Byla 2A-101-407/2017
Dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Godos Ambrasaitės – Balynienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovams E. P., V. B., S. Č., D. M. (T. M. procesinių teisių perėmėja), L. D., T. K. ir T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ bankroto bylą. Įmonės bankroto administratorius pareiškė ieškinį atsakovams (buvusiems įmonės darbuotojams) E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K. ir T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Atsakovas T. M. 2014 m. gruodžio 25 d. mirė, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. protokoline nutartimi į bylą įtraukta jo procesinių teisių perėmėja D. M.. Įmonės bankroto administratorius nurodė, kad įmonė, būdama nemokumo būsenoje, nepagrįstai šiems darbuotojams nuo 2013 m. gruodžio 1 d. žymiai padidino darbo užmokestį be teisėto pagrindo. Darbo užmokesčio padidinimas šiems darbuotojams yra nepagrįstas, žalingas įmonei, pažeidžiantis kitų kreditorių interesus, be to, atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo/turėjo žinoti, kad įmonė faktiškai yra nemoki ir iš jos tokio darbo užmokesčio jie negaus/negalės gauti, todėl turėjo kitą tikslą – siekė gauti kuo daugiau lėšų bankroto byloje iš valstybės Garantinio fondo ir iš įmonės turto kaip pirmosios eilės kreditoriai. Su atsakovais sudarytų darbo sutarčių pakeitimus prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.82 ir 1.86 straipsnių pagrindu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. daliniu sprendimu atmetė BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ bankroto administartoriaus ieškinį dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.
  2. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ginčo santykiams CK normos, nustatančios sandorių negaliojimo pagrindus, netaikytinos, o taikytinos DK normos. Nurodė, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK nenustatyta galimybė pripažinti darbo sutartį negaliojančia. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra tariama, sudaryta neketinant sukurti teisinių pasekmių, tokia sutartis turėtų būti nutraukiama (DK 139 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).
  3. Įvertinęs tai, kad ginčijamos darbo sutartys (jų dalys) jau yra nutrauktos, taigi negaliojančios, teismas sprendė, kad ieškovės pareikšto reikalavimo tenkinimas neatitiktų teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos aktualiausių išaiškinimų dėl darbo sutarties ginčijimo, todėl ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, administratorius pasirinko netinkamą kreditorių teisių gynimo būdą. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad ieškovas kreditorių teises galėtų ginti pareikšdamas ieškinį įmonės vadovui ar darbuotojams dėl žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2237/2014).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde įmonės bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. dalinį sprendimą ir ieškinį tenkinti – pripažinti darbo sutarčių pakeitimus negaliojančias. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo santykiams CK normos, nustatančios sandorių negaliojimo pagrindus, netaikytinos, o taikytinos DK normos. Tai, kad darbo sutartys nutrauktos, nereiškia, kad jos negali būti nuginčijamos. Joks teisės aktas nenustato, kad bankroto procese nutraukta darbo sutartis negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo nutartis, kuria rėmėsi teismas, priimta ne bankroto byloje ir iš esmės skiriantis faktinėms aplinkybėms. Šioje byloje ieškinį pareiškė įmonės bankroto administratorius, siekdamas nuginčyti įmonei žalingą sandorį. Darbo sutartis, kuri yra nutraukta vykdant ĮBĮ nustatytas procedūras ir kurios nutraukimo pagrindas yra darbdavio bankrotas, yra sandoris, kuris gali būti ginčijamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir pagrindais kaip bankrutavusios įmonės sandoris pagal visus CK įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus.
    2. Atsakovams darbo užmokestis padidintas jau esant įmonės nemokumo būsenai. Šis padidinimas buvo atliktas tam, jog būtų galima neteisėtai pasinaudoti valstybinio fondo lėšomis, o šių reikalavimų pilnai nepadengus, atsakovai galėtų bankroto byloje reikalauti patvirtinti likusią finansinių reikalavimų dalį. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu; šioje nutartyje konstatuota, kad jau nuo 2012 m. įmonės finansinė padėtis pastebimai blogėjo, o nuo 2012 m. kovo 21 d. įmonė nebepajėgė mokėti privalomų mokesčių valstybei, padidėjo skola VSDFV. Ši nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir patvirtina, kad atsakovų darbo užmokesčio padidinimo dieną įmonė buvo nemoki.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Atsakovai dar neįgijo ne tik piniginių lėšų, bet ir reikalavimo teisių į bankrutavusią įmonę ginčijamų sandorių pagrindu, todėl įmonė šiuo metu dar nėra patyrusi žalos ir bankroto administratorius negali reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo ar darbuotojų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. Č. prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Bankroto administratoriaus ieškinys yra kaip keršto priemonė atsakovams, kurie gina savo teises. Darbo sutarčių pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis DK 120 straipsniu darbdavio iniciatyva šalių susitarimu dėl darbo apimčių padidėjimo. Darbo sutarčių pakeitimai buvo atlikti ne tik ieškinyje nurodytiems darbuotojams – atsakovams, bet ir kitiems darbuotojams, tačiau jų darbo sutarčių pakeitimo bankroto administratorius neprašo pripažinti negaliojančiais.
    2. Darbo sutarties nutraukimo metu bankroto administratorius neturėjo pretenzijų dėl darbo sutarties teisėtumo. Todėl nutraukęs sutartį prarado teisę ją ginčyti.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. P. nurodo, kad su juo nesutinka.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas tenkinamas.

