Byla 2-3569-340/2016
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovui V. Š., ieškovo atstovei advokatei V. L., atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovui O. K., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo 2011-07-13 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110713K990011 bei 2011-10-20 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111020K990009, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovo sumokėtą 39994,22 Lt sumą ieškovo lėšomis mokėjimo sąskaitoje Nr. ( - )(grąžinti ieškovo sumokėtą 39994,22 Lt sumą į ieškovo mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ), esančioje BAB banke „Snoras“, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nuo 2007 m. balandžio mėn. ieškovas buvo „Snoras“ klientas, banke laikė tris terminuotus indėlius. 2011-07-13 atvykus pratęsti indėlio sutarties, banko vadybininkė vietoj indėlio pratęsimo pasiūlė įsigyti obligacijas. 2011-07-13 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. K9942713, taip pat Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110713K990011, kuria ieškovas įsigijo 200 vnt. obligacijų, kurių bendra suma 19995,34 Lt. 2011-10-20 ieškovas sudarė kitą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111020K990009, kuria vėl įsigijo 200 vnt. obligacijų už bendrą 19998,88 Lt sumą. Ieškovas nebuvo supažindintas su AB banko „Snoras“ 500 000 000 Lt obligacijų emisijų Baziniu prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir tik 2011 m. lapkritį, sustabdžius banko veiklą, paaiškėjo, jog banko obligacijos nėra saugi investicija, kadangi jos nėra apdraustos. Sudarant ginčo sutartį, atsakovas veikė nesąžiningai – neatskleidė tikrosios finansinio produkto draudimo apimties ir taip pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymą, kuris įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams visą reikalingą informaciją, įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones, išsiaiškinti kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, jo finansinę padėtį ir tikslus. Negavęs iš atsakovo duomenų apie tikrąsias sudaromų sandorių aplinkybes, ieškovas neturėjo galimybės jų įvertinti, todėl ginčijamas sutartis sudarė esant esminiam suklydimui. Sutartis vertintina ir kaip sudaryta pažeidžiant pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Obligacijų sutartys taip pat buvo sudarytos dėl apgaulės, nes aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punktas numato, kad klientui yra žinoma, kad siekiant užtikrinti kliento pinigų lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau taip nebuvo. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, ieškovo už obligacijas sumokėtos lėšos turi būti grąžinamos į ieškovo sąskaitą atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sąskaitoje pagal banko sutartį, kurioms taikoma draudimo apsauga.

