Byla B2-2549-527/2010
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gimanita“ bei atsakovės atskirąjį skundą dėl 2010-07-08 nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Būstas Plius“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gimanita“ bei atsakovės atskirąjį skundą dėl 2010-07-08 nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,

Nustatė

2ieškovė teisme 2010-06-08 gautu pareiškimu, vadovaudamasi ĮBĮ 2 str. 8 d., 4 str. 2-3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 5 d. bei 10 str., prašo iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovė nurodo, kad 2010-01-04 tarp šalių buvo pasirašyta paslaugų tiekimo sutartis Nr. 4, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti paslaugas atsakovei, o pastaroji privalėjo už suteiktas paslaugas atsiskaityti laiku. 2010-03-01 atsakovė pagal minėtą sutartį už suteiktas paslaugas liko skolinga 12 100 Lt. Taip pat 2010 m. sausio - vasario mėn. ieškovė remontavo atsakovei priklausančius automobilius: MAZDA RX8 bei autovežį, už kurių remontą atsakovė liko skolinga ieškovei 46 902,63 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2010-03-15, bet iki šios dienos tai nebuvo padaryta. Taip pat atsakovė iš ieškovės yra pirkusi automobilius, bet už juos taip pat nėra sumokėjusi 15 379,71 Lt. Taigi viso už atliktus darbus bei nupirktas prekes atsakovė ieškovei yra skolinga 74 382,34 Lt. Ieškovės žiniomis, atsakovė šiai dienai yra skolinga ne tik ieškovei, bet ir valstybės biudžetui, taip pat SODRAI, taip pat kitiems asmenims. 2010-03-16 atsakovei buvo siųstas pranešimas dėl neįvykdytų įsipareigojimų bei suteiktas 30 dienų terminas geruoju sumokėti minimą skolą, nurodant, kad priešingu atveju ieškovė kreipsis į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovei. Po šio pranešimo minėtoji skola nebuvo apmokėta, be to, atsakovė nurodė, kad pinigų apmokėti minėtą skolą ji neturi. Ieškovės manymu, atsakovė, kurios pagrindinė veikla buvo pervežimo paslaugos, yra nemoki ir nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams bei padengti skolų. Kadangi, ieškovės žiniomis, atsakovės šiai dienai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės, ieškovė prašo iš kelti bankroto bylą atsakovei ir paskirti administratoriumi Rolandą Žvironą.

3Atsakovė atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo prašo ieškovės ieškinį atmesti nurodytais motyvais:

4I. Ieškinys dėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka ĮBĮ numatytų materialių ir procesinių tokio pobūdžio dokumento pateikimui keliamų reikalavimų

5ĮBĮ 6 str. yra labai aiškiai nurodytos visos kreditoriaus (kreditorių) pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo sąlygos: (i) tinkamas pagrindas (4 str.); (ii) tinkamas subjektas (5 str.); (iii) tinkama pateikimo tvarka (6 str.). Nagrinėjamu atveju nėra nei reikalaujamo šių sąlygų viseto, nei vienos iš šių sąlygų.

6Pirma, pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo. ĮBĮ 4 str. nurodo konkrečius pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindus, viena kurių - įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Ieškovė teismui nepateikė nė vieno teisiškai pagrįsto įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad atsakovė neįvykdė jos atžvilgiu turėtų prievolių sumokėti už prekes ar suteiktas paslaugas. Ieškovės teismui pateiktų įrodymų bei ieškinyje išdėstytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad tai yra bandymas nepagrįstai sutrikdyti įmonės veiklą, taigi piktnaudžiavimas teisėmis. Kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateikti tokie įrodymai: Sutarties dėl paslaugų tiekimo kopija; sąskaitų Serija BUSP Nr. 2007061, 2007063, 2007076, 2007077, 2007079 kopijos, pranešimo kopija, pašto kvito kopija, užsakymo kopija, kvito kopija. Visi šie įrodymai ne tik nepagrindžia atsakovės nemokumo, bet patvirtina ieškovės nesąžiningumą teikiant ieškinį.

