Byla 3K-3-90/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statinių administravimas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 527,95 Lt skolos, 102,25 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62007 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Verkių slėnis“ ir atsakovas sudarė buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti visus eksploatacinius mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, vandeniu, elektros energija), žemės sklypo nuoma bei išlaikymu, šiukšlių išvežimu ir kt. Nuo 2009 m. birželio 18 d. pagal ieškovo ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „Verkių 68“ sudarytą sutartį Nr. VRK-ADMIN-09/06/01-JR (toliau – Administravimo sutartis) namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas sutartyje nurodytas paslaugas bendrijos nariams – butų savininkams, įskaitant atsakovą, teikia ieškovas. Jis teigia, kad atsakovas tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas.

7Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino.

9Teismas nurodė, kad į teismo posėdį atsakovas neatvyko, teismo šaukimas grįžo neįteiktas. Kadangi atsakovas teismui nepranešė apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, tai teismo šaukimas laikomas įteiktu (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas teigė, kad ieškovas netinkamai skaičiavo mokesčius už vandenį ir elektros energiją, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog dėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių tęstinių santykių susidarę netikslumai buvo išlyginti atsakovui išrašant kreditinę sąskaitą. Administravimo sutarties 5 punkte pateikta lentelė, kurioje išvardytos Administravimo sutarties pagrindu teikiamos paslaugos ir jų tarifai. Atsakovo ginčytos paslaugos, t. y. želdinių priežiūra, šviestuvų pakeitimas, automobilių aikštelės valymo paslauga, garažo vartų remontas, sniego stumdymas, šildymo kabelių daviklių keitimas, sniego valymas nuo stogų, pagal pobūdį priskirtinos Administravimo sutarties pagrindu teikiamoms paslaugoms, nurodytoms Administravimo sutarties 5 punkte, o ne papildomoms paslaugoms pagal Administravimo sutarties 4.1.4 ir 4.2.4 punktus. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovui teikiant pirmiau išvardytas paslaugas, Administravimo sutarties 4.2.4 punktas netaikomas, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą dėl paslaugų nurodymo PVM sąskaitose faktūrose nesilaikant Administravimo sutarties 4.2.4 punkto. Atsakovas savo argumentų, kad nebuvo prižiūrimas laiptinių ir lauko teritorijos apšvietimas, nebuvo tvarkoma reikiama dokumentacija (Administravimo sutarties 4.1.1.8, 4.1.2.2.1, 4.1.2.2.3 punktai) nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas juos atmetė. 2011 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta posėdį atidėti, suteikiant atsakovui teisę perskaičiuoti ginčytinas sumas. Atsakovas į kitus teismo posėdžius neatvyko, ginčytinų klausimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytus teiginius, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo reikalavimus pripažino pagrįstais ir iš atsakovo ieškovui priteisė 3527,95 Lt skolos.

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą.

11Teismas, vertindamas atsakovo argumentą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja padengti darbų, kurie buvo atlikti ne ieškovui priklausančiame name, sąnaudas, nurodė, jog ieškovas pagal Administravimo paslaugų sutartį butų savininkams pateikdavo tas sąskaitas ir tokia suma, kokias jas gaudavo iš už paslaugos suteikimą atsakingo asmens, šiuo atveju – iš UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškovas paskirstydavo tik mokesčius tarp savininkų proporcingai jų daliai, vadovaujantis CK 4.82 straipsniu. Remiantis Administravimo sutartimi ieškovas buvo atsakingas tik už namą stačiusių rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūros organizavimą, t. y. už rangovo informavimą apie jo darbų trūkumus ir pareikalavimą tokius trūkumus garantiniu terminu pašalinti. Pažymėta, kad, ieškovui turint pareigą tik informuoti rangovus apie tokių defektų paaiškėjimą ir komunikuoti su rangovu dėl jų pašalinimo, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas neužtikrino namams priklausančių balkonų garantinio remonto atlikimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas nedėjo pastangų, jog statybos trūkumai būtų pašalinti, o Administravimo sutartis būtų vykdoma netinkamai. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog ieškovas netinkamai prižiūrėjo laiptinių ir lauko teritorijos apšvietimą, neužtikrino saugojimo aikštelės vaizdo stebėjimo sistemos tinkamo veikimo (CPK 178 straipsnis). Byloje nebuvo pateiktas bylai aktualus gedimų registracijos žurnalas, kuris, anot atsakovo, turėjo patvirtinti jo nurodomas aplinkybes. Administravimo sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktai detalizuoja paslaugas, kurių kaina įeina atitinkamai į Administravimo sutartyje nurodytą administravimo ir eksploatavimo tarifą. Šie punktai detalizuoja daugybę skirtingų ieškovo teikiamų paslaugų, kurių kokybės atsakovas neginčijo, todėl, net ir įrodžius, kad 4.1.1.8, 4.1.2.2.1 ir 4.1.2.2.3 punktuose nustatytos ieškovo teiktos paslaugos buvo teiktos su trūkumais, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas apskritai neturėjo teisės taikyti mokesčio už administravimo ir eksploatavimo paslaugas, nes likusios paslaugos atsakovui buvo suteiktos ir jų kokybės pastarasis neginčija. Teismas konstatavo, kad iš atliktų, tačiau atsakovo ginčijamų darbų ir išrašytų sąskaitų akivaizdu, jog ieškovas atliko Administravimo sutartyje aptartus ir būtinus darbus, išlaidos už juos ir atsakovui išrašytos sąskaitos neviršijo protingumo ribų, todėl nėra jokio pagrindo už tokius darbus butų savininkams neatsiskaityti.