3Atsakovas BAB bankas SNORAS pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11-21). Nurodo, kad nuo 2007-04-13 ieškovas su atsakovu buvo sudaręs 14 terminuotojo indėliui bei terminuotojo indėlio pratęsimo sandorių. 2011-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9942713, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių. Vykdant minėtą sutartį, 2011-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110713K990011, pagal kurią ieškovas už 19995,34 Lt įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012-08-02. 2011-10-20 tarp šalių sudaryta antra obligacijų pasirašymo sutartis Nr. F020111020K990009, pagal kurią ieškovas už 19998,88 Lt įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, kurių išpirkimo data – 2012-11-05. 2011-12-07 nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. 2012-01-04 ieškovas pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 40425 Lt grąžinimo. Atsakovas patikslino ieškovo kreditorinį reikalavimą ir nustatė 40441,92 Lt grąžintiną sumą, teismas 2012-03-22 nutartimi patvirtino ieškovo ketvirtos eilės reikalavimą 40441,92 Lt sumoje, ieškovas šios nutarties neginčijo. Byloje esantys ir atsakovo papildomai pateikiami dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jai buvo neabejotinai suprantama. Ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad sudarant sutartį, ieškovui nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos, taip pat jis negavo visų šį sandorį lydinčių dokumentų. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi savo parašu ieškovas patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad jis su jomis sutiko ir jos išreiškė jo valią; parašu taip pat patvirtino, kad jis yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir suprato jų pasekmes. Ši informacija buvo prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje. Taigi, ieškovas buto tinkamai informuotas ne tik apie obligacijos, kaip finansinės priemonės, esmę, bet ir apie egzistuojančią riziką, kad atsakovas neišpirks obligacijų dėl bankroto bei apie tai, kad obligacijos nėra indėlių ir investicijų draudimo objektas. Pažymėjo, jog Aptarnavimo sutarties specialioji dalis yra bendro pobūdžio dalis, tai nėra ginčijamo sandorio priedas ar sudedamoji dalis. Aptarnavimo sutartis tiesiogiai nesukėlė ieškovui pareigos investuoti į vertybinius popierius, o trečiame punkte numatyta sąlyga laikytina blanketine, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipiančia į Indėlių ir investicijų įstatymą, kuris yra viešai prieinamas, todėl ši sąlyga negali būti laikoma klaidinančia. Taikant vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, pripažintina, kad minėta aptarnavimo sutarties sąlyga nebuvo pakankama susiformuoti galutinei ieškovo nuomonei dėl banko siūlomų investicinių produktų draudžiamumo. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl atsakovas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos ir ieškovas nesuklydo. Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkto šešto papunkčio nuostata dėl kliento piniginių lėšų grąžinimo užtikrinimo turi būti aiškinama ir taikoma būtent tų banke laikomų piniginių lėšų atžvilgiu, kurios nėra skirtos investicinėms paslaugoms gauti iš atsakovo banko. Atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovui su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką. Paaiškino, jog ieškovas savo parašu duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako pateikti įstatyme nurodytą informaciją bei kartu patvirtino, kad supranta, jog ko atsisakymas pateikti reikalingą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jam tinkamos, taigi, ieškovas nutarė, kad yra pajėgus savarankiškai įvertinti su investavimu į atsakovo obligacijas susijusią riziką. Pažymėjo, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių jo sudarymo metu. Indėlių ir investicijų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu, ši aplinkybė galėjo tapti ieškovui esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Ieškovas siekė investuoti lėšas į atsakovo vertybinius popierius, nes norėjo gauti didesnę piniginę grąžą, tačiau kartu ieškovas privalėjo prisiimti su tokio sandorio sudarymu susijusią riziką. Bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo negali nesuvokti, jog banko produkto, už kurį siūlomos ženkliai didesnės metinės palūkanos, rizikos laipsnis negali būti identiškas mažesnio pelningumo banko produkto rizikos laipsniui. Apgaule sudarytas sandoris galėtų būti pripažintas tuo atveju, kai sandorį sudarantis asmuo buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių arba kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės, ieškovas neįrodė CK 1.91 str. numatytų sąlygų, todėl byloje neįrodyta, kad ieškovas buvo apgautas. Kadangi ieškovas iki ieškinio pateikimo pateikė atsakovui savo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, ieškovas neginčijo, jis patvirtino ginčijamą sandorį, todėl neturi teisės jo ginčyti. Nesant teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ginčijamą sandorį, nėra ir pagrindo taikyti restituciją. Restitucija netaikytina taip pat ir todėl, kad už obligacijas sumokėtos lėtos būtų pripažintos draudimo objektu ir sukeltų teisines ir finansines pasekmes VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, šalys nebūtų grąžintos į pradinę padėtį bei būtų pažeistas viešasis interesas. Kitoks aiškinimas reikštų, kad trečiasis asmuo prisiėmė ieškovo rizikas, nors pats ginčo sandorio sudaryme nedalyvavo ir negalėjo turėti įtakos jų turiniui. Atsakovas prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

4Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiasis asmuo nėra ieškovo ginčijamų sutarčių šalis, nedalyvavo ginčo šalims sudarant sutartis. Įvertinus faktinį ieškinio pagrindą akivaizdu, kad ieškovas nesuklydo dėl indėlių draudimo taikymo ar netaikymo obligacijoms, o klydo dėl sandorių vykdymo perspektyvų. Ieškovas, laikydamas tam tikrą sutarties sąlygą esmine, turėjo ją suprasti aiškiai ir nedviprasmiškai, tai būtina jo valios sudaryti sutartį formavimuisi. Negalima laikyti esmine tokios sąlygos, kurios turinį asmuo supranta klaidingai. Jei ieškovas nesuprato indėlių draudimo esmės, jis klydo dėl paties indėlių draudimo esmės, o ne ginčo sutarčių esmės. Aplinkybių pasikeitimas po sandorio sudarymo, vėlesnis sutarties šalies valios pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, nes suklydimas dėl aplinkybių, atsiradusių po sandorio sudarymo nėra laikomas esminiu suklydimu. Tai, kad asmuo klydo dėl sandorio perspektyvų, nereiškia, kad jis suklydo sandorio sudarymo metu dėl esminių sąlygų. Jei sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, sandorio šalis, prisiimdama riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Ieškovas neturi teisės ginčyti sudarytų sandorių jo nurodomais pagrindais, nes net ir pripažinus, kad ieškovas, sudarydamas sutartis suklydo, tai nutiko dėl jo paties neatsargumo, o darant prielaidą, kad ieškovas galimai buvo apgautas atsakovo, ieškovas neįrodo atsakovo tyčios. Tai, kad ginčo sutartimis įsigyjamos atsakovo obligacijos nėra draudžiamos indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovas negali teigti buvęs suklaidintas. Įstatymo nežinojimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu, nes jo suklydimą sąlygojo ne atsakovo nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas, todėl akivaizdu, kad tariamas suklydimas buvo sąlygotas paties ieškovo didelio neatsargumo ar nerūpestingumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo sutarčių sudarymo, ieškovas teiravosi ar derėjosi su banko darbuotojais tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Įstatymas nenumato, kad finansų makleris privalo neprofesionalius klientu informuoti apie finansų priemonės atžvilgiu taikomas ar netaikomas garantijas. Teisės aktai nustato finansų maklerio įmonei pareigą pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, kuriuo siekiama suteikti informaciją apie rizikas, bet ne būdus, kaip apsisaugoti nuo rizikų. Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovo suklydimo. Ieškovo niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarčių, jis turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarčių sąlygomis iki jų pasirašymo, išsiaiškinti banko siūlomų finansinių priemonių esmę bei tai, kad joms netaikomas draudimas. Esminiais šalių sudarytų sandorių elementais buvo finansinių priemonių išpirkimo terminas ir atsakovo mokamos palūkanos. Pažymėjo, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sutartis, suprato arba privalėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jis gauna dėl padidintos rizikos. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas ar netaikymas banko obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris lėmė ieškovo valią sudaryti sutartis. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme nurodyta, kad obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ar bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos, ieškovas patvirtino, kad gavo eilę dokumentų, taip pat pasirinko informacijos teikimą kitoje patvarioje laikmenoje, taigi, ši aplinkybė jam buvo žinoma. Paaiškino, kad ieškovas sutartyse patvirtino, kad sutinka su sutarčių sąlygomis, jos jam suprantamos, kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant bei supranta jų pasekmes. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovą. Kadangi atsakovas mokė savo darbuotojus, kvalifikacijos kėlimo metu aiškiai ir išsamiai atskleidė informaciją apie finansines priemones ir su jų įsigijimu susijusią riziką, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmuose yra tyčia, taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo darbuotojai klaidino ieškovą. Nurodė, kad ieškovo prašomą taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Sandorio negaliojimo pasekmės gali būti taikomos tik sandorio šalims, taigi, ir restitucija taikytina tik tarp sandorio šalių, tuo tarpu trečiasis asmuo neatliko neteisėtų veiksmų, taip pat nėra sandorių šalimi. Teismui pritaikius restituciją ieškovo prašomu būdu, atsakovo padėtis iš esmės nepakistų, tuo trapu trečiojo asmens padėtis pablogėtų dėl jam sukurtos naujos prievolės. Trečiasis asmuo taip pat prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

52014 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

62016 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

72016 m. kovo 24 d. teisme gautas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiojo asmens. Pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesuvokė obligacijų pasirašymo sutarčių pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio ir nėra pagrindo pripažinti obligacijų pasirašymo sutarčių negaliojančiomis.

82016 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas prašo ieškinį tenkinti įvertinus Europos Sąjungos teisingumo teismo išaiškinimus dėl indėlių sertifikatų ir obligacijų apsaugos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinimus dėl nustatyto draudimo taikymo, klaidinančią informaciją apie obligacijų, kaip vertybinių popierių, draustumą, banko neprofesionaliam klientui tiesiogiai nepateiktą informaciją apie investavimo rizikingumą bei klaidinančią banko reklamą. Ieškovas taip pat prašė priimant sprendimą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013.

92016 m. gegužės 27 d. teisme gautas atsakovo pranešimas apie ieškovo investavimo patirtį, kuriame nurodoma, kad ieškovas skirtingose finansų įstaigose skirtingais laikotarpiais turėjo finansinių priemonių.

