Byla 2-1315-157/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria patvirtintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, finansinis reikalavimas civilinėje byloje Nr.2-1152-459/2015 pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Jaumina“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria patvirtintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, finansinis reikalavimas civilinėje byloje Nr.2-1152-459/2015 pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Jaumina“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Jaumina“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. S. Kolakauskienė, nutartis įsiteisėjo 2014-04-04. Teismo 2014-09-24 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau ir Bankas) 2014-04-30 kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas teikti teismui tvirtinti 754 361,89 Eur finansinį reikalavimą, o šiam to nepadarius, tokį prašymą 2014-10-28 pateikė tiesiogiai teismui.

7Bankas nurodė, kad UAB „Jaumina“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: nuomos teisę į 2,1094 ha žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir 5 254,79 kv. m administracinį pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tuo buvo užtikrintas tinkamas prievolių įvykdymas pagal Banko ir UAB „Metva“ 2006-04-28 kredito sutartį, Banko, UAB „Metva“ ir UAB „Resota“ 2008-04-18 skolos perkėlimo sutartį (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) bei laidavimo sutartį.

8Bankas teigė, jog 2014-02-20 nutraukė minėtą kredito sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo UAB „Resota“ skolai išieškoti iš įkaito davėjui UAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausančio ir Bankui įkeisto turto.

9Bankas tvirtino, kad UAB „Resota“ neįvykdyti įsipareigojimai nutarties dėl bankroto bylos UAB „Jaumina“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną sudarė: 637 937,90 Eur negrąžinto kredito, 17 056,45 Eur palūkanų, 99 367,54 Eur delspinigių, iš viso 754 361,89 Eur. Dėl to, anot jo, tokio dydžio finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas BUAB „Jaumina“ bankroto byloje.

10Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi iš dalies patenkino Banko prašymą ir patvirtino 717 560,11 Eur finansinį reikalavimą, kitą prašymo dalį atmetė. Nurodė, kad nėra ginčo dėl pagrindinės 637 937,90 Eur skolos ir 17 056,45 Lt palūkanų, o Bankas sutiko su bankroto administratoriaus nurodytais 62 565,76 Eur delspinigiais.

11Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „Resota“ atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, t. y. pagrindinio Banko skolininko UAB „Resota“, kuris ginčija skolos pagal kredito sutartį dydį. Pažymėjo, kad iš hipoteka įkeisto BUAB „Jaumina“ turto galima išieškoti tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino Danske Bank A/S Lietuvos filialo 717 560,11 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Jaumina“ bankroto byloje.

14Visų pirma, teismas nustatė, kad UAB „Resota“ teismo šaukimas įteiktas, atstovas į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė atsiliepimo; sprendė, kad šios bendrovės advokato prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodyta neatvykimo priežastis – užimtumas kitoje byloje – nelaikytina svarbia ir išnagrinėjo bylą; akcentavo tai, kad nepagrįstas UAB „Resota“ atstovo paaiškinimas, jog jam nežinoma bylos esmė, nes bendrovė jau anksčiau teikė atskirąjį skundą dėl Banko šio finansinio reikalavimo patvirtinimo.

15Antra, spręsdamas dėl ginčo esmės, teismas nustatė, kad UAB „Resota“ neįvykdyti įsipareigojimai Bankui teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Jaumina“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną sudarė: 637 937,90 Eur negrąžinto kredito, 17 056,45 Eur palūkanų, 56 621,28 Eur delspinigių už 180 dienų, iš viso 711 615,63 Eur. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl 637 937,90 Eur pagrindinės skolos ir 17 056,45 Eur palūkanų, o iš pateiktos UAB „Resota“ delspinigių lentelės yra akivaizdus laikotarpis, už kurį suskaičiuoti delspinigiai ir suma, nuo kurios jie skaičiuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Resota“ (pagrindinis skolininkas) nėra grąžinęs skolos pagal kredito sutartį ir nesant duomenų apie hipotekos sandorių negaliojimą, teismas pripažino, jog Bankas turi teisę reikšti reikalavimą įkaito davėjo BUAB „Jaumina“ bankroto byloje (ĮBĮ 16 str., CK 4.196 str. 1 d. 3 p.).

