Byla A2-211-480/2013
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. P., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas (atsakovas) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovo A. P. 1839,63 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad procesas byloje yra atnaujintinas remiantis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu: VĮ „Registrų centras“ oficialiai įregistruotais atsakovo 2010 m. spalio 2 d. atliktais vietinio šildymo būdo pakeitimais; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012, kurioje buvo konstatuota, kad šildymo būdo pakeitimo teisėtumas nustatomas tik pagal Statybos įstatymą, o ne kolizinį Šilumos ūkio įstatymą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi norminėje administracinėje byloje Nr. I-35/2012, kuria buvo priimtas nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismo prašymas ištirti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teisėtumą; VĮ „Registrų centras“ ir notarės J. V. pateikta nauja informacija, kuri nebuvo žinoma teismui ir atsakovui bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovo buto šildymo būdas nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2012 m. liepos mėn. buvo vietinis centrinis, kai šiluma ruošiama bute arba name, o ne centrinis iš centralizuotų sistemų, kai šilumą tiekia ieškovė AB „Kauno energija“.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011.Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė apie VĮ „Registrų centras“ ir notarės J. V. pateiktą informaciją apie atsakovo bute buvusį vietinį šildymą bei šildymo būdo modernizavimą (pakeitimą) 2010 m. spalio 2 d. ir jo įregistravimą 2012 m., buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl negali būti pagrindas proceso byloje atnaujinimui. Nurodė, kad atsakovo deklaracija apie statybos darbų užbaigimą surašyta 2010 m. spalio 2 d., o Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 6 d. (II t., b. l. 30-33). Todėl akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo žinoma apie 2010 m. spalio 2 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu jos teismui nepateikė, o ją įregistravo tik 2012 m. rugpjūčio 6 d., t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties. Teismas taip pat sutiko su Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos pozicija, kad atsakovo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. sausio 19 d. išraše ir 2012 m. birželio 7 d. išraše nėra pasikeitęs šildymo būdas, t. y. šiuose dokumentuose nurodytas šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas, todėl faktas, kad atsakovo deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2010 m. spalio 2 d, o įregistruota tik 2012 m. rugpjūčio 6 d., negali turėti jokios įtakos bylai ir negali būti vertinama kaip nauja aplinkybė. Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012, kuriuo remiantis prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2012-03-16, t. y. sprendimas jau galiojo ir buvo žinomas bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiame teisme kasacine tvarka. Be to konstatavo, kad pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti tik paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, o ne esant tam tikros teisės normos pakeitimui ar panaikinimui. Taip pat teismas nurodė, kad apylinkės teismo kreipimasis su prašymu ištirti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teisėtumą nėra jokia nauja esminė aplinkybė, kuri galėtų būti pagrindu proceso atnaujinimui. Pažymėjo, jog teismas konkrečioje byloje turi diskrecijos teisę pats nuspręsti ar yra pagrindas kreiptis dėl norminio teisės akto prieštaravimo įstatymams ar Konstitucijai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į prašyme nurodytų aplinkybių visumą, kurios atskleidžia, jog teismai civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011 padarė akivaizdžių teisės taikymo klaidų, netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir rinkimo taisykles. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teisinas nustatė, kad buto atjungimo nuo centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų tvarką reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklės. Tačiau, kaip buvo nurodyta prašyme dėl proceso atnaujinimo, tokiu išaiškinimu LAT ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įstatymų kolizijos išsprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012, kurioje teismas nurodė, jog Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja jokių šildymo būdo pakeitimo statybos darbų. Atitinkamai, Šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklės taip pat negali teisėtai reglamentuoti jokių šildymo būdo pakeitimo statybos darbų, nes negali reglamentuoti daugiau, nei tai leidžiama Šilumos ūkio įstatymu, kurį detalizuoja šios taisyklės. Todėl apelianto nuomone, kasacinis teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, kuri išaiškėjo sužinojus apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012. Šis teismo sprendimas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri apeliantui nebuvo žinoma. Todėl šioje byloje atnaujinimo pagrindas yra ne įstatymų nežinojimas, o įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimas norminėje byloje, kurioje buvo išspręsta Statybos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo kolizija. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi res judicata galią. Apeliantas nurodo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme teismų sprendimai yra laikomi ne tik naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinio fakto galią, bet ir sudaro atskirą proceso atnaujinimo pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

92. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad VĮ „Registrų centras“ duomenys bylą nagrinėjantiems teismams buvo žinomi ir kad ginčo bute buvo oficialiai registruotas "vietinis centrinis" šildymo būdas, todėl naujai įregistruota Statybos darbų užbaigimo deklaracija nekeičia esmės. Teismas nepasisakė dėl šio įrodymo, jo netyrė, nes klaidingai preziumavo, kad apelianto buto šildymas yra centrinis iš centralizuotų tinklų, o ne vietinis centrinis, kuris yra autonominis vietinis šildymas. Ginčo byloje apeliantas yra silpnoji šalis t. y fizinis asmuo - vartotojas, todėl teismas turėjo aktyviai vertinti bei rinkti įrodymus. Ieškovė atsiliepime sutiko, jog VĮ „Registrų centras" duomenų išrašas dėl vietinio centrinio šildymo yra klaidingas. Tačiau tai yra tik ieškovės nuomonė, kurią paneigia šiuo metu vienintelis teisėtas ir galiojantis apelianto šildymo būdas - vietinis centrinis, o ne centrinis iš centralizuotų tinklų, kurį tiekia ieškovė. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie atsakovo vietinį centrinį šildymo būdą nėra pakeisti ir nėra nuginčyti, todėl laikomi teisėtais ir teisingais (NTRĮ 4 str.).

103. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2012 m. birželio 26 d. nutartis norminėje administracinėje byloje Nr. 1-35/2012 nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Apeliantas nurodo, jog minėta nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-35/2012 priimtas tirti taisyklių teisėtumo klausimas turi prejudicinės reikšmės bylos baigčiai, todėl nesulaukus LVAT sprendimo būtų užkirstas kelias į teisingą teismą sudarant prielaidas jam kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

121. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, neteisėtas atsijungimas nesukelia teisinių padarinių šalių šilumos tiekimo-vartojimo santykiams (t. y. kad laikyti juos nutrauktais), tai reiškia, kad apeliantas išlieka šilumos energijos vartotoju iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir todėl jam tenka pareiga mokėti už šilumą. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra naujai paaiškėjusios esminės bylos. Ieškovės nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, tai yra tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Aplinkybės, kurių dar nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

132. Apeliantas jam priklausančio buto šildymą nuo namo šilumos tiekimo atjungė savavališkai, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, tai yra piktnaudžiavo jam suteikta subjektine teise, todėl apelianto argumentas, kad jis yra silpnoji šalis, teisine prasme yra nereikšmingas. Teismas pagrįstai atsisakė ginti jo teisę ir už jį nerinko įrodymų.

143. Ieškovė sutinka su teismo motyvu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis norminėje administracinėje byloje Nr. 1-35-2012, kuria buvo priimtas Trakų rajono apylinkės teismo prašymas ištirti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teisėtumą, nėra nauja esminė aplinkybė, kuri galėtų būti pagrindu proceso atnaujinimui. Pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti tik paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, o ne tam tikros teisės normos pakeitimas ar panaikinimas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismui, į kuriuos skundžiamoje nutartyje detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, o taip pat ir įrodymų, kurie paneigtų skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011 dėl pareiškėjo A. P. prašyme nurodytų aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjo atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

18Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

19Vienas ir pagrindų procesui atnaujinti yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai byloje paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus, patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

20Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, įvertinęs, jog atsakovas A. P. 2010-01-26 įsigijęs nuosavybėn butą, esantį ( - ), nors ir nesudaręs su ieškove AB „Kauno energija“ šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, nes nepateikė į bylą įrodymų, kad tinkamai ir leistinu būdu atjungė buto radiatorius ir kitus šildymo prietaisus nuo bendros namo šildymo sistemos, 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-02-01priteisė iš atsakovo ieškovei 1839,63 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 111-114). Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pasinaudojo galimybę teikti apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 115-121). Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu apeliacinį skundą tenkino, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovo A. P. 1839,63 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstė bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 135-141). Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas, nes ieškovė turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atliginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama, nes buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atjungė 2010-04-15. Tuomet ieškovė, motyvuodama tuo, jog apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime yra teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kad byla būtų išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaudamasis joje pateiktais argumentais bei išaiškinimais dėl neteisėto buto šilumos atjungimo ir pareigos vykdyti prievolę šilumos tiekėjui už šilumos energiją, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, priteisė bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 194-200).

21Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.).

22Iš apelianto prašymo atnaujinti procesą ir skundo turinio matyti, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis apeliantas įvardija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2012 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012.

23Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 26, psl. 286, 2007 m.). Kasacinis teismas, Teismų praktikoje Nr. 26 pateiktoje Metodikoje yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybe. Akivaizdu, kad nagrinėjant civilinę bylą Kauno miesto apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-16 sprendimo nebuvo, tačiau bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paminėtas sprendimas jau galiojo ir buvo žinomas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-16 sprendimas niekaip neįrodo civilinėje byloje kasacinio teismo priimto procesinio sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Apelianto minimame 2012-03-16 sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-824 redakcija) 12.11 punktas, nustatantis, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriama paprastajam remontui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), o kasacinis teismas pasisakė dėl teisės (t.y. to paties Šilumos ūkio įstatymo) taikymo konkrečioje civilinėje byloje, atsižvelgdamas į joje nustatytas aplinkybes.