102016 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovo darbuotojos buvo patikintas, jog obligacijų įsigijimas yra beveik tas pats, kas indėliai, apie riziką nebuvo kalbama. Prospektų ar kitų dokumentų ieškovas negavo, darbuotoja tik pasidomėjo, ar ieškovas turi internetą, o tai nereiškia, kad ieškovas gavo visus atsakovo nurodomus dokumentus. Ieškovo parašų, ant banko pateiktų į bylą dokumentų nėra. Ieškovas, manydamas, kad obligacijos yra saugi investicija su iš anksto žinoma metine grąža, šie vertybiniai popieriai yra apdrausti, ieškovas sudarė ginčijamas sutartis. Ieškovas, sudarydamas sutartis, suklydo dėl nepilnai pateiktos ir klaidinančios informacijos. Nurodė, jog kadangi banko gautos lėšos nebuvo panaudoti, jos tebėra banke, todėl gali būti grąžintos. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tapačios Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1950-658/2012 faktinėms aplinkybėms, kurioje teismas patenkino ieškinį: pripažino negaliojančiomis Obligacijų pasirašymo sutartis ir pritaikęs restituciją, grąžino pagal sutartis sumokėtas lėšas į ieškovės sąskaitas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2013. Ieškovas prašė taikyti šį precedentą nagrinėjamoje byloje.

112016 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog ankas įvertino ieškovo žinias ir patirtį investavimo srityje ir suteikė ieškovui neprofesionalaus kliento statusą, tačiau bankas neįvykdė jam įstatymo nustatytų pareigų, nesuteikė ieškovui visos reikiamos informacijos. Ieškovui nebuvo išaiškinta, jog perkamos obligacijos nėra apdraustos, kad bankui bankrutavus ieškovo investicija nebus atlyginta indėlių draudimo suma, priešingai, banko darbuotojas paaiškino, jog tai saugus, nerizikingas sandoris. Kadangi ieškovui buvo teikiamos ir investicinės paslaugos, t.y. parduodamos obligacijos, atsakovas privalėjo surinkti informaciją apie ieškovo žinias ir patirtį investavimo srityje, todėl ieškovo parašas, kad ieškovas atsisako bankui teikti šią informaciją, negali būti vertinamas kaip atsisakymas, nes šią informaciją bankas privalėjo surinkti prieš siūlydamas sudaryti sutartį. Ieškovas atsakovo banke turėjo tik indėlius, yra labai atsargus investuotojas, nelinkęs rizikuoti, todėl atsakovas privalėjo informuoti ieškovą, kad jo investicija nebus apdrausta. Tačiau atsakovas elgėsi nerūpestingai, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodė, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, todėl ieškovas pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad ir įsigyjamos obligacijos yra apdraustos. Pažymėjo, jog ieškovas negavo jokių aptarnavimo sutartyje nurodytų dokumentų, tačiau nei viename iš atsakovo nurodomų dokumentų nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovui, kaip neprofesionaliam investuotojui, negali būti taikomas reikalavimas išmanyti specifinius banko parduodamų produktų reglamentavimo įstatymus, su šiais produktais susijusias rizikos nuostatas, visą minėtą informaciją klientui turi suteikti banko darbuotojas, t.y. savo srities profesionalas. Ieškovas buvo suklaidintas/suklydo dėl esminės sandorių sąlygos – rizikingumo. Be to, ieškovas atsakovo buvo apgautas dėl sudaromų sandorių rizikingumo. Pritaikius ieškovo prašomą restituciją, trečiajam asmeniui neatsirastų papildoma, nenumatyta prievolė.

122016 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

13Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja buvusi atsakovo BAB Snoras darbuotoja V. D. parodė, kad obligacijų sutarties sandorių sudarymo su ieškovu detalių neprisimena.

14Ieškinys atmestinas.

15Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9942713, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių. Vykdant minėtą sutartį, 2011-07-13 ieškovas su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110713K990011, pagal kurią ieškovas už 19995,34 Lt įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012-08-02. 2011-10-20 tarp šalių sudaryta antra obligacijų pasirašymo sutartis Nr. F020111020K990009, pagal kurią ieškovas už 19998,88 Lt įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, kurių išpirkimo data – 2012-11-05. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieškovas patvirtina, kad atsakovas jį informavo apie tai, kad siekiant užtikrinti ieškovo piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai ieškovui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o šios sutarties 2 punktu ieškovas patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, taip pat ir Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, taip pat Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Aprašymo 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22. p. ieškovas patvirtino, kad jis susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos). Pateiktu ieškiniu ieškovas nurodė, jog pasirašydamas Obligacijų pasirašymo sutartį, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuotieji indėliai. Ieškovo teigimu, atsakovas jį suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, neatskleidė ir neaiškino esminių sutarties sąlygų, todėl jis nesuprato ir neįvertino galimos sudaromo sandorio rizikos.