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Kreditorius UAB „Resota“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pažeidė imperatyvias proceso teisės normas dėl naujai įtraukto į bylą asmens informavimo apie teismo posėdį, procesinių dokumentų įteikimo (pranešė bendrovei, ne jos advokatui, likus 8 dienoms iki posėdžio) bei antrą kartą be UAB „Resota“ atstovo išsprendė klausimą dėl šio Banko finansinio reikalavimo. Tuo buvo paneigta teisė atsikirsti į pareikštą reikalavimą bei atimtos kitos proceso teisės. UAB „Resota“ gavo tik teismo šaukimą, iš kurio negalėjo suprasti, kas yra proceso dalyviai šioje civilinėje byloje, koks ginčas ir kokia jo esmė, kaip pateikti atsiliepimą dėl ginčo, taip pat to, kad tai bankroto byla, jam nebuvo pateikti jokie kiti procesiniai dokumentai. Teismas taip pat neteisėtai nurodė, kad jis nepateikė atsiliepimo (CPK 41 str. 2 d., 42 str. 1 d., 45 str. 4 d., 59 str., 118 str. 1 d., 133 str. 2 d., 329 str. 1 d., 3 d. 1 p.)
  2. Teismas nemotyvuotai atmetė UAB „Resota“ advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo užimtumo kitoje byloje ir tuo pačiu suteikti galimybę tinkamai pasirengti bylai, nors iš teismo šaukimo nebuvo aišku, kad ši ir bankroto byla yra susijusios (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.).
  3. Teismas neįvertino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo konstatavo, jog UAB „Resota“ nesutinka su Banko reikalavimu, o byloje nėra duomenų, jog jo pozicija būtų pasikeitusi. Sutartinės 0,08 proc. dydžio netesybos yra neprotingai didelės, nes Bankas galimus nuostolius užsitikrina palūkanomis, o netesybos visuomet įskaitomos į nuostolius, jei yra mažesnės (kaip ginčo atveju). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai pagal konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti, ar netesybos nėra per didelės ir nustatyti jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-304/2007) bei ex officio sumažinti neprotingo dydžio netesybas. Be to, delspinigių reikalavimui yra suėjęs senaties terminas, nes delspinigiai skaičiuojami iki bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimas dėl jų turi būti pareikštas per 180 dienų nuo bankroto bylos iškėlimo, o Bankas tokį reikalavimą pareiškė tik 2015 m. Dėl to galimai pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (CPK 330 str.).
  4. Teismas nepatikrino LITEKO ir neteisingai nurodė, kad nėra ginčo dėl paskolos bei hipotekos sutarčių, nes dėl šių sandorių UAB „Resota“ yra pareiškusi ieškinį teisme.

18Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

191. Teismas teisėtai teismo šaukimą išsiuntė UAB „Resota“, nes nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nebuvo žinoma, kad UAB „Resota“ atstovauja advokatas (pvz., atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-13 nutarties buvo pasirašytas direktoriaus, jame nenurodyta, kad byla bus vedama per advokatą, taip pat laiku nepateikti atstovavimo dokumentai).

202. Teismas teisingai sprendė, kad advokato užimtumas kitoje byloje nėra svarbi nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis (CPK 246 str. 1 d.), o kitų jo neatvykimą pagrindžiančių dokumentų advokatas nepateikė. Apie teismo posėdį UAB „Resota“ tapo žinoma 2015-04-20, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliantas, žinodamas, jog advokatas S. Tamošaitis užimtas kitoje byloje, nepasirūpino tinkamu atstovavimu ir pats neatvyko į teismo posėdį.

214. UAB „Resota“ nuo 2015-03-24, kai byla dėl Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, turėjo galimybę teikti procesinius dokumentus, tačiau to nepadarė. Be to, iš teismo 2015-01-13 teismo nutarties UAB „Resota“ žinojo, kokio dydžio Banko kreditinis reikalavimas tvirtinamas ir kuo grindžiamas, todėl nuo tada turėjo galimybę susipažinti su byla.

225. Teismas patvirtino 717 560,11 Eur Banko finansinį reikalavimą. Apeliantas ginčija tik delspinigius, tačiau nenurodo priežasčių, kodėl teismo patvirtintas jų dydis yra per didelis.

23IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

24Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikymo proceso teisės normų, reglamentuojančių informavimo apie teismo posėdį tvarkos, šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį padarinių, tvirtinant kito kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje, o taip pat kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio. Teisėjų kolegija patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal kreditoriaus (apelianto) skundo faktinius ir teisinius argumentus, atsižvelgdama į bankroto procesui keliamus tikslus, ypatingą reikšmę turinčius koncentruotumo, operatyvumo bei bendradarbiavimo principus (CPK 1 str., 1 d., 320 str. 1 d., 338 str.).

25Dėl tinkamo informavimo apie teismo posėdį

26Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, informuodamas kreditorių UAB „Resota“ apie teismo posėdį, padarė šiuos proceso teisės pažeidimus: teismo šaukimą išsiuntė kreditoriui, o ne jo advokatui; iš teismo šaukimo buvo neaišku, kokia byla bus nagrinėjama; nuo gavimo iki posėdžio buvo per trumpas laikas pasirengti bylai; nepersiuntė procesinių dokumentų atsiliepimui paruošti; netenkinęs advokato prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė bendrovės teisę būti išklausytam ir dėl to buvo netinkamai išnagrinėta byla.

27Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o teismo šaukimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad būtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 str. 2 d.). Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad šių teisių tinkamas įgyvendinimas negalimas be aktyvaus paties dalyvaujančio asmens dalyvavimo procese, t. y. jo pareigų tinkamo vykdymo – sąžiningo naudojimosi, nepiktnaudžiavimo jam priklausančiomis proceso teisėmis, rūpinimosi greitu, operatyviu, teisingu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei pats dalyvaujantis byloje asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos ((žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014). Šių teisės normų ir jų aiškinimo kontekste nagrinėjami apelianto argumentai.

28Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie 2015-04-27 teismo posėdį kreditorius UAB „Resota“ buvo informuotas teismo šaukimu, įteiktu 2015-04-20. Šis teismo šaukimas UAB „Resota“ buvo gautas po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi, patenkinęs jo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Banko reikalavimas BUAB „Jaumina“ bankroto byloje, panaikino minėtą nutartį bei nurodė, kad į šį procesą įtrauktinas UAB „Resota“ (civilinė byla Nr. 2-732-186/2015). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ši apeliacinio teismo nutartis 2015-03-25 buvo išsiųsta UAB „Resota“. Be to, iš minėtų duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog UAB „Resota“ apeliacine tvarka skundė ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria Banko prašymu (iki bus išspręstas jo įtraukimas į kreditorių sąrašą klausimas) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi šį skundą išnagrinėjo, o nutartį 2015-03-16 išsiuntė UAB „Resota“ (CPK 179 str. 3 d.).

29Vertinant šiuos duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra reikšminga aplinkybė, kad, kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, Bankas į teismą kreipėsi 2014-10-28. O tai reiškia, kad praėjus mažiau nei 2 mėnesiams nuo Banko pateikto prašymo teismui patvirtinti finansinį reikalavimą, kreditorius UAB „Resota“ jau naudojosi proceso teisėmis, nurodydamas nesutikimo motyvus dėl šio prašymo. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog UAB „Resota“ advokato 2015-04-24 prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodoma, kad iš teismo šaukimo jis suprato, jog kviečiamas kaip kreditorius į bylą, kurioje bus tvirtinamas finansinis reikalavimas.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios faktinės aplinkybes visiškai patvirtina teismo padarytą išvadą, kad UAB „Resota“ žinojo bylos esmę, turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, o apelianto teiginiai, kad šaukimas į teismo posėdį turėjo būti išsiųstas ne UAB „Resota“, bet jo advokatui, kad apeliantas iš 2015-04-20 gauto teismo šaukimo negalėjo suprasti, dėl kokios bylos nagrinėjimo jis yra kviečiamas į teismo posėdį, tos išvados nepaneigia (CPK 178 str.).

31Nesant kitokių duomenų, teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo bei pareiškėjo atsiliepimo į skundą motyvais, kad UAB „Resota“ turėjo pakankamai laiko tiek pateikti teismui savo poziciją dėl Banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, tiek pasirūpinti tinkamu savo teisių bei teisėtų interesų atstovavimu. Tam buvo būtina tik aktyviai ir rūpestingai įgyvendinti savo procesines pareigas. Tuo labiau, kad, anot apelianto, BUAB „Jaumina“ byloje jis nuolat naudojosi profesionalaus teisininko – advokato, paslaugomis. Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytus ir įvertintus faktus bei padarytas išvadas (CPK 185 str.).

32Dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant kreditoriaus atstovui

33Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad į 2015-04-27 teismo posėdį neatvyko nei kreditorius UAB „Resota“, nei jo atstovas advokatas; kad 2015-04-24 teisme gautas pastarojo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitoje byloje.

34Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus dėl to, kad teismas netenkino UAB „Resota“ advokato šio prašymo, pažymi, jog kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl CPK 246 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pagal šią teisės normą teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jei yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl šalies atstovo užimtumo kitose bylose paprastai nelaikoma svarbia priežastimi (CPK 246 str. 1,2 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad minėta įstatymo nuostata, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Priešingu atveju galėtų būti pažeistos kitų asmenų procesinės teisės ir teisėti interesai. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Šiame kontekste paminėtina taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju klausimas sprendžiamas bankroto byloje; kad šio Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas pirmojoje instancijoje spręstas jau antrą kartą; kad, kaip nurodo apeliantas, jam atstovauja advokatas; kad bylos duomenys nepaneigia teismo išvados, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, jog apeliantui buvo žinoma tiek apie Banko reiškiamą finansinį reikalavimą bankroto byloje, tiek jo dydį ir pagrindus; kad kreditorius UAB „Resota“ buvo informuotas apie 2015-04-27 teismo posėdį.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas nepripažinęs nurodytos jo atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti taip pat ir apelianto proceso teisių pažeidimo skunde nurodytų motyvų pagrindu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

36Įvertinusi aukščiau nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais apelianto teiginius, kad egzistuoja absoliutūs skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 185 str., 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

37Dėl Danske Bank A/S finansinio reikalavimo BUAB „Jaumina“ bankroto byloje dydžio

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš bylos duomenų galima išvada, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-188/2011).

39Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Banko finansinį reikalavimą BUAB „Jaumina“ bankroto byloje sudaro: 637 937,90 Eur negrąžinto kredito, 17 056,45 Eur palūkanų, 56 621,28 Eur delspinigių už 180 dienų. Tuo tarpu apeliantas iš esmės ginčija teismo patvirtinto finansinio reikalavimo sudėtinę dalį – 0,08 proc. dydžio delspinigius (56 621,28 Eur), kurie, anot jo, yra neprotingai dideli.

40Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas turi teisę sumažinti neprotingai dideles netesybas. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos, todėl kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, kaip teisingai nurodo ir apeliantas, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tačiau nepažeidžiant sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-272-378/2015, teisminio proceso Nr. 2-55-3-02392-2013-7). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismui suteikta teisė sumažinti neprotingai dideles netesybas nepanaikina apelianto pareigos įrodyti savo teiginį, jog būtent šiuo konkrečiu atveju netesybos yra per didelės. Tokia apelianto pareiga, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, negali būti perkelta teismui (CPK 12, 13, 17, 42, 178, 185 str.). Tuo tarpu UAB „Resota“ apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių argumentų, neteikė jokių įrodymų, kodėl sutartinės 0,08 proc. dydžio netesybos turėtų būti pripažintos per didelėmis, nors tokia galimybė šioje instancijoje jam buvo suteikta (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.).

41Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada dėl Banko sutartinių netesybų dydžio, įskaitant senaties termino taikymą: dėl tokio dydžio susitarta 2006-04-28 kredito sutarties 20 punkte, netesybos skaičiuotos už 180 dienų, byloje nenuginčytas nei laikotarpis, nei pinigų suma, nuo kurios delspinigiai suskaičiuoti. Kitokių duomenų, kaip minėta, į bylą nepateikta (CPK 176 str. 1 d., 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.).

42Apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto instancija, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, savo iniciatyva ištaiso pirmosios instancijos teismo skundžiamosios nutarties motyvuojamoje dalyje ir atitinkamai rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą (CPK 276 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties tiek aprašomojoje dalyje, tiek motyvuojamoje dalyje nurodė, kad UAB „Resota“ neįvykdyti įsipareigojimai Bankui teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Jaumina“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną sudarė: 637 937,90 Eur negrąžinto kredito, 17 056,45 Eur palūkanų, 56 621,28 Eur delspinigių už 180 dienų. Tačiau atlikęs sudėties veiksmą teismas klaidingai nurodė, kad bendra pinigų suma yra 717 560,11 Eur, o ne 711 615,63 Eur. Teisėjų kolegija šį neatitikimą traktuoja kaip aiškią aritmetinę (sudėties veiksmo) klaidą, ją ištaiso bei konstatuoja, jog Banko finansinis reikalavimas BUAB „Jaumina“ byloje yra 711 615,63 Eur.

