Byla 2A-963-230/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-179/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rogetra“, trečiajam asmeniui V. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 544,08 Lt nuostoliams atlyginti regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2008-11-29 Didžiojoje Britanijoje dėl transporto priemonės RENAULT R340, v/n ( - ) vairuotojo V. S., ėjusio darbines pareigas pas atsakovę, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovės pagal lizingo sutartį naudojama ir jo darbuotojo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė RENAULT R340, v/n ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio vietos valstybės - Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė ieškovui reikalavimą 1 210,40 svarų sterlingų (4 544,08 Lt) sumai, kurį ieškovas apmokėjo ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio, 6.270 straipsnio, 6.280 straipsnio 1 dalies ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 23 straipsnio pagrindu. Ieškovas nurodė, kad Didžiosios Britanijos draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu, todėl atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos buvo konstatuotos atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatas. Pareiga apdrausti transporto priemones ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai tenka transporto priemonių savininkams arba asmenims, kurie jas naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pan. sutartis. Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, o ne iš draudimo teisinių santykių. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą regreso teisę, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti 4 544,08 Lt, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybei 22,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-12-19 Didžiojoje Britanijoje dėl transporto priemonės RENAULT R340, v/n ( - ) vairuotojo V. S., dirbusio pas atsakovę nuo 2008-10-03 iki 2009-01-13, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonės savininku įregistruotas UAB ,,Hansa Lizingas“, naudotoju – UAB ,,Rogetra“. 2009-08-26 pretenzija Didžiojoje Britanijoje įregistruotas transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į ieškovą, prašydamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą 1 210,40 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų žalą, kurią ieškovas sumokėjo 2009-10-12 tarptautinio mokėjimo nurodymu. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė draudimo teisiniai santykiai bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 str. 7 d. pagrindu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, buvę tarp transporto priemonės savininko ar jos naudotojo pagal lizingo sutartį, už kurį ieškovas TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu atlygino žalą, ir žalą eismo įvykio metu patyrusio asmens yra pasibaigę ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino ieškovo regresiniam reikalavimui taikymo. Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės naudotojos pagal lizingo sutartį, atsakomybė ieškovui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatyme numatyto imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui – savo darbuotojui - naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl šių pažeidimų ieškovui TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu kilo pareiga išmokėti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl atsakovės neteisėtos veikos ieškovas patyrė turtinę žalą, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje nepateikta duomenų, kada Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui dėl 2008-11-29 eismo įvykio patirtą žalą, tačiau teismas darė išvadą, kad žala nukentėjusiajam asmeniui turėjo būti atlyginta iki 2009-08-26 pretenzijos ieškovui pateikimo dienos. Kadangi pagrindinė prievolė eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui buvo įvykdyta iki 2009-08-26, todėl teismas sprendė, kad sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino eigos pradžia yra diena, kai Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, kuri yra iki 2009-08-26. Kadangi ieškovo ieškinys teismui išsiųstas 2012-10-11, t. y. jau pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį, o ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino dėl svarbių priežasčių, teismas taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Atmetęs ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nepasisakė dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant materialines teisės normas ir nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Nurodo šiuos skundo argumentus:

101) Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo

11Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, ją susiedamas su Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro sumokėtos išmokos momentu, ir nepagrįstai ją taikydamas ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, kurių ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius atsiranda Biuro regresinis reikalavimas, yra Biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Biuro reikalavimo teisė į atsakingus asmenis, atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo nuostatas, atsiranda išmokėjus išmoką autoavarijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagal jo pateiktą reikalavimą, kuris nėra tapatus eismo įvykio metu nukentėjusiajam išmokėtai išmokai. Šią pareigą apeliantas įvykdė 2009-10-12, sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009-10-12. Kadangi ieškinys pateiktas 2012-10-11, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo savo reikalavimą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui reiškė, remdamasis Didžiojoje Britanijoje galiojančių privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reguliuojančių teisės aktų, o ne TPVCAPD įstatymo, nuostatomis. Todėl net ir tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtos išmokos dienos, ieškinio senaties terminas iki šiol nebūtų pasibaigęs, nes Didžiosios Britanijos teisės aktai reikalavimams dėl žalos atlyginimo numato 6 metų ieškinio senatis terminą.

  1. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

    12

13Teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta 2012-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012, kadangi nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir išmoką nukentėjusiajam išmokėjo ne Biuras, o Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje 2012-11-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, yra pažymėjęs priešingai, jog analogiškais atvejais, kai yra draudimo sutartis ir išmoką moka draudiko atstovas, veikiantis eismo įvykio valstybėje, ieškinio senaties termino dėl draudiko reikalavimo į draudėją pradžia siejama su draudiko išmokos sumokėjimo jo atstovui momentu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teises normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią (CPK 330 straipsnis).