7Dėl paslaugų sutarties

8Ieškovės pateikta paslaugų sutartis nesukėlė atsakovei jokių teisinių įsipareigojimų, todėl negali būti pagrindu išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir kilti šalių civiliniams santykiams, o juo labiau iškelti įmonei bankroto bylą. 2010-01-04 ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 4, kuria ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo sutarties galiojimo metu teikti atsakovei (užsakovei) sutarties užsakomos paslaugos nurodytas paslaugas, o pastaroji įsipareigoja atsiskaityti už paslaugas šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (sutarties 1.1 p.). Šios sutarties 1.2 p. numatyta, kad ši sutartis nustato bendras tarp šalių galiojančias sąlygas; specialiosios sąlygos reglamentuojančios konkrečių Paslaugų teikimą numatomos Sutarties prieduose. Sutarties 2.1 p. konkretizuoja paslaugų teikimo tvarką: sutarties nurodomos teikiamos paslaugos, jų įkainiai, kiekis bei atlikimo terminai reglamentuojami kituose specialiąsias sąlygas numatančiuose Sutarties prieduose. Sutarties 2.2 p. numatyta, kad Vykdytojas pagal šią sutartį užsakovui pradeda teikti tik gavęs sutarties 3.1 p. nurodytą mokestį (100 Lt). Tačiau minėto mokesčio atsakovė ieškovei nemokėjo nei grynais, nei pavedimu. Taigi šios sutarties turinio/sąlygų analizė leidžia daryti tokias išvadas: -pačioje sutartyje nėra aiškiai suformuluotas paslaugų sutarties objektas – nėra aišku, kokias būtent paslaugas turi teikti ieškovė (vykdytoja), o paslaugų turinio, įkainių dydžio bei atlikimo terminų nustatymui turi būti naudojami kiti „specialiąsias sąlygas nustatantys priedai“; -apmokėjimas už suteiktas paslaugas sutartyje nėra konkretizuotas, atsiskaitymo tvarka nustatoma prieduose; -sutartyje nėra numatytas joks abonentinis mokestis. Tačiau atsakovė su ieškove nepasirašė nei vieno šios Sutarties priedo, kuriame būtų konkretizuota užsakoma paslauga, jos apmokėjimo tvarka bei atlikimo terminai. Būtent dėl šios priežasties ieškovė kartu su ieškiniu tokių rašytinių įrodymų nepateikė. Kaip jau minėta, sutartyje nėra numatytas joks abonentinis mokestis. Taigi iš teismui pateiktų dokumentų ir sutarties nėra aišku, už kokias paslaugas atsakovė turėjo mokėti abonentinį mokestį ir ar tokios paslaugos jai iš tikrųjų buvo suteiktos. Būtent dėl šios priežasties atsakovė nepriėmė sąskaitos faktūros serija BUSP 2007077, jos nepasirašė bei pateikė raštišką atsakymą dėl tokios sąskaitos nepagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė pateiktų sąskaitų faktūrų bei sutarties pagrindu savo teisių, teikdama ieškinį dėl nesumokėtos skolos priteisimo, teismuose negynė. Tai tik dar kartą patvirtina, kad jai yra žinoma, kad tokio ginčo laimėti ji neturi jokių teisinių priemonių. Analogiškas ginčas dėl be jokio teisinio pagrindo pateiktų sąskaitų kitai įmonei UAB „Forvitas“ baigėsi ieškinio atsiėmimu, nes ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo pateiktas nepagrįstas ieškinys. Minėta byla buvo nagrinėjama Raseinių rajono apylinkės teisme viešo posėdžio metu (civ. b. Nr. 2-560-551/2010). PVM sąskaitos faktūros Serija BUSP Nr. 2007061, 2007063, 2007076, 2007077, 2007079 yra niekinės, išrašytos be jokio teisinio pagrindo, todėl negali sukelti atsakovei jokios pareigos jas apmokėti, o taip pat būti pagrindu bankroto bylai iškelti.

9Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija BUSP Nr. 2007076

102010-03-03 buvo gauta ieškovės 2010-03-01 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija BUSP Nr. 2007076 už automobilio Mazda RX8 remontą 34 774,80 Lt sumai. Ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad šį sąskaita buvo išrašyta už ieškovės 2010 m. sausio-vasario mėn. atliktą atsakovei priklausančio automobilio MAZDA RX8 remontą. Taigi teismui nurodytos dvi klaidinančios aplinkybės: 1. Remontas minėtai transporto priemonei nebuvo užsakytas. Remiantis paslaugų teikimo sutartimi, tokių veiksmų atlikimui turėjo būti atskirai pasirašytas priedas prie sutarties, kuriame būtų konkretizuota paslaugų suteikimo tvarka bei apmokėjimas už tokių paslaugų atlikimą (Sutarties 1.2 p., 2.1 p.). Kadangi prie minėtos sutarties nebuvo pasirašytas nei vienas priedas, kuriame būtų aiškiai išreikšta atsakovės valia dėl šio automobilio remonto darbų atlikimo, jų apimties, įkainių bei apmokėjimo tvarkos, tai darytina išvada, kad ieškovė išrašė šią sąskaitą be jokio pagrindo. Sutarties priedai yra jos neatskiriamos dalys, todėl akivaizdu, kad jeigu ieškovė būtų turėjusi tokį su atsakove pasirašytą dokumentą, neabejotinai būtų jį pateikusi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neturi šio automobilio remonto darbų atlikimui Atsakovės užpildyto užsakymo lapo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neužsakė iš ieškovės jokių MAZDA RX8 remonto darbų, o ieškovė iš tikrųjų jokių darbų neatliko. 2. Remontas automobiliui MAZDARX8 negalėjo būti atliktas 2010 m. sausio-vasario mėn. Ieškovė ieškinyje melagingai nurodo, kad šis automobilis priklauso (esamasis laikas) atsakovei. Pagal 2009-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Serija BUSP Nr. 2007061 atsakovė nupirko iš ieškovės minėtą automobilį. Kadangi ieškovė su parduotu automobiliu neperdavė atsakovei jokių automobilių registracijos dokumentų, techninio paso, tai šis automobilis buvo ieškovei grąžintas, ką patvirtina ne tik ieškovės atsakovei persiųsta kreditinė sąskaita faktūra, bet ir 2010-01-25 kasos pajamų orderis Serija TSP Nr. 00013, kuriame buvo aiškiai apibrėžtas atliekamos ūkinės operacijos turinys: grąžintos prekės pagal sąskaitas faktūras BUSP Nr. <...> 2007061. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė teismui šio kasos pajamų orderio šaknelę, tačiau jame kažkodėl yra uždengtas atsakovės direktorės parašas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą, nurodydama, jog minėta transporto priemonė priklauso atsakovei. Kadangi remontas galimai (nėra įrodymų, kad tikrai) buvo atliktas jau po automobilio grąžinimo ieškovei, tai darytina išvada, kad už savo iniciatyva jiems priklausančio automobilio atlikto remonto darbus ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti atsakovės. Pažymėtina, kad automobilio perdavimo ieškovei metu pastaroji jokių pretenzijų nei dėl perduodamo daikto kokybės, nei dėl neva neapmokėtų sąskaitų už neva atliktą remontą nereiškė. Todėl, gavusi sąskaitą serija BUSP Nr. 2007076, atsakovė 2010-03-05 išsiuntė jai pretenziją dėl pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo Nr. 10-074, kuria kategoriškai atsisakė šią sąskaitą apmokėti bei patvirtino, kad su ieškove jokių sutartinių įsipareigojimų neturėjo. Taigi atsakovei išrašyta 2010-03-01 PVM sąskaita faktūra serija BUSP Nr. 2007076 yra nepagrįsta, neteisėta, išrašyta vienašališkai siekiant nepagrįstai praturtėti, todėl negali sukelti atsakovei prievolės ir/ar teisinių pasekmių.

11Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija BUSP Nr. 2007077

122010-03-04 atsakovė gavo PVM sąskaitą faktūrą Serija BUSP 2007077 dėl 12 100 Lt abonentinio mokesčio sumokėjimo. Gavusi šią sąskaitą faktūrą ji pateikė ieškovei pretenziją dėl pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo, kuria prašė paaiškinti, pagal kokią sutartį ji turėtų apmokėti šią sąskaitą. Kaip jau buvo minėta, paslaugų sutartyje nėra numatytas joks abonentinis mokestis, kurį pasirašiusi minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti. Pažymėtina, kad atsakovė jokios sutarties, kuria būtų įsipareigojusi už neaiškaus turinio paslaugų suteikimą mokėti 6 050 Lt abonementinį mokestį, nėra sudariusi. Todėl šiuo atveju ieškovė, teikdama tokią neteisėtai išrašytą sąskaitą ir jos pagrindu siekdama iškelti atsakovei bankroto bylą, elgiasi ne tik nesąžiningai, bet ir piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama sutrikdyti atsakovės veiklą. Taigi siekiant nustatyti objektyvią tiesą bei remiantis CPK numatyta įrodinėjimo pareiga, ieškovė turėtų būti įpareigota pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius susitarimo dėl tokio abonentinio mokesčio mokėjimo buvimo faktą.

13Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija BUSP Nr. 2007079

14Kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateikta ieškovės 2010-03-05 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija BUSP Nr. 2007079 dėl 12 127,83 Lt už autovežių remonto darbus. Pažymėtina, kad šios sąskaitos ieškovė iki ieškinio atsakovei nebuvo pateikusi, ką patvirtina 2010-03-09 ir 15 d. įspėjimai, kuriuose minėta sąskaita, nors ir išrašyta kovo 5 d., neminima. Todėl ieškovė įpareigotina pateikti dokumentus, patvirtinančius šios sąskaitos įteikimą atsakovui. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ji yra išrašyta už autovežių remonto darbus. Taigi pagal šią sąskaitą turėjo būti suremontuotas daugiau negu vienas autovežis. Tačiau kartu su minėta sąskaita yra pateiktas tik vienas užsakymo lapas vienam autovežiui MAN-12.232, valst. Nr. ( - ) Taigi sąskaita yra išrašyta už neaiškaus kiekio autovežių remonto darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas autovežis iš tikrųjų priklauso atsakovei, tačiau jokių jo remonto darbų užsakyta nebuvo. Ieškovės prašymu 2009-12-24 vienkartinio įgaliojimo pagrindu direktoriui V. S. buvo leista pasinaudoti atsakovei priklausančiu autovežiu MAN, valst. Nr. ( - ) ident. Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-02-23 buvo susitarta be jokio teisinio pagrindo laikomą autovežį atsiimti. Tačiau, kuomet 2010-03-15 įgaliotas atsakovės darbuotojas nuvyko į ieškovės buveinę atsiimti atsakovei priklausančio autovežio, ieškovė jį grąžinti atsisakė, ką patvirtina tarnybinis pranešimas. 2010-06-28 ieškovei buvo pateikta pretenzija „Dėl neteisėtai valdomo daikto grąžinimo”, kuria reikalaujama per 5 dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos suteikti atsakovės atstovui (atstovams) sąlygas atsiimti jai priklausančią transporto priemonę. Tačiau ieškovė į minėtą pretenziją jokio atsakymo nepateikė, automobilio negrąžino. Šiuo metu šis autovežis be jokio teisinio pagrindo toliau naudojamas ieškovės, į reikalavimus grąžinti šį autovežį ieškovė visiškai nereaguoja. Atsakovė jokių autovežio remonto darbų neužsakė, ir jie atlikti nebuvo.