43Apeliantas taip pat tvirtina, kad, priešingai nei nurodė teismas, jis yra pareiškęs ieškinį dėl ginčo paskolos ir hipotekos sutarčių. Iš tiesų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Resota“ yra pareiškusi ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti negaliojančiais: 2008-04-18 BUAB „Metva“ ir UAB „Resota“ skolos perkėlimo sutartį, 2008-04-28 skolos perkėlimo aktą, 2008-04-18 kredito sutarties Nr. K200604-0941 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo Nr. K200604-0941-P-1 sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą Danske bank A/S grąžinti UAB „Resota“ visas gautas įmokas bei pripažinti negaliojančia 2008-04-18 sutartį dėl pakeitimų ir atžymų apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1246-253/2015, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00265-2015-8) (CPK 179 str. 3 d.).

44Vertindama šiuos argumentus nagrinėjamo skundo apimtyje, teisėjų kolegija pažymi, jog visų pirma priešingai nei nurodo apeliantas, nėra duomenų, jog hipotekos sutartys ginčijamos. Antra, Įmonių bankroto įstatymas nedraudžia tikslinti kreditorių finansinių reikalavimų dydžio kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, o išimtiniais atvejais – iki tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

45Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo kilusį ginčą, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

46Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad ją pakeisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330, 338 str.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu,337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą., Ištaisyti teismo nutarties rezoliucinės dalies antrojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir ją išdėstyti taip: „Patvirtinti BUAB „Jaumina“ bankroto byloje kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 711 615,63 Eur dydžio finansinį reikalavimą“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Jaumina“... 6. Pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau ir Bankas) 2014-04-30... 7. Bankas nurodė, kad UAB „Jaumina“ įkeitė jam nuosavybės teise... 8. Bankas teigė, jog 2014-02-20 nutraukė minėtą kredito sutartį dėl esminio... 9. Bankas tvirtino, kad UAB „Resota“ neįvykdyti įsipareigojimai nutarties... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi iš dalies... 11. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „Resota“... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino Danske... 14. Visų pirma, teismas nustatė, kad UAB „Resota“ teismo šaukimas įteiktas,... 15. Antra, spręsdamas dėl ginčo esmės, teismas nustatė, kad UAB „Resota“... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Kreditorius UAB „Resota“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 18. Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 19. 1. Teismas teisėtai teismo šaukimą išsiuntė UAB „Resota“, nes nei... 20. 2. Teismas teisingai sprendė, kad advokato užimtumas kitoje byloje nėra... 21. 4. UAB „Resota“ nuo 2015-03-24, kai byla dėl Banko finansinio reikalavimo... 22. 5. Teismas patvirtino 717 560,11 Eur Banko finansinį reikalavimą. Apeliantas... 23. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikymo proceso teisės normų,... 25. Dėl tinkamo informavimo apie teismo posėdį ... 26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, informuodamas kreditorių UAB... 27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šalių teisę būti išklausytoms... 28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie 2015-04-27 teismo posėdį kreditorius... 29. Vertinant šiuos duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios faktinės aplinkybes visiškai patvirtina... 31. Nesant kitokių duomenų, teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo bei... 32. Dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant kreditoriaus atstovui... 33. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad į 2015-04-27 teismo posėdį... 34. Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus dėl to, kad teismas netenkino... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pirmiau nurodytą... 36. Įvertinusi aukščiau nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visetą,... 37. Dėl Danske Bank A/S finansinio reikalavimo BUAB „Jaumina“ bankroto byloje... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas kreditoriaus... 39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Banko finansinį reikalavimą BUAB... 40. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą... 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsiliepimo į skundą... 42. Apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto instancija, įvertinęs bylos... 43. Apeliantas taip pat tvirtina, kad, priešingai nei nurodė teismas, jis yra... 44. Vertindama šiuos argumentus nagrinėjamo skundo apimtyje, teisėjų kolegija... 45. Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai šios bylos... 46. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį iš esmės palikti...