16Byloje nustatyta, kad 2008-12-19 Didžiojoje Britanijoje dėl transporto priemonės RENAULT R340, v/n ( - ) vairuotojo - trečiojo asmens V. S., tuo metu dirbusio pas atsakovę, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (b. l. 6-24). Transporto priemonės savininku įregistruotas UAB ,,Hansa Lizingas“, naudotoju – UAB ,,Rogetra“ (b. l. 4). Didžiojoje Britanijoje įregistruotas transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į ieškovą, prašydamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą 1 210,40 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų žalą, kurią ieškovas sumokėjo 2009-10-12 tarptautinio mokėjimo nurodymu (b. l. 37).

17Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo

18Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad LR transporto priemonių draudikų biuras (toliau Biuras) neatlieka draudiko funkcijų ir nesudaro draudimo sutarčių, todėl tarp Biuro ir neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko (šiuo atveju naudotojo pagal lizingo sutartį) negali atsirasti draudimo santykiai. Šios išvados pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju netaikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Biurui išmokėjus draudimo išmoką, jam atsiranda LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje numatyta teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Tokiu atveju neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės (šiuo atveju naudotojos) atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatyme nustatyto imperatyvo sudaryti draudimo sutartį, ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Būtent dėl šių pažeidimų Biurui TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti išmoką, dėl ko Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino trukmės yra pagrįstos ir atitinka kasacinio teismo suformuota praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. E. S. , R. O, bylos Nr. 3K-3-271/2012)

19Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentą, laikė, kad tai pagrindinės prievolės eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui įvykdymo momentas, t. y. momentas, kuomet Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui dėl 2008-11-29 eismo įvykio patirtą žalą. Tačiau regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Šiuo atveju prievolę už atsakovę atlyginti nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą įvykdė Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau išmoką, remiantis teisės aktų reikalavimais, išsireikalavo iš ieškovo, kaip Lietuvos nacionalinio draudikų biuro. Tik 2009-10-12 išmokėjęs 1 210,40 GBP išmokos sumą pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, Biuras įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą apeliantui (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis, LR CK 6.280 straipsnis). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nagrinėjamu atveju nepraleistas, kadangi ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2009-10-12, o ieškinys paštui įteiktas 2012-10-11 (b. l. 44).

20Dėl kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu taikymo

21Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, rėmėsi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012.

22Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tačiau teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismo nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-271/2012, kurioje buvo padarytos tam tikros išvados dėl ieškinio senaties termino pradžios, ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Pirmojoje byloje buvo nustatyta, kad draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjo UAB DK „PZU Lietuva“ su Biuru sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kurią pastarajai kompensavo Biuras. Todėl kasacinis teismas, pripažinęs UAB DK „PZU Lietuva“ Biuro atstovu, kuris įvykdė TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą Biuro pareigą išmokėti draudimo išmoką, ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo UAB DK „PZU Lietuva“ prievolės įvykdymo momento, o ne nuo Biuro kompensacijos išmokėjimo momento. Nagrinėjamoje byloje Biuras kompensavo Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro, o ne savo atstovo pagal sutartį, Lietuvoje išmokėtą išmoką. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi teismo nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės skiriasi. Pagal teisinio santykio prigimtį savo aplinkybėmis artimesnė kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, o analogiškos šiai bylai išvados, esant analogiškomis faktinėms aplinkybėms, yra padarytos Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-1471-253/2012.

23Pažymėtina, kad ir pačiame įstatyme suformuoti reikalavimai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tik išmokėjęs išmoką Biuras įgyją teisę ją susigrąžinti, nes TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

24Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek CK 127 straipsnio 4 dalies, tiek TPVCAPDĮ 23 straipsnio reikalavimus, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį.

25Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

26Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009).

27Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties termino taikymo, teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo, t. y. pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vieninteliu pagrindu (dėl ieškinio senaties taikymo) ir visiškai nesprendė dėl ieškovo pažeistos teisės susigrąžinti išmoką gynimo ir tokio reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b. l. 65-66) ginčija, kad jis yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio, neigia civilinės atsakomybės sąlygas ir pan. Dėl šių argumentų ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, todėl pripažinus, kad nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senatį, darytina išvada, kad liko neatskleista bylos esmė, t. y. neišsiaiškintos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, kurių apeliacinės instancijos teismas negali pats nustatyti, nes apeliacijos esmė - vertinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nėra padaręs jokių išvadų dėl ginčo esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas nurodytu pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-12-19 Didžiojoje Britanijoje... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 10. 1) Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo... 11. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino... 12. ... 13. Teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepagrįstai... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine... 16. Byloje nustatyta, kad 2008-12-19 Didžiojoje Britanijoje dėl transporto... 17. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ... 18. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad LR transporto... 19. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino... 20. Dėl kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu taikymo ... 21. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas dėl ieškinio senaties... 22. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad,... 23. Pažymėtina, kad ir pačiame įstatyme suformuoti reikalavimai leidžia daryti... 24. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek CK 127 straipsnio 4... 25. Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ... 26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atmetus ieškinį dėl... 28. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4... 29. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės...