Byla 2A-1267/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovei advokatei Ingai Rinkevičienei,

4atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ atstovams Andriui Mėliniui ir advokatui Vidui Vilkui,

5trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovui advokatui Ignui Dargužui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1950-658/2012 pagal ieškovės I. R. ieškinį nurodytam atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo AB banko „Snoras“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Neilas Hunteris Kuperis (Neil Hunter Cooper), o nurodyto teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

91) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo 2011 m. spalio 4 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsigijo 280 vnt. obligacijų, 96 663,62 Lt vertės (27 995,72 EUR; (toliau – Sutartis Nr. 1), bei taikyti restituciją – pripažinti, kad liko galioti ieškovės ir atsakovo 2009 m. gegužės 25 d. sudaryta terminuoto indėlio sutartis Nr. ( - ); 2) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo 2011 m. spalio 4 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsigijo 250 vnt. obligacijų, 24 996,18 Lt vertės (toliau – Sutartis Nr. 2; toliau Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 bendrai vadinamos ginčo sutartimis) bei taikyti restituciją – pripažinti, kad piniginės lėšos liko ieškovei priklausančioje banko sąskaitoje Nr. ( - ); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-4 l.).

10Nurodė, kad atsakovo Kauno filialo vadybininkė J. B. 2011 m. rugsėjo mėn. informavo ieškovę, jog 2011 m. spalio 4 d. baigiasi ieškovės ir atsakovo sudaryta terminuoto indėlio sutartis, kurią reikia pratęsti, o 2011 m. spalio 4 d. jai atvykus į banko filialą, nurodyta vadybininkė pateikė pasirašyti jau paruoštas ginčo sutartis ir paaiškino, jog ieškovė pagal šias sutartis gaus didesnes palūkanas, jog obligacijos, kaip ir indėliai, yra apdraustos, bei pabraukė ginčo sutarčių bendrosios dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių investicijų draudimas“. Ieškovės teigimu, sudarydama ginčo sutartis, ji suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos, kaip ir terminuoti indėliai, tačiau, 2011 m. lapkričio mėn. sustabdžius atsakovo veiklą, sužinojo, kad obligacijos nėra padraustos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, dėl ko atsakovas suklaidino ieškovę dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, be to, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nesilaikydamas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei nesupažindamas ieškovės su ginčo sutartyse nurodytais Programos prospektu (toliau – Prospektas), Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos) ir rizika, atsirandančia investuojant. Todėl ginčo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir taikytina restitucija – pripažintina, kad galioja iki ginčo sutarčių sudarytos terminuoto indėlio sutartys (CK 1.5 str., 1.78 str., 1.80 str., 1.82 str., 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1, 5 d.).

11Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 30-38 l.). Nurodė, kad ieškovė buvo ne kartą sudariusi su atsakovu terminuotojo indėlio sutartis, todėl jai buvo žinomi esminiai skirtumai tarp terminuotojo indėlio ir obligacijų pirkimo sandorių; be to, ieškovė, sudarydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, raštu patvirtino, kad gavo „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“, kurio 7-8 punktuose nurodyta, jog, investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų dėl bankroto. Pasak atsakovo, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje esanti blanketinė sąlyga neapibrėžė draudimo apimties ir pobūdžio, o tik nukreipė į Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, todėl atsakovas nesuklaidino ieškovės. Atsakovo nuomone, ieškovė, veikdama laisva valia, siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius, tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą, kartu prisiimdama su šia investicija susijusią riziką. Taip pat atstovas pažymėjo, jog atstovės asmeninės savybės, išsilavinimas ir patirtis leido jai priimti adekvatų sprendimą, dėl kurio ieškovė negalėjo suklysti.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį: 1) pripažino negaliojančiomis ginčo sutartis; 2) pritaikė restituciją: a) grąžino pagal Sutartį Nr. 1 sumokėtus 27 995,72 EUR į Terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą ieškovės sąskaitą; b) grąžino pagal Sutartį Nr. 2 sumokėtus 24 996,18 Lt į kaupiamojo terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą ieškovės sąskaitą; 3) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 b. t., 106-110 l.).