  1. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl darbo sutarčių pakeitimų, kuriais atsakovams buvo padidintas darbo užmokestis, teisėtumo. Ginčijamais darbo sutarčių pakeitimais darbo užmokestis atsakovams buvo padidintas nuo 2013 m. gruodžio 1 d., bankroto byla darbdaviui (UAB ,,Vilniaus statybos trestas“) iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi (CPK 179 str. 3 d.), po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo nutrauktos darbo sutartys su atsakovais.
  2. Vienintelis motyvas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, yra tas, kad darbo sutartys yra nutrauktos, todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, jos negali būti pripažintos negaliojančiomis CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
  3. Tai, kad CK straipsniuose įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai gali būti taikomi ir darbo sutartims pripažinti negaliojančiomis, pripažinta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2237/2014, kuria rėmėsi teismas šioje byloje, buvo prašoma, pripažinus darbo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją. Kadangi pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014 ir kt.) restitucijos taikymas darbo teisėje negalimas, todėl apeliacinis teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad toks gynybos būdas (reikalavimas pripažinti darbo sutartį negaliojančia) nesukeltų jokių esminių teisinių padarinių. Šioje byloje restitucijos taikyti neprašoma, įmonės bankroto administratorius yra pareiškęs tik reikalavimą pripažinti darbo sutarčių pakeitimus negaliojančiais. Tokio pobūdžio reikalavimas reiškiamas siekiant išspręsti ginčą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo. Todėl nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra kitokios nei byloje, kurioje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, ir kuria teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą dalinį sprendimą. Tai, kad nutraukta darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia sprendžiant ginčą dėl sumų pagal darbo sutartį priteisimo pripažįsta ir Lietuvos apeliacinis teismas, pavyzdžiui, 2014 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-899/2014.
  4. Pažymėtina, kad šios apeliacijos objektas yra tik dalinio sprendimo, kuriuo išspręstas darbo sutarčių pakeitimų teisėtumo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis, kuria, išskyrus bylos dalį dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, ir nesulaukus galutinio procesinio sprendimo dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, patvirtinti dalies atsakovų finansiniai reikalavimai, kildinami ir iš ginčijamų sandorių, nėra šios apeliacijos objektas, todėl teisėjų kolegija jos teisėtumo ir/ar pagrįstumo nevertina. Priešingai nei teigia atsakovas S. Č. rašytiniuose paaiškinimuose, tai, kad įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis, nesudaro pagrindo nei nutraukti šią bylą, nei pagrindo konstatuoti, kad minėtoje nutartyje nustatytos šioje byloje turinčios prejudicinę reikšmę aplinkybės dėl sutarčių pakeitimų teisėtumo. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartyje nebuvo vertinamas šių pakeitimų teisėtumas, o konstatuota, kad jie nenuginčyti.
  5. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 1 d. darbo sutarčių pakeitimais atsakovams buvo padidintas darbo užmokestis – generaliniam direktoriui T. K. nuo 1 500 Lt iki 5 920 Lt, generalinio direktoriaus patarėjui S. Č. nuo 1 700 Lt iki 5 526 Lt, vyr. buhalterei E. P. nuo 3 290 Lt iki 4 605 Lt, administratorei – apskaitininkei V. B. - nuo 1 642 Lt iki 2 880 Lt, apdailininkui T. M. – nuo 1 000 Lt iki 2 185 Lt, apdailininkui T. K. – nuo 1 400 Lt iki 2 610 Lt, interjero dizainerei L. D. – nuo 1 974 Lt iki 3 020 Lt. Šiuos darbo sutarčių pakeitimus (kuriais atsakovams padidintas darbo užmokestis) įmonės bankroto administratorius prašo pripažinti negaliojančiais. Faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad sudarant šiuos darbo sutarčių pakeitimus (padidinant darbo užmokesčius), įmonė faktiškai buvo nemoki, darbo užmokesčiai buvo padidinti nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų (darbo krūvio, pareigų ar kt. sąlygų, objektyviai pagrindžiančių darbo užmokesčio padidinimą), o apie įmonės finansinę būklę, sudarydami darbo sutarčių pakeitimus, žinojo ne tik įmonę atstovaujantis įmonės direktorius (atsakovas T. K.), bet ir atsakovai, su įmonės vadovu susiję šeimos ryšiais arba užimdami vadovaujančias pareigas.
  6. Vertinant darbo sutarčių pakeitimų (ne)teisėtumą, pažymėtina, kad bankroto procesas darbdaviui (UAB ,,Vilniaus statybos trestas“) inicijuotas 2013 m. gruodžio 13 d., t. y. beveik iš karto po to, kai buvo padidintas darbo užmokestis, o bankroto byla įmonei iškelta po dviejų mėnesių nuo tokių pakeitimų – 2014 m. vasario 5 d., nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas neskundė (nutartis buvo skundžiama tik dėl administratoriaus kandidatūros) (CPK 179 str.) Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, galima spręsti, kad įmonė ne tik ginčijamų pakeitimų sudarymo metu (2013 m. gruodžio mėn.), bet ir nuo 2012 m. buvo faktiškai nemoki. Be to, vienas iš ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pareiškusių subjektų yra įmonės darbuotojas R. G., nurodęs, kad jam nuo 2013 m. spalio mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. atsakovams buvo žymiai padidintas darbo užmokestis tuo metu, kai su dalimi darbuotojų įmonė nepajėgė atsiskaityti. Aplinkybių dėl sunkios įmonės finansinės padėties ginčo sandorių sudarymo metu atsakovai iš esmės neginčija. Akivaizdu, kad įmonės vadovui turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį, ką patvirtina ir tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vykdė atsiskaitymus pažeisdamas įstatyme nustatytą atsiskaitymų tvarką.
  7. Vertinant darbo sutarčių pakeitimų teisėtumą, teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto argumentu, kad atsakovai neįrodė, kad būtų objektyvios priežastys, lėmusios tokį darbo užmokesčio padidinimą (CPK 178, 185 str.). Darbo sutartyse nurodyta, kad darbo užmokestis atsakovams didinamas ryšium su statybos objekte užbaigimu ir darbo apimčių padidėjimu. Nurodyta priežastis, kolegijos vertinimu, nepagrindžia objektyvios priežasties žymiai didinti darbo užmokestį vadovaujančias ir administracines pareigas užimantiems asmenims, taip pat darbininkams (apdailininkams), kurių darbo atlygio padidėjimas objektyviai galėtų būti siejamas su konkrečiai jų atliekamų darbų apimčių padidėjimu. Kolegijos vertinimu, tokia priežastis, dėl kurios žymiai didinamas įvairias pareigas užimančių darbuotojų atlygis, yra formali, siekiant pagrįsti darbo užmokesčio padidinimą.
  8. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovai, sudarydami darbo sutarčių pakeitimus, žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir tai, jog tokie pakeitimai pažeidžia įmonės ir kitų įmonės kreditorių teises, t. y. sudarydami ginčo sutarčių pakeitimus buvo nesąžiningi. Atsakovas T. K. ir L. D. yra įmonės vadovo T. K. brolis ir sesuo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-898-341/2015 69-70 b. l.), todėl įmonės finansinė padėtis jiems buvo arba turėjo būti žinoma pagal giminystės su vadovu ryšius. Atsakovai E. P. (įmonės vyr. buhalterė), S. Č. (įmonės gen. direktoriaus vyr. patarėjas) ir V. B. (apskaitininkė – administratorė) apie sunkią įmonės finansinę padėtį turėjo žinoti pagal einamas pareigas. Aplinkybė, kad apdailininkui T. M. darbo užmokestis buvo padidintas daugiau nei 100 proc. (nuo 1 000 Lt iki 2 185 Lt), nesant objektyvių priežasčių tokiam padidinimui, taip pat leidžia spręsti apie šio asmens nesąžiningumą, t. y. žinojimą, kad ginčo susitarimas pažeidžia įmonės ir kitų jos kreditorių teises.