15Dėl užsakymo lapo

16Pastebėtina, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas užsakymo lapas vienam autovežiui MAN-12.232, valst. Nr. ( - ) kuris neva turėtų įpareigoti atsakovę apmokėti nepagrįstą bei atsakovei neteiktą sąskaitą faktūrą BUSP 2007079. Išanalizavus pateiktą užsakymą, pastebėti tokie neatitikimai, kurie verčia abejoti jo ir jame nurodytų duomenų tikrumu: (i) užsakymo lapą užsakovės (atsakovės) vardu užpildė V. Š.; (ii) užsakymo pildymo data nėra nurodyta, tačiau sprendžiant iš paslaugų suteikimo datos – 2010-02-22 – kovo 8 d., jis turėjo būti pildytas iki/arba 2010-02-22. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo laikotarpiu atsakovės direktoriumi buvo V. Š., kuris šios įmonės direktoriumi buvo registruotas nuo vasario 22-24. Taigi būtent per šias savo direktoriavimo dienas jis galimai užpildė minėtą užsakymo lapą dėl atsakovei visiškai nereikalingų paslaugų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.716 str. prievolės mokėti už paslaugas atsiradimui yra reikalingas sąlygų visetas: (i) paslaugos teikėjui turi būti pateiktas kliento užsakymas suteikti paslaugas; (ii) paslaugos teikėjas turi įvykdyti (suteikti) užsakytą paslaugą. Todėl remonto darbai turėjo būti ne tik užsakyti, bet ir atlikti, o atsakovė turėjo atliktus darbus priimti. Remiantis minėtu užsakymu, remonto darbai buvo neva tai baigti kovo 8 d., tačiau užsakymo eilutė ,,Su prekių verte susipažinau, automobilį atsiėmiau” taip ir liko neužpildyta, nes kovo 8 d. atsakovės direktore vėl tapo nuolatinė jos vadovė ir akcininkė N. M., kuri nei užsakinėjo, nei gavo suteiktas paslaugas. Taigi šiuo atveju ieškovės akcininko V. G. (kaip tik tuo metu buvusio ir atsakovės akcininku) statytinis asmuo – V. Š. per savo trumpą vadovavimo laikotarpį siekė sukurti ieškovei pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti pinigus už neva užsakytą ir neva atliktą autovežio remontą. Taip pat kyla abejonių ir dėl šio užsakymo lapo tikrumo, t. y., ar jis tikrai buvo užpildytas būtent 2010 m. vasario mėn., o ne prieš pat ieškinio pateikimą, kai buvo ieškoma pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą. Taip galvoti leidžia tai, kad nei minėta sąskaita už šio autovežio remontą, nei minėtas užsakymo lapas atsakovei kažkodėl niekad nebuvo siųstas, o apie jų egzistavimą atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Atsižvelgiant į minėtas pagrįstas abejones, ieškovė įpareigotina pateikti šio užsakymo lapo originalą bei įrodymus, patvirtinančius, kad sąskaita, užsakymo lapas buvo išsiųsti ir įteikti atsakovei bei, kad remonto paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos.

17Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija BUSP Nr. 2007061 ir 2007063