14Teismas nurodė, kad ieškovė, pasirašydama ginčo sutartis, pagrįstai tikėjosi, jog, patikėjus pinigus finansų įstaigai, jos pinigai bus saugūs, tinkamai tvarkomi (investuojami), pareikalavus bus grąžinti, o už naudojimąsi pinigais ieškovė iš atsakovo gaus papildomą naudą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik, kad neatskleidė ir neišaiškino esminių ginčo sutarčių sąlygų, bet priešingai - pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko ieškovė suklydo. Teismo teigimu, ieškovei pateiktose ginčo sutartyse atsakovo darbuotoja paryškino ginčo sutarčių sąlygą, numatančią, jog, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, atsakovo įsipareigojimai yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; be to, liudytoja apklausta sutartį sudariusi atsakovo darbuotoja teismui patvirtino, jog ji pati buvo įsitikinusi, kad sudaromų sutarčių pagrindu investuoti pinigai buvo saugūs ir apdrausti. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tyčinius nesąžiningus atsakovo veiksmus, senyvą ieškovės amžių (75 m.), ieškovei pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, kad jos įsigyjamas banko produktas yra saugus bei apdraustas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o tai ir buvo esminė sąlyga, lėmusi ieškovės valią sudaryti ginčo sutartis, kadangi, atsakovui nesuklaidinus ieškovės dėl obligacijų draudimo, ji nebūtų sudariusi šių sutarčių.

15Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovei buvo suteikta visa reikalinga ir išsami informacija, susijusi su ginčo sutarčių sudarymu, nurodydamas, kad šį atsakovo argumentą paneigia liudytojos J. B. parodymai, pagal kuriuos, nurodyta liudytoja ieškovei davė pasirašyti tik ginčo sutartis, nepaaiškindama apie investavimo specifiką bei riziką, o atsakovo nurodyto „Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo“ savo darbo vietoje neturėjo ir negalėjo šio dokumento duoti ieškovei. Be to, teismas pripažino nepagrįstu ir atsakovo argumentą, kad ieškovė pagal savo asmenines savybes ir išsilavinimą negalėjo iš esmės suklysti, pažymėdamas, kad ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo 75 metų amžiaus, prieš 15 metų išėjusi į pensiją, dirbusi prokurore iš esmės baudžiamosios justicijos srityje; be to, ieškovė 2011 m. spalio 4 d. į banką ėjo pratęsti terminuotojo indėlio sutarties, o ne pasirašyti ginčo sutarčių.

16Teismas sprendė, kad dėl nurodyto yra pagrindo patenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis pagal CK 1.90 straipsnį. Be to, teismas nurodė, kad ginčo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir dėl apgaulės (CK 1.91 str.), kadangi atsakovas, pažeisdamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, aiškiai ir suprantamai nesuteikė ieškovei visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu ji būtų galėjusi suprasti investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pažeidė šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesiaiškindamas ieškovės žinių ir patirties investavimo srityje, bei CK 1.5 straipsnyje numatytą sąžiningumo principą, tyčia į ginčo sutartis įrašydamas klaidinančius duomenis apie produkto draudimą.

17Teismas, pripažinęs negaliojančiais ginčo sandorius, pritaikė restituciją – grąžino ieškovės pagal ginčo sutartis sumokėtas pinigines lėšas į kaupiamojo terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) ir terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytas ieškovės sąskaitas (CK 6.145 str. 1 d.).