24Pažymėtina, kad prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes sprendė, jog pareiškėjas procesą atnaujinti prašo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apelianto argumentai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme teismų sprendimai yra laikomi ne tik naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinio fakto galią, bet ir sudaro atskirą proceso atnaujinimo pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, laikytini nepagrįstais, nes paminėtu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 5 p.) procesas gali būti atnaujinamas, kai yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, t. y. buvo panaikintas toks teismo sprendimas ar teisės aktas, kuris nulėmė bylos baigtį, o apeliantas, reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, jokių panaikintų sprendimų ar administracinių aktų, kurie nulėmė bylos baigti, nenurodė ir byloje apie tokius sprendimus nėra duomenų.

25Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, sprendžia, ar iš tiesų egzistuoja koks nors pagrindas procesui atnaujinti, tiria ir vertina su tuo susijusius įrodymus, bet nenagrinėja naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmės visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

26Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiais šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Apelianto 2010 m. spalio 2 d. surašyta deklaracija apie statybos darbų užbaigimą ir tik 2012 m. rugpjūčio 8 d. įregistruota VĮ „Registrų centras“ negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi esminę reikšmę turinti bylai aplinkybė. Apie 2010 m. spalio 2 d. Nr. 1 surašytą ir jo paties pasirašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą (t. 2, b.l. 30-31), apeliantas negalėjo nežinoti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-28776-584/2011. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina (t. 2, b. l. 32-33), kad įrašas apie paminėtos Deklaracijos įregistravimą galioja tik nuo 2012-08-06, t. y. jau po civilinės bylos išnagrinėjimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas 2011-02-03 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas su istorija (t. 1, b. l. 8-9), iš kurio matyti, jog ginčo butas nuo 1993-09-27 iki 20120-01-27 priklausė R. A., kuri 2012-01-26 pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavė apeliantui, o nurodomas buto šildymas - vietinis centrinis šildymas; 1994 m. gegužės 30 d. su tuometine ginčo buto savininke R. A. buvo sudaryta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis (t. 2, b. l. 107-108), kuri patvirtina, jog buto savininkė yra centralizuoto šildymo sistemos vartotoja; o po deklaracijos įregistravimo 2012-08-07 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (t. 2, b. l. 32-33) taip pat rodo nepakitusį ginčo buto šildymo būdą – vietinį centrinį šildymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto surašyta, pasirašyta bei VĮ „Registrų centras“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, nėra vertinama kaip esminė naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė.

27Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-35/2012, kuria buvo priimtas pareiškėjo Trakų rajono apylinkės teismo prašymas dalyje dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio 250, 251, 252, 253, 254, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 punktų bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. I-297 redakcija0 trečiosios dalies VIII skyriaus 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217 ir 218 punktų atitikties Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Ne. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (redakcija nuo 2010 m. spalio 10 d.) 1.2.18 punktui, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes paminėto prašymo priėmimas nagrinėti teisme neįrodo prašomo ištirti norminio administracinio akto ydingumo. Pažymėtina, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d.). Be to, CPK 366 straipsnio įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybė atnaujinti procesą dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

28Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų turėti esminės reikšmės bylai, o pareiškė nesutikimą su pateiktų įrodymų vertinimu, kurių vertinimo teisėtumas sprendžiamas peržiūrint teismo sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka, bet ne atnaujinant procesą užbaigtoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. P. prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

29Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, sprendžia, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, jog atmestas atsakovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011, negali būti pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, todėl ji paliktina iš esmės nepakeista, tačiau jos rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 370 str. 3 d.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

32Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8776-584/2011 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas (atsakovas) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 8. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į prašyme... 9. 2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad VĮ „Registrų centras“... 10. 3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2012 m. birželio 26 d. nutartis... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį... 12. 1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, neteisėtas... 13. 2. Apeliantas jam priklausančio buto šildymą nuo namo šilumos tiekimo... 14. 3. Ieškovė sutinka su teismo motyvu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde,... 18. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa... 19. Vienas ir pagrindų procesui atnaujinti yra naujai paaiškėjusios esminės... 20. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, įvertinęs, jog... 21. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą... 22. Iš apelianto prašymo atnaujinti procesą ir skundo turinio matyti, kad naujai... 23. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos... 24. Pažymėtina, kad prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis... 25. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo... 26. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis... 27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis... 28. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių,... 29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 30. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 32. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį iš esmės palikti...