18Kauno apygardos teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip neva neapmokėtos sąskaitos, buvo pateiktos 2009-11-02 PVM sąskaitos faktūros BUSP Nr. 2007061 ir 2007063. Ieškovė akivaizdžiai teismui nurodo melagingus duomenis, nes už minėtus automobilius pagal šias sąskaitas buvo sumokėta 2009-11-02 ir gruodžio 3 d., ką patvirtina atsakovės pasirašyti kasos pajamų orderio kvitai Serija BSTF 0000013 ir 0000014. Kaip jau buvo minėta, vėliau minėti automobiliai buvo grąžinti ieškovei, o ieškovė jų grąžinimą įformino pasirašiusi 2010-01-25 kasos pajamų orderį 75 676,34 Lt, kuriuo patvirtino, kad už grąžintus automobilius pagal sąskaitas faktūras, kurių tarpe yra nurodytos BUSP Nr. 2007061 ir 2007063, įnešė į atsakovės kasą 75 676,34 Lt. Grąžinimo faktas buvo ne kartą patvirtintas atsakovei siųstuose raštuose, kuriuose ji tiesiogiai nurodė: UAB „Būstas Plius“ raštas dėl negrąžintų automobilių techninių pasų: „2009-02-01 UAB „Būstas Plius“ pagal sąskaitą faktūrą Serija BUSP Nr. 2007061 pardavė automobilį MAZDA RX8 bei pagal sąskaitą faktūrą Serija BUSP Nr. 2007063 pardavė automobilį ( - ) UAB „Gimanita“ <...> 2010-01-25 atsakovė grąžino prekes, tai yra pirktus automobilius, atgal ieškovei. Pinigai sumokėti tinkamai, tai įrodo kasos pajamų orderio kvitas Serija TSP Nr. 00013 <...> “. Ieškovės 2010-03-09 raštas dėl automobilių techninių pasų: „<...> dar kartą primename, kad minėtieji automobiliai buvo atpirkti mūsų įmonės UAB „Būstas Plius“ <...>“. Pažymėtina, kad šiuose raštuose iš atsakovės nepagrįstai buvo reikalaujama techninių pasų, kurie jai nebuvo perduoti pirkimo momentu, kas sąlygojo minėtų automobilių registracijos atsakovės vardu negalimumą. Būtent tai ir nurodė atsakovė 2010-03-05 atsakyme Nr. 10-076. Pažymėtinas neatitikimas dėl automobilio Rover 400, kuris tik dar kartą patvirtina ieškovės veiksmų nesąžiningumą. 2009-12-03 pagal sąskaitą faktūrą BUSP Nr. 2007063 atsakovė nupirko iš ieškovės automobilį Rover 400 už 1 754,50 Lt, ką patvirtina pastarosios tą pačią dieną surašytas kasos pajamų orderio kvitas serija AAA Nr. BSTF 0000014. 2010-01-25 šis automobilis buvo atpirktas ieškovės atgal už tą pačią 1 754,50 Lt pardavimo kainą. 2010-03-10 buvo gauta nauja sąskaita už šio automobilio pardavimą Serija 2007080, pagal kurią atsakovė turėtų sumokėti ieškovei už šį neva nusipirktą automobilį jau 7 000 Lt. Atsakovei pateikus raštišką atsisakymą apmokėti šią nepagrįstą sąskaitą, ieškovė pateikė kreditinę sąskaitą Nr. BUSP 2007090 dėl automobilio Rover 400 pardavimo už 7 000 Lt. Nepaisant šių veiksmų, ieškovė, teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip neapmokėtą ir pagrindą bankroto bylos iškėlimui turinčią PVM sąskaitą faktūrą vėl pateikė 2009-12-03 pagal sąskaitą faktūrą BUSP Nr. 2007063. Taigi šių veiksmų seka sudaro pagrįstas prielaidas teigti, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai ir nusikalstamai, sąmoningai siekia padaryti atsakovei žalą ir sutrikdyti jos įprastą veiklą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė teismui pateikė niekuo nepagrįstas, savavališkai be jokio teisinio pagrindo išrašytas sąskaitas, kurios negali būti tinkamu įrodymų, leidžiančiu spręsti apie atsakovės nemokumą. Šiuo atveju galioja principas ex injura non oritur jus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į ĮBĮ 4 str. išvardintus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindus, darytina išvada, kad pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo.

19Antra, pagal ĮBĮ Ieškovė nėra tinkamas subjektas, galintis teikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. IBĮ 5 str. yra pateiktas baigtinis subjektų, galinčių pateikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, sąrašas: kreditorius (kreditoriai); savininkas (savininkai); įmonės administracijos vadovas. Kadangi atsakovė nėra skolinga ieškovei pagal jokias PVM sąskaitas faktūras, sutartis ir t. t., tai ieškovė taip pat negali būti laikoma atsakovės kreditore, taigi neturi teisės teikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

20Trečia, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nesilaikydama ĮBĮ numatytos tvarkos. ĮBĮ 6 str. numato, kad kreditorius pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali teismui pateikti tik pasibaigus ne trumpesniam negu 30 dienų terminui nuo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą įteikimo. Ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis apie 2010-03-16 įspėjimą dėl neapmokėtų sąskaitų už atliktus darbus ir jo įteikimą atsakovei.

