... 106. Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos... 107. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jis būtų kurio tai suformuoto žemės... 108. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad valstybinės žemės... 109. Apeliantas teigia, kad jo kartu su ieškiniu pateikti priedai Nr. 2, 3, 5, 13,... 110. 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-66... 111. 2009 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 112. Taigi, atsakovas UAB „DanJana“ inžinerinių tinklų statybos darbus atliko... 113. Vertinant apelianto argumentus, kad atsakovas UAB „DanJana“ perėmė iš... 114. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. geriamojo vandens tiekimo ir... 115. Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant savivaldybės pareigą, užtikrinti... 116. Taigi, pirmos instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad pirmiausia... 117. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų... 118. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsakė į pagrindinius apelianto... 119. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi... 120. Atsakovas UAB „DanJana“ prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi... 121. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 122. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti... 123. Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „JGK statyba (įm. k. 120815910)...