12Vertinant atsakovo argumentą dėl sprendimo panaikinimo esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, t. y. atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdžius, teismas nurodė, kad CPK 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies ir 121 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato šalims atitinkamas pareigas, t. y. domėtis vykstančiu procesu, bendradarbiauti su bylą nagrinėjančiu teismu, pranešti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, sąžiningai naudotis savo teisėmis ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas šių pareigų nevykdė, o netgi priešingai – piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis bei siekė vilkinti bylos eigą. Atsakovas pasirašė ant teismo pranešimo dėl 2011 m. lapkričio 24 d. 9.20 val. vyksiančio teismo posėdžio, tai tuo metu turėjo atvykti į teismo posėdį. Kadangi teismo posėdis buvo perkeltas į kitą dieną, jis, kaip rūpestinga bylos šalis, turėjo domėtis, t. y. susižinoti kada įvyks teismo posėdis, paklausdamas teismo darbuotojų arba sekdamas teismo siunčiamą korespondenciją. Jeigu atsakovas pakeitė adresą, kuriuo jam turi būti siunčiama teismo korespondencija, jis nedelsdamas privalėjo informuoti apie tai teismą. Kadangi atsakovas viso to nepadarė, tai apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas po kelių nesėkmingų bandymų įteikti procesinius dokumentus atsakovui pagrįstai taikė CPK 121 straipsnio 2 dalį ir laikė procesinius dokumentus įteiktais atsakovui. Ištyręs visas aplinkybes, negavęs iš atsakovo teismo reikalautų perskaičiuotų ginčytinų sumų ir laikydamas, kad pateiktų įrodymų pakanka teismo sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevilkindamas bylos priėmė sprendimą nepažeisdamas civilinį procesą reglamentuojančių normų.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos aiškinimo. Šaukimas kasatoriui į 2011 m. gruodžio 28 d. posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme, grįžo neįteiktas, tačiau teismai remdamiesi CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalimis konstatavo, kad šaukimas buvo įteiktas tinkamai. Nurodyta, kad byloje nėra faktinio pagrindo ir jokių įrodymų, jog kasatorius pakeitė gyvenamąją vietą, nebuvo atliktos užklausos nei Gyventojų registro tarnyboje, nei kitose institucijose. Be to, iš kasatoriaus teikiamų procesinių dokumentų byloje buvo matyti, kad jo adresas nepasikeitė. Kadangi kasatorius nepakeitė gyvenamosios vietos, tai jis neturėjo pareigos informuoti teismą apie pasikeitusį adresą ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad apie teismo posėdį jam bus pranešta teismo šaukimu, todėl neturėjo pareigos skambinti į teismą dėl paskirtos teismo posėdžio datos. Įrodymų, kad kasatorius tyčia neatsiimdavo šaukimų, byloje nėra. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius nevykdė pareigos domėtis bylos eiga ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir rėmėsi CPK 121 straipsnio nuostatomis. Nepavykus šaukimo įteikti kasatoriui pagal jo gyvenamąją vietą, teismas turėjo pasirinkti kitą šaukimo įteikimo būdą (CPK 123, 124, 129, 130 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina išvada, kad kasatorius nebuvo tinkamai informuotas apie 2011 m. gruodžio 28 d. posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Kasatoriui buvo atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (CPK 5, 12, 17 ir 42 straipsniai). Jis neturėjo galimybės pasisakyti dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų, galinčių patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 248 straipsnis), taip pat pareikšti prašymą, kad bylą nebūtų nagrinėjama iš esmės iki nebus pateiktas bylai svarbus rašytinis įrodymas, kuris, nors ir buvo teismo nutartimi išreikalautas, iki 2011 m. gruodžio 28 d. posėdžio taip ir nebuvo pateiktas (CPK 245 straipsnis).
  2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai neištyrė visų įrodymų, t. y. nebuvo apklausti į 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdį neatvykę liudytojai E. M. ir A. Č., neanalizuotas Verkių slėnio gyvenamųjų namų kvartalo 2010 m. gegužės iki 2011 m. vasario gedimų registracijos žurnalas. Teismai formaliai konstatavo, kad kasatorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog ieškovas netinkamai teikė paslaugas pagal Administravimo sutartį. Nors kasatorius nurodė, kokiais įrodymais tokius teiginius būtų galima patvirtinti, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neišreikalavo ir neįvertino, t. y. visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino. Be to, byloje nebuvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių tinkamą teikiamų paslaugų kokybę.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Statinių administravimas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos aiškinimo. Kasatorius privalo domėtis teismo procesu, o šiuo atveju jis žinojo, kad procesas yra nepasibaigęs ir tęsiasi, todėl apie negalėjimą priimti teismo siunčiamų dokumentų privalėjo iš anksto informuoti. Kasatorius dalyvavo ankstesniuose teismo posėdžiuose, taigi apie bylos eigą žinojo, apie procesinius veiksmus ieškovo atstovė papildomai informuodavo el. paštu, o teismo posėdžio sekretorė – ir telefonu. 2011 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžiui neįvykus, jis buvo paskirtas 2011 m. gruodžio 6 d. Tačiau į šį posėdį atsakovas neatvyko, todėl teismas jį atidėjo gruodžio 28 d., o kasatorius, žinodamas apie posėdį, į jį neatvyko, teismas pagrįstai bylą nagrinėjo iš esmės. Taigi kasatorius pažeidė CPK nustatytas proceso šalies pareigas, nedalyvaudamas teismo posėdžiuose siekė vilkinti bylą, nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kasatorius taip pat nenurodė, kodėl nepriėmė jam registruotu laišku siunčiamos korespondencijos arba nepasiteiravo apie proceso eigą.
  2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad byloje buvo pateiktas ir analizuotas gedimų registracijos žurnalas, tačiau nepatvirtino jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju teismas vertino, kad įrodymų priimti teismo sprendimą pakako, todėl pagrįstai jį priėmė ir ieškinį patenkino.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl tinkamo informavimo apie pirmosios instancijos teismo posėdį