  9. Vienas iš teisinių pagrindų, kuriais bankroto administratorius prašė pripažinti minėtus pakeitimus negaliojančiais, yra šių sandorių tariamumas (CK 1.86 str.). Teismui yra suteikta teisė atlikti savarankišką teisinę kvalifikaciją, nepriklausomai nuo to, kokią ją nurodo ieškovas. Šiuo atveju teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti darbo sutarčių pakeitimų tariamais sandoriais. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju atsakovai, sudarydami darbo sutarčių pakeitimus, kuriais buvo padidintas darbo užmokestis, iš tikrųjų siekė, kad jiems būtų išmokėtas didesnis darbo užmokestis, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti jų tariamais (CPK 185 str.).
  10. Tokie darbo sutarčių pakeitimai, kuriais, esant itin sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, įmonei esant faktiškai nemokiai nuo 2012 m., gavus kreditorių įspėjimus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai už dviejų mėnesių nuo šio darbo užmokesčio padidinimo įmonei iškeliama bankroto byla, atsakovų darbo užmokestis žymiai padidinamas nesant objektyvių priežasčių, sudaro pagrindą pripažinti darbo sutarčių pakeitimus negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams, CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytus dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi (atsakovais) ir pagal 1.81 straipsnį, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei.
  11. Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundžiamas dalinis sprendimas, kuriuo atmestas BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ bankroto administratoriaus ieškinys dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas ir minėti darbo sutarčių pakeitimai pripažįstami negaliojančiais.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. dalinį sprendimą, kuriuo atmestas BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“, atstovaujamos bankroto administratorės ieškinys dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

9Ieškovės ieškinį patenkinti.

10Pripažinti negaliojančiu 2012 m. gruodžio 11 d. darbo sutarties Nr. S99, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ ir S. Č., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. S. Č. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

11Pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 31 d. darbo sutarties Nr. S163, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ ir T. M., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. T. M. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

12Pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 20 d. darbo sutarties Nr. S158, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ ir L. D., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. L. D. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

13Pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 19 d. darbo sutarties Nr. S156, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ ir V. B., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. V. B. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

14Pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 7 d. darbo sutarties Nr. S155, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ ir E. P., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. E. P. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

15Pripažinti negaliojančiu 2011 m. liepos 13 d. darbo sutarties Nr. S4, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ (buvęs pavadinimas UAB ,,WoOzy“) ir T. K., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. T. K. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

16Pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 25 d. darbo sutarties Nr. S42, sudarytos tarp UAB ,,Vilniaus statybos trestas“ (buvęs pavadinimas UAB ,,WoOzy“) ir T. K., pakeitimą, kuriuo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. T. K. padidintas darbo užmokestis, negaliojančiu.

Proceso dalyviai
Ryšiai