16Pažymėtina, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

17Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

18Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

19Duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovas savo parašu patvirtino, kad atsisako pateikti informaciją, kuri leistų bankui vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui. Ieškovas patvirtina, jog buvo ilgametis atsakovo klientas, laikotarpiu nuo 2007-04-13 iki 2011-07-15 buvo sudaręs 14 Terminuotojo indėlio sutarčių. Iš atsakovo pateikto pranešimo apie ieškovo iki 2011-11-16 turėtą investavimo patirtį matyti, kad ieškovas skirtingose finansų įstaigose skirtingais laikotarpiais jau nuo 2004-08-19 turėjo įsigijęs įvairių finansinių priemonių, taip pat ir obligacijų, taigi, ši finansinė priemonė bei su ja susijusi rizika ieškovui jau buvo žinoma. Šios aplinkybės leidžia ieškovą vertinti kaip vidutinį vartotoją, suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.

20Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovės nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.

21Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

22Ieškovas taip pat nurodo, jog buvo atsakovo apgautas dėl sudaromų sandorių rizikingumo, atsakovo darbuotoja taip pat paaiškino ieškovui, kad įsigyjamos finansinės priemonės yra apdraustos indėlių draudimu. Pagal CK 1.91 str. 1 d., dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas skatino savo darbuotojus aiškinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o kaip minėta, sandoris gali būti pripažintas sudarytu dėl apgaulės nustačius tyčinį suklaidinimą. Ieškovas nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartį jis sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojams, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotuosius indėlius. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovo darbuotojai ieškovui paaiškino, jog jis niekuo nerizikuoja, obligacijų įsigijimas yra beveik tas pats, kas indėliai. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovas dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą ir veiklos sustabdymą, o tik atsakovo bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieškovo apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos, todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudaryta iš esmės suklydus ar sudarytą dėl apgaulės.

23Ieškovo papildomi argumentai, išdėstyti jo paaiškinimuose, pateiktuose po civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo 2016-04-08 (b.l.135-136), atmetami. Paaiškinimuose ieškovas pateikia ištraukas iš 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-602-684/2015 tekstų ir subjektyviai jas aiškina, iš esmės paneigdamas Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išvadas. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo aiškinti Aukščiausiojo Teismo išvadas dėl draudimo apsaugos taikymo vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) kitaip, nei išaiškino bylą išnagrinėję teismai bei Aukščiausiasis Teismas. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), t.y. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo teismams yra privalomi. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 buvo išnagrinėtas ginčas dėl indelio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia, t.y. išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos (kurioje nagrinėjamas ginčas dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis) faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios, išnagrinėta byla nesukuria precedento nagrinėjamoje byloje.

24Ieškovo prašymas taikyti praktiką, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2A-1267/2013, kurios ieškovo manymu, faktinės aplinkybės yra analogiškos, taip pat atmetamas. Pagal visuotinai pripažintas teismo precedentų kolizijų sprendimo taisykles, teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika; esant to paties teismo procesinių sprendimų kolizijai, vadovaujamasi vėlesniu teismo išaiškinimu.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 str.;

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis... 3. Atsakovas BAB bankas SNORAS pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip... 4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė... 5. 2014 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo... 6. 2016 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnykus aplinkybėms,... 7. 2016 m. kovo 24 d. teisme gautas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir... 8. 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teisme gauti ieškovo rašytiniai... 9. 2016 m. gegužės 27 d. teisme gautas atsakovo pranešimas apie ieškovo... 10. 2016 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog... 11. 2016 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė... 12. 2016 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas... 13. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja buvusi atsakovo BAB Snoras... 14. Ieškinys atmestinas. ... 15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-07-13 ieškovas su atsakovu... 16. Pažymėtina, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo... 17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad... 18. Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d.... 19. Duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovas savo parašu patvirtino,... 20. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 21. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas... 22. Ieškovas taip pat nurodo, jog buvo atsakovo apgautas dėl sudaromų sandorių... 23. Ieškovo papildomi argumentai, išdėstyti jo paaiškinimuose, pateiktuose po... 24. Ieškovo prašymas taikyti praktiką, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 26. ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...