21Visų pirma, šis įspėjimas atsakovei pateiktas nebuvo. Apie jo egzistavimą ji sužinojo tik gavusi ieškinį. Ieškovė pateikė teismui Lietuvos pašto korespondencijos siuntimo kvitą. Tačiau pagal šį kvitą atsakovei buvo išsiųstas ne šis 2010-03-16 įspėjimas, o 2010-03-15 įspėjimas. Tai patvirtina minėtame kvite nurodytas siuntos registracijos numeris RN897920730LT, kuris sutampa su ant voko, kuriuo buvo siųstas 2010-03-15 ieškovės įspėjimas, priklijuotu siuntos numeriu. Siekiant įrodyti šį faktą ieškovė turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad minėtas kovo 15 d. įspėjimas buvo siųstas kitu registracijos numeriu ir/ar kita siunta. Analizuojant 2010-03-16 teismui pateiktą įspėjimą pastebėtina, kad šis įspėjimas yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojantis, pagal kokias būtent sąskaitas faktūras atsakovė liko skolinga 79 627,84 Lt, už kokias paslaugas, prekes ir t. t. Prie įspėjimo nėra pridėti jokie reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Manytina, kad tai atlikta sąmoningai, siekiant suklaidinti teismą. Nesutikdama su ieškovės 2010-03-09 ir kovo 15 d. įspėjimais dėl neva jos naudai atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras serija BUSP Nr. 2007075, 2007076, 2007077 53 874,80 Lt, atsakovė 2010-06-19 pateikė atsakymą, kuriuo prašė pateikti paslaugų gavėjo pateiktą užsakymo bei paslaugų suteikimo faktus patvirtinančius dokumentus. Tačiau minėti dokumentai (jų tarpe ir užsakymo lapas) jai nėra pateikti iki šiol. Taigi teikdama teismui atsakovei neteikto įspėjimo bet kito įspėjimo išsiuntimą patvirtinantį kvitą, ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 str. numatytos ieškinio (pareiškimo) dėl bankroto bylos iškėlimo numatytos pateikimo tvarkos ir tuo suklaidino teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė neturėjo teisės pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, o sąmoningai tai darydama, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdama sužlugdyti atsakovės veiklą.

22Antra, atsakovė yra moki, todėl nėra jokio pagrindo jai kelti bankroto bylą. Kaip matyti iš atsakovės teismui pateiktų jos finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, jos finansiniai įsipareigojimai neviršija pusės jos turto. Pagal atsakovės 2009 m. balanso duomenis įmonės turtas sudaro 2 669 997 Lt, o pusė šio turto yra 1 334 998,5 Lt. Pusė įmonės turto neviršija nei po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų (1 188 151 Lt), nei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų (1 196 710 Lt). Taigi atsakovė yra moki įmonė. Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovės finansiniai reikalavimai būtų pagrįsti (o nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad jie yra nepagrįsti, todėl neįtraukti į kreditorių sąrašą, balansą), tai atsakovės nei po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (1 267 778,84 Lt), nei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (1 276 337,84 Lt) neviršytų pusės įmonės turto (1 334 998,5 Lt). Taigi pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė 2009 m. dirbo pelningai. Pagal atsakovės 2010-06-30 balansą įmonės turtas sudaro 1 982 424 Lt, o pusė šio turto yra 991 212 Lt. Pusė įmonės turto neviršija nei po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų (890 571 Lt), nei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų (799 872 Lt). Taigi ieškinio pateikimo dieną atsakovė yra moki įmonė. Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovės finansiniai reikalavimai būtų pagrįsti (o nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad jie yra nepagrįsti, todėl neįtraukti į kreditorių sąrašą, balansą), tai atsakovės nei po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (970 198,84 Lt), nei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (879 499,84 Lt) neviršytų pusės įmonės turto (991 212 Lt). Taigi pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2010-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2010-06-30 dirbo pelningai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei negali būti iškelta byla, nes jos būsena neatitinka nemokumo sąvokos, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Papildomai pažymėtina, jog atsakovė taip pat neturi įsiskolinimų savo įmonės darbuotojams. Atsakovė nėra sudariusi jokių savo turto įkeitimo sutarčių; informacija apie bylas, kuriose ji yra ieškove ir atsakove, yra pateikta rašte dėl papildomos informacijos pateikimo, o išieškojimų ne ginčo tvarka įmonė neturi.

23

24Bankroto bylą atsisakytina kelti.

25Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas – ĮBĮ. Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas) bei atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų, suteikiant galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, beatodairiškas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudarytų prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui, pasireikšti piktnaudžiavimui procesu.

26Byloje nustatyta, kad šalys 2010-01-04 sudarė paslaugų sutartį Nr. 4, kuria ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo sutarties galiojimo metu teikti atsakovei (užsakovei) sutarties užsakomos paslaugos nurodytas paslaugas, o pastaroji įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (sutarties 1.1 p.). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pagal minėtą sutartį už suteiktas paslaugas (atliktus automobilių remonto darbus) bei nupirktas prekes atsakovė ieškovei yra skolinga 74 382,34 Lt. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė neigia esamą įsiskolinimą ir nurodo, kad pagal 2010-01-04 paslaugų sutartį Nr. 4 atsakovė neteikė jokių paslaugų užsakymų ieškovei, paslaugų sutartis nesukėlė atsakovei jokių teisinių įsipareigojimų, todėl negali būti pagrindu išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir kilti šalių civiliniams santykiams, o juo labiau iškelti įmonei bankroto bylą. Pažymėtina, jog Sutarties 1.2 p. šalys numatė, kad ši sutartis nustato bendras tarp šalių galiojančias sąlygas; specialiosios sąlygos, reglamentuojančios konkrečių paslaugų teikimą, numatomos Sutarties prieduose. Sutarties 2.2 p. šalys numatė, kad vykdytojas pagal šią sutartį užsakovui pradeda teikti tik gavęs sutarties 3.1 p. nurodytą mokestį (100 Lt). Tačiau, atsakovės teigimu, minėto mokesčio atsakovė ieškovei nemokėjo nei grynais, nei pavedimu, o su ieškiniu tai paneigiantys įrodymai nepateikti. Be to, atsakovės teigimu, ji su ieškove taip pat nepasirašė nei vieno šios Sutarties priedo, kuriame būtų konkretizuota užsakoma paslauga, jos apmokėjimo tvarka bei atlikimo terminai, o su ieškiniu taip pat jokie priedai nepateikti. Be to, ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros vienašališkai, atsakovės nepasirašytos ir nepriimtos, todėl negali būti traktuojamos kaip paslaugų suteikimo faktą patvirtinantys įrodymai.

27ĮBĮ 5 str. nustato, kad be kitų įstatymo leidėjo nustatytų asmenų, turinčių teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, turi kreditorius (kreditoriai). Minėto įstatymo 3 str. nustato, kad įmonės kreditoriai yra asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neigia ieškovės nurodytą įsiskolinimą. Be to, 2010-07-19 teisme gautas ieškovės siūlomo administratoriaus Rolando Žvirono 2010-07-17 prašymas neskirti jo atsakovės administratoriumi, nes ieškovė, prašydama jo sutikimo administruoti įmonę, žadėjo, bet reikiamai nesupažindino jo su bylos dokumentais, atsiuntė vieną PVM sąskaitą faktūrą serija BUSP Nr. 2007061 su 13 625, 25 Lt įsiskolinimu ir užsakymo lapą be numerio 6 512 Lt sumai. Administratorius teigia, jog jis išsiaiškino, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei, pateikti dokumentai ginčytini, jis jaučia daromą atsakovės spaudimą jam, todėl prašo jo sutikimą teikti administravimo paslaugas atsakovei laikyti negaliojančiu. Tokie administratoriaus pasisakymai, sustiprina abejonės dėl ieškovės reikalavimo atsakovei pagrįstumo.

28Tačiau vist tik, nors ir atsakovė ginčija ieškovės reikalavimą, kuriuo pastaroji grindžia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau viešo intereso bankroto bylose buvimas, nagrinėjamu atveju esant galimybei teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, įpareigoja išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą (LAT 2006-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis c. b. 2-614/2010).

29Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 str. 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. 2010-07-08 pranešimu teismas įpareigojo atsakovę pateikti teismui įmonės ūkinę - finansinę būklę patvirtinančius duomenis, reikalingus svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Iš atsakovės pateikto ir atsakovės direktorės N. M. patvirtinto 2010-07-12 balanso matyti, kad įmonė 2010-01-01 – 2010-06-30 laikotarpiu turėjo 1 470 662 Lt vertės ilgalaikio bei 511 762 Lt vertės trumpalaikio turto (viso 1 982 424 Lt turto), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 799 872 Lt, o pradelsti įsipareigojimai, kaip matyti iš pateikto 2010-06-30 kreditorių sąrašo, sudarė tik 154 084,2 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (154 084,2 Lt) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). VSDFV Marijampolės skyriaus duomenimis, atsakovė VSDFV biudžetui 2010-07-01 skolinga 81 247,02 Lt, iš jų 80 320,84 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 926,18 Lt delspinigius už ne laiku sumokėtas įmokas. Tačiau, kaip 2010-07-20 rašte Nr. (4.30) SD-1099 nurodė VSDFV, su atsakove ji 2010-06-29 sudarė įmokų atidėjimo sutartį Nr. IS-46 55 700 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, pradelsti atsakovės įsipareigojimai VSDFV biudžetui sudaro 25 547,02 Lt. Ir su minėtu įsiskolinimu pradelsti įmonės įsipareigojimai (154 084,2 Lt+25 547,02=179 631,22 Lt) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). Marijampolės apskrities VMI duomenimis, pagal jos turimus 2010-07-20 duomenis, atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams skolinga 31 290,39 Lt mokesčių bei 3 153,86 Lt delspinigių, viso 34 444,25 Lt. Ir su atsakovės įsiskolinimu valstybės (savivaldybės) biudžetui pradelsti įmonės įsipareigojimai (179 631,22 Lt+34 444,25 Lt=214 075,47 Lt) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi ginčytinas ieškovės reikalavimas. Pažymėtina, jog netgi tuo atveju, jeigu ieškovės visas 74 382,34 Lt dydžio finansinis reikalavimas būtų neginčytinas, pradelsti įmonės įsipareigojimai (214 075,47+74 382,34=288 457,81 Lt) neviršytų pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). Atsakovės teigimu, ji nevėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimų, o duomenų, kad atsakovė viešai būtų paskelbusi ar kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, teismas neturi. Atsižvelgiant į atsakovės finansinę būklę, darytina išvada, kad atsakovės ĮBĮ 2 str. 8 dalies prasme negalima laikyti nemokia, bei į tai, kad teismas nenustatė, kad yra bent viena sąlygų, numatytų ĮBĮ 9 str. 5 dalyje, iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakytina, kaip nesant jokio teisinio pagrindo.