19Procesinio šaukimo įteikimo institutu įgyvendinama dalyvaujančio byloje asmens teisė gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tinkamu šio instituto taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti pagrindines šalių teises, tokias kaip teisminės gynybos prieinamumo, rungimosi ir kt. Dalyvaujančiam byloje asmeniui sudaroma galimybė įstatymo nustatyta tvarka efektyviai ginti savo pažeistas teises. Tačiau dalyvaujantys byloje asmenys naudodamiesi šiomis teisėmis privalo vykdyti ir įstatymų įtvirtintas pareigas, veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgiant į šį principą CPK įtvirtinta pranešimų apie teismo posėdžių vietą ir laiką įteikimo tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis).

20Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam nebuvo pranešta. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pabrėžta, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. L., D. L., bylos Nr. 3K-3-211/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Balionų karaliai“, bylos Nr. 3K-3-55/2011; kt.). Šiuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami ir ar byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas jam priskirtas pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį.

21Minėta, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdamas informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra nurodęs savo adresą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo nurodo adresą korespondencijai, procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens nurodytoje vietoje (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 122 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giedra“ v. R. P., bylos Nr. 3K-3-228/2005; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. J. G., bylos Nr. 3K-3-204/2011). Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. parengiamąjį ir vėlesnius 2011 m. rugsėjo 6 d. ir spalio 6 d. teismo posėdžius. Pasibaigus spalio 6 d. teismo posėdžiui atsakovas pasirašė ant teismo pranešimo dėl 2011 m. lapkričio 24 d. 9.20 val. vyksiančio teismo posėdžio. Šią dieną teismo posėdis neįvyko ir buvo perkeltas į gruodžio 6 d. Teismo atsakovui siųsti šaukimai į gruodžio 6 d. teismo posėdį grįžo neįteikti. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovo atstovė 2011 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku papildomai buvo informavusi atsakovą apie gruodžio 6 d. 13.30 val. paskirtą teismo posėdį, tačiau jis į jį neatvyko, todėl teismo posėdis buvo atidėtas iki gruodžio 28 d. Teismo šaukimas atsakovui apie 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdį buvo išsiųstas byloje nurodytu adresu 2011 m. gruodžio 7 d., tačiau ir vėl grįžo neįteiktas. Pirmosios instancijos teismas gruodžio 28 d. teismo posėdyje baigė bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovui nedalyvaujant, laikydamas, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje ir išklausęs ieškovo atstovo nuomonės šiuo klausimu, turėjo teisėtą procesinį pagrindą bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui ir, taip elgdamasis, proceso teisės normų nepažeidė. Teisėjų kolegija nurodo, kad procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turėjo lapkričio 24 d. atvykti į teismą, o perkėlus teismo posėdį į kitą dieną, jis, kaip rūpestinga bylos šalis, turėjo domėtis, t. y. susižinoti, kada įvyks teismo posėdis. Be to, minėta, kad apie pasikeitusią posėdžio datą ir laiką jį informavo ieškovo atstovė elektroniniu paštu. Kadangi atsakovas atstovo byloje neturėjo, tai turėjo pareigą pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Kasatorius neigia, kad jo adresas yra pasikeitęs, tačiau procesiniuose dokumentuose neargumentuoja, kodėl tris kartus nepavyko įteikti teismo šaukimo jo nurodomu adresu. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma pagrįstai bylą nagrinėjusių teismų buvo įvertintos kaip suteikiančios pagrindą taikyti CPK 121 straipsnio 2 dalį ir laikyti procesinius dokumentus įteiktais atsakovui.

22Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

23Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Teismai išvadas dėl paslaugų suteikimo atsakovui ir jų tinkamumo padarė remdamiesi atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinę byloje pateiktus įrodymus: šalių sutartis, kitus rašytinius įrodymus, PVM sąskaitas faktūras, darbų ataskaitas, rašytinius paaiškinimus ir kt. Kasatorius, neigdamas skolą, tvirtino, kad administravimo paslaugos nebuvo suteiktos arba jos buvusios netinkamos, tačiau savo teiginių nepagrindė įrodymais. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, nes teisme nebuvo apklausi jo nurodyti liudytojai, nepateiktas jo nurodomo laikotarpio gedimų registracijos žurnalas. Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas šios savo pareigos neįgyvendino, nebuvo aktyvus, neskatino proceso eigos, o teismas šioje nagrinėjamoje byloje neturėjo įstatyme nustatytos pareigos būti aktyviam. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai teismų ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

24Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 2895 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, ta pati advokatė atstovavo ieškovui kitų instancijų teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasatoriaus prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 800 Lt.

28Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 14,74 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Statinių administravimas“ (j. a. k. 302409803) naudai ir 14,74 Lt (keturiolika litų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 527,95 Lt skolos, 102,25 Lt... 6. 2007 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Verkių slėnis“ ir atsakovas sudarė buto... 7. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį atsakovas neatvyko, teismo šaukimas... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą... 11. Teismas, vertindamas atsakovo argumentą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja... 12. Vertinant atsakovo argumentą dėl sprendimo panaikinimo esant absoliučiam... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Statinių administravimas“... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl tinkamo informavimo apie pirmosios instancijos teismo posėdį... 19. Procesinio šaukimo įteikimo institutu įgyvendinama dalyvaujančio byloje... 20. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir... 21. Minėta, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi... 22. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 23. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 24. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 27. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į... 28. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 14,74 Lt bylinėjimosi... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.... 31. Priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Lt... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...