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (1 b. t., 120-125 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Buvusios atsakovo darbuotojos J. B., teismo posėdyje apklaustos liudytoja, parodymai, iš esmės prieštarauja atsakovo įstaigoje egzistavusiai darbuotojų paruošimo, mokymų, žinių tikrinimo ir obligacijų bei kitų finansinių priemonių platinimo praktikai, be to, neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos liudytojos tėvai, priešingai nei teigė ieškovė bei liudytoja, nėra ir nebuvo įsigiję atsakovo obligacijų ar indėlių sertifikatų, dėl ko teismas be pagrindo rėmėsi šiais parodymais, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą (CPK 185 str.).
  2. Teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, neturėjo vadovautis tik liudytojos parodymais, o galėjo pareikalauti atsakovo pateikti papildomus įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų liudytojos parodymus, tačiau to nepadarė (CPK 179 str. 1 d.). Klausimas dėl atsakovo darbuotojų mokymų turinio iškilo tik teismo posėdyje, kurio metu atsakovas neturėjo galimybių paneigti liudytojos parodymų ir taip apsiginti, todėl kartu su apeliaciniu skundu prideda atsakovo darbuotojų mokymų apie obligacijas medžiagos, kurioje nurodyta, jog obligacijos nėra draustos, kopiją, kurią prašo prijungti prie bylos (CPK 314 str.).
  3. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės išsilavinimas (aukštasis teisinis universitetinis) ir darbo patirtis (dirbo prokurore) sudaro pagrindo teigti, kad ieškovė, būdama apdairi ir elgdamasi protingai, negalėjo suklysti dėl ginčo sutarčių esmės, nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės sugebėjimų dėl amžiaus sumažėjimą. Ieškovei, kaip teisininkei, negali būti taikomas vidutinio apdairaus ir rūpestingo žmogaus kriterijus, o turi būti taikomi iš esmės aukščiausi apdairumo, rūpestingumo ir protingumo reikalavimai. Juolab kad teisės aktai, reglamentuojantys finansines priemones, buvo priimti ne 2002 ir 2007 metais, o 1990 ir 1996 metais, t. y. iki ieškovės išėjimo į pensiją.
  4. Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad ieškovė sudarė ginčo sutartis ne 2011 m. spalio 4 d. pirmą kartą atėjusi į banką (ryte), o vakare, todėl turėjo pakankamai laiko gauti informacijos ir žinojo, kad turės galutinai apsispręsti dėl ginčo sutarčių sudarymo. Be to, perskaičiusi ginčo sutartis, ieškovė turėjo pastebėti tokias sąvokas, kaip „Emisija“, „Programa“, „Prospektas“, „Galutinės sąlygos“, bei šių sutarčių 1.22 punktą, kuriame pateikti ieškovės patvirtinimai apie tai, kad šių sutarčių sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartis, kad ieškovė susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, kad ji buvo supažindinta su rizika, kylančia investuojant, ir supranta to pasekmes.
  5. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovas savo nuožiūra valdytų ieškovės finansines priemones ar teiktų asmeninio pobūdžio rekomendacijas dėl sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Be to, teismas, spręsdamas, kad atsakovas pažeidė nurodyto įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, vadovavosi tik liudytojos parodymais, kurie atmestini dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

20Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (1 b. t., 166-177 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos, nusprendė dėl reikalavimų atsakovu nenurodytam trečiajam asmeniui, kuris nedalyvavo ginčo sandoriuose, o tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovė ieškiniu siekia įgyti teisę į indėlių draudimo išmoką, kurią išmoka trečiasis asmuo, todėl ieškovė, prašydama taikyti restituciją, siekia įgyti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 str. 3 d.; CPK 2, 41 str.). Be to, teismas nesprendė ir nepasisakė, kokiomis sąlygomis ieškovės lėšos turėtų būti grąžinamos į teismo sprendime nurodytas banko sąskaitas bei kokio dydžio indėlių draudimo įmoką atsakovas turėtų sumokėti trečiajam asmeniui už ieškovės indėlių draudimą ir kiek turi būti padidintas trečiojo asmens finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje. Taip pat be pagrindo netaikė CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės.
  2. Apygardos teismas, spręsdamas dėl restitucijos, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl liudytojos J. B., į kurią gali būti nukreiptas atsakovo reikalavimas dėl žalos, sukeltos netinkamo darbuotojo pareigų atlikimo, atlyginimo, bei dėl ieškovės sutuoktinio, kuriam, tikėtina, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso obligacijos, pasirašytos pagal ginčo sandorius (CPK 47 str.).
  3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Atsakovas, į Investicinių paslaugų teikimo sutartį, kuri yra savarankiška nuo ginčo sutarčių, įrašydamas nuostatas dėl atsakovo įsipareigojimų klientams apdraudimo, nesiekė suklaidinti ieškovės ar kitų atsakovo klientų, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, dėl ko ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį. Juolab kad ieškovė turėjo pakankamą kvalifikaciją ir patirtį, kad suprastų sudarytų sandorių esmę, o teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad po ginčo sutarčių sudarymo ji konsultavosi su teisininkais dėl indėlių draudimo taikymo obligacijų atžvilgiu.
  4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė savo veiksmais buvo patvirtinusi ginčo sutartis, todėl neturėjo teisės jų ginčyti. Ieškovė iki šio ieškinio padavimo pateikė atsakovui savo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, kuriame aiškiai nurodė, kad yra sudariusi obligacijų pasirašymo sutartis ir tuo grindžia savo finansinį reikalavimą (CK 179 str. 1 d.).

21Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo jį patenkinti (2 b. t., 29-30 l.).

22Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė prašo juos atmesti (2 b. t., 20-26 l.).

23Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos Nr. 2A-1267/2013 nagrinėjimą ir pasiūlius dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus duomenis, atsakovas BAB bankas „Snoras“ pateikė rašytinį paaiškinimą, pridėdamas naujus dokumentus, tarp jų kopiją išrašo iš atsakovo personalo informacinės sistemos apie liudytojos J. B., dirbusios AB bankas „Snoras“ laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. kovo 31 d., kvalifikaciją kopiją, atsakovo filialų klientų aptarnavimo specialistų 2009 m. III-IV ketvirčių ugdymo programos Nr. 80-09-KV kopiją ir 2009 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 10-09 dėl naujų klientus aptarnaujančių specialistų mokymo programų tvirtinimo su Naujų klientus aptarnaujančių specialistų mokymo stažuotės programos (2 b. t., 37, 39-76 l.). Paaiškinime nurodo, jog liudytoja J. B. dėl banke įvykusių mokymų bei turimos kvalifikacijos negalėjo netinkamai aptarnauti ieškovės ginčo sutarčių sudarymo metu ir neatskleisti jai svarbios informacijos, susijusios su jos įsigytomis obligacijomis, o teismas neteisingai konstatavo, kad darbuotojams buvo mokama už kuo didesnį skaičių obligacijų pasirašymo sutarčių; jog tam, kad darbuotojas galėtų pretenduoti į premiją, jis turėjo įvykdyti planą 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų pasirašymo sutarčių, atžvilgiu. Taip pat pažymi, jog atsakovas tinkamai įvykdė FPRĮ jam nustatytas pareigas, o ginčo sutartys neturi jų negaliojimui konstatuoti būtinų ieškovės valios trūkumų.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliaciniai skundai netenkintini.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

27Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė motyvuotą išvadą dėl ieškovės suklydimo, sudarant ginčo sutartis, ir turėjo pagrindo patenkinti jos ieškinį dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu bei restitucijos taikymo.

29Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.); suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

31Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu buvo sudariusi 2009 m. gegužės 25 d. Terminuoto indėlio sutartį Nr. ( - ) (su pakeitimais), kurioje buvo numatyta indėlio termino pabaiga – 2011 m. spalio 4 d., ir 2011 m. sausio 28 d. Kaupiamojo terminuoto indėlio sutartį ( - ) (1 b. t., 5-9 l.); ieškovei 2011 m. spalio 4 d. atvykus į banką, jos teigimu, pratęsti nurodytų sutarčių, atsakovo darbuotoja J. B. ieškovei pasiūlė vietoj terminuoto indėlio sutarties sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Nustatyta, jog tą pačią dieną (2011 m. spalio 4 d.) ieškovė, prieš pasirašydama ginčo sutartis, pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. ( - ) (susidedančią iš specialiosios ir bendrosios dalių; toliau – Aptarnavimo sutartis), pagal kurią jai buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, bei prie Aptarnavimo sutarties pridėtą dokumentą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, kuriame, tarp kitų nuostatų, nurodyta, jog „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (1 b. t., 12, 42 l.), o po to pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsigijo 280 vnt. obligacijų, 96 663,62 Lt vertės (Sutartis Nr. 1), bei Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsigijo 250 vnt. obligacijų, 24 996,18 Lt vertės (Sutartis Nr. 2). Ginčo sutarčių 1.22 punkte numatyta, jog, pasirašydama šias sutartis, ieškovė patvirtina, kad visos nurodytų sutarčių sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos, prieš pasirašant Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, o ieškovė su jomis sutinka, kad prieš pasirašydama šias sutartis, ieškovė buvo supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, su kuriomis ji sutinka, taip pat, kad ieškovė buvo supažindinta su rizika, kylančia investuojant, ir supranta jos pasekmės (1 b. t., 10-11 l.). Ieškovės teigimu, ginčo sutartys buvo sudarytos iš esmės suklydus, t. y. ji manė, jog obligacijos, kaip ir terminuoti indėliai, yra apdraustos VĮ „Indėlių investicijų draudimas“.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas BAB bankas „Snoras“ neįvykdė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (vadinamo FPRĮ) 22 straipsnyje jam, kaip finansų maklerio įmonei, nustatytų pareigų.