30Dėl atsakovės atskirojo skundo dėl 2010-07-08 nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

312010-07-19 teisme gautas atsakovės atskirasis skundas dėl 2010-07-08 nutarties, kuriuo ji prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-07-08 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui ir piniginėms lėšoms, nes šiuo metu mokią atsakovę skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali paversti nemokia, nes pritaikytas areštas, ypatingai piniginių lėšų, paralyžiuoja įmonės veiklą ir daro jai nepataisomą žalą.

32ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Šia norma siekiama apsaugoti ne tik ir ne tiek ieškovo, siūlančio iškelti įmonei bankroto bylą, bet įmonės, kuri gali būti pripažinta nemokia, visų kreditorių teises. Tačiau tokios priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, jeigu įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-10 nutartis c. b. 2-969/2010).

33Nagrinėjamu atveju nustačius, jog įmonė, kurios turimas turtas sudaro 1 982 424 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (atsakovės tiekėjams, kartu su atsakovės ginčytinu ieškovės reikalavimu, VSDF biudžetui, valstybei (savivaldybėms)) siekia 288 457,81 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt), yra moki, be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos, tiek praėjusiais finansiniais metais, tiek finansiniais metais įmonė veikė pelningai, teismo nuomone, nesant pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą, kartu nėra ir jokio pagrindo teismo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atsakovės turto realizavimo ir išieškojimų pagal vykdomuosius dokumentus sustabdymą, dėl ko teismas, sutikdamas su atskirajame skunde pateiktais argumentais, pats panaikina 2010-07-08 nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog ši nutarties dalis, neužkertanti kelio tolesnei bylos eigai, be to, kurios apskundimas CPK 334 str. nenumatytas, yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo nutarties priėmimo.

34Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., CPK 12, 177 str., 334 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 9 str. 3 d.,

Nutarė

36atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Gimanita“ (į. k. 300573031, reg. Marijampolėje, J. A.-Brazaičio g. 23-33) pagal ieškovės UAB „Būstas Plius“ (į. k. 300909610) pareiškimą.

37Sutinkant su atsakovės UAB „Gimanita“ (į. k. 300573031, reg. Marijampolėje, J. A.-Brazaičio g. 23-33) atskiruoju skundu, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-07-08 nutartį, kuria sustabdytas atsakovės turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuotas atsakovės UAB „Gimanita“ turtas ir pinigines lėšos, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei atsiskaityti su ieškove, taip pat uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Ši nutarties dalis neskundžiama ir įsiteisėja nuo nutarties priėmimo.

38Nutarties nuorašus pasiųsti ieškovui, atsakovei ir Centrinei hipotekos įstaigai.

39Nutarties dalis atsisakyti iškelti bankroto bylą bei kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka... 2. ieškovė teisme 2010-06-08 gautu pareiškimu, vadovaudamasi ĮBĮ 2 str. 8 d.,... 3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį... 4. I. Ieškinys dėl yra neteisėtas ir... 5. ĮBĮ 6 str. yra labai aiškiai nurodytos visos kreditoriaus (kreditorių)... 6. Pirma, pareiškimui dėl bankroto... 7. Dėl paslaugų sutarties... 8. Ieškovės pateikta paslaugų sutartis nesukėlė atsakovei jokių teisinių... 9. Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija BUSP... 10. 2010-03-03 buvo gauta ieškovės 2010-03-01 išrašyta PVM sąskaita faktūra... 11. Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija... 12. 2010-03-04 atsakovė gavo PVM sąskaitą faktūrą Serija BUSP 2007077 dėl 12... 13. Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija... 14. Kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateikta ieškovės... 15. Dėl užsakymo lapo... 16. Pastebėtina, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas užsakymo lapas vienam... 17. Dėl PVM sąskaitos faktūros Serija... 18. Kauno apygardos teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo,... 19. Antra, pagal ĮBĮ Ieškovė nėra... 20. Trečia, ieškovė pateikė teismui... 21. Visų pirma, šis įspėjimas atsakovei pateiktas nebuvo. Apie jo egzistavimą... 22. Antra, atsakovė yra moki, todėl nėra jokio pagrindo jai kelti bankroto... 23. ... 24. Bankroto bylą atsisakytina kelti.... 25. Dėl atsakovės atskirojo skundo 31. 2010-07-19 teisme gautas atsakovės atskirasis skundas dėl 2010-07-08... 32. ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti... 33. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog įmonė, kurios turimas turtas sudaro 1 982... 34. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., CPK 12, 177... 36. atsisakyti iškelti bankroto bylą... 37. Sutinkant su atsakovės UAB... 38. Nutarties nuorašus pasiųsti ieškovui, atsakovei ir Centrinei hipotekos... 39. Nutarties dalis atsisakyti iškelti bankroto bylą bei kuria atmestas...