33Nustatyta, kad atsakovas (finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir investicines paslaugas, - FPRĮ 3 str. 7 d.), suteikęs ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei visą informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), bei suteikti ieškovei informaciją apie finansines priemones, taip pat teikti konsultacijas ir įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Teismo teisingai nustatytais duomenimis, ieškovė nėra profesionali investuotoja; be to, ginčo sutartys buvo sudarytos Aptarnavimo sutarties pagrindu (Aptarnavimo sutarties 2.1.-2.3. p.), kuri pagal savo pobūdį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl, sprendžiant kilusį ginčą, taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti paslaugų teikėjui (šiuo atveju – atsakovui) pareigą, prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui.

34Kolegijos nuomone, apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (tarp jų – ginčo sutarčių, Aptarnavimo sutarties nuostatas, ieškovės paaiškinimus ir liudytojos J. B. parodymus) turėjo pagrindo teigti, jog atsakovas neįrodė, kad tinkamai atliko aukščiau paminėtą informavimo pareigą, o apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (1 b. t., 1-4, 10-12, 42, 44-51, 97-105 l.; CPK 176-178, 185 str.).

35Pažymėtina, kad ginčo sutarčių nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų įsigijimo rizikos bei obligacijų draudimo, o, bylos duomenimis, ginčo sutarčių 1.22 punkte nurodyti Prospektas ir Galutinės sąlygos (kurie į bylą buvo pateikti tik Apeliaciniam teismui) nebuvo įteikti ieškovei nei prieš pasirašant ginčo sutartis, nei vėliau (ką nurodė ir atsakovo darbuotoja J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, be to, iš esmės pripažino trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, bei nepaneigė ir atsakovas) nepaisant to, kad ieškovės pasirašytose ginčo sutartyse nurodyta, jog klientas (ieškovė) yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis; juolab kad ginčo sutarčių projektus ieškovei pateikė atsakovas (1 b. t., 1-4, 10-11, 97-105, 166-177 l.; 2 b. t., 70, 74 l.). Be to, ieškovei nebuvo įteiktas ir „AB bankas „Snoras“ apibendrintas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas“, kurio 8 punkte nurodyta obligacijų rizika bei pelningumas (1 b. t., 52-53 l.), o Aptarnavimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, juolab kad Aptarnavimo sutarties nuostatose, kaip minėta, nurodyta, jog „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurias akcentavo bei žymekliu pabraukė prieš ginčo sutarčių sudarymą atsakovo darbuotoja J. B. (be kita ko, ieškovei paaiškinusi, jog yra įsitikinusi, kad „obligacijos yra draustos“; 1 b. t., 12, 97-105 l.; 2 b. t., 109-126 l.).

36Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visą reikalingą informaciją apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

37Dėl nurodyto yra pagrindo teigti, kad atsakovo pateikta ieškovei informacija apie obligacijų, kaip finansinės priemonės, esmę ir joms būdingą riziką (tarp jos – obligacijų neapdraudimą) buvo neaiški ir neišsami, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai supažindino ieškovę su ginčo sutarčių sudarymo sąlygomis ir rizika, o tokių įrodymų apeliantai nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 185, 314 str.).

38Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės išsilavinimas sudaro pagrindo teigti, jog ji, būdama apdairi ir elgdamasi protingai, negalėjo suklysti dėl ginčo sutarčių esmės.

39Minėta, kad pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sprendžiant dėl banko suteiktos klientui informacijos apie siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, svarbu įvertinti, ar ja remdamasis neprofesionalus investuotojas galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

40Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovei ginčo sutarčių sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad obligacijos, kurias bankas pasiūlė įsigyti ieškovei, nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovė nėra profesionali investuotoja, ji neturi specialių žinių investavimo srityje, būdama prokurore, ieškovė nedirbo investavimo srityje, be to, ginčo sutarčių sudarymo metu jai buvo 75 metai ir jau 15 metų ji nebedirbo (dėl pensinio amžiaus). Taigi yra pagrindo teigti, kad ieškovė neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, jog būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčo sutarčių sudarymo rizikos; be to, dėl aukščiau nurodytos atsakovo ieškovei suteiktos informacijos, tarp jos nurodytos Aptarnavimo sutartyje, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bei atsakovo darbuotojos J. B. paaiškinime, jog „obligacijos yra draustos“, ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis dėl obligacijų draudimo, kuris, ieškovės teigimu, nulėmė jos sprendimą sudaryti šias sutartis.

41Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį ginčo sutartis, sudarytas dėl esminio ieškovės suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

42Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ginčo sutartys buvo sudarytos ir dėl apgaulės bei pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovę, kad, įrašydamas į Aptarnavimo sutartį nuostatas dėl atsakovo įsipareigojimų draudimo, būtų siekęs ją suklaidinti, todėl ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tačiau tai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

43Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai dėl restitucijos taikymo.

44Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

45Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atsakovas – BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovei lėšas, nes tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatyme nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sutarčių, jos teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Dėl nurodyto apygardos teismas, pripažinęs negaliojančiomis ginčo sutartis, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog, taikant restituciją, ieškovės už obligacijas sumokėtos piniginės lėšos (iš viso 121 659,8 Lt) grąžintinos į Terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) ir Kaupiamojo terminuoto indėlio sutarties ( - ) pagrindu atidarytas ieškovės sąskaitas (CK 6.145, 6.147 str.). Be to, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas gali turėti teisinių padarinių ne tik atsakovams, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų – tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Tokios nuomonės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, išnagrinėtoje pagal atsakovo BAB „Snoras“ bei trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinius skundus.

46Todėl nepagrįstas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą (CK 6.145, 6.147 str.).

47Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

48Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

49Atmetus apeliacinius skundus, patenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis po 500 Lt (iš viso 1 000 Lt) advokato pagalbos išlaidas, ieškovės turėtas apeliacinės instancijos teisme (2 b. t., 27, 97 l.; CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p., 98 str., 302 str.).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Palikti iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.

52Priteisti iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“, į. k. 112025973, ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, į. k. 110069451, ieškovės I. R., a. k. ( - ) naudai po 500 Lt (penki šimtai litų) advokato pagalbos išlaidų, ieškovės turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovei advokatei Ingai Rinkevičienei,... 4. atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ atstovams... 5. trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. I. Ginčo esmė... 8. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo... 9. 1) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo 2011 m. spalio 4 d.... 10. Nurodė, kad atsakovo Kauno filialo vadybininkė J. B. 2011 m. rugsėjo mėn.... 11. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 30-38 l.).... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patenkino ieškovės... 14. Teismas nurodė, kad ieškovė, pasirašydama ginčo sutartis, pagrįstai... 15. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovei buvo suteikta visa... 16. Teismas sprendė, kad dėl nurodyto yra pagrindo patenkinti ieškovės... 17. Teismas, pripažinęs negaliojančiais ginčo sandorius, pritaikė restituciją... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo panaikinti Kauno... 20. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų... 21. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo jį... 22. Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė... 23. Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujinus... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 29. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje... 31. Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu buvo sudariusi 2009 m. gegužės 25 d.... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog... 33. Nustatyta, kad atsakovas (finansų maklerio įmonė, tarp kitų, teikianti ir... 34. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai... 35. Pažymėtina, kad ginčo sutarčių nuostatose nėra nurodyta dėl obligacijų... 36. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant... 37. Dėl nurodyto yra pagrindo teigti, kad atsakovo pateikta ieškovei informacija... 38. Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės... 39. Minėta, kad pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovei... 41. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios... 42. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ginčo sutartys... 43. Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir... 44. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 45. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atsakovas – BAB bankas „Snoras“... 46. Todėl nepagrįstas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų... 47. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar... 48. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose... 49. Atmetus apeliacinius skundus, patenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Palikti iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d.... 52. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“,...